Administracinė byla Nr. I1-5176-320/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01298-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. V.) skundu kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpius nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad buvo laikomas Marijampolės PN kamerų tipo patalpose, kuriose jį laikant buvo pažeista minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpoje, iš pareiškėjo nuo 6.00 val. iki 22.00 val. buvo atimama patalynė, visą šį laiką jis buvo priverstas stovėti, vaikščioti arba sėdėti ant metalinės lovos. Teigė, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir juose trūko karšto vandens. Gyvenamojoje patalpoje neveikė radijo taškas ir pavojaus mygtukas, be to, trūko kietojo inventoriaus. Taip pat teigė, jog Marijampolės PN nevyksta jokios socialinės reabilitacijos programos. Pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado emocinė depresija, buvo labai sukrėstas, be to patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjo sveikata, atsirado nemiga, prarado daug svorio, pradėjo nuolatos sirgti, sutriko visavertis gyvenimas.
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 19-26) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN. Marijampolės PN pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių patalpų plotas, kiek jose nuteistųjų buvo laikoma. Darė išvadą, kad teisės normoje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriuose patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuteistieji Marijampolės PN aprūpinami visais baldais bei inventoriumi. Pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamo inventoriaus kreipėsi tik su prašymu pagaminti ir pritvirtinti norimo dizaino lentyną. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Pasivaikščiojimo kiemeliai Marijampolės PN yra įrengti tinkamai. Pareiškėjas, naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, galėjo iškviesti pataisos pareigūnus. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 metais. Ši sistema yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami. Nurodė, kad dušas įrengtas tinkamai, be to teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros. Karštas vanduo laiku tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 2 d. bausmę atliko kameroje Nr. 119, kurios plotas 15,84 kv. m., joje buvo 4 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,96 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko kameroje Nr. 102, kurios plotas 17,23 kv. m., joje buvo 4 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,,31 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. bausmę atliko kameroje Nr. 102, kurios plotas 17,23 kv. m., joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,74 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. bausmę atliko kameroje Nr. 116, kurios plotas 15,55 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 7,78 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. bausmę atliko kameroje Nr. 119, kurios plotas 15,84 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 7,92 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. kovo 3 d. bausmę atliko kameroje Nr. 126, kurios plotas 10,54 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,27 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 322, kurio plotas 36,24 kv. m., jame buvo 11 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,29 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. bausmę atliko kameroje Nr. 126, kurios plotas 10,54 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,27 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. birželio 18 d. bausmę atliko kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,91 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,96 kv. m. gyvenamojo ploto, (b. l. 33-35). Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, taip pat bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma.
Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su užstatyto baldais ploto pažeidimu.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės.
Be to, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktą, kadangi jie buvo be atmosferos kritulių šalinimo sistemos, dėl to pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai buvo užliejami krituliais ir jais nebuvo galima tinkamai naudotis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Taisyklių 19 punktas numato: pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu; esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pažymėtina, kad Taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių šalinimo sistemą taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrąja prasme.
Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad Kybartų sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengta tinkamai funkcionuojanti atmosferos kritulių šalinimo sistema, kuri kartu su visu Marijampolės PN Kybartų sektoriumi buvo pradėti eksploatuoti nuo 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamos būklės atmestini kaip neįrodyti.
Dėl patalynės atėmimo.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad pareigūnai atėmė čiužinį bei patalynę dienos metu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimas, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti, nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio XXXVI skyriaus 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Analogiškai patalynės išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau - ir Aprūpinimo normos) 1 priede nurodyta, kad patalynė - tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė, buvo paimami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudų, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, tinkamai nepailsės, bus kankinami. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkštai atsisėsti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, teisės aktais nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Teismas tai pat pažymi, kad patalynės paėmimas vertintinas kaip priemonė, skatinanti nuteistuosius būti aktyviems, užsiimti socialine reabilitacija, saviugda, savišvieta. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Marijampolės PN, paimdami iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.
Dėl dušų įrengimo.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad dušai nebuvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, ko pasekoje jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Aprūpinimo normose yra numatyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Higienos normose HN 134:2015 taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo akte taip pat nurodė, jog Higienos norma 134:2015 nereglamentuoja persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušo patalpoje. Aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais. Atsakovės atstovas nurodė, kad šie reikalavimai yra tinkamai užtikrinami. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad Marijampolės PN dušo patalpos yra įrengtos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, dėl ko teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.
Dėl karšto vandens trūkumo.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad duše neužteko karšto vandens.
Higienos normos 134:2015 18 punktas numato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, be to Higienos normos 134:2015 44 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad karštas vanduo į dušus teikiamas tinkamai, o esant katilinės avarijų ir remontų atvejams nuteistiesiems būna sudaryta galimybė praustis duše iš karto po sutrikimų pašalinimo. Be to, nuteistiesiems atliekantiems bausmę Marijampolės pataisos namuose visada yra suteikiamos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprasti duše. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad duše neužteko karšto vandens, atmestini kaip neįrodyti.
Dėl reabilitacijos programų nebuvimo.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad Marijampolės PN nevykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. Marijampolės PN administracijai pateikė prašymą įtraukti jį į savitarpio pagalbos grupės sąrašus „Padėk sau“ (b. l. 29). Pareiškėjas į šią programą buvo įtrauktas nuo 2019 m. lapkričio 12 d. Taip pat pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą dėl įtraukimo į Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas programą (toliau – ir EPP programa) (b. l. 30). Tačiau į EPP programą pareiškėjas negalėjo būti įtrauktas dėl Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelto karantino, kurio metu Marijampolės PN nevyko jokios socialinės reabilitacijos programos. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis dėl priėmimo į EPP programą po karantino. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad reabilitacijos programos Marijampolės PN įgyvendinamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.
Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neveikimo.
Preiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad kamerose nebuvo galimybės pavojaus atveju išsikviesti pareigūnus.
Ginčo laikotarpiu galiojusiose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse yra numatyta, jog nuteistiesiems užrakinamiems gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pareigūnus. Analogiškai pareigūnų iškvietimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punktas. Be to Taisyklių 16.11 punkte reglamentuota, jog kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema, ir Taisyklių 13.10. punkte reglamentuota, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose jis galėjo iškviesti pareigūnus naudojantis pareigūnų iškvietimo mygtuku. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto ar neveikiančio iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl radijo taško neveikimo.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas radijo taškas.
Taisyklių 16.11 punkte reglamentuota, jog kamerose įrengiamas radijo taškas, ir Taisyklių 13.10. punkte reglamentuota, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose įrengiamas radijo taškas, daugiau radijo taškų įrengimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nenumatytas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose ir nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. bendrabučio tipo kambaryje. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. atliekant bausmę bendrabučio tipo kambaryje pareiškėjas dėl neįrengto radijo taško kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl radijo taško neįrengimo šiuo laikotarpiu pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 metais, ji yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto ar neveikiančio radijo taško kreipėsi su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti radijo tašku ar radijo prietaisu vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kietojo inventoriaus trūkumo.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad gyvenamosiose patalpose trūko kėdžių.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarką nustato Aprūpinimo normos. Jose nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas, sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui. Be to, Aprūpinimo normose nurodyta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas, kiekvienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, turi būti viena spintelė, kiekvienam asmeniui turi būti skirta taburetė arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba viena lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas komplektas valymo inventoriaus, vienas elektrinis virdulys.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpos buvo pilnai įrengtos ir aprūpintos būtinu inventoriumi, be to, kamerų tipo patalpos yra aprūpintos tokiu kėdžių skaičiumi, kad kiekvienam nuteistajam tektų po kėdę. Nuteistiesiems yra suteikiamas visas būtinas inventorius, todėl pareiškėjo teiginys dėl kėdžių trūkumo yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kėdžių trūkumo kreipėsi su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją. Pareiškėjo teiginiai, jog kamerų tipo patalpose trūko kėdžių vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Irena Varžinskienė