Baudžiamoji byla Nr. 1S-100-530/2021

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2020 m. spalio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, punktais nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu. 2020 m. spalio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) nutartimi patvirtintas šis nutarimas ir V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Nustatyta, jog nemokami darbai turi būti atlikti per 5 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino V. S. prašymo, užskaityti vykdomą motinos slaugymą į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų visuomenės labui, realų vykdymą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jo, kaip savo motinos rūpintojo, pareigos kyla skirtingais pagrindais ir negali būti sutapatintos.

3.       V. S. nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo skundžiamąją nutartį panaikinti ir į baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpį įskaityti motinos slaugymą.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad teismas turi diskreciją parinkti kitokį baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo būdą ir pagal faktą užskaityti tokius priežiūros darbus nemokamais darbais, skirtais pagalbos reikalingam asmeniui. Tačiau apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi tik stereotipu apie griežtų priemonių tariamą efektyvumą, neatsižvelgiant ir ignoruojant baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo bei vykdymo pakeitimo galimybes, taikytinas ir numatytas Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 4 ir 29 straipsniuose. Pažymėtina, kad V. neprašė atleisti jį nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, bet pagrindė, kad jo ir slaugomo asmens teisėti interesai nukentėtų, jei jam šie darbai nebūtų įskaityti. Motinos slaugymas yra adekvati nemokamų darbų alternatyva pagal šių darbų vykdymo pobūdį, nes: 1) turi pagalbos kitam asmeniui elementą; 2) turi prevencinį elementą, kadangi sulaiko nuo pažeidimų darymo; 3) turi neatlygintinumo elementą. Be kita ko, tokia veikla ugdo socialinius įgūdžius, empatiją ir emocinį intelektą, tobulina asmenybę moraliniu aspektu.

3.2.                      Skunde teigiama, kad teismas atmesdamas V. S. prašymą tarsi nurodė, jog pareiga vykdyti pagalbos darbus yra galima tik dėl pašalinių asmenų, taip paneigdamas neįgalaus šeimos nario teisę į sveikatos priežiūrą ir aptarnavimą bei neįvertindamas tarptautinės teisės tendencijų dėl alternatyvių priemonių taikymo probuojamiems asmenims.

3.3.                      Skunde pažymima, jog teismas nusprendęs neįskaityti nemokamų darbų vykdymo pagalbos reikalingiems asmenims, šio savo sprendimo nemotyvavo ir tarsi pabrėžė, kad V. S. motina nepatenka į šių asmenų ratą, taip diskriminuodamas bei ignoruodamas nustatytus teismo sprendimu specialiuosius jos poreikius ir sumenkindamas bei nuvertindamas šio prižiūrinčio asmens realiai vykdomą nuolatinę priežiūrą (kasdien skiriant ne mažiau, kaip 6 valandas) būtent išimtinai motinos atžvilgiu. Todėl teismas, neįskaitęs šios faktiškai kasdien vykdomos veiklos ir nukreipęs baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kitur (kitiems asmenims), nepagrįstai suvaržė jo teises atlikti šią pareigą artimoje aplinkoje, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo principą, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, jog skiriant tinkamus įpareigojimus būtina atsižvelgti ir į esančias aplinkybes šeimoje.

3.4.                      Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo siekti maksimaliai individualizuoti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo klausimus ir keisti jos vykdymo sąlygas į alternatyvias pagal poreikį, kaip reikalauja PĮ 4 ir 29 straipsniai, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacijos „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, tačiau to nepadarė, o baudžiamojo poveikio priemonę taikė kaip bausmės priedą, neteisingai motyvuodamas, kad „baudžiamojo poveikio priemonė skirta bausmės paskirties įgyvendinimo užtikrinimui”, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad V. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir baudžiamojo poveikio priemonė jam nėra skirta kartu su kita bausme. 

3.5.                      Skunde nurodoma, kad teismas formuodamas nutarties išvadą turėjo atsižvelgti į tai, kad probacijos laikotarpiu V. S. tęsia mokslus, siekdamas įgyti kirpėjo specialybę, mokykloje ir gyvenvietės bendruomenėje charakterizuojamas teigiamai, ko geri santykiai su mokytojais ir bendramoksliais, elgesys pagarbus. Todėl akivaizdu, jog jo vykdoma pagalba artimajam turi prasmingą poveikį probuojamajam ir prisideda prie jo socialinių įgūdžių stiprinimo, atsakomybės jausmo didinimo bei jo asmenybės ugdymo. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo individualizavimo principas nustato pareigą institucijoms priimant sprendimą ypač atsižvelgti į probuojamojo asmens resocializaciją visuomenėje, į jo socialinę integraciją, asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, minimalios intervencijos jo teisėms ir proporcingumo principų taikymą, probuojamajam palankesnių teisės nuostatų parinkimą, esant nevienareikšmiam reguliavimui.

3.6.                      Skunde teigiama, kad šiuo atveju buvo pažeistas ir baudžiamojo poveikio priemonės ekonomiškumo principas, kadangi nevykdyti nemokamų darbų artimoje aplinkoje galima būtų tik tokiu atveju, jeigu artimoji aplinka darytų išimtinai neigiamą poveikį probacijos tikslų įgyvendinimui, tuo tarpu V. S. asmenybės ugdymas ir jo resocializacijos procesas yra veiksmingas, todėl apeliacinio teismo prašoma: įskaityti V. S. visą probacijos laikotarpį nepertraukiamai vykdomą nemokamų darbų veiklą pagalbos reikalingam asmeniui į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laiką, pripažįstant, kad jo atliekama nuolatinė pagalba kitam, taisomai veikia apeliantą ir dėl to galima formuoti išvadą, kad V. S. sėkmingai įgyvendina savo socialinę integraciją ir resocializaciją, todėl papildomas įpareigojimas nemokamus darbus vykdyti dar ir kitur, nėra tikslingas.

4.       V. S. skundas atmetamas.

5.       Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė V. S. prašymą užskaityti vykdomą motinos slaugymą į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų visuomenės labui, realų vykdymą.

6.       BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtį nusako BK 41 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įstatyme nustačius, kad bausmės paskirtis yra nubausti ir pataisyti nusikaltimą padariusį asmenį, toks tikslas yra ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl netgi atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus jam bausmės, jo nubaudimo ir pataisymo tikslas paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę išlieka.

7.       Apelianto teigimu, jis slaugydamas savo sergančią motiną sėkmingai įgyvendina savo socialinę integraciją ir resocializaciją, kadangi motinos slaugymas yra sunkus ir nuolatinis darbas bei pakankama poveikio priemonė, kuri daro teigiamą įtaką jo kaip probuojamojo elgesiui, todėl papildomas įpareigojimas nemokamus darbus vykdyti dar ir kitur, nėra tikslingas bei pažeidžiantis jo motinos interesus.

8.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi nustatydamas A. S. rūpybą jos rūpintoju paskyrė V. S. (b. l. 2-3). Tuo tarpu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras priimdamas nutarimą nutraukti V. S. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, ir teisėja 2020 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtinusi šį nutarimą, padarė išvadą, jog V. S. būtų tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, nustatant, jog nemokami darbai turi būti atlikti per 5 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9.       Pažymėtina, kad BK 70 straipsnyje numatyti nemokami darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka (BK 70 straipsnio 2 dalis).

10.       Sutinkama, kad nemokami darbai paprastai atliekami įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, tačiau pažymėtina, kad nemokami darbai nėra tiesiogiai susiję su slaugomų asmenų priežiūra ir paprastai probuojamiesiems asmenims pavedama atlikti pagalbinius ūkio darbus, o nemokamų darbų paskirtis labiau orientuota į aplinką, kurioje jie atliekami. Tuo tarpu teismas skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę V. S., turėjo įvertinti, ar jis turi realių galimybių dirbti nemokamus darbus ir nustatęs, kad dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių realus nemokamų darbų atlikimas yra ribotas, teismas turėjo parinkti kitą baudžiamojo poveikio priemonę tam, kad skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės tikslai būtų pasiekti. Tačiau teismas priimdamas 2020 m. spalio 12 d. nutartį tokių aplinkybių nenustatė, pažymint, kad ir pats V. S. sutiko, jog jam ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų taikoma, nors tuo metu jau rūpinosi sergančia motina. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, negali būti laikomi pasiektais, įgyvendinant savo pareigą rūpintis motina, pažymint ir tai, kad priešingą teisei veiką V. S. padarė jau rūpindamasis savo specialiųjų poreikių turinčia motina, todėl įpareigojimas nemokamus darbus vykdyti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose negali būti laikomas, kaip papildomas ar pažeidžiantis rūpybos nustatyto asmens interesus.

11.       Iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 509 straipsnio matyti, kad veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Taigi rūpybos steigimo tikslas yra užtikrinti veiksnaus fizinio asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir gynybą, kadangi veiksnus fizinis asmuo negali pats savarankiškai įgyvendinti visų savo teisių, todėl jam būtina sudaryti sąlygas tinkamai jas įgyvendinti. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato vaikų pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

12.       Tuo tarpu baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, teisingumo principo įgyvendinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2006). 

13.       Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad šiais dviem institutais siekiama ne tik skirtingų tikslų, tačiau ir V. S., kaip savo motinos rūpintojo, pareigos kyla iš skirtingų teisės normų, kurios nagrinėjamu atveju negali būti tapatinamos, todėl apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė V. S. prašymą neužskaitydamas savo neįgalios motinos rūpintojo pareigų, kaip įvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi V. S. pareiga rūpintis savo motina kyla išimtinai iš civilinių teisinių santykių ir šios pareigos atlikimas negali būti prilyginamas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimui. Pažymint, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas šiuo atveju negali būti laikomas, kaip pažeidžiantis lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principus ir prieštaraujantis tarptautinės bei nacionalinės teisės normoms.

14.       Aukštesnysis teismas neabejoja, kad V. S. vykdoma pagalba artimam asmeniui yra prasminga bei prisideda prie socialinių įgūdžių stiprinimo, atsakomybės jausmo didinimo bei asmenybės ugdymo, tačiau, tai nesudaro pagrindo teismui taikyti baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo bei vykdymo pakeitimus, kurių prašo apeliantas, kai šie pakeitimai akivaizdžiai nėra susiję su baudžiamojo poveikio priemonės tikslų įgyvendinimu. 

15.       Pažymėtina, kad baudžiamosios poveikio priemonės vykdymą įgyvendina Probacijos tarnyba, vadovaudamasi Probacijos įstatymu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais: 1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių; 2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti; 4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai; 5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis paminėtais principais, ypatingai abipusio probuotojo ir probuojamojo bendradarbiavimo principu, yra visi įstatymo leidėjo nustatyti pagrindai sudaryti bei suderinti individualų probuojamojo priežiūros planą ir pagal jį užtikrinti V. S. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – nemokamų darbų – įgyvendinimą bei priežiūrą, kartu nepažeidžiant rūpybos reikalingo asmens teisėtų interesų.

16.       Nors V. S. skunde nurodė, kad PĮ 29 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pakeitimo galimybes, kurių pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir jas ignoravo, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad vadovaujantis PĮ 29 straipsniu dėl probacijos sąlygų pakeitimo gali kreiptis tik asmens probaciją vykdanti institucija, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesvarstė baudžiamojo poveikio pakeitimo galimybės V. S. šio straipsnio pagrindu, pažymint, kad BK 74 straipsnio 1 dalis numato, jog bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau nagrinėjamu atveju V. S. neprašė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų, pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone, todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad jo prašymas užskaityti vykdomą motinos slaugymą į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų visuomenės labui, realų vykdymą, atmestas visiškai pagrįstai.

17.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tenkinti V. S. prašymą, neužskaitydamas savo neįgalios motinos rūpintojo pareigų, kaip įvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja        Danutė Giačaitė