Byla Nr. T-35-954/2021

        Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5.16; 2.5.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, 

nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui G. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia 2000 m. gruodžio 18 d.

2.       Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2.1.                      Teikime nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose adaptavosi patenkinamai, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas. Tikina, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, žmona, dukra bei broliu. Turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos įstaigoje, šiuo metu mokosi dailidės specialybės. Nuo 2020 m. kovo 12 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, medienos ir baldų gamybos ceche darbininko pareigose. Per visą bausmės atlikimo laiką 36 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iš jų 15 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už nepriekaištingą elgesį, darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje nuteistasis buvo 18 kartų paskatintas. 

2.2.                      Taip pat teikime nurodoma, kad bylos duomenimis iš nuteistojo yra priteisti solidarūs – 3808,50 Eur (13150 Lt) ir 14481 Eur (50 000 Lt), civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis savanoriškai dengė nedidelėmis sumomis. Pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 21 d. pažymos duomenimis, įstaiga buvo gavusi vykdomuosius patvarkymus 239,47 Eur, tačiau antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas išieškojimas nutrauktas. Nuteistojo teigimu, jis finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – vidutinė (58 balai), nuo pirminio vertinimo sumažėjo 5 balais. Rizikos balai sumažėjo, nes nuteistasis įsidarbino, savanoriškai dengė priteistus civilinius ieškinius bei dėl stebimų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Be to, teikime nurodoma, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (dabartinis nusikaltimas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje).

3.       Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą atmesti. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Vincas Pacevičius prašė pataisos įstaigos teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

4.       BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

5.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (kiek daugiau nei 20 metų). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 4 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2021 m. sausio 26 d. socialinio tyrimo išvada. Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. S. nustatoma vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 5 balais. Analizuojant šią išvadą matyti, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (38 balai). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir A. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis savo elgesį kreipia teigiama linkme ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

6.       Nuteistojo A. S. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko su mama, žmona, dukra bei broliu. Nuteistasis A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą, mokosi specialybės, aktyviai dalyvauja meninėje veikloje, socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, nuo 2020 m. kovo 2 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, dengia priteistus civilinius ieškinius, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 18 kartų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Už jo gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės: ne kartą panaikintos prieš terminą nuobaudos, pareikštos padėkos, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

7.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du A. S. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (dabartiniai nusikaltimai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. S. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

8.       Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 punktas). Bylos nagrinėjimo metu A. S. savo kaltės dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo nepripažino, kaltu prisipažino tik pasikėsinęs įvykdyti sunkų nusikaltimą. Taip pat ir vertinimo metu bei teismo posėdžio metu kaltės dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo nepripažįsta. Iki šio nuosprendžio priėmimo A. S. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo metu A. S. bausmę atlieka už dviejų labai sunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Jis nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų ir kankindamas arba kitaip itin žiauriai įvykdė du nužudymus. Tokio pobūdžio nusikaltimai bei ankstesni A. S. teistumai, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą, neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą A. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

9.       Teismo posėdžio metu buvo gauta Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos direktoriaus K. K. ir kapeliono T. B. pasirašyta A. S. charakteristika, kurioje nurodyta, kad nuteistasis A. S. nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. lankėsi organizuojamose Šv. Rašto pamokose, siekė dvasinių tiesų pažinimo ir aktyviai dalyvaudavo diskusijose, bendraudamas visada elgėsi pagarbiai. Per užsiėmimų laikotarpį matė, kad pasikeitė kalinio pažiūros į padarytus nusikaltimus. Charakteristikoje nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas T. B.. Liudytojas T. B. nurodė, kad su A. S. bendrauja pusantrų metų, kartą į savaitę vyksta užsiėmimai. Liudytojo nuomone A. S. elgesyje matomas pasikeitimas, yra ramus ir malonus bendrauti, užsiėmimų metu nebuvo analizuojami A. S. padaryti nusikaltimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. nurodė, jog nuteistojo A. S. mąstymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone liudytojas su nuteistuoju A. S. bendrauja tik pakankamai trumpą laiką, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja vien tik teigiama linkme. Šią išvadą sustiprina ir socialinio tyrimo išvados duomenys, kad nuteistojo elgesyje vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksmai – informacija apie teisės pažeidimus bei gyvenimo stilius ir draugai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis neigia dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, nors toks dalyvavimas įrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių visgi nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

10.       Teisėjų kolegija iš nuteistojo A. S. asmens bylos nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. S. net 37 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką 15 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į A. S. siekiamą švelnesnę bausmę. Be to, pažymima, kad paskutinioji drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2019 m. liepos 17 d., kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai, tai yra tik nuo 2019 m. gruodžio 4 d., kai nuteistajam gavus paskatinimą už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, anksčiau laiko buvo panaikinta drausminė nuobauda.

11.       Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, A. S. atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12.       Nuteistojo A. S. asmens bylos duomenimis, iš jo yra priteisti solidarūs – 3808,50 Eur (13150 Lt) ir 14481 Eur (50 000 Lt), civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis savanoriškai dengė nedidelėmis sumomis. Be to, pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 21 d. pažymos duomenimis, įstaiga buvo gavusi vykdomuosius patvarkymus 239,47 Eur, tačiau antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas išieškojimas nutrauktas. Nors šie duomenys rodo, jog nuteistasis A. S. siekia atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

13.       Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Jurga Vasiliauskienė

                                                  Aušra Vingilė