Administracinio nusižengimo byla Nr. II-347-961/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01371-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.14.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S.,

jo atstovui advokatui Andriui Košeliui,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Aurėlijai Vaitkei,

nukentėjusiajai J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo D. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu D. S. buvo nubaustas už tai, kad D. S. priklausantis šuo 2018 m. balandžio 29 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) užpuolė ir sužalojo J. D. priklausantį šunį, dėl ko J. D. patyrė turtinę žalą, nors D. S. žinojo apie jo namų valdoje pas jo vaikus atėjusius žaisti J. D. vaikus, kurie gali atsivesti savo šunį, tuo neužtikrino, kad jo šuo nepadarytų žalos asmenų nuosavybei, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ Nr. 30-2001 5 dalies 5.4 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Minėtu nutarimu D. S. buvo paskirta nuobauda – 150 Eur bauda.

              Skundu D. S. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. 

D. S. savo skunde nurodo, kad jis aptvertoje žemės valdoje augina nepavojingos, ne kovinės veislės šunį, kuris yra draugiškas. Pašaliniai augintiniai į jo aptvertą žemės valdą patekti negali, tvoros varteliai užsidaro tvirtai, jie gali būti atidaryti tik rankena, kuri yra virš 1 m aukštyje. Jo žemės valda yra pažymėta įspėjamuoju ženklu „Palaidas šuo“. Įvykio dieną jo žmona, du mažamečiai vaikai ir jo šuo buvo aptvertoje teritorijoje, šuo buvo šalia palaidas. Pas jį į namų teritoriją atėjo kaimynės mažamečiai vaikai pažaisti su jo vaikais. Po kelių akimirkų išgirdo svetimo šuns lojimą, paskui cypimą. Pamatė, kad jo šuo yra apžiojęs kaimynės šunį. Jis paėmė sužalotą kaimynės šunį, nunešė iki vartelių, išėjęs iš namo teritorijos ieškojo šuns šeimininkės, bet jos nebuvo. Paleido sužalotą šunį ir šis nubėgo į namus. Jis kaimynei yra sakęs, kad neleistų savo šuns, kuris nuolat bėgioja be priežiūros, pas jį.

D. S. skunde taip pat pažymi, kad institucijos atstovas, priimdamas nutarimą jo atžvilgiu, neištyrė visų aplinkybių, o būtent, ar D. S. pažeidė šuns laikymo taisykles ir tai tapo sužaloto šuns sužalojimo priežastimi, ar kaimynės neveikimas neturėjo įtakos žalingiems padariniams. D. S. įsitikinimu, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos, kadangi kaimynės šuo buvo sužalotas ne dėl aplinkybių, sąlygotų pažeidėjo taisyklių pažeidimo. Pati kaimynė turėjo imtis veiksmų ir prižiūrėti savo šunį, apsaugoti jį nuo grėsmių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovas atsiliepime prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. skundo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad D. S. žinojo apie jo kaimynų vaikų atėjimą į svečius pas jo vaikus, todėl turėjo numatyti, kad pas jį gali ateiti ir kaimynų šuo. Jis kaip šuns valdytojas turėjo, privalėjo ir galėjo numatyti bei įvertinti galimas jo šuns keliamas grėsmes pašaliniams asmenims ir jų turtui, tačiau lengvabūdiškai tai ignoravo, ir į jo sklypą atėjus pašaliniams asmenims nesiėmė priemonių pašalinių asmenų ir jais esančio svetimo turto saugumui užtikrinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) turi laikytis visi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys neišskiriant, ar tai vieša vieta, privati valda ir pan., taisyklėse nurodytos pareigos gyvūnų laikytojui taikomos visur nepriklausomai nuo to, ar tai vieša vieta ar privati valda, ar bet kokia kita vieta.

Teismo posėdžio metu D. S. palaikė savo skundą ir nurodė, kad įvykio dieną pas jį buvo atėję kaimynės J. D. vaikai, žaidė su jo vaikais, paskui išėjo. Tuomet jis paleido savo šunį iš voljero. Po kiek laiko atgal vėl grįžo jo vaikai su J. D. vaikais, nors jis šito nelaukė, jokio šuns su vaikais nematė. Paskui išgirdo šuns cypimą, pamatė, kad jo šuo laiko kaimynės šunį. Teigė, kad kaimynės šuo laksto be priežiūros. Jo šuo visada būna voljere, paleidžiamas kieme tik tada, kai jis arba jo žmona būna lauke. Į jo namo teritoriją niekas laisvai patekti negali. J. D. žinojo, kad jų šunys nesutaria.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. D. parodė, kad jie su D. S. yra kaimynai. 2018 m. balandžio 29 d. kaimyno vaikai su jos vaikais iš pradžių žaidė pas ją, o paskui nuėjo pas D. S., kartu su jais buvo jos šuo. Nepastebėjo, kaip jos šuo nuėjo kartu su vaikais. Po kurio laiko vaikai atnešė sužalotą šunį. Jai vaikai nurodė, kad įvykio metu D. S. šuo buvo palaidas. Jos šuo būna visada palaidas, kadangi bėgioja kieme, kartais ir gatvėje. Nežino, ar D. S. šuo nemėgsta jos šuns, kadangi kaimyno šuo dažniausiai būna voljere.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. parodė, kad jos vaikai buvo pas kaimynės vaikus, o paskui visi atėjo pas juos į namus. Ji buvo šiltnamyje, o vyras D. S. buvo lauke su palaidu šuniu. Vienu metu išgirdo cypimą, jų šuo buvo įsikandęs kaimynų šuniuką. D. S. kaimynės šunį išvedė pro vartelius. Jų šuo labai draugiškas. Pašaliniai gyvūnai negali patekti į jų namo teritoriją. Asmenys į namus gali patekti tik paskambinę į vartelius. Galimai vaikai atėjo į jų namus prakišę ranką per tvorą ir atidarę vartelių rankeną. Kaimynės šuniukas būna kartais palaidas.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė prašė D. S. skundo netenkinti, palikti jų institucijos priimtą nutarimą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. balandžio 30 d. 11.56 val. Bendrasis pagalbos centras gavo J. D. pranešimą, jog 2018 m. balandžio 29 d. kaimynai pasikvietė jos vaikus pažaisti adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynai kieme voljere laiko vokiečių aviganį. Tą vakarą jie paleido šunį pasilakstyti po kiemą. Jos vaikai į svečius atėjo su savo šunimi, kuris buvo užpultas ir sudraskytas, jam buvo daryta operacija, patirtos didelės finansinės išlaidos. (b.l. 9)

J. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), pasikvietė jos vaikus pažaisti į jų kiemą. Jos vaikai atėjo kartu su savo šunimi. Kaimynai augina vokiečių aviganį, kuris vaikų apsilankymo metu buvo paleistas iš voljero ir lakstė kieme, kuris aptvertas tvora. Kaimynų šuo užpuolė jos šunį ir jį sužalojo. Anksčiau incidentų tarp jos šuns ir kaimynų šuns nebuvo. (b.l. 10)

D. S. skundas tenkinamas.

Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. balandžio 29 d. 19.00 val. D. S. namų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), D. S. šuo užpuolė kaimynės J. D. šunį, kuriam buvo padaryti sužalojimai, dėl ko J. D. patyrė finansinių išlaidų gydydama savo šunį. Tai patvirtina liudytojų B. S., J. D. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, J. D. paaiškinime užfiksuoti duomenys. Be to, pats pareiškėjas D. S. neneigė minėto fakto nei tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu.

Vis tik teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad gyvūnų laikytojas privalo ne tik rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, bet ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš esmės analogiškai reglamentuojama ir Įsakymo 5 dalies 5.4 punkte, kuris numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Tuo pačiu pažymėtina, kad Įsakymo 20 punktas numato, jog uždarose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi. Prie įėjimo į žemės valdą ar patalpas, išskyrus gyvenamąsias, kuriose laikomas palaidas šuo, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“.

Iš pareiškėjo D. S. paaiškinimų nustatyta, jog jis gyvena nuosavame name, kurio valda yra aptverta tvora, joks pašalinis gyvūnas į ją patekti negali, jo šuo išeiti iš namo teritorijos taip pat negali, į namo teritoriją galima patekti per vartelius, kurie yra tvirtai uždaryti. D. S. privati žemės valda pažymėta įspėjamuoju  ženklu „Palaidas šuo“. Įvykio dieną jis savo vokiečių aviganių veislės šunį paleido iš voljero, pats buvo šalia jo. D. S. paaiškinimus visiškai patvirtina ir B. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. B. S. paaiškino, kad į jų namo teritoriją nei pašaliniai gyvūnai, nei kiti asmenys patekti negali, asmenys, norėdami patekti pas juos į namus, turi paskambinti į vartelius. Įvykio dieną jų šuo buvo palaidas kieme, o jos vyras D. S. buvo kartu su šunimi. Minėtų D. S. bei B. S. paaiškinimų nepaneigia jokia teismo ištirta bylos medžiaga. Priešingai, liudytoja J. D. savo rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad D. S. šuo įvykio dieną bėgiojo palaidas D. S. namo kieme, kuris yra aptvertas tvora. Taigi akivaizdu, kad įvykio dieną D. S. savo šunį laikė palaidą, nepažeisdamas Įsakymo. Teismas konstatuoja, kad teisinis reglamentavimas D. S. imtis išskirtinių apsaugos priemonių paleidžiant savo šunį lakstyti namo kieme, kuris aptvertas tvora, neįpareigojo. Tiek D. S., tiek liudytoja B. S. nurodė, kad jų šuo yra draugiškas, jokių incidentų su jų šunimi nėra buvę. Teismas nurodytais teiginiais abejoti neturi pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio dieną D. S. šuo draugiškai žaidė tiek su jo vaikais, tiek su kaimynės J. D. vaikais, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Byloje nėra duomenų, kad D. S. šuo anksčiau būtų kam nors sukėlęs sveikatos sutrikdymą, padaręs žalos ar pasireiškęs agresyviu elgesiu prieš aplinkinius, jų turtą. Priešingai, pati J. D. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jokių incidentų anksčiau su D. S. šunimi nėra nutikę. Be to, pažymėtina ir tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo yra nustatytos kovinių šunų ir pavojingų šunų veislės, tarp kurių vokiečių aviganiai nepatenka. Taigi teismas konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. S., paleisdamas savo šunį aptvertame kieme, ėmėsi visų priemonių pašalinių asmenų, gyvūnų ir svetimo turto saugumui užtikrinti.

Pažymėtina, kad nors liudytoja B. S. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, todėl jos paaiškinimai laikytini patikimais tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, vis dėlto ir J. D., kaip nukentėjusiosios ir turinčios teisėtą suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimams taikytina analogiška kritiško vertinimo taisyklė. Kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios, paties D. S. ir jo sutuoktinės paaiškinimus, byloje nėra ir jų gauti galimybės taip pat nėra, todėl vertintini palyginant juos tarpusavyje, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį, kad galėtų užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-324/2011). Tai reiškia, kad priemonių turi imtis ne tik keliančio potencialią grėsmę šuns savininkas, bet ir, kaip šiuo atveju, mažesnio, dėl smalsumo ar kitų savybių galinčio nukentėti šuns savininkas.

Byloje nustatyta, kad incidentas įvyko privačioje teritorijoje, aptvertoje tvora. Taip pat nustatyta, kad abiejų šeimų vaikai glaudžiai bendravo ir jiems nebuvo draudžiama lankytis vieniems pas kitus. Tačiau, kaip nurodė D. S., dėl kaimynės J. D. šuns jis buvo jai reiškęs pretenzijas, kad jo nesivestų, nes jo šuo tada ima loti ir nervintis; pati J. D. patvirtino, kad jiems lankantis pas S., jų (S.) šuo dažniausiai būdavo voljere. Šiuo gi atveju šuo buvo išleistas iš voljero, kas leidžia daryti išvadą, kad D. S. nesitikėjo, kad kaimynų šuo ateis į jų kiemą, priešingu atveju toks šuns išleidimas nebūtų logiškai paaiškinamas. Bylos duomenimis nepaneigta, kad D. S. neturėjo pagrindo numatyti, kad kaimynės vaikai sugrįš į jo kiemą, nepaneigta, kad kaimynės šuo paskui vaikus į D. S. aptvertą teritoriją įėjo netikėtai, šeimininkai jo neįleido, D. S. ir jo žmona B. S. jų šuniui užpuolus kaimynės šunį ėmėsi aktyvių veiksmų išspręsti kilusiai situacijai, t.y., liepė savo šuniui paleisti kaimynės šunį, kaimynės šunį paėmė ir išvedė (išnešė) iš savo teritorijos, o vėliau kaimynei siūlė savo pagalbą. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad D. S. pažeidė prievolę kontroliuoti savo gyvūno elgesį ir kad už tai jam turi būti taikoma atsakomybė. Neabejotina, kad šuns savininkas ir savo gyvenamojoje, privačioje teritorijoje turi imtis priemonių, kad jo augintinis nesužalotų žmonių ar kitų gyvūnų, tačiau pakartotinai pabrėžtina, ši pareiga reiškia savininko prievolę kontroliuoti savo gyvūno elgesį. Minėta, D. S. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jo šuo su kaimynės J. D. šuniu nesutardavo, todėl savo kaimynės ne kartą prašė nelaikyti savo šuns palaido. Be to teismo posėdžio metu B. S. patvirtino, kad kaimynės šuo kartais laksto palaidas. To neneigė ir pati liudytoja J. D., nurodydama, kad jos šuo būna palaidas jos kieme, kartais laksto ir gatvėje. Taip pat J. D. patvirtino, kad ir įvykio dieną jos šuo buvo palaidas, žaidė su jos ir D. S. vaikais jos namo kieme, o paskui, matyt, šuo nusekė jos vaikus pas D. S. į namus. Taigi pati J. D. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, leisdama savo šuniui būti palaidam ir išeiti už savo kiemo teritorijos ribų. Kaip jau minėta anksčiau, Įsakymas numato, jog šuo palaidas gali būti tik uždaroje teritorijoje. Todėl darytina išvada, kad J. D. pati ir prisiėmė riziką dėl galinčių atsirasti pasekmių, o būtent kad jos šuo pateks į kaimyno aptvertą teritoriją ir dėl to nukentės. Kiekvienas suaugęs, pakankamai gyvenimiškos patirties turtintis asmuo turi tinkamai įvertinti elementarias aplinkybes, būti atsargus ir numatyti galimas savo nepakankamo rūpestingumo pasekmes.

Apibendrinant darytina išvada, kad įvykio metu D. S. nebuvo įpareigotas laikyti šuns voljere, jo šuo buvo palaidas nepažeidžiant teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio buvimo tarp atsiradusių padarinių (J. D. šuns sužalojimo) ir D. S. veikimo (neveikimo). Už pačios J. D. neapdairius veiksmus negali atsakyti kitas asmuo, šiuo atveju būtent D. S..

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimas naikintinas, kadangi D. S. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641-642 straipsniais,

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriuo D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą D. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Ilona Mateikienė