Civilinė byla Nr. e2A-1350-601/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1699-475/2024 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas): 1) išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį D. A. B. po 570 Eur ir E. B. po 520 Eur; 2) priteisti iš atsakovo 8 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir 8 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure šalys sudarė santuoką. Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus, D. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukters, E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) Iki 2016 m. šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, kol atsakovas susirado kitą moterį ir palikęs šeimą išėjo su ja gyventi. Nuo to laiko atsakovas ne tik kad nesirūpina ir nesidomi savo nepilnamečiais vaikais, su jais palaiko minimalų kontaktą, bet ir neteikia vaikams jų poreikius atitinkančio išlaikymo, nesuteikia jiems jokių galimybių tinkamai augti ir vystytis.

3.       Ieškovė nurodė (pateikė paskaičiavimą), kad nepilnamečiui sūnui D. A. B., yra būtinas ne mažesnis nei 1 006 GBP (1 157 Eur, kursas skaičiuotas pagal 2022 m. spalio 18 d. oficialų svaro prie euro kursą) išlaikymas kas mėnesį, o dukrai E. B. yra būtinas ne mažesnis nei 906 GBP (1 042 Eur, kursas skaičiuotas pagal 2022 m. spalio 18 d. oficialų svaro prie euro kursą) išlaikymas kas mėnesį. Atsakovas neteikia vaikams jokio išlaikymo, kartais perveda lėšas vaikams gimtadienių proga, kelionei (kaip dovanas), tačiau tokių pavienių ir išskirtinai nuo atsakovo valios priklausančių pavedimų atlikimas negali būti laikomas išlaikymo vaikams teikimu. Todėl ji prašo iš atsakovo sūnaus D. A. B. mėnesiniam išlaikymui priteisti 570 Eur, o dukters, E. B. – 520 Eur. Atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, todėl turi galimybes vaikams sudaryti geras gyvenimo sąlygas ir teikti tokį išlaikymą, kokio prašo ieškovė.

4.       Ieškovė pažymi, jog nors atsakovas Lietuvos Respublikoje savo vardu nėra įregistravęs jokio nekilnojamojo turto, deklaruoja turintis tik vieną transporto priemonę, tačiau realios jo turtinės padėties anaiptol neatspindi. Jis jau daugiau nei šešerius metus bendrą ūkį veda su moterimi, I. V.. Visiems viešai prieinamame socialiniame tinkle ši moteris demonstruoja prabangų gyvenimą, gyvenamą kartu su atsakovu, lankymąsi restoranuose. Taip pat ši moteris socialiniuose tinkluose rodo itin žinomų ir prabangių vardinių rūbų pirkinius, jos kaip ji teigia vyro (šiuo atveju atsakovo) dovanojamas dovanas tokias kaip naujas S klasės automobilis Mercedes Benz. Negana to, žiniasklaidoje atsakovo sugyventinė yra pasidalinusi straipsniu apie neseniai jų įsigytą gyvenamąjį namą, kuris tikėtina registruotas jos vardu, tokiu būdu siekiant atsakovui nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį: (duomenys neskelbtini). Iš AB Šiaulių banko, išrašo matyti, jog atsakovas naudojo savo finansinius išteklius šio namo statybai bei įsirengimui, jog mokėjo už statybines medžiagas, mokėjo avansą. Be to, iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog į atsakovo banko sąskaitą buvo įnešinėjamos ar įskaitomos didelės pinigų sumos, 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas į savo banko sąskaitą įnešė 4 000 Eur sumą, 2020 m. spalio 26 d. į jo sąskaitą buvo įskaityta 5 000 Eur suma, o po keleto dienų dar 1 500 Eur suma 2022 m. balandžio 1 d. įnešta 2 900 Eur suma, 2022 m. gegužės 24 d. įskaityta 2 330 Eur suma, o po keleto dienų dar 1 170 Eur suma. Negana to, iš atsakovo banko sąskaitos, buvusios AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, išrašo ir pavedimų paskirčių “wages” arba “salary” matyti, jog 2021 m. spalio 5 d. atsakovas gavo 2 338,37 Eur darbo užmokesčio; 2021 m. lapkričio 5 d. - 1 865,20 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. – 1 770,45 Eur; 2022 m. sausio 5 d. - 2 155,18 Eur; 2022 m. kovo 10 d. - 1 604,08 Eur į; 2022 m. balandžio 13 d. - 2 392,21 Eur; 2022 m. gegužės 3 d. - 2 496,66 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 2 073,02 Eur; 2022 m. birželio 29 d. - 2 879,63 Eur; 2022 m. rugpjūčio 1 d. - 2 841,83 Eur; 2022 m. rugsėjo 5 d. – 3 008,66 Eur; 2022 m. spalio 7 d. - 3 181,48 Eur; 2022 m. lapkričio 3 d. - 1 636,17 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. - 3 031,93 Eur; 2023 m. sausio 3 d. - 1 692,89 Eur; 2023 m. sausio 23 d. - 3 141,49 Eur. Iš šio išrašo taip pat matyti, jog buvo atliekami mokėjimai statybinių prekių ir medžiagų, namų prekių prekybos tinkluose, kas vėlgi patvirtina, jog atsakovas savo finansinius išteklius gausiai naudojo statant/įsirengiant namą, kuris yra įregistruotas jo dabartinės sutuoktinės vardu. Visa tai tik leidžia daryti išvadą, jog atsakovas vis dėlto neatskleidžia teismui savo tikrosios turtinės padėties, nes disponuoja kur kas didesnėmis sumomis nei jo „oficialiai deklaruojamas” gaunamas darbo užmokestis.

5.       Ieškovės turtinė padėtis: 1) ieškovės pajamos per mėnesį siekia apie 1 500 GBP, kas būtų apie 1 753,02 Eurus, 2) ieškovė jokių transporto priemonių, kitokio vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, 3) ieškovė taip pat neturi jokių transporto priemonių, kitokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, 4) vienintelis turtas yra ieškovės teisė į iš buvusio šeimos namo Jungtinėje Karalystėje gautinas pardavimo pajamas. Nors atsakovas laikosi pozicijos, jog 2023 m. gegužės 22 d. Jungtinėje Karalystėje priimtu teismo sprendimu šalims priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turtas, tarp šalių buvo padalintas 70/30 proc. dalimis (iš kurių 50 proc. atiteko Ieškovei, 20 proc. vaikams, 30 proc. – atsakovui). Tačiau atsakovas eilinį kartą teismui nurodo melagingas aplinkybes. Teismui yra pateiktas ieškovei siųstas laiškas iš ją procese atstovavusios advokatų kontoros, kuris patvirtina, jog pagal šalių susitarimą vaikams nepriklauso joks finansinis turtas, o ir pati Jungtinėje Karalystėje nagrinėta byla nebuvo susijusi su vaikų išlaikymu, nes būtent šis Jungtinės Karalystės šeimos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylų dėl vaikų išlaikymo.

6.       Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas geranoriškai vaikams jokio išlaikymo neteikė daugiau nei trejus metus. Per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui už 8 575 Eur.

7.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai reikšdama ieškinį Lietuvos teismui, tokiu būdu siekdama dvejais keliais gauti finansinę naudą ir prisiteisti dvigubą išlaikymą. Visų pirma dėl išlaikymo vaikams priteisimo iškovė kreipėsi į D. Britanijos kompetentingas institucijas ir D. Britanijoje buvo nustatytas išlaikymo dydis, kuris buvo apskaičiuotas įvertinant vaikų poreikius ir atsakovo finansinę padėtį, ir paskirtas 65,67 GBP per savaitę išlaikymas kiekvienam vaikui, kurį atsakovas ir teikia vaikams. Ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra D. Britanijoje, taip pat ir atsakovo. Šalys ten turi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, kuriame faktiškai šiai dienai gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas nepertraukiamai nuo 2013 m. iki 2022 m. lapkričio mėn. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. lapkričio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Jungtinėje Karalystėje vyko skyrybų procesas tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Šiai dienai tarp šalių santuoka jau yra nutraukta ir atsakovas turi sudaręs naują santuoką, kadangi de fakto šalys negyveno kartu jau septynerius metus lygiai tiek kiek užtruko visas skyrybų procesas Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepagrįstas, kadangi atsakovas visada rūpinosi vaikais, tenkindamas jų visus poreikius.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.    Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 570 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisė iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 520 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisė iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; 4) priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) 8 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

9.    Teismas nustatė, kad šalys gyveno skyriumi nuo 2016 metų, Jungtinės Karalystės šeimos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jų santuoka buvo nutraukta (1 t., e. b. l. 167). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: D. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 18–22). Nutraukiant šalių santuoką, vaikų išlaikymo klausimas nebuvo spręstas (1 t., e. b. l. 167). Jungtinės Karalystės vaikų priežiūros tarnyba, ieškovės prašymu, nuo 2022 m. gegužės 18 d. apskaičiavo atsakovo mokėtiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 65,67 GBP (76,37 Eur) per savaitę, arba 285,31 GBP (331,82 Eur) per mėnesį (1 t., e. b. l. 120–139). Tačiau minėtų sumų mokėjimas šalių vaikams Jungtinėje Karalystėje buvo nutrauktas, nes minėta institucija nustatė, jog atsakovas nereziduoja Jungtinėje Karalystėje (1 t., e. b. l. 173–174). Šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2016 metų gyvena kartu su ieškove. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. G. (buv. V.) (1 t., e. b. l. 139). Tarp atsakovo ir dabartinės sutuoktinės 2023 m. kovo 21 d. sudaryta povedybinė sutartis (3 t., e. b. l. 108–111). Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. G. (6 t., e. b. l. 174).

10. Bylos teismingumo klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023 ir 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1257-921/2023. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas bylos teismingumo klausimą pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 781 straipsnio 1 dalimi, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas iš naujo bylos teismingumo klausimo nesprendė.

11. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniški sudaro 1 745 Eur (1 500 GBP) (sprendime taikomas kursas 1 Eur = 0,85983 GBP) (Lietuvos banko 2024 m. balandžio 25 d. paskelbtas santykis). Ieškovė nuo 2021 m. kovo 15 d. Jungtinėje Karalystėje gauna išmokas už nepilnamečius vaikus, t. y. 29 GBP (apie 33,89 Eur) už sūnų D. A. B., ir 15,90 GBP (apie 18,58 Eur) už dukrą E. B., viso 185,62 Eur per mėnesį (159,60 GBP) (bendra suma už abu vaikus) (4 t., e. b. l. 36–37). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovė turto Lietuvos Respublikoje neturi, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (1 t., e. b. l. 25, 26). Jungtinės Karalystės Centrinis šeimos reikalų teismas 2023 m. gegužės 22 d. patvirtino šalių susitarimą dėl nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), namai registruoti Žemės registre (angl. Land Registry), nuosavybės teisės Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį pardavus 70 proc. grynojo pelno atitenka ieškovei, tai yra žmonai; ir 30 proc. grynojo pelno atitenka atsakovui, tai yra vyrui (3 t., e. b. l. 112–118). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kai jie parduos turtą, atsakovui atiteks 80 000 GBP (93 041 Eur), o ieškovei – 200 000 GBP (232 604 Eur). Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų – moka paskolą bankui, kol bus parduotas šeimos turtas.

12. Atsakovas nurodė, kad dirba metalo laužo supirkimo įmonėje, uždirba 790 GBP (918,79 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto savo vardu registruoto Lietuvoje neturi (1 t., e. b. l. 128). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „YAMAHA“ (1 t., e. b. l. 29). Atsakovas turi dukrą G. G., gimusią (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, kad dukrą išlaiko jo sutuoktinė I. G..

13. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje skelbiamos viešos deklaracijos apie atsakovo ir jo sutuoktinės prabangų gyvenimo būdą (lankymąsi restoranuose, vykimą į keliones), byloje pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 30–48, 158–164 psl., 2 t., b. l. 83–90, 139–160; 3 t., b. l. 4–25 psl.; 4 t., b. l. 40–89, 6 t., b. l. 177–180). Viešai prieinamame socialiniame tinkle atsakovo dabartinė sutuoktinė demonstruoja vyro (šiuo atveju atsakovo) padovanotą S klasės automobilį Mercedes Benz. Nors atsakovas teigia, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., yra jo dabartinės sutuoktinės asmeninė nuosavybė, tačiau publicistinėje laidoje yra nurodęs, kad grįžo iš emigracijos, įsirenginėja gyvenamąjį namą. Atsakovo banko sąskaitos, buvusios AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, išrašo ir pavedimų paskirčių “wages” arba “salary” matyti, jog 2021 m. spalio 5 d. atsakovas gavo 2 338,37 Eur darbo užmokesčio; 2021 m. lapkričio 5 d. - 1 865,20 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. - 1 770,45 Eur; 2022 m. sausio 5 d. - 2 155,18 Eur; 2022 m. kovo 10 d.- 1 604,08 Eur; 2022 m. balandžio 13 d. - 2 392,21 Eur; 2022 m. gegužės 3 d. - 2 496,66 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 2 073,02 Eur; 2022 06 29 - 2 879,63 Eur; 2022 08 01 - 2 841,83 Eur; 2022 09 05 – 3 008,66 Eur; 2022 m. spalio 7 d. - 3 181,48 Eur; 2022 m. lapkričio 3 d. - 1 636,17 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. - 3 031,93 Eur; 2023 m. sausio 3 d. - 1 692,89 Eur; 2023 m. sausio 23 d. – 3 141,49 Eur (4 t., b. l. 43–89). Nors atsakovas posėdžio metu teigė, kad turi 200 000 GBP skolų, tačiau į bylą rašytinių įrodymų kurie patvirtintų tokias aplinkybes nepateikė. Atsakovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė, kad prie jo vaikų išlaikymo turėtų prisidėti kartu su ieškove gyvenantis jos draugas, rodo atsakovo atsainų požiūrį į vaikų išlaikymą.

14. Teismo sprendimo priėmimo metu E. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, D. A. B. – beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pagal ieškovės, ieškovės atstovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad sūnaus D. A. B. išlaikymui kas mėnesį reikalingą 1 157 Eur išlaikymo sumą sudaro: iki 173 Eur išlaidos maistui 92 Eur dienpinigiai, 29 Eur išlaidos sveikatinimui (vitaminams, vaistams), 115 Eur aprangai (uniforma, drabužiai, avalynė), 12 Eur išlaidos higienai, švaros prekėms, 288 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas, tenkantys vaiko daliai, bei transporto išlaidos, 29 Eur išlaidos diskams, lavinimo ir kanceliarinėms priemonėms, 173 Eur išlaidos būreliams ir korepetitoriams, 18 Eur išlaidos augintinio priežiūrai, 115 Eur išlaidos laisvalaikiui, išvykoms, 115 Eur išlaidos atostogoms (1 t., e. b. l. 23; 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas). Dukters E. B. išlaikymui kas mėnesį reikalingą 1 042 Eur išlaikymo sumą sudaro: iki 173 Eur išlaidos maistui 46 Eur dienpinigiai, 29 Eur išlaidos sveikatinimui (vitaminams, vaistams), 115 Eur aprangai (uniforma, drabužiai, avalynė), 12 Eur išlaidos higienai, švaros prekėms, 288 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas, tenkantys vaiko daliai, bei transporto išlaidos, 29 Eur išlaidos diskams, lavinimo ir kanceliarinėms priemonėms, 104 Eur išlaidos būreliams, 18 Eur išlaidos augintinio priežiūrai, 115 Eur išlaidos laisvalaikiui, išvykoms, 115 Eur išlaidos atostogoms (1 t., e. b. l. 24; 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai vaikus išlaikyti šiuo metu padeda mama sumokėdama už būrelius, korepetitorius.

15. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus ir aptartus duomenis apie šalių turtinę padėtį, būtinųjų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti dydį, tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikų poreikių atžvilgiu ir tai, kad atsakovas realių duomenų apie savo finansinę padėtį neatskleidė, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečių geriausių interesų naudai, nagrinėjamu atveju konstatavo, jog 520 Eur dydžio išlaikymas dukrai ir 570 Eur dydžio išlaikymas sūnui iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas jo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius, tuo pačiu nepažeidžiantis atsakovo teisių ir interesų.

16. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 8 575 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (kreipimosi į teismą diena), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. po 223,50 Eur per mėnesį vienam vaikui (minimalus darbo užmokestis – 430 Eur), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. po 223,50 Eur per mėnesį vienam vaikui (minimalus darbo užmokestis – 447 Eur), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. po 234 Eur per mėnesį vienam vaikui (minimalus darbo užmokestis – 468 Eur), 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 18 d. po 267 Eur per mėnesį vienam vaikui (minimalus darbo užmokestis – 534 Eur), viso 8 575 Eur kiekvienam vaikui. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis teikė išlaikymą vaikams minimu laikotarpiu. Tai, kad atsakovas tam tikras sumas (2022-2023 metais) pervedė į vaikų, o ne ieškovės, kuri rūpinosi vaikų kasdieniniais poreikiais, sąskaitas, vertintinos kaip atsakovo vienkartinės lėšos savanoriškai skirtos vaikams, o ne išlaikymas kasdieniniams vaikų poreikiams tenkinti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) A. G. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-05-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1699-475/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. B. ieškinį atmesti arba sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      teismas šališkai ir neobjektyviai įvertino jurisdikcijos klausimą, vaikų išlaikymo klausimas nepagrįstai buvo sprendžiamas Lietuvos teisme;

17.2.                      teismas priėmė skundžiamą sprendimą neišsprendęs byloje taikytinos teisės klausimo, nenurodęs kokiu pagrindu nėra taikoma bendroji taisyklė (išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė - 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnis) ir taip pažeidė 2007 m. Hagos protokolo nuostatas;

17.3.                      teismas, nagrinėdamas šią bylą, ignoravo faktą, kad Jungtinėje Karalystėje yra priimti procesiniai sprendimai, kurie turi įtaką sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo klausimą. Teismas visiškai nevertino 2023-05-22 Jungtinės Karalystės Šeimos teismo sprendimo, kuriuo šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamą turtą atsižvelgdami į vaikų išlaikymo pagrindą;

17.4.                      teismas, priteisdamas ieškovės prašomą išlaikymą vaikams neįvertino ar tokio dydžio išlaidos vaikų poreikiams iš tiesų yra būtinos, ar jos realiai yra patiriamos ir ar tėvų, tiek ieškovės ir ypatingai atsakovo, turtinė padėtis leidžia vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą;

17.5.                      iš teismui pateikiamų kvitų nėra galimybės identifikuoti ar tikrai vaikų poreikių tenkinimui buvo patirtos išlaidos. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog neturi jokių transporto priemonių, tačiau į vaikų poreikiams tenkančias išlaidas įtraukia automobilio draudimą ir kurą; 

17.6.                      teismas, būdamas šališkas šioje byloje, neįvertino ir kito laibai svarbaus aspekto - ieškovės finansinės galimybės teikti vaikams jos nurodomą išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga bendrai 2 199 Eur suma. Akivaizdu, kad jos pačios poreikių tenkinimui būtina taip pat bent jau nemažesnė nei vienam vaikui reikiama išlaidų sumą, t. y. apie 1 000 Eur, vadinasi trijų asmenų šeimos poreikių tenkinimui yra reikalinga 3 199 Eur suma. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad jos mėnesio pajamos siekia 1 745 Eur. Akivaizdu, kad ieškovės nurodomos išlaidos poreikių tenkinimui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės, nes beveik dvigubai viršija jos pajamas ir faktiškai negali būti patiriamos;

17.7.                      teismo visiškai nepagrįsta išvada, jog atsakovas neatskleidžia savo turtinės padėties. Nuo 2022 m. lapkričio atsakovas dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jo darbo užmokestis yra 918 Eur. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas neturi nekilnojamo turto Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje turėtas nekilnojamas turtas yra padalintas su ieškove ir šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, nes ieškovei atiteko 70 proc. turto dalies ir kaip patvirtino pati ieškovė, pasirašius turto pardavimo sutartį jai atiteks 232 604 Eur, o atsakovui 93 041 Eur;

17.8.                      į sąskaitą Šiaulių banke, yra gautos piniginės lėšos iš I. G. ir M. V., todėl ieškovė nepagrįstai tikino teismą, kad atsakovas savo finansinėmis lėšomis ženkliai prisidėjo prie sutuoktinės namo įrengimo; 

17.9.                      tai, kokius pirkinius demonstruoja ar kuo viešai giriasi socialiniuose tinkluose trečiasis asmuo, negalėjo turėti jokios reikšmės sprendžiant šalių ginčą šioje byloje ir įtakoti teismo sprendimo. Teismas, priimdamas sprendimą turi vertinti oficialius į bylą pateiktus duomenis, o ne paskalas socialiniuose tinkluose;

17.10.                      teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad atsakovas be dviejų nepilnamečių vaikų, kuriems šioje byloje prašoma priteisti išlaikymą, turi dar vieną nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Ir nors šiuo metu dukrą išlaiko jo sutuoktinė, tai nepaneigia jo, kaip tėvo įstatyminės pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl teismas privalėjo vertindamas atsakovo turtinę padėtį, taip pat įvertinti ir tai, kad jis turi dar vieną išlaikytinį, o to padaręs priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;

17.11.                      teismas, nurodęs, kad vaikų gaunamos išmokos neturi būti išminusuojamos iš išlaikymo sumos, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams;

17.12.                      spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovo bankiniais pavedimais pervestas pinigines lėšas laikyti vienkartinėmis lėšomis savanoriškai skirtomis vaikams, o ne išlaikymu kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti, vien todėl, kad pavedimai buvo padaryti į sūnaus sąskaitą, kuria disponuoja ieškovė. Atsakovas yra prisidėjęs prie vaikų poreikių ir grynaisiais pinigais, tačiau jis pats suvokia, kad išlaikymo, teikto grynaisiais pinigais, jis niekaip negali įrodyti ir tokių aplinkybių patvirtinamas priklausė išimtinai tik nuo ieškovės sąžiningumo, ką ji be jokios abejonės neigė. Teismas privalėjo vertindamas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydį išminusuoti iš jo atsakovo bankiniais pavedimas pervestas pinigines lėšas. Taip pat iš prašomo priteisti įsiskolinimo teismas turėjo minusuoti ieškovės atitinkamu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje gautas tikslines valstybės išmokas vaikams.

2.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

18.1.                      šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas net dvejomis Kauno apygardos teismo nutartimis, t. y. 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023 ir 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1257-921/2023. Taigi, net dvejomis Kauno apygardos teismo nutartimis buvo konstatuota, jog ši civilinė byla dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teisminga Lietuvos teismams, todėl tokios įsiteisėjusios teismo nutartys negali būti paneigtos. Juo labiau, kad apeliantas 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1257-921/2023 skundė kasacine tvarka, tačiau apelianto kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Taigi klausimas dėl bylos teismingumo yra pilnai ir galutinai išspręstas, todėl trečią kartą spręsti to paties klausimo jau tikrai nebūtų galima, nes tokiu būdu būtų grubiai pažeistos civilinio proceso teisės normos, bei apskritai visi civilinės teisės principai;

18.2.                      sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, įstatymas numato vaiko teisių apsaugos tarnybos privalomą dalyvavimą, kad užtikrinti vaiko interesus, bet nebūtinai užsienio valstybės institucijos, kurioje vaikai gyvena, kaip bando įteigti atsakovas. Nagrinėjamu atveju vaikų interesai buvo užtikrinti, kadangi byloje dalyvavo vaiko teisių atstovas, kuris pasisakė dėl ieškinio ir jo reikalavimų pagrįstumo;

18.3.                      apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad neturi jokių transporto priemonių, tačiau į vaikų poreikiams tenkančias išlaidas įtraukia automobilio draudimą ir kurą. Pažymėtina, jog šias aplinkybes ieškovė paaiškino 2024 m. balandžio 17 d. vykusiame teismo posėdyje nurodydama, kad automobilis priklauso jos mamai, tačiau mama ieškovei yra leidusi šiuo automobiliu naudotis, ko pasekoje ir visos su automobilio išlaikymu susijusios išlaidos, t. y. kuras bei draudimas, kitos eksploatacinės išlaidos, remontas (jos nėra įtrauktos į vaikų išlaidas), tenka ieškovei (2024 04 17 teismo posėdžio garso įrašo protokolas 30:30-30:53 min., 38:03-38:10 min.). Vienintelis turtas yra ieškovės teisė į iš buvusio šeimos namo Jungtinėje Karalystėje gautinas pardavimo pajamas (70 proc.). Šiuo metu turtas yra parduotas (atsakovas gavo 85 020,60 GBP), tačiau ir toliau iš šių sumų nėra sumokėjęs nei cento vaikų išlaikymui, nors skundžiamas sprendimas yra skubiai vykdytinas ir šiuo metu jau yra prasidėjęs priverstinis vykdymo procesas. Nors atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, jog 2023 05 22 Jungtinėje Karalystėje priimtu teismo sprendimu šalims priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turtas, tarp šalių buvo padalintas 70/30 proc. dalimis (iš kurių 50 proc. atiteko ieškovei, 20 proc. vaikams, 30 proc. – atsakovui). Tačiau apeliantas eilinį kartą nurodo melagingas aplinkybes. Byloje yra pateiktas ieškovei siųstas laiškas iš ją procese atstovavusios advokatų kontoros, kuris patvirtina, jog pagal šalių susitarimą vaikams nepriklauso joks finansinis turtas, o ir pati Jungtinėje Karalystėje nagrinėta byla nebuvo susijusi su vaikų išlaikymu, nes būtent šis Jungtinės Karalystės šeimos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylų dėl vaikų išlaikymo (b. t. 5, b. l. 4-5 psl.). Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad į bylą yra pateiktas ir atsakovą atstovavusių advokatų raštas, kuriame nurodomos priešingos aplinkybės ir teismas turėjo vadovautis būtent juo, o ieškovė turėjo šį dokumentą paneigti, tačiau to nepadarė;

18.4.                      pažymėtina, jog tiek Lietuvoje buvusių, tiek Jungtinėje Karalystėje esančių atsakovo banko sąskaitų išrašus pateikė ne pats atsakovas, nors 2024 m. sausio 11 d. protokoline nutartimi buvo įpareigotas tai padaryti teismo, o ieškovė. “Contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023). Kadangi santuokos nutraukimo byloje JK atsakovas buvo pateikęs dalį išrašų, todėl ieškovė juos ir pateikė šioje byloje, visgi atsakovas savo valia iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jų nepateikė, todėl šių įrodymų nepateikimas vertintinas jo nenaudai. Be to, byloje nėra Jungtinėje Karalystėje apelianto esančių banko sąskaitų išrašų už 2023-2024 metus, taigi nebuvo įmanoma nustatyti nei kokį iš tiesų atlyginimą gauna apeliantas, nei kokias papildomas pajamas jis gauna, ar apeliantas neturi santaupų ir kt. Tai, kad atsakovas nebuvo linkęs atskleisti tikrosios savo finansinės padėties patvirtina ir jo paties byloje teikti paaiškinimai. Paklaustas iš kokių lėšų perka prabangius daiktus tokius kaip Hublot laikrodis (b. t. 2, b. l. - 158 psl.), atsakovas nurodė, jog jį neva tai rado gatvėje (2024 04 25 teismo posėdžio garso įrašo protokolo po pertraukos 41:38-41:43 min.), kas prasilenkia su elementariausia logika ir parodo atsakovo ciniškumą;

18.5.                      šiuo metu deklaruojamą darbo užmokestį atsakovas pradėjo gauti jau tik po to, kai ieškovė pasikreipė į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kas suponuoja, jog atsakovas sužinojęs apie Lietuvoje prasidėjusį procesą sąmoningai nurodė gaunantis mažesnį darbo užmokestį. Juolab turint omenyje, kad darbovietė, kurioje jis dirba yra registruota jo sutuoktinei JK priklausančio turto adresu, o jos vadovu nurodytas atsakovo giminaitis, kuris įmonės vadovavimą “perėmė” iš atsakovo, kas sudaro pagrindo manyti, jog realus įmonės vadovas ir naudos gavėjas yra atsakovas;

18.6.                      jog atsakovas savo finansinius išteklius naudojo sutuoktinei šiai dienai formaliai priklausančio namo įsigijimui (mokėtas avansas), statybai bei įsirengimui, jog mokėjo už statybines medžiagas patvirtina ne tik atsakovo Šiaulių banko sąskaitos išrašas, bet ir atsakovo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas banko sąskaitos išrašas;

18.7.                      ieškovė byloje pateikė įrodymus apie tai, jog atsakovas ir jo sutuoktinė mėgaujasi prabangiomis kelionėmis, kainuojančiomis po keliolika tūkstančių eurų, lankosi prabangiuose restoranuose, jog apeliantas savo sutuoktinei perka prabangias dovanas tokias kaip gana naujas S klasės automobilis Mercedes Benz, apsipirkinėja prabangiose gerai žinomų prekės ženklų visame pasaulyje parduotuvėse (b. t. 1, b. l. 30-48 psl., 158-64 psl.; b. t. 2, b. l. - 83-90 psl., 139-160 psl.; b. t. 3, b. l. 4-25 psl.; b. t. 4, b. l. 40-89 psl., b. t. 6, b. l. 177-180 psl.), todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, jog keliauta buvo už neva tai jo sutuoktinės lėšas, tačiau jokių įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovas taip ir nepateikė;

18.8.                      šiuo atveju svarbu ir tai, jog Jungtinėje Karalystėje ieškovei ir atsakovui priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turtas, kuris tarp šalių 2023 05 22 Jungtinėje Karalystėje priimtu teismo sprendimu buvo padalintas 70/30 proc. dalimis, šiai dienai jau yra parduotas, ko pasekoje už jį atsakovas gavo 85 020,60 GBP. Akivaizdu, jog apelianto turtinė padėtis šiai dienai yra dar labiau pagerėjusi, kas tik dar kartą patvirtina, jog jis turi visas galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams;

18.9.                      priešingai nei teigia atsakovas, vaikui reikalingo išlaikymo dydis nėra mažinamas valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu, kadangi tokiu atveju vaiko padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog “išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020);

18.10.                      atsakovas teigdamas, kad nuolatos, visu laikotarpiu už kurį yra prašoma išlaikymo įsiskolinimo, teikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje tokių duomenų, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, išskyrus duomenis apie 2022 07 16 vaikams darytą 1 000 svarų pavedimą(b. t. 3, b. l. 119-120 psl.), nėra. Akcentuotina ir tai, jog pats apeliantas 2024 04 25 teismo posėdyje pripažino, kad pervesta suma nebuvo skirta vaikų išlaikymui (2024 04 25 teismo posėdžio garso įrašo protokolo po pertraukos 19:46-20:14 min.). Priešingai nei teigia atsakovas, per tą laikotarpį, kai išsikraustė iš bendrų šeimos namų, atsakovas vaikų visiškai neišlaikė, o tik „pagal nuotaiką“ vaikams pervesdavo tam tikras pinigų sumas kaip dovanas (gimtadienis, Kalėdinė dovana, kelionei ir pan.), tačiau tokių pavienių ir išskirtinai nuo atsakovo valios priklausančių pavedimų atlikimas tikrai negali būti laikomas išlaikymo vaikams teikimu, tą ne kartą yra pasisakę ir teismai formuojamoje teismų praktikoje;

18.11.                      nors atsakovas nurodo, jog iki šio teisminio proceso inicijavimo ieškovė buvo kreipusis į Jungtinėje Karalystėje veikiančia Vaikų priežiūros tarnybos grupę (aut. pastaba – Child Maintenance Service Team) dėl išlaikymo vaikams skyrimo (institucija nėra teisminė, ji tik pasiūlo išlaikymo neteikiančiam tėvui teikti išlaikymą), ko pasekoje buvo paskaičiuotas atsakovo mokėtinas išlaikymas vaikui po 285,31 GBP (331,82 Eur), tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, jog apelianto nurodoma 285,31 GBP suma buvo paskaičiuota ne kiekvienam vaikui atskirai, bet abiem vaikams kartu (b. t. , b. l. 120-138 psl.). Tokia suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog neva tai atsakovo bruto savaitės pajamos buvo 410,41 GBP, kas būtų apie 1 641,64 GBP (apie 1 939,93 Eur) per mėnesį, tačiau iš byloje esančių apelianto banko sąskaitų išrašų matyti, jog dažnu atveju jam buvo pervedamas didesnis darbo užmokestis, kas rodo, jog jau tada apeliantas buvo linkęs slėpti tikrąsias savo gaunamas pajamas ir savo tikrąją turtinę padėtį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas geranoriškai neteikė net ir Jungtinėje Karalystėje agentūros nustatyto išlaikymo, šiuo metu JK agentūros siūlymas teikti išlaikymą vaikams ir nutrauktas nustačius, jog atsakovas negyvena JK.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Apeliacinis skundas atmetamas.

4.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

5.                      Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

6.                      Ieškovė prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus – duomenis apie turto (šalių namo D. Britanijoje) pardavimą, - kurie patvirtina, jog apeliantas gavo 85 020,60 GBP, dėl ko ieškovės nuomone apelianto padėtis pagerėjo. Nurodo, kad šiuos duomenis gavo tik po teismo sprendimo priėmimo, todėl prašo juos priimti.

7.                      Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

8.                      Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės teikiamus duomenis, nes šie duomenys neturi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Kad šalys turi turtą (namą) D. Britanijoje ir, kad jiems priklauso nemažos sumos jį pardavus (proporcingai ieškovei/apeliantui - 70/30), byloje yra nustatyta, todėl tai, kad turtas parduotas (turimas turtas pakeitė savo formą – iš nekilnojamojo turto tapo pinigais) niekaip neįtakoja šalių ginčo, šalių turtinė padėtis nuo to iš esmės nepasikeitė. 

Dėl teismo šališkumo

9.                      Apeliantas nurodo, kad nutartimi paskyręs jam baudą už nepagarbą teismui, teismas buvo šališkas šioje byloje ir priimdamas sprendimą turėjo išankstinį priešišką nusistatymą apelianto atžvilgiu. Skundžiamas sprendimas grįstas tik ieškovės nurodytais argumentais, tuo tarpu apelianto nurodomi argumentai ir pateikti įrodymai buvo ignoruojami, nors teismas, priimdamas sprendimą, privalo objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą grįsti objektyviu jų visumos vertinimu.

10.                      Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

11.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas, 2024 m,. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-916/2024, 59 punktas).

12.                      Apelianto nurodomos aplinkybės (baudos skyrimas už nepagarbą teismui ir sprendimas grindimas tik ieškovės nurodytais argumentais) nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo galimą šališkumą, nes šios aplinkybės yra išimtinai procesinio pobūdžio (tvarkos palaikymas ir įrodymų vertinimas). Tvarkos (pagarbos teismui) užtikrinimas teismo posėdžio metu bei įrodymų vertinimas yra teismo pareiga, todėl šių veiksmų atlikimas negali būti vertinamas, kaip teismo šališkumas. Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (šiuo atveju apeliantas).

       Faktinės bylos aplinkybės

13.                      Nustatyta, kad šalys iki 2016 m., iki pradėjo gyventi skyrium, gyveno Jungtinėje Karalystėje.  (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės šeimos teismo nutartimi jų santuoka buvo nutraukta (1 t., e. b. l. 167). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: D. A. B., gimusio Lietuvoje (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusio Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 18–22). Nutraukiant šalių santuoką, vaikų išlaikymo klausimas nebuvo spręstas (1 t., e. b. l. 167).

14.                      Šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2016 metų gyvena kartu su ieškove Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui po 570 Eur, o dukrai po 520 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti iš atsakovo po 8 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

15.                      Apeliantas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. G. (buv. V.) (1 t., e. b. l. 139). Tarp apelianto ir dabartinės sutuoktinės 2023 m. kovo 21 d. sudaryta povedybinė sutartis (3 t., e. b. l. 108–111). Apeliantui (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. G. (6 t., e. b. l. 174), kuri su mama I. G. gyvena Lietuvoje. Apeliantas neigia gyvenantis Lietuvoje, gyvenamąją vietą nurodo Škotiją.

16.                      Jungtinės Karalystės Centrinis šeimos reikalų teismas 2023 m. gegužės 22 d. patvirtino šalių susitarimą dėl nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), namai registruoti Žemės registre (angl. Land Registry), nuosavybės teisės Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį pardavus 70 proc. grynojo pelno atitenka ieškovei, o 30 proc. grynojo pelno atitenka atsakovui, tai yra vyrui (3 t., e. b. l. 112–118)

17.                      Šalių turtinė padėtis:

33.1.                      ieškovė turi 70 proc. grynojo pelno (apie 238 000 Eur – Lietuvos banko 2024 m. spalio 23 d. valiutų santykis – 1 svaras = 0,8334 Eur) už parduotus namus; jos darbo užmokestis apie 1 800 Eur; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi;

33.2.                      apeliantas turi 30 proc. grynojo pelno (apie 102 000 Eur – Lietuvos banko 2024 m. spalio 23 d. valiutų santykis – 1 svaras = 0,8334 Eur) už parduotus namus; šiuo metu jo darbo užmokestis apie 918 Eur, nors 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje jo darbo užmokestis buvo apie 3 000 Eur (4 t., b. l. 43–89); Lietuvoje atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „YAMAHA“, nekilnojamojo turto neturi.  

       Dėl ginčo esmės

       Dėl teismingumo ir teisės taikymo

18.                      Apeliantas nurodo, kad buvo neobjektyviai įvertintas jurisdikcijos klausimas, vaikų išlaikymo klausimas nepagrįstai buvo sprendžiamas Lietuvos teisme. Taip pat nurodo, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą neišsprendęs byloje taikytinos teisės klausimo, nenurodęs kokiu pagrindu nėra taikoma bendroji taisyklė (išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė - 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnis) ir taip pažeidė 2007 m. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės nuostatas.

19.                      Pažymėtina, kad šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023 ir 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1257-921/2023, byla pripažinta teisminga Lietuvos Respublikos teismams. CPK 781 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Taigi, teisėjų kolegija, esant įsiteisėjusiam ir galiojančiam teismo sprendimui, kuriuo išspręstas teismingumo klausimas, neturi pagrindo iš naujo svarstyti apelianto argumentų dėl teismingumo.

20.                      Nepagrįstu laikytini apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė (2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnis).

21.                      2007 m. lapkričio 23 d. Protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 3 straipsnyje numatyta (bendra taisyklė dėl taikytinos teisės), kad išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, išskyrus atvejus, kai šiame Protokole nustatyta kitaip. Tuo tarpu 4 straipsnio (tam tikriems kreditoriams palankios specialios taisyklės) 3 dalyje numatyta, kad neatsižvelgiant į 3 straipsnį, jei kreditorius kreipėsi į valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingą instituciją, taikoma teismo vietos teisė. 

22.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą pagal apelianto nuolatinę gyvenamąją vietą (tai konstatuota 2023 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisę.

23.                      Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. lapkričio 23 d. Protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 14 straipsnio (išlaikymo dydžio išmokos nustatymas) nuostatos – „NET jei pagal taikytiną teisę numatyta kitaip, nustatant išlaikymo išmokos dydį, atsižvelgiama į kreditoriaus poreikius, skolininko išteklius ir į kompensacijas, kurias kreditorius gavo vietoj periodinių išlaikymo išmokų“, atitinka CK nuostatas – „Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai“ (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys), kuriomis ir vadovautasi priimant tesimo sprendimą.

       Dėl išlaikymo priteisimo

24.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 570 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiui vaikui E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 520 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

25.                      Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas ieškovės prašomą išlaikymą vaikams neįvertino ar tokio dydžio išlaidos vaikų poreikiams iš tiesų yra būtinos, ar jos realiai yra patiriamos ir ar tėvų, tiek ieškovės ir ypatingai atsakovo, turtinė padėtis leidžia vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą.

26.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

27.                      Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

28.                      Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29.                      Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

30.                      Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti reikalinga kas mėnesį: sūnui D. A. B. 1 157 Eur suma, o dukrai E. B. – 1 042 Eur suma. Šių sumų reikalingumą ieškovė pagrindė savo paaiškinimais bei pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais (sūnaus D. A. B. nuomonė (6 t., e. b. l. 131), kvitai, sąskaitos (5 t., e. b. l.  6-153; 6 t., e. b. l. 35-132)). Apeliantas pirmosios instancijos teisme šių vaikų poreikiams reikalingų sumų neginčijo, o apeliaciniame skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad teismas neįvertino, ar tokio dydžio išlaidos vaikų poreikiams iš tiesų yra būtinos, ar jos realiai yra patiriamos, tačiau kokios konkrečiai vaikų poreikiams skirtinos sumos yra nepagrįstos (per didelės) apeliantas nenurodė (išskyrus tai, kad galimai ieškovė nepagrįstai įtraukė išlaidas už automobilio draudimą ir kurą). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo sprendimo turinio (15-18 punktai) matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino vaikų poreikiams reikalingų sumų būtinumą bei pripažino jas pagrįstomis. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo, nes apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės prašomų priteisti vaikams sumų dydį.

32.                      Laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad ieškovė nepagrįstai į vaikų poreikius įtraukė išlaidas už automobilio draudimą ir kurą. Nors ieškovė ir neturi savo automobilio, tačiau ieškovė paaiškino, kad ji naudojasi automobiliu, priklausančiu jos mamai, todėl išlaidos už draudimą ir kurą tenka ieškovei. Apeliantas nepaneigė to, kad ieškovė naudojasi mamos automobiliu ir tuo tenkina tiek savo, tiek vaikų poreikius, todėl nėra jokio pagrindo šių išlaidų neįtraukti į vaikų poreikiams tenkinti reikalingas sumas.

33.                      Šiuo atveju, sprendžiant, ar vaikų poreikiams yra reikalingos ieškovės prašomos sumos (1 157 Eur ir 1 042 Eur), svarbu pažymėti, kad ieškovė ir vaikai tiek su apeliantu gyveno Jungtinėje Karalystėje (ten gimė antras vaikas), tiek dabar ieškovė su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, t. y. apsisprendimas gyventi Jungtinėje Karalystėje buvo abiejų tėvų, todėl abiem tėvams tenka našta užtikrinti būtent šioje šalyje esančias vaikų išlaikymo išlaidas, kurios neabejotinai yra didesnės, negu Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinėje Karalystėje minimalus valandinis atlygis nuo 2024 m. balandžio 1 d. yra 11,44 svarų sterlingų (apie 13,72 Eur), kai tuo tarpu Lietuvoje minimalus valandinis atlygis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 5,65 Eur, t. y. Jungtinėje Karalystėje minimali mėnesinė alga yra daugiau kaip du kartus didesnė, negu Lietuvoje, todėl ieškovės prašomos sumos vaikų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, išlaikymui negali būti laikomos per didelėmis ir reikalaujančios itin detalaus pagrindimo.

34.                      Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovės nurodomos išlaidos poreikių tenkinimui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės, nes beveik dvigubai viršija jos pajamas (1 745 Eur) ir faktiškai negali būti patiriamos. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovei išlaikyti vaikus padeda jos mama (tą patvirtina sūnus). Antra, tai, kad ieškovės pajamų neužtenka visų vaikų poreikių tenkinimui, nėra pagrindas spręsti, kad vaikų poreikiai yra mažesni, t. y. tik tokie, kuriuos tenkinti gali viena ieškovė. Būtent todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš apelianto, kad būtų galimybė užtikrinti didesnius negu būtini vaikų poreikiai. Trečia, abu tėvai turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl apeliantui prisidėjus prie vaikų išlaikymo bent lygia dalimi su ieškove (po 1 090 Eur), ieškovei nuo jos gaunamo darbo užmokesčio (apie 1 800 Eur) liktų apie 700 Eur, t. y. ieškovės gaunamos pajamos pasiskirstytų taip: sūnui – 570 Eur, dukrai – 520 Eur, ieškovei – apie 700 Eur. Taigi, apelianto nurodomas argumentas nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiams prašomos priteisti sumos yra per didelės.

35.                      Nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, būtina nustatyti, ar tėvų turtinė padėtis leidžia užtikrinti nustatytus vaikų poreikius.

36.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties ir teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina jo blogesnę, negu ieškovės, finansinę padėtį.

38.                      Teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Apeliantas, būdamas teismo įpareigotas (2024 m. sausio 11 d. protokoline nutartimi) pateikti teismui duomenis apie savo finansinę padėtį (banko išrašus ir kt.), nepateikė Jungtinėje Karalystėje esančių banko sąskaitų išrašų už 2023-2024 metus, dėl ko nėra galimybės nustatyti realių apelianto pajamų. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip:

54.1.                      2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje apelianto darbo užmokestis buvo apie 3 000 Eur, o ieškovei pasikreipus į teismą, pakeitė darbovietę ir “susimažino” savo gaunamas pajamas (apie 918 Eur), nors nenustatyta tam jokių objektyvių priežasčių (apeliantas jaunas, darbingas, sveikas asmuo),

54.2.                      nors apeliantas teigia, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., yra jo dabartinės sutuoktinės asmeninė nuosavybė, tačiau publicistinėje laidoje yra nurodęs, kad grįžo iš emigracijos ir įsirenginėja gyvenamąjį namą. Straipsnyje apie šį namą, apelianto sutuoktinė kalba apie namą, kaip apie šeimos turtą. Namas iš naujo suremontuotas pakankamai prabangiai, nors buvo tik įrengtas ir galima buvo jame gyventi (1 t., b. l. 30-32),

54.3.                      apeliantas ir jo sutuoktinė mėgaujasi prabangiomis kelionėmis, kainuojančiomis po keliolika tūkstančių eurų, lankosi prabangiuose restoranuose, apsipirkinėja prabangiose gerai žinomų prekės ženklų visame pasaulyje parduotuvėse (1 t., b. l. 30-46, 158-64; 2 t., b. l. 83-90, 139-160; 3 t., b. l. 4-25; 4 t., b. l. 40-89; 6 t., b. l. 177-180),

54.4.                      apeliantas savo sutuoktinei perka prabangias dovanas tokias kaip gana naujas S klasės automobilis Mercedes Benz (1 t., b. l. 47-48),

54.5.                      paklaustas iš kokių lėšų perka prabangius daiktus tokius kaip Hublot laikrodis (2 t., b. l. 158), apeliantas nurodė, jog jį neva tai rado gatvėje (2024 04 25 teismo posėdžio garso įrašo protokolo po pertraukos 41:38-41:43 min.),

-       leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera bei geresnė, negu ieškovės.

39.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

40.                      Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad, apeliantui neatkleidus savo turtinės padėties (kas vertintina apelianto nenaudai ir tuo pačiu vaikų interesų naudai), tačiau nustačius, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, taip pat kad apeliantas už parduotą Jungtinėje Karalystėje turtą gauna (gavo) apie 102 000  Eur, nėra jokio pagrindo mažinti vaikams pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžių.

41.                      Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad 2023 m. gegužės 22 d. Jungtinės Karalystės Šeimos teismo sprendime, kuriuo šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamą turtą (namą) - ieškovei 70 proc. namo, apeliantui 30 proc. namo - buvo atsižvelgta į poreikį išlaikyti vaikus, t. y. apeliantas sutiko, kad ieškovei atitektų ženkliai didesnė dalis turto, su ja liekančių gyventi vaikų išlaikymui. Iš 2023 m. gegužės 22 d. Jungtinės Karalystės Šeimos teismo sprendimo (3 t., b. l. 112–118) matyti, kad šiame sprendime nėra pasisakyta apie vaikų išlaikymą ir nėra jokia dalintino turto dalis priskirta vaikams. Kad šiuo sprendimu nebuvo sprendžiami vaikų išlaikymo klausimai patvirtina ir byloje pateiktas ieškovę atstovavusios advokatų kontoros raštas, kuriame nurodoma, jog pagal pasiektą šalių susitarimą vaikams nepriklauso joks finansinis turtas, o ir pati Jungtinėje Karalystėje nagrinėta byla nebuvo susijusi su vaikų išlaikymu, nes Jungtinės Karalystės šeimos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylų dėl vaikų išlaikymo (5 t., b. l. 4-5). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius apelianto argumentus atmetė.

42.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog jis turi ir trečią vaiką (dukrą G. G., gim. (duomenys neskelbtini) dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad apeliantas turi trečią vaiką, kad jį išlaiko jo sutuoktinė I. G., todėl nėra pagrindo spręsti, kad į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Antra, tai, kad apeliantas turi trečią vaiką, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo vaikams dydžių, nes nustatyta, kad apeliantas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kas leidžia spręsti, jog apeliantas turi galimybę teikti išlaikymą visiems vaikams po 520-570 Eur, todėl trečiojo vaiko interesai, dėl priteisto išlaikymo pirmiems dviem vaikams, nėra pažeidžiami, juo labiau, kad trečiajam vaikui išlaikymo nereikalaujama, o jo poreikiai, gyvenant Lietuvoje, tikėtina yra mažesni.

43.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu vaikų gaunamų išmokų (už abu vaikus apie 185,62 Eur per mėnesį) neišminusuoti iš išlaikymo sumų. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui. Šiuo klausimu Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, vaiko gaunamos išmokos ne visais atvejais turi būti išminusuojamos iš vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, t. y. kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios su išlaikymo vaikams priteisimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis gali teikti 520-570 Eur išlaikymą vaikams, kad jis nesirūpina vaikais ir neprisideda prie jų vystymosi ir auklėjimo, kad vaikai gyvena su ieškove, kuriai tenka visi vaikų auginimo rūpesčiai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesumažino vaikams reikalingo išlaikymo dydžio vaikų gaunamomis išmokomis iš valstybės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo

44.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečiams vaikams (D. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 8 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

45.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto vaikams (į jų banko sąskaitas) pervedamų sumų (po 100-200 GBP ir 1 000 GBP) neužskaitė kaip išlaikymui skirtų sumų ir nesumažino įsiskolinimo dydžio.

46.                      Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 21 punktas).

47.                      Byloje nustatyta, kad apeliantas pervedė vaikams: į vaiko D. A. B. banko sąskaitą yra pervedęs 2022 m. lapkričio 6 d. – 100 GBP, 2022 m. gruodžio 2 d. - 100 GBP, 2023 m. vasario 6 d. - 140 GBP, į dukros E. B. - 2022 m. spalio 11 d. - 200 GBP, 2022 m. lapkričio 6 d. - 100 GBP, 2022 m. gruodžio 2 d. - 100 GBP, 2023 m. vasario 6 d. - 140 GBP, 2023 m. kovo 28 d. - 100 GBP, 2023 m. balandžio 3 d. - 100 GBP. Taip pat 2022 m. liepos 16 d. sūnui pervedė 1 000 svarų sterlingų (3 t., b. l. 119-120). 

48.                      Kaip matyti pavedimai (po 100-200 BBP) padaryti nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. balandžio 3 d., t. y. ne per laikotarpį (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.), už kurį yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas, todėl apelianto siekis sumažinti šiomis sumomis priteistą įsiskolinimą laikytinas nepagrįstu. Šios sumos vertinamos tik kaip šiuo sprendimu priteisto išlaikymo dalinis teikimas, nes tą pripažįsta (su tuo sutinka) ieškovė (atsiliepimo į apeliacinį skundą 16 psl. – „Tuo tarpu periodinį, net minimalių vaikų poreikių neatitinkantį išlaikymą pradėjo teikti tik tada, kai į jį kreipėsi mediatorė Lietuvoje, t. y. <...>“).

49.                      Taip pat nemažintinas vaikams priteistas išlaikymo įsiskolinimas 1 000 svarų sterlingų sumokėta suma, nes pats apeliantas 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje pripažino, kad pervesta suma nebuvo skirta vaikų išlaikymui, o skirta vaikų atostogoms (2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo po pertraukos 19:46-20:14 min.). Pažymėtina, kad tokios didelės vienkartinės sumos pervedimas tiesiogiai vaikui, nesuderinus to su ieškove, paprastai vertintinas kaip dovana, kuri nepriskirtina prie vaikui reikalingų išlaikymo išlaidų. Taigi, apeliantas neįrodė, kad ši suma buvo skirta vaikų išlaikymui.

       Dėl procesinės bylos baigties

50.                      Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

51.                      Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

52.                      Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.                      Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, t. y. 2 420 Eur (mokėjimą patvirtinantis dokumentai – 7 t., b. l. 101-103) (CPK 98 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą nepakeistą.

      Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

                   Edvardas Paliokas

                   Jurgita Sujetienė