Administracinė byla Nr. eAS-546-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02122-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. D.) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 454 „Dėl T. D. kandidatūros siūlymo į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę atnaujinti pretendentų į (duomenys neskelbtini) derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos Sutarties nuostatų aiškinimo ir galiojimo, užduodant šiuos klausimus: a) ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnis, skaitant kartu su Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 2 dalimi, numatydamas, kad į (duomenys neskelbtini) gali būti parenkami asmenys, „kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms (duomenys neskelbtini) pareigoms keliamus reikalavimus“ reikalauja, kad kandidatas į (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos valstybėje narėje būtų atrenkamas išimtinai profesiniu pagrindu?; b) ar nacionalinė praktika, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, kai už kandidato į (duomenys neskelbtini) pasiūlymą atsakinga valstybės narės vyriausybė, siekdama užtikrinti konkretaus pretendento atrankos skaidrumą, iš nepriklausomų ekspertų suformuoja kandidatų vertinimo grupę, kuri, vadovaudamasi iš anksto nustatytais aiškiais ir objektyviais atrankos kriterijais ir po pokalbio su visais kandidatais, sudaro pretendentų eiliškumo sąrašą ir, kaip numatyta iš anksto paskelbtose sąlygose, teikia geriausiai pagal profesinius gebėjimus ir kompetenciją įvertintą pretendentą vyriausybei, tačiau ši, manydama turinti absoliučią diskrecijos teisę ir nepateikdama jokių motyvų, nukrypsta nuo nepriklausomos profesinės kandidatų atrankos rezultatų ir į Europos Sąjungos (duomenys neskelbtini) siūlo ne pirmą, tai yra ne geriausiai įvertintą, o bet kurį kitą kandidatą iš sudaryto eiliškumo sąrašo, yra suderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnyje, skaitant kartu su Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 2 dalimi, įtvirtintu (duomenys neskelbtini) nepriklausomumu, negalinčiu kelti jokių abejonių, ir kitais (duomenys neskelbtini) pareigoms keliamais reikalavimais, turint omenyje ir tai, kad galimai neteisėtai paskirtas (duomenys neskelbtini) gali daryti įtaką (duomenys neskelbtini) priimamiems sprendimams?; 4) tuo atveju, jeigu šį skundą nagrinėjantis teismas spręstų, jog Nutarimo ginčijimas priklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai – gavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisėjo ir teismų nepriklausomumo principui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir nurodė, kad teismui nekilo abejonių, jog atitinkamos kandidatūros siūlymas į (duomenys neskelbtini), suderinus su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Lietuvos Respublikos Seimu, yra tokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla, kuri yra išimtinai susijusi su jos įgyvendinama valstybės valdžia, o ne veikla, susijusi su viešuoju administravimu. Teismas konstatavo, kad administraciniai teismai negali tirti tokios Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės veiklos, kaip ir negali įpareigoti priimti atitinkamą sprendimą, susijusį su valstybės valdžios įgyvendinimu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo kandidatą į (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, tokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdžios vykdymo funkcija nelaikytina viešuoju administravimu, vykdydama šią funkciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra viešojo administravimo subjektas, nes įgyvendina valstybės valdžią. Kadangi administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 18 str. 2 d. ir 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų aktų, kai priimdama šiuos aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą, teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas, administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja.

Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, todėl juos taip pat atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti arba perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad Nutarimas yra individualus administracinis aktas, nes turi visus individualaus administracinio akto požymius, juo sprendžiamas individualus klausimas, skirtas konkrečiam asmeniui (asmenims) ir nėra susijęs su Vyriausybei būdingomis valstybės valdymo funkcijomis, numatytomis Konstitucijoje ir įstatymuose, jo turinyje nėra jokių norminio akto požymių ar norminio pobūdžio nuostatų. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimu yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad Nutarimo ginčijimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, pareiškėjas neprieštarauja ir prašo teismo kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-757-556/2021 ir pažymi, kad teismas itin formaliai vertino jo skundo reikalavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Vyriausybę atlikti veiksmus, nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių teismo išvadą dėl reikalavimo išvestinio pobūdžio. Pareiškėjo teigimu, konstatavus jo skundo pirmojo reikalavimo priskirtinumą Konstitucinio Teismo kompetencijai, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus turėtų būti priimamas nagrinėti, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, išsprendžiamas Nutarimo atitikties Konstitucijai klausimas ir toliau nagrinėjamas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluota apimtimi. Pareiškėjas pažymi, kad, nepriėmus nagrinėti nei vieno jo skundo reikalavimo, jis neturi jokios galimybės siekti teisminės gynybos. Pareiškėjas teigia, kad skunde suformulavo tokį reikalavimą, kuris atitinka skundo pagrindą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis turi teisę apsispręsti dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdo, formos bei keliamų reikalavimų, todėl teismo vertinimas, jog tokio pobūdžio reikalavimas gali būti tik kaip „išvestinis“ yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas. Konstitucijoje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suteikia asmeniui ar institucijai teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, tokia gynyba yra garantuojama valstybės ir laisvai prieinama – teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama. ABTĮ įtvirtinta teisė paduoti skundą (prašymą) siejama su asmens manymu (supratimu), kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir tai yra pakankamas pagrindas  kreiptis į teismą. Tuo tarpu teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės sprendžia, ar asmens kreipimasis yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą priėjęs prie išvados, kad  pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Vyriausybės veiklos, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Vyriausybė, priimdama Nutarimą, veikė neteisėtai, dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Kita vertus, sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertinamas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 3 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 5 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio. Administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo reikalavimų, pareikštų ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytiems subjektams tiesiogiai arba kitaip su šiais subjektais ar jų veikla susijusių, privalo įvertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir skunde pareikštų reikalavimų turinį bei jų pagrindą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015, 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2015).

Pažymėtina ir tai, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde suformulavo ne tik reikalavimą panaikinti Nutarimą, tačiau ir reikalavimą įpareigoti Vyriausybę atnaujinti pretendentų į (duomenys neskelbtini) derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, apsiribojo tik Vyriausybės veiklos, priimant pareiškėjo ginčijamą Nutarimą, vertinimu atsietai nuo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vyriausybę atlikti veiksmus yra savaime susijęs su įpareigojimu priimti atitinkamą sprendimą, susijusį su valstybės valdžios įgyvendinimu. Tai, ar pareiškėjo abu materialūs reikalavimai yra išimtinai susiję su Vyriausybės įgyvendinama valstybės valdžia, o ne veikla, susijusia su viešuoju administravimu, galėtų būti konstatuota pareiškėjo skundą nagrinėjant iš esmės. 

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės būtų galima išsiaiškinti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą galbūt pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Jolanta Malijauskienė

        Iveta Pelienė