Nr. DOK-343 

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00712-2023-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2026 m. sausio 23 d. paduotu ieškovės V. D. T. (buvusi pavardė V. B.) kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė V. D. T. (buvusi pavardė V. B.) padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. T. (V. B.) ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, pagal atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį ieškovei V. D. T. (V. B.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, J. M. patikslintą pareiškimą atsakovui E. B. dėl piniginių sumų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės, išsprendė sutuoktinių pavardžių klausimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimus, padalijo ieškovės ir atsakovo santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priteisė atsakovui iš ieškovės 19 834,68 Eur kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį, nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ yra asmeninė ieškovės prievolė, o kitas ieškinio, priešieškinio ir trečiojo asmens J. M. savarankiškus reikalavimus atsakovo atžvilgiu atmetė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl nustatytų nekilnojamojo turto verčių, dėl atsakovui iš ieškovės priteistos galutinės kompensacijos dydžio už ieškovei natūra priteistą didesnę dalį turto, dėl trečiojo asmens pareikštų reikalavimų atsakovo atžvilgiu, ir priteisti atsakovui iš ieškovės 33 121,32 Eur kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį, priteisti iš atsakovo E. B. trečiajam asmeniui J. M. 12 004,50 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. D. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo bei išlaikymo skolos priteisimo, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažindami, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neindividualizavo kiekvieno sutuoktinio pareigų pažeidimų, neįvertino jų reikšmės santuokos iširimui ir nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir santuokos iširimo, nors buvo akivaizdi vieno sutuoktinio kaltė. Dėl to buvo pažeistas CK 3.61 straipsnis, nes netinkamai paskirstyta kaltė, ir priimtas klaidingas sprendimas, nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 

2. Teismai nepagrįstai nenukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo ir neteisingai taikė lygių dalių prezumpciją, pažeisdami CK 3.123 straipsnį. Be to, teismai pažeidė proporcingo turto padalijimo principą, nes funkcionaliai ir techniškai vieningą nekilnojamąjį turtą (namų valdą) padalino neteisingai: ieškovei priteisė tik gyvenamąjį namą, o atsakovui – žemės sklypą su tvenkiniu, pirtimi ir sodu. Namų valdos atskyrimas natūra praktiškai neįmanomas dėl buvusių sutuoktinių konfliktiškų santykių, todėl toks padalijimo būdas neatitinka nei bendrųjų civilinių santykių principų (CK 1.2 straipsnis), nei šeimos santykių principų (CK 3.3 straipsnis), neteisėtai toleruoja namų valdos išardymą. Dėl to buvo pažeisti CK 3.88 ir 3.123 straipsniai, kas lėmė nesąžiningą turto padalijimą. 

3. Nepagrįstai nebuvo įvertintas ieškovės įnašas į atsakovo asmeninį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3606-2924, ir jo pagerinimą (iškastas tvenkinys), kuris faktiškai buvo nupirktas už ieškovės asmenines lėšas, tačiau vėliau tapo atsakovo paveldėtu turtu. Tokiu būdu buvo pažeistos CK 3.90 straipsnio nuostatos, pagal kurias sutuoktinio įnašas į kito sutuoktinio asmeninį turtą turi būti kompensuojamas teisingu ir proporcingu atlygiu. Dėl šio pažeidimo ieškovei nebuvo priteista proporcinga kompensacija. 

4. Atsakovui, neprisidėjusiam prie ginčo turto įsigijimo finansinėmis lėšomis, pagrįstai gali būti paskirta mažesnė turto dalis (¼), atitinkanti tik jo neturtinį indėlį. Kadangi tik ieškovė ir trečiasis asmuo J. M. užtikrino lėšas viso ginčo turto įsigijimui, teismai neteisingai taikė lygių dalių principą ir taip nepagrįstai priteisė ieškovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę natūra turto dalį. Teisingai padalijus turtą, kompensacija nebūtų reikalinga, nes ¼ turto dalį galima paskirti natūra – atskirais nekilnojamojo turto objektais ir kilnojamaisiais daiktais. 

5. Teismai pažeidė CK 3.88, 3.98, 3.118 ir 3.127 straipsnių normas, dalydami ir kitą santuokoje įgytą turtą. Pirma, nepagrįstai neįtraukė į turto balansą termovizoriaus „Pulsar Helion 2XQ“. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant turtą, turi būti laikomasi sąžiningumo principų, įskaitant viso turto įtraukimą į turto balansą, o pagal CK 3.98 straipsnio už vieno sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą turi būti priteisiama kompensacija. Antra, į dalytiną turtą nepagrįstai įtraukta kompiuterinė technika, kuri nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovui. Trečia, dalijant žemės sklypą, nepagrįstai įtraukta neegzistuojančių statinių vertė. 

6. Teismai neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimą (CK 3.30 ir 3.200 straipsniai), taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nepagrįstai buvo atmestas reikalavimas dėl išlaikymo skolos, remiantis tuo, kad šalys gyveno kartu ir atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nors CK 3.30 ir 3.200 straipsniai aiškiai nustato tėvų pareigą teikti materialinę paramą vaikui, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyveno kartu, ar gyveno atskirai. 

7. Teismai pažeidė CK 3.3 ir 3.109 straipsnių normas, nes neteisingai pripažino prievolę kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės asmenine prievole, neatsižvelgdami į atsakovo dalyvavimą eismo įvykyje, jo iniciatyvą imituoti įvykį ir apie jį pranešti draudimo bendrovei, taip pat į gautų lėšų panaudojimą bendriems šeimos poreikiams. 

8. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178 straipsnius, 177 straipsnio 1 dalį), nes netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus. Dėl to padarytos išvados dėl santuokos iširimo kaltės, turto ir prievolių padalijimo bei išlaikymo skolos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Dalies įrodymų (pvz., garso įrašo) teismai apskritai nevertino, nepripažinę jų leistina įrodinėjimo priemone, o atsakovo paaiškinimus apie jo indėlį į turtą, šeimos poreikių tenkinimą ir vaiko išlaikymą vertino palankiai, nors šie paaiškinimai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis. 

9. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), neteisingai vertindami ieškovės ir trečiojo asmens J. M. asmenines lėšas bei jų faktinį įnašą į turtą ir vaiko poreikių tenkinimą, kurie paneigia atsakovo prisidėjimą prie turto ir šeimos išlaidų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dalijant nekilnojamąjį turtą: nors dėl konfliktiškų šalių santykių gyvenamąjį namą priteisė natūra ieškovei, tačiau dalijant įmonę ir žemės sklypą su tvenkiniu ir pirtimi, esančius namų valdos teritorijoje, šių aplinkybių neįvertino, taip palikdamas sąlygas konfliktams tęstis. Tokiu būdu buvo pažeisti teisingo įrodymų vertinimo ir bendrojo sąžiningumo principai (CPK 176-178 straipsniai). 

10. Dėl teismo šališkumo – ieškovės teisė į teisingą teismą buvo pažeista, nes byla buvo nagrinėjama šališko teismo, kurio sudėtyje buvo asmenys, turintys tiesioginių arba netiesioginių ryšių su atsakovo atstovu. Ieškovė du kartus reiškė nušalinimą Panevėžio apygardos teismui, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Prašymuose ieškovė nurodė, kad atsakovo advokatas A. Šukaitis dirbo teisėju Panevėžio apygardos teisme, o bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs teisėjas Giedrius Nemeikšis nuo 2020 m. iki 2022 m. dirbo teisėjo padėjėju tame pačiame teisme. Ieškovė taip pat nurodė jai žinomas aplinkybes, jog advokatas A. Šukaitis ir teisėjas Laimantas Misiūnas, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininku, turi glaudžių asmeninių ryšių, nes yra medžiotojai, kartu dalyvauja medžioklėse klube „Baranava“, kurio vadovas yra atsakovas, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl galimo šališkumo ir netiesioginės įtakos teismo procesui. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

                                                                                                   Agnė Tikniūtė 

                                                                   Jūratė Varanauskaitė