Civilinė byla Nr. e2A-2648-950/2025

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02232-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3019-857/2025, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ ieškinį atsakovams kooperatyvui „Mūsų Gojus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karžygis“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – Biržų rajono savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Matlėja“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bjoras“ 2024 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9933), kuriuo prašė panaikinti atsakovų kooperatyvo „Mūsų Gojus“ ir UAB „Karžygis“ 2024 m. liepos 12 d. sudarytą susitarimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskiras aikšteles pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 15 d. nustatytus kadastro duomenis, t. y. jog po atidalijimo kooperatyvui „Mūsų Gojus“ nuosavybės teise atitenka aikštelė b5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 551,26 kv.m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Karžygis“ nuosavybės teise atitenka aikštelė b4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1 662,6 kv.m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).  

2.       Ieškovė UAB „Bjoras“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) pateiktame ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas-mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas (2P1g)), kuris stovi 0,3095 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Minėtas Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra išnuomotas ieškovei. Kooperatyvas „Mūsų Gojus“ (toliau – ir atsakovas) ir UAB „Karžygis“ (toliau – ir atsakovė) 2024 m. liepos 12 d. sudarė susitarimą (toliau – ir Susitarimas) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė), suformuojant atskiras aikšteles pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 15 d. nustatytus kadastro duomenis, t. y. jog po atidalijimo kooperatyvui „Mūsų Gojus“ nuosavybės teise atitenka aikštelė b5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 551,26 kv.m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė b5), o UAB „Karžygis“ nuosavybės teise atitenka aikštelė b4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1 662,6 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė b4). Tačiau ginčo Susitarimu atsakovai susitarė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės tą pačią Aikštelę, kurią jau buvo atsidalinę 2024 m. gegužės 15 d. sudaryta taikos sutartimi (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024. Minėta Taikos sutartimi atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsniu, susitarė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos Aikštelės suformuojant tris atskiras aikšteles pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus kadastro duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2024 m. gegužės 9 d. aikštelių atidalijimo planą. To pasekoje kooperatyvui „Mūsų Gojus“ atiteko aikštelė b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 4 784,66 kv.m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė b1) ir aikštelė b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 586,78 kv.m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė b2), o atsakovei UAB „Karžygis“ atiteko aikštelė b3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1 440,80 kv.m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė b3). Ieškovė laiko, kad esant atsakovų sudarytai ir teismo patvirtintai Taikos sutarčiai, kuria jie ginčo Aikštelę atsidalino į tris aikšteles (t. y. Aikštelę b1, Aikštelę b2 ir Aikštelę b3), jie neturėjo teisės sudaryti ginčo Susitarimo dėl Aikštelės b4 ir Aikštelės b5 atidalinimo. Tokiu būdu susidarė ydinga situacija, jog ginčijamu Susitarimu atsakovų atsidalintos Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 buvo suformuotos ant ieškovei valstybės išnuomoto Žemės sklypo. Tačiau ieškovės nuomos teise valdomame Žemės sklype nėra nustatytų servitutų, specialiųjų jo naudojimo sąlygų ar kitokių apribojimų dėl atsakovų sudarytu ginčo Susitarimu atidalintų Aikštelės b4 ir Aikštelės b5. Biržų rajono mero 2001 m. kovo 19 d. potvarkyje Nr. 128, kuriuo ieškovei buvo išnuomotas Žemės sklypas, taip pat nėra įtvirtintų jokių specialių jo naudojimo sąlygų. Todėl atsakovų sudarytas Susitarimas yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymas ir turi būti panaikintas, nes CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Be to, atsakovų sudarytame Susitarime galima įžvelgti viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi ginčo Susitarimas paneigia įsiteisėjusios Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, privalomumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašė ginčijamą Susitarimą panaikinti.

3.       Atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ 2025 m. kovo 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-12392). Pažymėjo, kad 2011 m. spalio 21 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7386 pagrindu, be kita ko, įsigijo ir 67/100 dalis ginčo Aikštelės. Likusios 33/100 dalys Aikštelės priklausė atsakovei UAB „Karžygis“ pagal 2006 m. vasario 20 d. turto pardavimo be varžytinių aktą Nr. 2. Tokiu būdu atsakovai tapo Aikštelės bendraturčiais (atsakovui priklausė 6 058,81 kv.m., o atsakovei priklausė 2 984,19 kv.m.). Aikštelė buvo išsidėsčiusi dideliame plote, be kita ko, ir aplink ieškovei priklausantį Pastatą (2P1g). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 15 d. naujai nustatytuose kadastro duomenyse (kurie buvo suderinti su Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju) Aikštelė buvo padalinta į penkis savarankiškus inžinerinius statinius, t. y. Aikštelę b1, Aikštelę b2, Aikštelę b3, Aikštelę b4 ir Aikštelę b5. Atsakovams gera valia nesusitarus dėl minėtų aikštelių atsidalinimo, kooperatyvas „Mūsų Gojus“ dėl to kreipėsi į teismą. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi tarp bendraturčių (atsakovų) buvo atsidalintos Aikštelės b1 (atiteko atsakovui), Aikštelė b2 (atiteko atsakovui) ir Aikštelė b3 (atiteko atsakovei). Būtent dėl to, kad minėta Taikos sutartimi nebuvo atidalinta visa ginčo Aikštelė (susidedanti iš anksčiau minėtų penkių aikštelių), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į tarp atsakovų atsidalintas aikšteles. Dėl šios priežasties, atsakovai ginčijamu Susitarimu atsidalino ir likusias dvi aikšteles (t. y. Aikštelę b4 ir Aikštelę b5). Biržų rajono savivaldybė 2024 m. rugsėjo 10 d. išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. KASD-4. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 11 d. įregistravo Aikštelę b1, Aikštelę b2 ir Aikštelę b5 Nekilnojamojo turto registre savo vardu, o 2024 m. spalio 15 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5595 perleido trečiajam asmeniui UAB „Matlėja“. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad Taikos sutartimi kartu su atsakove UAB „Karžygis“ atsidalino visą bendrai valdomą Aikštelę. Minėta Taikos sutartimi buvo atidalintos tik trys aikštelės (t. y. Aikštelė b1, Aikštelė b2 ir Aikštelė b3), kurių bendras plotas 6 812,24 kv.m., kai tuo tarpu visos ginčo Aikštelės plotas buvo 9 043 kv.m. Taip pat mano, jog ieškovė klaidingai sutapatino atsakovams priklausiusią Aikštelę, t. y. inžinerinį statinį, su jos nuomojamu Žemės sklypu. Ieškovė išsinuomojo Žemės sklypą, ant kurio jau buvo Aikštelė, bet ji niekada nebuvo teisėta jos valdytoja. Atkreipė dėmesį į tai, jog Aikštelė, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota dar 1997 m., o Žemės sklypas, kurį iš valstybės nuomojasi ieškovė, suformuotas buvo tik 2013 m. Ginčo Susitarimas niekaip neprieštarauja ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygoms, nes ja nebuvo sprendžiama dėl Aiktelės b4 ir Aikštelės b5 atidalijimo. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovų Susitarimas, neva, akivaizdžiai prieštarauja teisės aktams, tačiau nenurodo ir neįvardina, kokiems.

4.       Atsakovė UAB „Karžygis“ 2025 m. kovo 21 d. pateikė atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-14987), kuriuo prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodė analogiškus argumentus tiems, kurie buvo išdėstyti atsakovo kooperatyvo „Mūsų Gojus“ atsiliepime.

5.       Tretieji asmenys Biržų rajono savivaldybės administracija ir UAB „Matlėja“ atsiliepimų byloje neteikė.

6.       Ieškovė 2025 m. balandžio 7 d. pateiktame dublike (reg. Nr. DOK-18346) papildomai nurodė, kad yra įsitikinusi, jog Panevėžio apylinkės teismui 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinus tarp atsakovų sudarytą Taikos sutartį, jų buvę bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai dėl Aikštelės pasibaigė, dėl ko įsiteisėjus minėtai nutarčiai atsakovai nebeturėjo jokios bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiškia, kad atsakovai ginčijamu Susitarimu dalijosi nekilnojamąjį turtą, kurio jau nebeturėjo, nes tokio turto (Aikštelės) atsidalijimo klausimas buvo galutinai išspręstas teismo patvirtinta Taikos sutartimi. Todėl atsakovų 2024 m. liepos 12 d. sudarytas Susitarimas prieštarauja įstatymams: CK 4.80 straipsniui, CPK 18 straipsniui, 294 straipsnio 2 daliai, taip pat kartu pažeidžia ir viešąją tvarką.

7.       Atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ 2025 m. balandžio 28 d. pateiktame triplike (reg. Nr. DOK-22408) bei atsakovė UAB „Karžygis“ 2025 m. balandžio 29 d. pateiktame triplike (reg. Nr. DOK-22553) pažymėjo, jog Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi iš Aikštelės (kurios plotas 9 0423 kv.m.) buvo atsidalintos tik Aikštelė b1, Aikštelė b2 ir Aikštelė b3 (kurių bendras plotas 6 812,24 kv.m.), tačiau Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 liko valdomos bendrai iki tol, kol nebuvo sudarytas ginčo Susitarimas. Jokios CK nuostatos nedraudžia dalinio turto atsidalijimo, dėl ko atsakovai turėjo teisę Taikos sutartimi išspręsti klausimą dėl trijų aikštelių atsidalijimo bei neatsidalyti likusių dviejų aikštelių. Atsakovams 2024 m. liepos 12 d. sudarius ginčijamą Susitarimą nebuvo pakeistos Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos, o buvo tik atsidalintos toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytos Aikštelė b4 ir Aikštelė b5.   

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas pažymėjo, kad nors Panevėžio apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024, be kitų reikalavimų, buvo keliamas ir reikalavimas dėl Aikštelės b4 ir Aikštelės b5 atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau patvirtintoje Taikos sutartyje (jos 8 punkte) šioje dalyje tokių reikalavimų buvo atsisakyta. Dėl to teismas sprendė, jog minėtos aikštelės liko bendrąja daline abiejų atsakovų nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės ieškinio argumentus, jog Aikštelės b4 ir Aikštelės b5 nuosavybės klausimas buvo išspręstas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi.

10.       Teismas laikė, kad atsakovų sudarytu Susitarimu buvo atsidalintas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs turtas, todėl trečiųjų asmenų, tame tarpe ir ieškovės, teisės pažeistos nebuvo. Būtent tuo remdamasis, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti.

11.       Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su tuo, jog Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 yra ant ieškovei valstybės išnuomoto Žemės sklypo ir joms nėra nustatytas joks servitutas, dėl jų plačiau nepasisakė, nes konstatavo, kad tai nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.

12.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys buvo atmestas, teismas sprendė atsakovui kooperatyvui „Mūsų Gojus“ iš ieškovės UAB „Bjoras“ priteisti patirtas 700 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Ieškovė UAB „Bjoras“ 2025 m. rugsėjo 25 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-53178) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

13.1.       Ieškovė laiko, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui esminės yra sekančios aplinkybes: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdamas naujus ginčo Aikštelės kadastrinius matavimus, jos, kaip vientiso asfaltbenonio ploto, nerado. Todėl 2023 m. gegužės 15 d. parengtu planu Aikštelė buvo išdėstyta kaip penkios savarankiškos aikštelės (pažymėtos – b1, b2, b3, b4 ir b5), esančios skirtingais adresais (b1, b2, b3 – adresu: (duomenys neskelbtini); b4, b5 – adresu: (duomenys neskelbtini)); 2) civilinės bylos Nr. e2-173-1173/2024 nagrinėjimo eigoje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) nurodė, kad Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 galimai suformuotos neteisėtai, nes adresu: (duomenys neskelbtini), esantis Žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei, jame stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis Pastatas (2P1g) ir jame nėra kitiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausančių aikštelių; 3) po civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024 vykdytos mediacijos procedūros, 2024 m. gegužės 9 d. buvo parengtas naujas Aikštelės atidalijimo planas, susidedantis nebe iš penkių, o tik iš trijų aikštelių (b1, b2 ir b3), kurioms visoms buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Būtent nurodytas planas, kartu su Taikos sutartimi, buvo pateiktas tvirtinti teismui; 4) Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį, pagal kurią atsakovui atiteko Aikštelė b1 ir Aikštelė b2, atsakovei atiteko Aikštelė b3, o visų kitų reikalavimų buvo atsisakyta; 5) tokiu būdu atsakovai visiškai ir pilnai atsidalino jų bendrai valdomą Aikštelę, ko pasekoje, įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarčiai, nebeturėjo ir jokios bendrosios dalinės nuosavybės. Iš to seka, kad atsakovai ginčijamu Susitarimu dalinosi turtą (tą pačią Aikštelę), kurio jau neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime teigdamas priešingai netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko egzistuoja pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024 patvirtintos Taikos sutarties nuostatas. Ieškovės įsitikinimu, tikrieji atsakovų ketinimai sudarant Taikos sutartį buvo atsidalyti visą bendrai valdomą ginčo Aikštelę, suformuojant iš jos tris savarankiškas aikšteles bei jas atsidalijant, tokiu būdu nepaliekant jokių neatidalintų bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančių aikštelių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktas Taikos sutarties aiškinimas, kad neva, jos 8 punkto formuluotė „Nuo likusių reikalavimų kooperatyvas „Mūsų Gojus“ atsisako“, reiškia tai, kad atsakovas atsisakė tik reikalavimų į konkrečias aikšteles (b4 ir b5) ir todėl jos liko bendrąja daline abiejų atsakovų nuosavybe, akivaizdžiai prieštarauja ne tik subjektyviajam ir lingvistiniam sutarčių aiškinimo metodams, bet taip pat ir sąžiningumui, protingumui, teisingumui, bei logikai.

13.3.       Laiko, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi) tarp atsakovų kilęs ginčas dėl Aikštelės atidalijimo buvo išspręstas galutinai. Todėl atsakovai neturėjo teisės 2024 m. liepos 12 d. sudaryti ginčijamo Susitarimo dėl Aikštelės b4 ir Aikštelės b5 atsidalinimo. Todėl Susitarimas yra niekinis CK 1.80 straipsnio prasme, nes prieštarauja CPK 18 straipsnio bei 279 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o jo parengimas, pasirašymas ir jo panaudojimas laikytinas viešosios tvarkos pažeidimu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 2024 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SPR4-6144(14.5e) atmetus atsakovo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Aikštelę b1 ir Aikštelę b2, pastarasis arba turėjo teikti prašymą išregistruoti nuosavybės teises į Aikštelę b4 ir Aikštelę b5 (prašymo netenkinus – tokį sprendimą skųsti), arba anksčiau nurodytą sprendimą iš karto skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau atsakovai 2024 m. liepos 12 d. sudarė neteisėtą Susitarimą, jį panaudojo ir taip neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Aikštelę b4 ir Aikštelę b5). Atsižvelgiant į tai, tokį jų elgesį legalizuojantis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

14.       Atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ 2025 m. spalio 15 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-53178), kuriuo prašė jį atmesti, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius esminius nesutikimo su ieškovės UAB „Bjoras“ apeliaciniu skundu argumentus:

14.1.       Reikalavimo atidalyti Aikštelę b4 ir Aikštelę b5 atsisakymas civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024 nelaikytinas nuosavybės teisės į nurodytas  aikšteles pabaigos pagrindu, šios dvi aikštelės toliau liko valdomos atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jokios CK nuostatos nedraudžia dalinio turto atidalijimo, t. y. kad dalis turto būtų atidalinta, o kita jo dalis liktų bendra. Ieškovės ginčijamu Susitarimu Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 kaip nauji turtiniai vienetai neatsirado ir nebuvo naujai suformuotos ar įrengtos, kaip ir nepakeitė savo faktinės lokacijos, tiesiog jos buvo atidalintos iš bendrosios dalinės atsakovų nuosavybės.

14.2.       Atsakovo nuomone, ginčijamo Susitarimo pripažinimas negaliojančiu ieškovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes Aikštelė b4 ir Aikštelė b5, kaip nekilnojamojo turto objektai, liktų atsakovės UAB „Karžygis“ ir trečiojo asmens UAB „Matlėja“ bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

14.3.       Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijamas Susitarimas yra neteisėtas. Ginčijamu Susitarimu atsakovai turėtą bendrosios dalinės nuosavybės teisę modifikavo į asmeninės nuosavybės teisę. Tokiu būdu atsakovai, priešingai nei teigia ieškovė, neįgijo Aikštelės b4 ir Aikštelės b5, kaip nekilnojamojo turto objektų, nes šie objektai, kaip bendra Aikštelė, atsakovams priklausė jau anksčiau (atsakovo dalis jam priklausė nuo 2011 m. spalio 21 d., atsakovės dalis jai priklausė nuo 2006 m. vasario 20 d.). 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacijos objekto

16.       Apeliacijos objektą byloje sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys pripažinti atsakovų (ginčo Aikštelės bendraturčių) sudarytą Susitarimą (dėl Aikštelės b4 ir Aikštelės b5 atsidalinimo iš ginčo Aikštelės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1997 m. vasario 25 d. yra įregistruotas inžinerinis statinys – ginčo Aikštelė, kuri buvo pastatyta 1980 m., o jos kadastro duomenys pirmą kartą nustatyti 1997 m. vasario 5 d. Vadovaujantis byloje pateiktais 1997 m. vasario 5 d. kadastro duomenimis, ginčo aikštelės plotas – 9 043 kv.m. Be ginčo Aikštelės, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ir kiti pastatai, t. y. administracinis-praleidimo pastatas (1B2p) ir naftos saugykla (3I1p), kurių kadastro duomenų nustatymo data taip pat yra 1997 m. vasario 5 d. Kadastro duomenų nustatymo metu (t. y. 1997 m. vasario 5 d.) tiek Aikštelė, tiek administracinis-praleidimo pastatas (1B2p) bei naftos saugykla (3I1p) nuosavybės teise priklausė AB „(duomenys neskelbtini)“.

18.       Nekilnojamojo turto registre nuo 1997 m. vasario 25 d. yra registruotas ir Pastatas (2P1g), t. y. mechaninės dirbtuvės. Minėtas Pastatas (2P1g) anksčiau nuosavybės teise taip pat priklausė AB „(duomenys neskelbtini)“.

19.       Iš byloje esančio archyvinio 1997 m. vasario 5 d. situacijos plano (byloje pateiktas kartu su atsakovo kooperatyvo „Mūsų Gojus“ atsiliepimu į ieškinį (reg. Nr. DOK-12392)) matyti, kad pirminio Aikštelės kadastro duomenų fiksavimo metu (t. y. 1997 m. vasario 5 d.) administracinis-praleidimo pastatas (1B2p) bei naftos saugykla (3I1p), taip pat ir Pastatas (2P1g) (t. y. mechaninės dirbtuvės) stovėjo gretimai (be kita ko, tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini)), nurodytus pastatus skyrė tik pravažiavimas, o ginčo Aikštelė buvo išsidėsčiusi apibus pravažiavimo, aplink visus nurodytus pastatus, be kita ko, ir aplink Pastatą (2P1g).

20.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatytos ir tokios aplinkybės, t. y.: ieškovė UAB „Bjoras“ 2000 m. rugpjūčio 21 d. turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 1-958 pagrindu tapo Pastato (2P1p) savininke; atsakovė UAB „Karžygis“ 2006 m. kovo 2 d. turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 2 pagrindu tapo 33/100 dalių ginčo Aikštelės savininke; atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ 2011 spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7386 pagrindu tapo administracinio-praleidimo pastato (1B2p), naftos saugyklos (3I1p) ir 67/100 dalių ginčo Aikštelės savininku.    

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruotas Žemės sklypas, t. y. 0,3095 ha žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (patikėtinis – Biržų rajono savivaldybė), kurio kadastro duomenų nustatymo data – 2013 m. birželio 10 d. Nurodytas Žemės sklypas 2013 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21SŽN-(14.21.62.)-106 pagrindu buvo išnuomotas ieškovei UAB „Bjoras“. Būtent šiame Žemės sklype stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis Pastatas (2P1g).

22.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė tris naujas kadastrinių matavimų bylas, t. y. 1) registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (dėl Aikštelės b1, Aikštelės b2 ir Aikštelės b3 suformavimo), kuri su valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centru (kadastro tvarkytoju) buvo suderinta 2024 m. gegužės 31 d.; 2) registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (dėl Aikštelės b4 suformavimo), kuri su VĮ Registrų centru (kadastro tvarkytoju) buvo suderinta 2023 m. rugsėjo 28 d.; 3) registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (dėl Aikštelės b5 suformavimo), kuri su VĮ Registrų centru (kadastro tvarkytoju) buvo suderinta 2023 m. spalio 18 d.

23.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024, patvirtino atsakovo kooperatyvo „Mūsų Gojus“ ir atsakovės UAB „Karžygis“ 2025 m. gegužės 15 d. sudarytą Taikos sutartį. Nurodyta Taikos sutartimi atsakovai susitarė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos ginčo Aikštelės suformuojant tris atskiras aikšteles, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus kadastro duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2024 m. gegužės 9 d. atidalijimo planą, po ko kooperatyvui „Mūsų Gojus“ nuosavybės teise atiteko Aikštelė b1 (4 784,66 kv.m.) ir Aikštelė b2 (586,78 kv.m.), o atsakovei UAB „Karžygis“ nuosavybės teise atiteko Aikštelė b3 (1 440,80 kv.m.).  

24.       2024 m. birželio 17 d. atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ pateikė VĮ Registrų centrui prašymą, kuriuo prašė įregistruoti nuosavybės teises į Aikštelę b1 ir Aikštelę b2. Minėtas prašymas buvo atmestas VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SPR4-6144(14.5e), motyvuojant tuo, kad buvo pateikta teismo nutartis tik dėl dalies Aikštelės atsidalijimo ir nėra pateikti susiję dokumentai dėl likusios dalies Aikštelės (t. y. likusių dviejų aikštelių) atsidalijimo.

25.       2024 m. liepos 12 d. atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ ir UAB „Karžygis“ sudarė ginčo Susitarimą, kuriuo susitarė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos ginčo Aikštelės suformuojant atskiras aikšteles pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 15 d. nustatytus kadastro duomenis, po ko kooperatyvui „Mūsų Gojus“ nuosavybės teise atiteko Aikštelė b5 (551,26 kv.m.), o UAB „Karžygis“ nuosavybės teise atiteko Aikštelė b4 (1 662,60 kv.m.).

26.       2024 m. rugsėjo 10 d. Biržų rajono savivaldybės administracija išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. KAD-4, kuria patvirtino, kad padalijus ginčo Aikštelę į penkis nekilnojamojo turto kadastro objektus (paskirtis – kiti inžineriniai statiniai), naujai suformuoti inžineriniai statiniai gali būti naudojami pagal paskirtį.

27.       Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ 2024 m. rugsėjo 11 d. užregistravo savo nuosavybės teises į Aikštelę b1, Aikštelę b2 ir Aikštelę b5, o atsakovė UAB „Karžygis“ 2024 m. rugsėjo 16 d. užregistravo savo nuosavybės teises į Aikštelę b3 ir Aikštelę b4.

28.       Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija ir tai, kad kooperatyvas „Mūsų Gojus“ 2024 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Aikštelę b1, Aikštelę b2 ir Aikštelę b5 (kartu su administraciniu-praleidimo pastatu (1B2p) ir naftos saugykla ((3I1p)) perleido trečiajam asmeniui UAB „Matlėja“.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne) pagrįstumo   

29.       Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų 2024 m. liepos 12 d. sudarytą ginčo Susitarimą negaliojančiu, kadangi jo pagrindu atidalintos Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 po atidalijimo atsidūrė jam valstybės išnuomotame Žemės sklype, laikydama, kad tai neabejotinai pažeidžia jos teises. Ieškovės įsitikinimu, ginčijamas susitarimas prieštarauja įstatymams: CK 4.80 straipsniui, CPK 18 straipsniui, 294 straipsnio 2 daliai, taip pat atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius. Iš to seka, kad ieškovė reikalavimą pripažinti Susitarimą negaliojančiu iš esmės reiškė CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms (šį pagrindą ieškovė tiesiogiai nurodė savo ieškinyje), taip pat ir CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai (kas tiesiogiai ieškinyje nebuvo nurodyta, tačiau yra akivaizdu iš pačio ieškovės ieškinio turinio).  

30.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad ginčijamu Susitarimu buvo tik atidalintas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs turtas (Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi likusi neatsidalinta jo dalis – Aikštelė b4 ir Aikštelė b5), todėl trečiųjų asmenų, tame tarpe ir ieškovės, teisės niekaip pažeistos nebuvo. Kartu teismas pažymėjo ir tai, jog aplinkybės, kad Aikštelė b4 ir Aikštelė b5 po atidalijimo atsidūrė ant ieškovei valstybės išnuomoto Žemės sklypo ir joms nėra nustatytas joks servitutas, nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.

31.       Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovė, savo apeliaciniame skunde iš esmės atkartodama visus tuos pačius motyvus ir teisinius argumentus, kurie buvo nurodyti jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje nagrinėjamos faktinės situacijos specifiką bei joje surinktų faktinių duomenų visetą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu ir pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi nenustatė aplinkybių, leidžiančių ginčo Susitarimą laikyti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai.

32.       Pažymėtina, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą; 1) teisės norma yra imperatyvi; 2) šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o pats interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos teisės normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat, teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024).

33.       Tuo tarpu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų, šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. Paprastai, sąvoka „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose pamatiniuose teisės aktuose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad teismo procesiniame sprendime, taip pat ir teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o priešingi veiksmai ar neveikimas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

34.       Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad tiek imperatyvioms įstatymo normoms, tiek ir viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis), todėl reikalavimą dėl tokio sandorio nuginčijimo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). 

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (kuri nebuvo ginčijamo Susitarimo šalis) apeliaciniu skunde teigia, kad atsakovų 2024 m. liepos 12 d. sudarytas ginčo Susitarimas tiesiogiai pažeidžia jos teises, prieštarauja įstatymams – CK 4.80 straipsniui, CPK 18 straipsniui, 294 straipsnio 2 daliai, o dėl to – dar pažeidžia ir viešąją tvarką. Ieškovė tokius savo teiginius iš esmės grindė vieninteliu argumentu, t. y. kad Panevėžio apylinkės teismui 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinus atsakovų sudarytą Taikos sutartį (dėl ginčo Aikštelės atidalijimo į Aikštelę b1, Aikštelę b2 ir Aikštelę b3) tokiu būdu jų bendroji dalinė nuosavybė pasibaigė, dėl ko jie dar kartą tos pačios Aikštelės atsidalinti ginčijamu Susitarimu (atidalindami ginčo Aikštelę į dar dvi aikšteles – Aikštelę b4 ir Aikštelę b5) negalėjo, taip padarydami pažeidė anksčiau minėtas teisės normas, o kartu ir viešąją tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pritarti nurodytiems ieškovės apeliacinio skundo argumentams.

36.       CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai kertinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principas. Be įvairių kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys).

37.       CK 4.80 straipsnis reglamentuoja atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o esminės tokio atidalijimo nuostatos yra įtvirtintos minėtos teisės normos 1 ir 2 dalyse: kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 dalis); jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (2 dalis).

38.       Pažymėtina, kad CK

39.       Išskiriamas dviejų rūšių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. pavienis (paprastas) atidalijimas ir visiškas atidalijimas (pasidalijimas). Pavienio (paprasto) atidalijimo atveju iš bendrosios nuosavybės atidalijama tik vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas toliau išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Visiškas atidalijimas yra tada, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (arba naujai suformuojami daiktai) tampa jau asmeninės nuosavybės teisės objektu (objektais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

40.       Sprendžiant dėl daikto atidalijimo natūra turi būti įvertinta, ar nėra objektyvių kliūčių tai padaryti. Tokios kliūtys gali būti fizinės ir kitos. Fizinės atidalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus daikto atidalijimą, po atidalijimo naujai suformuotų daiktų nebūtų neįmanoma naudoti pagal jų paskirti. Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų. Be to, atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektai, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

41.       Nagrinėjamu atveju iš anksčiau šios nutarties 17–28 punktuose detaliai aprašytų faktinių aplinkybių, matyti, kad ginčo Aikštelė buvo pastatyta 1980 m., kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas buvo suformuota 1997 m. vasario 5 d., o Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1997 m. vasario 25 d. (pagrindas – 1997 m. vasario 12 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2t). Nuo pat 1997 m. vasario 5 d. Aikštelė buvo faktiškai išsidėsčiusi aplink tris, tuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius, statinius – administracinį-praleidimo pastatą (1B2p), naftos saugyklą (3I1p) ir ginčo Pastatą (2P1g) (t. y. mechanines dirbtuves) (žr. 1997 m. vasario 5 d. situacijos planas). Anksčiau minėtą Pastatą (2P1g) ieškovė įsigijo tik 2000 m. rugpjūčio 21 d. Aikštelė, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, taip pat aktyviai dalyvavo civilinėje apyvartoje, t. y. 33/100 jos dalis dar 2006 m. kovo 2 d. turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 2 pagrindu buvo įsigijusi atsakovė UAB „Karžygis“, o likusias 67/100 jos dalis 2011 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7386 pagrindu įsigijo atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ (žr. Nekilnojamojo turto registro duomenys). 

42.       Taigi, ginčo Aikštelė nuo jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento (t. y. 1997 m. vasario 25 d.) visada buvo savarankiškas nekilnojamasis daiktas (naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai), kuris savarankiškai dalyvavo ir civilinėje apyvartoje. Kad toks inžinerinis statinys kaip aikštelė laikoma savarankišku daiktu ir gali savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje yra nuosekliai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019).   

43.       Bylos duomenys liudija, kad teisėtas 67/100 dalių Aikštelės savininkas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ ėmėsi veiksmų atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo tikslu atsakovo užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 15 d. atliko naujus kadastrinius matavimus ir parengė naujas kadastrinių matavimų bylas dėl penkių naujų aikštelių (pažymėtų: b1, b2, b3, b4 ir b5), kaip savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (inžinerinių tinklų), suformavimo vietoje vienos ginčo Aikštelės (žr. šios nutarties 22 punktas). Pažymėtina, kad nauji nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti padalijant Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta laikantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-9712016 (toliau – ir Reglamentas), 112-121 punktuose nustatytų reikalavimų (priešingų duomenų byloje pateikta nebuvo).

44.       Tarp Aikštelės bendraturčių kilus nesutarimams dėl jos atidalijimo būdo, atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu dėl turimos Aikštelės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024, patvirtinta Taikos sutartimi atsakovai (ginčo Aikštelės bendraturčiai) susitarė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos Aikštelės suformuojant tris aikšteles, po ko Aikštelė b1 (4 784,66 kv.m.) ir Aikštelė b2 (576,78 kv.m.) atiteko atsakovui kooperatyvui „Mūsų Gojus“, o Aikštelė b3 (1 440,80 kv.m.) atiteko atsakovei UAB „Karžygis“. Iš to seka, kad Taikos sutartimi realiai buvo atsidalinta tik dalis Aikštelės (t. y. 6 812,24 kv.m. plotas iš bendro 9 043 kv.m. ploto). Taigi, sudaryta Taikos sutartimi Aikštelės bendraturčiai (atsakovai), vadovaudamiesi CK 4.80 straipsnio nuostatomis, susitarė tik dėl 6 812,24 kv.m. dalies Aikštelės atsidalinimo į Aikštelę b1 (4 784,66 kv.m.), Aikštelę b2 (576,78 kv.m.) ir Aikštelę b3 (1 440,80 kv.m.). Taikos sutarties turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl likusios Aikštelės dalies (2 232,76 kv.m.) atidalijimo civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024 bendraturčiai nesusitarė, o nuo reikalavimo tai padaryti teismo tvarka atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ minėtoje civilinėje byloje atsisakė (žr. Taikos sutarties 8 punktas). Tačiau ta aplinkybė, kad Taikos sutartimi bendraturčiai nesusitarė dėl likusios Aikštelės dalies (jos 2 232,76 kv.m. ploto) atsidalijimo nereiškia (kaip kad nepagrįstai teigia ieškovė savo apeliaciniame skunde), jog jie apskritai prarado teisę nurodytą klausimą spręsti kitu būdu (ne teismo tvarka), kadangi minėta Aikštelės dalis (2 232,76 kv.m.), išskirta į Aikštelę b4 ir Aikštelę b5, po Taikos sutarties patvirtinimo toliau išliko jų bendrąja daline nuosavybe, t. y. kaip nekilnojamasis daiktas (reikšminga jo dalis) niekur nedingo / neišnyko. Todėl atsakovai, kurie ir po Taikos sutarties patvirtinimo toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 2 232,76 kv.m. dydžio Aikštelės dalį, vėlgi veikdami pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas, 2024 m. liepos 12 d. sudarytu ginčo Susitarimu susitarė atsidalinti likusią neatsidalintą Aikštelės dalį – kooperatyvui „Mūsų Gojus“ atiteko Aikštelė b5 (551,26 kv.m.), o atsakovei UAB „Karžygis“ atiteko Aikštelė b4 (1 662,60 kv.m.).

45.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų sudarytu ginčo Susitarimu ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, apeliaciniame skunde) akcentuojamas CPK 4.80 straipsnis, kaip kad ir pačios ieškovės teisės, pažeistas nebuvo. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 2 dalis prioritetą teikią būtent daikto atidalijimui jį padalijant natūrą (buvusiems bendraturčiams tampant po bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto daikto atidalijimo suformuotų naujų daiktų savininkais), ką patvirtina ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią minėtas atidalijimo būdas laikytinas pagrindiniu ir prioritetiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022).

46.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovų sudarytas ginčo Susitarimas prieštarauja CPK 18 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatoms, o tai, jos nuomone, atitinka dar ir viešosios tvarkos pažeidimą (CK 1.81 straipsnis).

47.       Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta teisės norma tiesiogiai yra susijusi ir su ieškovės apeliaciniame skunde minima CPK 279 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

48.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, CPK 18 straipsnis reiškia tai, kad šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaryta taikos sutartimi bei teismui ją patvirtinus, tokia taikos sutartis įgyją res judicata (iš lot. įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir yra vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu CPK 294 straipsnio 2 dalis (kaip ir 279 straipsnio 4 dalis) reiškia ne ką kitą, o draudimą pakartotinai teisme pareikšti tapatų ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).    

49.       Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismui 2024 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi atsakovai gera valia susitarė atsidalinti dalį ginčo Aikštelės, t. y. 6 812,24 kv.m. plotą (susidedantį iš Aikštelės b1 (4 784,66 kv.m.), Aikštelės b2 (586,78 kv.m.) ir Aikštelės b3 (1 440,80 kv.m.)) iš bendro jos 9 043 kv.m. ploto. Po Taikos sutarties patvirtinimo atsakovai 2024 m. liepos 12 d. sudarė Susitarimą, kuriuo atsidalino likusį neatidalintą Aikštelės plotą, t. y. 2 232,76 kv.m. plotą (susidedantį iš Aikštelės b4 (1 662,60 kv.m.) ir Aikštelės b5 (551,26 kv.m.)). Tai atsakovai padarė gera valia, 2024 m. liepos 12 d. pasirašydami ginčijamą Susitarimą, t. y. nesikreipdami į teismą. Tai reiškia, kad teisme nebuvo inicijuota jokia nauja civilinė byla dėl to nekilnojamojo turto objekto, dėl kurio tarp atsakovų buvo kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024 ir dėl kurio dalies teisinio statuso buvo priimtas (ir jau buvo įsiteisėjęs) teismo sprendimas (Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis patvirtinti bendraturčių sudarytą Taikos sutartį), t. y. dėl ginčo Aikštelės. Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad atsakovo kooperatyvo „Mūsų Gojus“ nuosavybės teisės į Aikštelę b1, Aikštelę b2 ir Aikštelę b5 buvo įregistruotos 2024 m. rugsėjo 11 d., o atsakovės UAB „Karžygis“ nuosavybės teisės į Aikštelę b3 ir Aikštelę b4 buvo įregistruotos 2024 m. rugsėjo 16 d. Iš to seka, kad Taikos sutartis (dėl Aikštelės b1, Aikštelės b2 ir Aikštelės b3 atsidalijimo iš ginčo Aikštelės) buvo įvykdyta gera valia, kas reiškia, kad nebuvo CPK 18 straipsnio pažeidimo, o dėl Aikštelės b4 ir Aikštelės b5 atsidalinimo bendraturčiai susitarė sudarydami ginčo Susitarimą (nesikreipdami į teismą), kas reiškia, jog nebuvo pažeistos ir CPK 294 straipsnio 2 dalies (taip pat ir CPK 279 straipsnio 4 dalies) nuostatos.

50.       Byloje nenustačius nei CPK 18 straipsnio, nei CPK 294 straipsnio 2 dalies (taip pat ir CPK 279 straipsnio 4 dalies) pažeidimų, nėra pagrindo ir atsakovės siekiamai išvadai, kad 2024 m. liepos 12 d. sudarytu ginčo Susitarimu kaip nors buvo pažeista viešoji tvarka.

51.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, apeliaciniame skunde) dėstomi argumentai leidžia manyti, kad savo teisių pažeidimą ji iš esmės sieja ne su atsakovų turėtos bendrosios dalinės nuosavybės transformacija į asmeninę nuosavybę (išimtinai kas ir buvo padaryta ginčo Susitarimu), bet su aplinkybe, kad po atsakovų įvykdyto Aikštelės atidalijimo, dalis naujų nekilnojamojo turto objektų (t. y. Aikštelė b4 ir Aikštelė b5) faktiškai buvo suformuoti valstybės jai išnuomotame Žemės sklype, kuris yra skirtas nuosavybės teise turimo Pastato (2P1g) eksploatavimui. Tačiau dar kartą atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad visi nauji nekilnojamojo turto objektai (Aikštelė b1, Aikštelė b2, Aikštelė b3, Aikštelė b4, Aikštelė b5) buvo suformuoti buvusios ginčo Aikštelės vietoje (t. y. jos teritorijoje), kurios dalis (apimanti Aikštelę b4 ir Aikštelę b5) nuo pat Aikštelės pastatymo momento (nuo 1980 m.) visą laiką ir buvo greta ieškovei priklausančio Pastato (2P1g), o tai buvo aiškiai pažymėta dar 1997 m. vasario 5 d. situacijos plane. Iš byloje esančio NŽT 2025 m. birželio 23 d. rašto Nr. 1sd-73494-(15.6.48 Mr.) matyti, kad 2013 m. birželio mėn. formuojant ginčo Žemės sklypą, kuris vėliau buvo išnuomotas ieškovei, NŽT tiesiog neturėjo informacijos apie ten esančią ginčo Aikštelę, priklausančią kitiems asmenims. Todėl sutiktina ir su atsakovo kooperatyvo „Mūsų Gojus“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad Susitarimo panaikinimas nesukeltų ieškovei jos taip siekiamų teisinių pasekmių, t. y. net ir panaikinus ginčijamą Susitarimą, naujai suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Aikštelė b4 ir Aikštelė b5, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, niekur nedingtų / neišnyktų, jų savininkais toliau išliktų atsakovai, tik nurodytos aikštelės jiems priklausytų ne asmeninės nuosavybės teise (dėl ko buvo susitarta ginčijamu Susitarimu), o vėl bendrosios dalinės nuosavybės teise.

52.       Nagrinėjamu atveju susitariusi ydinga ir galimai ieškovės interesų neatitinkanti faktinė situacija turi būti sprendžiama kitais teisiniais pagrindais ir būdais (pavyzdžiui, nustatant ieškovei priklausančiam Pastatui (2P1g) tarnaujančius servitutus; ieškovei nuosavybės teise įsigyjant Aikštelę b4 ir Aikštelę b5; ieškovei minėtas aikšteles nuomojant iš teisėto jų savininko; kt.).

53.       Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir visus anksčiau išdėstytus teisinius argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta ieškovės apeliaciniame skunde iš esmės tik deklaratyviai įvardijamų teisės normų (CK 4.80 straipsnio, CPK 18 straipsnio, 294 straipsnio 2 dalies) pažeidimų, kas reiškia, jog nėra ir pagrindo pripažinti ginčijamą Susitarimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje bei 1.81 straipsnyje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais.     

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

56.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

57.       Atmetus ieškovės UAB „Bjoras“ apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

58.       Bylos duomenys liudija, kad atsakovas kooperatyvas „Mūsų Gojus“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Astos Usevičiūtės teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. spalio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ITA00533; 2025 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 34242296). Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovui kooperatyvui „Mūsų Gojus“ priteistinos iš apeliantės, t. y. ieškovės UAB „Bjoras“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui kooperatyvui „Mūsų Gojus“ (juridinio asmens kodas: 302471872) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ (juridinio asmens kodas: 154844235) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 (keturis šimtus eurų) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.