Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-519/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33884-2018-0

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; 1.1.3.4; 1.1.3.5; 1.1.7.2.4; 1.1.14; 1.2.14.1.2.2; 2.1.3.7;

 (S)

2.4.6.6.5; 2.10.10; 2.10.11; 2.10.14

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

S. Š., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės,

jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

S. Š. įstatyminei atstovei R. Š.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, S. Š. padarė būdamas nepakaltinamu. S. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       S. Š. būdamas nepakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), išdauždamas ir išimdamas (duomenys neskelbtini) bei išlauždamas (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė (duomenys neskelbtini) eurų bendros vertės (duomenys neskelbtini) vnt. (duomenys neskelbtini), priklausančių J. G.

II.       Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.       (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pradėta priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą S. Š. nutraukti; 2) nutraukus procesą, S. Š. nustatyti medicininį stebėjimą.

2.1.                      Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, netinkamai taikė BK 17 ir 98 straipsnio nuostatas, todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

2.2.                      Nurodo, kad dėl tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu S. Š. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, S. Š. paskirta bausmė buvo subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartimi, nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuteistajam S. Š. atliekant arešto bausmę, paskirtą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose buvo gautas (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimo nuteistajam S. Š., vadovaujantis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktu. (duomenys neskelbtini) žemesnės instancijos teismas nutartimi S. Š. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikus paskirtą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi nuteistajam S. Š. buvo pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas.

2.3.                      Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) stadijoje. Šiuo metu S. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) stadijoje. Tame pačiame ekspertizės akte pažymėta, kad S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, dėl esamo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, tai yra buvo riboto pakaltinamumo būsenoje. Ekspertizės akto išvadų 6 punkte nurodyta, kad S. Š. iš dalies sugeba įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti faktinius parodymus apie su byla susijusias aplinkybes, gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus bei gali dalyvauti teismo procese. Apylinkės teisme apklaustas ekspertas G. B. paaiškino, kad surinktų duomenų pagrindu ekspertizės akte buvo konstatuota, jog S. Š. uždraustos veikos padarymo metu bei šiuo metu serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Tiek įvykio, tiek ekspertizės metu S. Š. yra (duomenys neskelbtini) stadijoje.

2.4.                      Paminėti baudžiamosios bylos duomenys (ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai), anot prokuroro, įrodo, kad S. Š. nusikalstamos veikos padarymo ir procesinio sprendimo priėmimo metu (2020­ m. gegužės 27 d.), buvo ribotai pakaltinamas, todėl apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatydamas, jog S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, neteisingai taikė BK 17 straipsnio nuostatas, nes turėjo taikyti BK 18 straipsnio nuostatas. Be to, žemesnės instancijos teismas skundžiamos 2020 m. gegužės 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nors ir nurodė, jog S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl esamo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, tai yra buvo riboto pakaltinamumo būsenoje, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl taikė BK 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepakaltinamumą, ir kodėl netaikė BK 18 straipsnio, aprašančio riboto pakaltinamumo situaciją.

2.5.                      Nustačius, jog S. Š. yra ribotai pakaltinamas, turėtų būti taikoma BK 18 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones, arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

2.6.                      Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu S. Š. už tą pačią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatyta galutinė subendrinta – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, dėl kurios buvo pradėtas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. S. Š. jam paskirtą arešto bausmę atliko dar prieš gaunant teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktą, todėl, įvertinus BK 18 straipsnio 2 dalies turinį ir nustačius, jog asmuo jau atliko visą jam paskirtą bausmę, taikyti BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nebėra pagrindo, o tuo pačiu asmeniui negali būti skiriamos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

2.7.                      BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį nutraukti bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo.?

2.8.                      Apibendrindamas savo apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistasis dar iki ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo apylinkės teisme visą jam paskirtą arešto bausmę atliko, todėl nuteistam asmeniui atlikus visą pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendį paskirtą arešto bausmę, naujai pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas negali palengvinti S. Š. teisinės padėties bei negali būti kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies reikalavimą draudžiantį dvigubą nubaudimą (principą lot. non bis in idem). Pažymi, kad S. Š. diagnozuota liga yra (duomenys neskelbtini) stadijoje, todėl nutraukus procesą būtina tolimesnė S. Š. medicininė priežiūra, nustatant medicininį stebėjimą.

3.       Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

4.       Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, S. Š., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėja bei įstatyminė atstovė prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. G. apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliami klausimai, susiję su S. Š. nepakaltinamumu bei priverčiamųjų medicinos priemonių proceso taikymu.

2.       BPK 392 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Taip pat priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (BPK 392 straipsnio 2 dalis).

3.       BPK 393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. BPK 402 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas. Tokiu atveju nuosprendį priėmęs teismas perima bylą savo žinion ir nutaria pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 394 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas (BPK 403 straipsnis).

4.       Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

5.       Nepakaltinamumą bei ribotą pakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška nepakaltinamumo atveju yra asmens psichikos sutrikimas, o riboto pakaltinamumo atveju psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus nepakaltinamumo atveju reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis), o riboto pakaltinamumo atveju reiškia, jog asmuo nevisiškai geba suprasti savo veiksmų esmę ir (ar) nevisiškai geba valdyti savo veiksmus. Kilus abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių.

1.1.                      Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje atliktam įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl S. Š. padarytos uždraustos veikos ir šių išvadų šioje nutartyje nebekartoja. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu S. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. Š. nustatyta galutinė subendrinta – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką S. Š. įskaityta bausmė, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą (3 t., b. l. 29-32). (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartimi atmestas nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio (3 t., b. l. 59-61). S. Š. buvo nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), išdauždamas ir išimdamas (duomenys neskelbtini) bei išlauždamas (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė (duomenys neskelbtini) eurų bendros vertės (duomenys neskelbtini), priklausančias J. G. (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

1.2.                      (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pateiktoje informacijoje dėl arešto bausmės atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirtą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje atlieka nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 104, 106). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimo S. Š. atžvilgiu (3 t., b. l. 109). (duomenys neskelbtini) S. Š. įstatyminės atstovės R. Š. prašyme nurodoma, kad jos (duomenys neskelbtini) S. Š. sveikata yra blogėjanti, jis yra (duomenys neskelbtini) būklėje. Prašoma jam skirti medicininę ekspertizę (3 t., b. l. 111). Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) centro pateikto medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. serga psichikos liga nuo (duomenys neskelbtini) m. Lankosi ir gydosi įstaigoje nuo (duomenys neskelbtini) m., skirtas (duomenys neskelbtini) gydymas. Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 112). Siekiant pašalinti abejones dėl S. Š. psichinės sveikatos būklės, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi nuteistajam paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 130-131).

1.3.                      Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) stadijoje; 2) S. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, dėl esamo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti, tai yra buvo riboto pakaltinamumo būsenoje; 3) S. Š. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) stadijoje; 4) dėl lėtinio psichikos sutrikimo S. Š. šiuo metu negali visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negali visiškai jų valdyti; 5) lėtinis psichikos sutrikimas S. Š. yra diagnozuojamas nuo (duomenys neskelbtini) metų; 6) S. Š. iš dalies sugeba įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, gali duoti faktinius parodymus apie su byla susijusias aplinkybes, gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus bei gali dalyvauti teismo procese; 7) S. Š. šiuo metu dėl savo psichikos būklės (duomenys neskelbtini); 8) S. Š. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (3 t., b. l. 160-164). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaudamiesi aukščiau minėtos psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis tenkino (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus teikimą ir pradėjo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą nuteistajam S. Š. (3 t., b. l. 173-174; 4 t., b. l. 1).

1.4.                      Apylinkės teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo ekspertas G. B. patvirtino S. Š. atliktos ekspertizės išvadas, papildomai nurodė, kad S. Š. baudžiamosios veikos padarymo metu bei šiuo metu serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Tiek įvykio, tiek ekspertizės metu jis yra (duomenys neskelbtini) stadijoje. Rekomenduoja S. Š. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi pas jį yra (duomenys neskelbtini), todėl reikia prižiūrėti, kad jis tinkamai vartotų vaistus (4 t., b. l. 15).

1.5.                      Taigi šių aptartų įrodymų pagrindu apylinkės teismas skundžiama nutartimi nors ir pagrįstai vadovaudamasis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis nurodė, kad S. Š., padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, tačiau nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, S. Š. pripažino nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), o ne kaip ekspertizės išvadose nurodytu – ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnis), t. y. neteisingai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl nutartis šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – S. Š. pripažįstant ribotai pakaltinamu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas). 

6.       Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

1.1.                      Kaip jau minėta anksčiau, iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pateiktos informacijos dėl arešto bausmės atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirtą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateikto (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus rašto, nuteistojo psichika sutriko pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią nuteistasis atliko iki gaunant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą (arešto bausmė de facto buvo atlikta (duomenys neskelbtini) mėnesį). Kadangi šioje byloje nustatyta, jog S. Š. atliko (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę iki gaunant ekspertizės išvadas, pritartina vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo argumentui, kad įvertinus BK 18 straipsnio 2 dalies turinį ir nustačius, jog asmuo jau atliko nuosprendžiu visą jam paskirtą bausmę, taikyti BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nebėra pagrindo, o tuo pačiu asmeniui negali būti skiriamos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės, tame tarpe ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde nurodytas „medicininis stebėjimas“, kuris nėra reglamentuotas BK.

7.       BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį, nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

1.2.                      Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikytos baudžiamojo proceso normos, susijusios su non bis idem principo taikymu, įtvirtintu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veika, susijusi su svetimo turto pagrobimu įsibrovus į namą, įvykdyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

1.3.                      Draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

1.4.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Zolotukhin prieš Rusiją ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014 ir kt.).

1.5.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, jog non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas, abiejuose procesuose nustatytos to paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies (sprendimai bylose Tomasovic prieš Kroatiją ir kt.).

1.6.                      S. Š., kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas ir kuriam skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, būdamas ribotai pakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią jau ankstesniu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas. Minėtoje baudžiamojoje byloje, kaip ir šiuo atveju, baudžiamasis persekiojimas už tą patį įvykį ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų yra negalimas. Dėl šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos S. Š. yra atlikęs nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę. Taigi yra nustatyta BK 2 dalies 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria S. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, naikinama ir baudžiamasis procesas S. Š. atžvilgiu nutraukiamas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti, kad S. Š. būdamas ribotai pakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria S. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą S. Š. atžvilgiu nutraukti, neskiriant priverčiamųjų medicinos priemonių.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai            Gražvydas Poškus

               Nerijus Masiulis

           Laisvydas Zederštremas