Civilinė byla Nr. 2A-1663-160/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20728-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 10.9.10.8.; 14.4.; 44.2.4.2.; 121.14.; 121.21.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui UAB „Elgama-elektronika“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

A. P. prašė pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo, įformintą UAB „Elgama-elektronika“ generalinio direktoriaus 2013-06-07 įsakymu Nr. 56; priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 10000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad 2012-06-14 buvo įdarbintas atsakovo bendrovės generaliniu direktoriumi, nuo 2013-04-03 perkeltas į vykdančiojo direktoriaus pareigas. Šalių darbo sutartis buvo sudaryta ir vėliau pakeista vykdant atsakovo bendrovės ir UAB „THE7“ sudarytas sutartis dėl atsakovo bendrovės patikros ir administravimo paslaugų teikimo. Ginčijamu įsakymu jis buvo atleistas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – 2013-06-03 atliktus tarpbankinius pavedimus bei 2013-06-05 neatvykimą į darbą. Tačiau apie tai, jog atsakovo UAB „Elgama-elektronika“ valdyba buvo pakeista 2013-05-29, tą pačią dieną paskirtas naujas generalinis direktorius, kuris 2013-05-30 įsakymu ieškovą atšaukė iš vykdančiojo direktoriaus ir pervedė į vadybininko pareigas, sužinojo tik 2013-06-03 apie pietus. 2013-06-03 ryte dar nežinojo apie jokius savo įgaliojimų apribojimus, susijusius su banko pavedimų atlikimu. 2013-06-04 jam nebuvo parodyta nauja darbo vieta ir jis prievarta buvo apsauginių išvesdintas iš darbo patalpų. 2013-06-05 jis pateikė atsakovui pranešimą, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir į atsakymą gavo raštą pasiaiškinti dėl mokestinių pavedimų, atliktų 2013-06-03 bei neatvykimo į darbą. 2013-06-06 jis gavo generalinio direktoriaus įsakymą grąžinti jį į buvusias pareigas bei nurodymą atvykti į darbą 2013-07-07 11 val. Atvykęs į darbą jis pateikė pasiaiškinimą, kad negalėjo visą darbo dieną būti savo darbo vietoje ir vykdyti darbo funkcijas, nes jam nebuvo nurodyta darbo vieta ir jis buvo prievarta išvesdintas iš patalpų. Kaip atsakymą jis gavo 2013-06-07 generalinio direktoriaus įsakymą atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atleidimas iš darbo apkaltinus nepagrįstais darbo drausmės pažeidimais, pažeidė ieškovo orumą, reputaciją ir sukėlė neturtinę žalą.

UAB „Elgama-elektronika“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas žinojo apie jam nustatytus draudimus ir sąmoningai juos pažeidė. Ieškovas ėjo vykdančiojo direktoriaus, t. y. antro pareigūno po generalinio direktoriaus, pareigas, todėl privalėjo besąlygiškai paklusti bendrovės valdymo organų nurodymams ir susilaikyti nuo bet kokių neteisėtų veiksmų. Ieškovo nepaklusimas aukščiausiems bendrovės pareigūnams ypač svarbiu bendrovės veiklos laikotarpiu, vertintinas kaip tyčinis nelojalumas darbdaviui. Dokumentai apie pasikeitimus darbovietėje ieškovui buvo įteikti 2013-05-30 antstolės pagalba, nes buvo manoma, kad dokumentų gavimą ieškovas neigs. Be to, 2013-05-30 13.23 dokumentai jam buvo išsiųsti elektroniniu paštu, kurį jis iki 2013-06-03, kaip vykdantis direktorius, perskaityti turėjo pakankami laiko. Todėl bankines operacijas atliko žinodamas, kad neturi tam teisės. Nuo 2013-06-05 į darbą jis neatvyko be svarbių pateisinamų priežasčių. 2014-06-04 jis užėjo į generalinio direktoriaus kabinetą teigdamas, kad šis kabinetas yra jo ir buvo paprašytas išeiti. Tačiau tai nereiškė, kad jis turi palikti darbovietę ir negrįžti į darbą. Neatvykimas į darbą iki 2013-07-07 yra be pateisinamos priežasties ir laikytinas pravaikšta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-10 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui UAB „Elgama-elektronika“ iš ieškovo A. P. 10481,67 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Padarė išvadą, jog ieškovas 2013-06-05 nepadarė pravaikštos DK 235 str. 2 d. 9 p. prasme ir jam negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda, tačiau padarė kitą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – 2013-06-03 atliko mokėjimų pavedimus, žinodamas apie atitinkamą jo veiksmų-teisių apribojimą, nustatytą bendrovės valdybos 2013-05-29 sprendime ir generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakyme. 2013-05-30 įsakymu buvo pakeistos ieškovo darbo pareigos. 2013-06-04 ieškovas buvo išvesdintas iš bendrovės (darbo) patalpų ir apsaugos darbuotojams buvo duotas nurodymas neįleisti ieškovo į bendrovės patalpas (be atskiro-specialaus bendrovės vadovybės leidimo). 2013-06-05 t. y. atsakovo įsakyme nurodomą pravaikštos dieną, ieškovas bendravo su banko darbuotoju A. K. ir advokatu J. B.; šių pokalbių-susitikimų metu buvo aptarinėjami ir reikalai, susiję su UAB „Elgama-elektronika“. Todėl ieškovo neatvykimas į darbą (darbovietės patalpas) vertintas kaip neatvykimas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovui kilo (galėjo pagrįstai kilti) abejonių-neaiškumų dėl jo darbo funkcijų, šių funkcijų vykdymo faktinės vietos (patalpų), taip pat neaiškumų dėl jo galimybių patekti į darbo patalpas (po išvesdinimo ir duoto nurodymo apsaugos darbuotojams neįleisti ieškovo į patalpas). Be to, bendrovės valdybos 2013-05-29 sprendime ir generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakyme nurodyti ieškovo (kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo ar vykdančiojo direktoriaus) teisių veikti bendrovės vardu apribojimai nepaneigė ieškovo, kaip tuomečio bendrovės vadybininko, veikti bendrovės interesais.

Antstolės N. Š. 2013-05-30 pažyma, taip pat liudytojų V. Ž. ir antstolės N. Š. parodymai patvirtina, kad atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakymas ir bendrovės valdybos 2013-05-29 sprendimas ieškovui įteikti 2013-05-30. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyti dokumentai ieškovui buvo ne tik įteikti (padėti ant jo darbo stalo), bet ir perskaityti. Tačiau darbuotojo atsisakymas ar vengimas susipažinti su jam įteiktais darbdavio dokumentais vertinamas kaip tinkamas darbuotojo supažindinimas su jam skirtais darbdavio dokumentais (DK 35 str.). Šiuo atveju sprendžiama būtent dėl fakto, ar ieškovas supažindintas su jam skirtais darbdavio dokumentais, ir nesprendžiama dėl antstolės veiksmų, juolab kad ieškovas taip ir nenurodė aplinkybių, jog antstolės atliktas dokumentų įteikimas (įteikimo būdas) apsunkino ieškovo galimybes susipažinti su jam įteiktais dokumentais. Todėl ieškovas mokėjimo pavedimus 2013-06-03 atliko žinodamas (o ne tik turėdamas žinoti) apie jo teisių-veiksmų apribojimus, nustatytus bendrovės valdybos 2013-05-29 sprendime ir generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakyme. Jeigu atlikti pavedimus buvo būtina, tai ieškovas, elgdamasis sąžiningai (DK 35 str.), galėjo ir turėjo apie tai informuoti naują bendrovės vadovą, kad šis organizuotų pavedimų atlikimą. Ieškovas mokėjimų pavedimus atliko tyčia (t. y. žinodamas, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia jam nustatytus veiksmų-teisių apribojimus). Ieškovas atsakovo bendrovėje ilgą laiką ėjo aukštas darbo pareigas, t. y. dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju (vykdančiuoju direktoriumi). Šios darbo pareigos, lemia didesnius ieškovo, kaip darbuotojo, lojalumo bendrovei (darbdaviui) reikalavimus. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai už šį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 235 str. 2 d. 11 p., 238 str.). Nesant pagrindo ieškovo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu, atmesti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į byloje nagrinėtų aplinkybių ir atsakovo atstovo atliktų procesinių veiksmų mastą, taip pat į kitos šalies (ieškovo) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį (5625,50 Lt) pagrindo mažinti atsakovui priteistinų išlaidų dydžio (10481,67 Lt) nenustatyta. Ieškovo procesiniai veiksmai, lėmę poreikį atsakovui papildomai pateikinėti atitinkamus įrodymus, neatitiko proceso ekonomiškumo bei kooperacijos principų (CPK 7, 8 str.): pavyzdžiui, 2013-12-06 rašytame atsakovui pranešime, taip pat teismui pateiktame ieškinyje ieškovas neginčijo mokėjimo pavedimų atlikimo fakto, tačiau, bylos teisminio nagrinėjimo metu ėmė laikytis pozicijos, jog jis nepripažįsta 2013-06-03 pavedimų atlikimo fakto; padarius teismo posėdžio pertrauką atsakovas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius 2013-06-03 atliktus pavedimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo, įformintą UAB „Elgama-elektronika“ generalinio direktoriaus 2013-06-07 įsakymu Nr. 56, neteisėtu; priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti ieškovui iš atsakovo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paaiškino, kad teismas, konstatuodamas, jog atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo DK 235 str. 2 d. 11 p. pagrindu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad bylose dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, tenka darbdaviui, o atleisti darbuotoją iš darbo darbdavys gali tik tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Abejonės, ar ieškovas su 2013-05-29 valdybos sprendimu bei 2013-05-30 direktoriaus įsakymu iš tikrųjų antstolės N. Š. buvo supažindintas 2013-05-30, nevertintos arba vertintos darbuotojo kaip silpnesniosios šalies nenaudai. Todėl išvada, jog ieškovas ne tik galėjo žinoti, bet ir tikrai žinojo apie draudimą atlikti bankinius pavedimus jų atlikimo metu, nepagrįsta. Antstolės pažymoje aiškiai nurodoma, jog dokumentai buvo įteikti ne ieškovui, o biuro administratorei V. Ž.. Liudytojų parodymai šiuo klausimu taip pat prieštaringi. Antstolė liudydama teismo posėdyje nurodė, jog greičiausiai dokumento gavimo pažymoje pasirašė administratorė, tačiau jau po to, kai A. P. neva tai atsisakė padaryti. Tačiau pažymoje atsisakymas nėra nurodytas kaip tai numato teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkos 7, 9, 11-12 punktai. Biuro administratorė liudydama nurodė, jog ji pasirašė apie dokumentų priėmimą ir atidavė šaknelę antstolei ir tik vėliau pati antstolė (ne su administratore kaip tai nurodyta antstolės pažymoje) nuėjo pas A. P. į kabinetą (2013-11-28 posėdžio garso įrašo 43:00 min., 01:35:30 min.), o grįžusi iš A. P. antstolė administratorei nieko nebepalikinėjo. Akivaizdu, kad administratorei pasirašius dėl dokumentų priėmimo, antstolė jau nebegalėjo prašyti A. P. pasirašyti apie jų gavimą, kadangi šaknelė jau buvo pasirašyta. Administratorė nurodė, kad tik antstolė užėjo pas A. P. į kabinetą ir ten truko apie 30 sekundžių, tuo tarpu antstolė iš pat pradžių nurodė, kad pati administratorė nunešė dokumentus į A. P. kabinetą ir juos padėjo ant stalo, o antstolė tik pastovėjo prie durų (2013-11-28 posėdžio garso įrašo 01:20:50 min.). Administratorė paliudijo, jog 2013-05-30 įsakymas liko pas ją, kurį nuskenuotą nusiuntė A. P. el. paštu, tik neatsimena ar prieš ar po antstolės užėjimo į A. P. kabinetą (2013-11-28 posėdžio garso įrašo 46:50 min.). Tačiau atsakovo pateiktas el. laiškas (t. 1, b. l. 49) rodo, kad jis su nuskenuotu įsakymu administratorės buvo išsiųstas 13:23 min. ieškovo el. pašto adresu (kuriuo ieškovas nesinaudojo), t. y. prieš antstolei užeinant į ieškovo kabinetą, kas antstolės pažymoje nurodyta, jog vyko 14:15 val. Tai reiškia, jog jokie dokumentai ieškovui į kabinetą nei, antstolės nei administratorės negalėjo būti nešami, nes jie visą laiką buvo pas administratorę. Tarp 2013-05-30 įsakymo, kurį administratorės teigimu ji gavo iš antstolės, išsiuntimo el. paštu (13:23 min.) ir antstolės pažymoje nurodyto dokumentų įteikimo laiko (14:15 min.) praėjo 52 min., todėl neaišku ką antstolė visą šį laiką veikė atsakovo patalpose ir kokius klausimus bei su kuo derino, jei pas ieškovą, kaip teigia administratorė, kabinete buvo vos 30 sekundžių, per kurias spėjo prisistatyti ir išaiškinti kokią misiją vykdo, kokius dokumentus perduoda. Antstolė nurodė, kad buvo pirmą kartą UAB „Elgama-elektronika“ patalpose, tuo tarpu administratorė patvirtino, jog jau buvo antstolę mačiusi, ją pažinojo, todėl antstolė jai net neprisistatė. Taigi atsakovas neįrodė, jog ieškovą 2013-05-30 supažindino su 2013-05-30 direktoriaus įsakymu (draudžiančiu A. P. atlikti finansines operacijas, kitaip disponuoti įmonės turtu) bei 2013-05-29 atsakovo valdybos sprendimu. Tuo tarpu, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teismo posėdžiu metu, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2013-05-30 jokių dokumentų negavo, o su jais susipažino 2013-06-03 dieną po pietų, perskaitęs administratorės į teisingą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) 13:31 val. persiųstą el. laišką.

Sprendime neįvertinta, kad ieškovas neturėjo jokio logiškai paaiškinamo motyvo – neva žinodamas apie draudimą atlikti pavedimus, juos vis tiek atliko. Atlikti pavedimai buvo eiliniai įmonės pavedimai, atliekami išimtinai bendrovės interesais apmokant pateiktas bendrovei sąskaitas, todėl ieškovas neturėjo jokio asmeninio ar nesąžiningo motyvo. Būtent atsakovas turėjo aiškų motyvą formaliai sukurti tariamą ieškovo veiksmų neteisėtumą kaip pretekstą jį atleisti iš užimamų pareigų neva padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes tą jį netiesiogiai skatino 2013-05-29 valdybos sprendimas: ieškovas atsakovo gen. direktoriumi, o vėliau direktoriaus pavaduotoju tapo vykdant tarp UAB „THE7“ bei UAB „Elgama-elektronika“ sudarytas paslaugų sutartis, kuriomis buvo tiriama ankstesnių atsakovo bei su juo susijusių įmonių valdymo organų veikla. Tyrimo metu nustatyta netinkama veikla, nušalinti valdymo organai, pareikšti milijoniniai ieškiniai atsakingiems asmenims (žr. Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-3862-115/2013, Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-1843/2013). Pasikeitus atsakovo akcininkų daugumai, nušalintiems asmenims atgavus postus, pastarieji ėmėsi priemonių kuo labiau pakenkti ieškovui. Tą puikiai iliustruoja atsakovo 2013-05-29 valdybos sprendimas, kuriuo A. P. nesilaikant DK reikalavimų vienašališkai buvo atšauktas iš gen. direktoriaus pavaduotojo pareigų bei pervestas į vadybininko pareigas. Šiuo pačiu įsakymu buvo pavesta bendrovės vadovui nustačius, kad A. P. veikloje yra ar buvo DK 235 str. pagrindas – nutraukti darbo sutartį su A. P. Prieš ieškovą taip pat buvo inicijuoti ir kiti teisminiai procesai dėl tariamos žalos atlyginimo (žr. Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-3982-232/2013, Nr. 2-4966-781/2013, 2013-12-17 Lietuvos arbitražo teismo sprendimą).

2013-05-29 valdybos sprendime nenurodyta kas yra išrenkamas naujuoju bendrovės direktoriumi, todėl 2013-05-30 direktoriaus V. M. įsakymas bet kuriam darbuotojui galėjo sukelti įtarimų jo teisėtumu bei galiojimo, žinant, kad įsakymo priėmimo metu Juridinių asmenų registre atsakovo gen. direktoriumi dar buvo registruotas Ž. M. (naujo direktoriaus ir valdybos narių pakeitimai įregistruoti 2013-06-03). Atsakovo valdybos nariai jau buvo kartą neteisėtai keičiami, o tokių neteisėtai išrinktų valdybos narių gen. direktoriumi išrinktas V. M. jau kartą buvo neteisėtai valdybos išrinktas ir tuo pagrindu 2013 m. kovo mėn. buvo bandęs neteisėtai jėga perimti įmonės valdymą, ką patvirtino liudytojos V. Ž. parodymai. Tokie naujosios atsakovo valdybos veiksmai galimai buvo daromi siekiant išprovokuoti (suklaidinti) esamą bendrovės vadovybę, nes tokioje dviprasmiškoje situacijoje, jei ieškovas ir būtų (kaip teigia atsakovas) susipažinęs su valdybos sprendimu ar direktoriaus įsakymu, draudžiančiu vykdyti banko pavedimus, vargu ar šiuos nurodymus jis galėtų pagrįstai vykdyti Juridinių asmenų registre nesant registruotų naujų valdybos narių bei direktoriaus, kadangi tokių įsakymų laikymasis bei to sukeliamos teisinės pasekmės tektų tokių neteisėtų draudimų besilaikančiam ieškovui.

Atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtent 2013-06-03 ieškovas būtų iniciavęs kokius nors bankinius pavedimus, kadangi iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti tik tai, kad 2013-06-03 sąskaitos išraše nurodyti pavedimai banko buvo įvykdyti 2013-06-03 dieną, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad būtent 2013-06-03 šie pavedimai buvo inicijuoti bei ar tikrai būtent A. P. šiuos pavedimus iniciavo. Ieškovas iki 2013-05-29 buvo vienintelis bendrovėje asmuo galintis atlikti bankinius pavedimus, tačiau laikotarpiu nuo 2013-05-29 (valdybos pakeitimo) galimai įgaliojimai daryti bankinius pavedimus buvo suteikti ir kitiems asmenims, kurie galėjo atlikti atsakovo pateiktame 2013-06-03 sąskaitos išraše nurodytus pavedimus. Kadangi 2013-06-03 buvo pirmadienis, o šie pavedimai yra tarpbankiniai (nėra įvykdomi nedelsiant), tuo tarpu komisiniai mokesčiai už šios dienos pavedimus nuskaičiuoti trijų sekundžių tarpe, akivaizdu, kad jie buvo inicijuoti anksčiau, o banko tik automatiškai įvykdyti pirmą darbo dieną po savaitgalio. Atsakovas pateikė 2013-06-04 14:14 val. el. laiško kopiją, kuria iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išsiųsta žinutė, prie kurios pridėtas prisegtukas pavadinimu „Pavedimas.pdf, o el. laiške klausiama, „ar tiktų Jums tokie patvirtinti pavedimai?“ Taigi banko darbuotoja atsakovui banko sąskaitos išrašo (kuri atsakovas pateikė teismui) nesiuntė, todėl atsakovas neįrodė ar tikrai būtent ieškovas iniciavo visus sąskaitos išraše nurodytus 2013-06-03 banko įvykdytus ir neaišku kada inicijuotus pavedimus. Net jei ieškovas ir žinotų apie draudimą atlikti bankinius pavedimus, toks pažeidimas atsižvelgiant į pavedimų pobūdį ir pasekmes jokiu būdu negalėtų būti kvalifikuotas kaip šiurkštus. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 str. 2 d. 1-10 punktuose išvardytus atvejus, yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina aiškinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Ieškovo tyčios nebuvo galima konstatuoti, kadangi neįrodyta, jog atlikdamas pavedimus ieškovas tikrai žinojo apie draudimą juos atlikti (suvokė veiksmų žalingumą) – antstolės dviprasmiška pažyma, liudytojų parodymai neleidžia atmesti abejonės, jog šių dokumentų ieškovas galėjo ir neperskaityti. Netgi pats teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 2013-05-29 valdybos sprendimas ir 2013-05-30 direktoriaus įsakymas ieškovo buvo perskaityti. Taigi ieškovo tyčia negali būti grindžiama prielaidomis, taip pat nenustatyta ieškovo motyvo, kaip pažeidimo subjektyviojo požymio, pažeisti draudimą atlikti pavedimus. Jokių argumentų, jog ieškovas būtų nelojalus darbdaviui sprendime iš viso nenurodyta. Nors atsakovas teikė į bylą 2013-06-04 AB SEB banko pažymą apie 2013-05-29 atliktus pavedimus atsakovui teisines paslaugas teikusiems advokatams bei 2013-05-29 Finansų departamento vadovės D. R. tarnybinį pranešimą, jog A. P. liepė paruošti pavedimą iš vienos atsakovo banko sąskaitos į kitą, tačiau šie įrodymai niekaip nesusiję su tariamu ieškovo nelojalumu ar atleidimo teisėtumu, kadangi ne dėl šių pavedimų ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovo vadovavimo atsakovo bendrovei metu (2012 m.) atsakovo turtas padidėjo 3425241 Lt suma, įsipareigojimai sumažėjo 1321184 Lt suma, pardavimo pajamos išaugo 7474034 Lt suma, grynasis pelnas 1353618 Lt suma. Todėl atleisti darbuotoją iš darbo už kelių einamųjų bankinių pavedimų padarymą (kas neįrodyta) yra neproporcinga, nesąžininga ir neprotinga. Tokia situacija, kai anksčiau jokių darbo drausmės pažeidimų nepadaręs darbuotojas per trumpą laiką yra apkaltinamas net keliais darbo drausmės pažeidimais, kurių pagrindu yra atleidžiamas iš darbo, teismų praktikoje yra vertintina kritiškai bei suponuoja išvadą, jog tokie pažeidimai gali būti fiktyvūs, tokiu būdu siekiant darbdaviui atsikratyti neįtikusiais darbuotojais. Ginčo atveju per trumpą laiko tarpą (nuo 2013-05-29 iki 2013-06-07) darbdavys: a) turėdamas siekį bei motyvą atsikratyti nepageidaujamo darbuotojo 2013-05-29 valdybos sprendimu a priori konstatavo, jog A. P. reikia atleisti už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. net nesant pažeidimo jį jau įvertino kaip šiurkštų; b) 2013-05-29 valdybos sprendimu neteisėtai, prieštaraujant DK nuostatoms, vienašaliai atšaukė ieškovą iš direktoriaus pavaduotojo pareigų, pervedė jį į vadybininko pareigas, pakeitė darbo užmokestį. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, darbdavys staiga 2013-06-06 jį vėl grąžino į ankstesnes pareigas; c) imitavo dokumentų įteikimą per antstolę, kuri puikiai žinodama jai taikytiną dokumentų įteikimo tvarką, neaišku kokiais motyvais dokumentus įteikė ne adresatui, o atsakovo administratorei, po ko darbdavys išnaudodamas paties sukurtą situaciją apkaltino darbuotoją įprastinių bankinių pavedimų padarymu; d) 2013-06-04 nušalinęs darbuotoją nuo darbo ir išvesdinęs iš įmonės patalpų bei uždraudęs apsaugos darbuotojams jį į jas įleisti, tokiais veiksmais kryptingai siekė darbuotojo neatvykimo į darbą ir tam jau ruošėsi iš anksto parengdamas 2013-06-05 įsakymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą visą 2013-06-05 darbo dieną; e) darbuotojo tinkamai neinformavo apie naujos valdybos bei vadovo išrinkimą, tuo pačiu reikalavo iš darbuotojo vykdyti nepatvirtinto direktoriaus įsakymus, kurių įvykdymo neigiamos pasekmės, paaiškėjus, jog eilinį kartą atsakovo vadovybę buvo bandoma pakeisti neteisėtai, būtų perkeltos pačiam darbuotojui. Tokių darbdavio veiksmų visetas per trumpą laiką, rodo akivaizdų atsakovo nesąžiningą siekį atleisti ieškovą iš darbo.

Priteisiant bylinėjimosi išlaidas buvo akivaizdžiai pažeistos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-84 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovo atstovas rengė vienintelį procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), už kurį gali būti priteistina maksimali 3000 Lt suma (kadangi byla nėra sudėtinga, maksimali suma mažintina) bei atitinkamai po 150 Lt už kiekvieną posėdžio valandą. Tuo tarpu priteista suma kelis kartus viršijo Rekomendacijose nurodytus dydžius. Nesuprantama, kokias ypatingų finansinių bei laiko sąnaudų reikalaujančias paslaugas atsakovo atstovas šioje byloje suteikė. Ieškovui bylinėjimasis pirmosios instancijos teisme kainavo dvigubai mažiau negu atsakovui, kas taip pat niekaip nepateisina neproporcingų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui. Ieškovo siekis įrodyti atleidimo neteisėtumą negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis proceso ekonomiškumo bei kooperacijos principams. Dėl ieškovo iškeltos abejonės, ar jis iš tikrųjų 2013-06-03 atliko bankinius pavedimus, teismo procesas prailgo vos 4 darbo dienomis, o šalių atstovai bei teismas tam turėjo sugaišti maksimaliai 2 val. Visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, jog didelė dalis ieškovo įrodinėjamų aplinkybių (bei atitinkamai šalių patirtų išlaidų) buvo susijusios su 2013-06-07 įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodytu kitu pagrindu – neatvykimu į darbą visą darbo dieną, kuriai pagrįsti ieškovas kvietė liudytojus, teikė papildomus įrodymus.

Atsakovas UAB „Elgama-elektronika“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantas nepaneigė, jog atsakovo 2013-05-29 valdybos sprendimas bei 2013-05-30 generalinio direktoriaus įsakymas jam nebuvo įteikti per antstolį 2013-05-30 14:15 val. Antstolė N. Š. paliudijo, jog dokumentų įteikimo metu ji asmeniškai matė, kaip dokumentai buvo padėti ant ieškovo darbo stalo, ieškovas šiuos dokumentus paėmė į rankas, pavartė. Antstolės parodymams liudytojos V. Ž. duoti parodymai neprieštarauja. Ieškovas nuolat palaikė asmeninius ryšius su grupe atsakovo motininės bendrovės akcininkų, todėl akcininkų interesams persiskirsčius, ir pasikeitus atsakovo vadovybei, buvo įtariama, kad ieškovas gali tapti nelojalus bendrovei. Būtent todėl buvo iš anksto numanoma, kad ieškovas vengs priimti jam įteikiamus dokumentus, nepaklus jam duodamiems nurodymams. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nurodymų ieškovui pateikimas būtų tinkamai užfiksuotas. Dokumentai tą pačią dieną buvo išsiųsti ieškovui ir el. paštu. Ieškovas, vykdydamas savo darbines funkcijas nuolat naudojasi kompiuteriu bei el. paštu, ketvirtadienį per pietus gautų dokumentų negalėjo nepastebėti (jau vien atsižvelgiant ir į el. laiško temos pavadinimą bei antstolės vizitą) iki pat 2013-06-3 pietų, t. y. net 4 paras, iš kurių ketvirtadienio likusi dienos dalis ir visą penktadienio diena buvo ieškovo darbo laikas. Net jeigu ir laikyti, kad ieškovas iš tiesų neperskaitė sprendimo bei įsakymo turinio, tai niekaip nepaneigtų fakto, kad jis atliko šiurkštų darbo drausmės pažeidimą vien dėl to, kad atsakovas įdėjo visas pastangas, kad ieškovas būtų tinkamai informuotas apie jo atšauktus įgaliojimus bei nustatytus draudimus. Tyčinis atsisakymas susipažinti su aukščiausių atsakovo valdymo pareigūnų priimtais sprendimais negali būti laikomas pateisinimu. Jeigu ieškovui būtų pagrįstai iškilę abejonių dėl sprendimo bei įsakymo turinio, jis juos galėjo išsklaidyti paprasčiausiai kreipęsis į atsakovo vadovą arba bent laikinai susilaikytų nuo veiksmų atlikimo, kuriuos atlikti jam uždraudžiama. Ieškovas kurį laiką buvo atsakovo generaliniu direktoriumi, o vėliau – vykdančiuoju direktoriumi – generalinio direktoriaus pavaduotoju, palaikė asmeninius ryšius su kitais atsakovo aukščiausiais pareigūnais, todėl puikiai žinojo apie 2013-05-29 atsakovo akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą pakeisti atsakovo valdybą bei generalinį direktorių. Aplinkybė, kad šie valdybos ir generalinio direktoriaus pasikeitimai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre tik 2013-06-03 taip pat nėra pagrindas dvejoti sprendimo bei įsakymo turiniu, kadangi jau 2013-05-30 Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įregistruoti pakeitimus. Be to, dar 2013-05-15 pasikeitė UAB „Elgama grupė“ valdyba, o pakeitimai įregistruoti 2013-05-24. 2013-06-03 tarpbankinius pavedimus atliko būtent ieškovas, kuris tai net pats nurodė ieškinio 2 puslapyje, 2013-06-06 pranešime atsakovui bei duodamas savo paaiškinimus teismo posėdyje. Šiomis aplinkybėmis pradėjo abejoti tik ieškovo advokatas baigiamųjų kalbų metu. Tačiau atsakovas teismui pateikė banko sąskaitų išrašus, kurie tiesiogiai įrodo ieškovo atliktų pavedimų faktą. Ieškovas žinojo apie jam tiesiogiai uždraustus veiksmus, tačiau nepaisant šio draudimo, tyčia nepakluso savo vadovo nurodymui ir atliko bankinius pavedimus. Motyvo neturėjimas visiškai nepaneigia paties tyčinio neteisėtų veiksmų atlikimo fakto. Taip pat neturi reikšmės aplinkybė, kad faktiškai ieškovo atlikti pavedimai nepadarė žalos atsakovo bendrovei, kadangi atsakovo sprendimai buvo priimti ne šiaip sau, o turint pagrįstų įtarimų dėl galimų nesąžiningų ieškovo veiksmų bei norint užkirsti jiems kelią. Ieškovas dar 2013-05-29 atliko pakankamai didelių sumų mokėjimus advokatams J. J. ir J. B., kurių taip skubiai atlikti nebuvo jokio pagrindo. Be to, 2013-05-29 ieškovas buvo nurodęs finansų departamentui paruošti pavedimą į bendrovės sąskaitą, esančią Šveicarijos banke, siekdamas pervesti didesnę nei 1 mln. EUR, nors tokiam skubiam didelės sumos piniginių lėšų pervedimui būtent tą dieną nebuvo jokio pagrindo ar būtinybės ir ieškovas šiam veiksmui nepateikė jokio paaiškinimo teisme. Argumentai, jog ieškovas pagerino atsakovo veiklos rezultatus yra klaidinantys, kadangi preliminari pelno nuostolio ataskaita už 2013 m. tvirtina, jog per 2013 m. pirmus 5 mėn. atsakovas patyrė 2,5 mln. Lt nuostolių. Ieškovas taip pat nuo 2013 m. balandžio mėnesio neatsiskaitė su atsakovu už dviejose komandiruotėse išleistas sumas, kurios siekia beveik 6000 Lt. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovas galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Vien tai, kad ieškovas kurį laiką ėjo atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus, o vėliau vykdančiojo direktoriaus pareigas parodo, kad ieškovas nėra eilinis darbuotojas, kuris išgyventų emocinį sukrėtimą bendraudamas su bendrovės vadovybe. Ieškovas turėjo pakankamai stiprios valios nepaklusti tiesioginiams generalinio direktoriaus nurodymams, nes paprašius nepasišalino iš generalinio direktoriaus kabineto, taip pat jis turėjo pakankamai valios atsisakyti susipažinti su antstolio jam įteiktais dokumentais. Ieškovo pareigos atsakovo bendrovėje buvo antraeilės, nes ieškovo įdarbinimas atsakovo bendrovėje buvo būtina paslaugų sutarties, sudarytos tarp atsakovo bei ieškovo valdomos bendrovės UAB „THE7“, sąlyga. Ieškovo atlyginimas atsakovo bendrovėje buvo minimalus. Todėl jei būtų pripažinta, kad neturtinės žalos atlyginimas ieškovui gali būti priteistas, jo dydis galėtų būti tik simbolinis.

Bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, kadangi teismas „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino mokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ neprivalo vadovautis ir gali šaliai priteisti didesnę sumą, nei numatyta jose, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, joje buvo pateikta gausybė kontraversiškų aplinkybių, kurias reikėjo vertinti, taip pat apklausta nemažai liudytojų. Todėl teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neviršijo proporcingumo reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadomis, kuriomis pripažinta, kad A. P. nepadarė pravaikštos DK 235 str. 2 d. 9 p. prasme ir už tokį pažeidimą drausminė nuobauda jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Nesant apeliacinio skundo dėl šių teismo išvadų, pripažįstama, kad ieškovo ieškinys šiuo pagrindu buvo pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvados, kad ieškovas nepadarė pravaikštos, privalėjo UAB „Elgama-Elektronika“ generalinio direktoriaus 2013-06-07 įsakymo Nr. 56 dalį, kuria ieškovui drausminė nuobauda paskirta dėl pravaikštos, pripažinti negaliojančia.

              Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo atliekant mokestinius pavedimus pagal UAB „Elgama-elektronika“ pateiktas sąskaitas apmokėjimams: priėjo neteisingos išvados, kad ieškovui buvo žinoma, jog pavedimų jis negali atlikti, ir priėjo neteisingos išvados, jog atlikus pavedimus buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

              Paslaugų teikimo sutartis Nr. 120524 tvirtina, kad 2012-05-24 UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-Elektronika“ susitarė dėl UAB „THE7“ darbuotojo laikinu UAB „Elgama-Eletronika“ vadovu paskyrimo (sutarties 1.1.1. puntas), ši sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet visais atvejais ne ilgiau kaip iki UAB „THE7“ atstovo atšaukimo UAB „Elgama-Elektronika“ įstatų nustatyta tvarka iš vadovo pareigų (sutarties 10.1. punktas) (t. I, b. l. 8-13). 2013-03-21 valdymo paslaugų sutartimi UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-Elektronika“ susitarė, kad paslaugų tiekėjo atstovas A. P. lieka dirbti UAB „Elgama-Elektronika“ vadovo pareigose ne trumpiau nei iki šios sutarties minimalaus galiojimo termino pabaigos, ir eidamas šias pareigas turės teisę be atskiro UAB „Elgama-Elektronika“ valdybos pritarimo sudaryti UAB „Elgama-Elektronika“ vardu sandorius, vykdyti mokėjimus ir atlikti kitus veiksmus, būtinus UAB „Elgama-Elektronika“ einamosios veiklos užtikrinimui (sutarties 1.2., 1.2.1. punktai), sutartis įsigalioja nuo 2012-05-24 sutarties galiojimo pasibaigimo dienos ir minimaliai galioja 6 mėnesius (sutarties 5.1. punktas) (t. I, b. l. 18-21); 2013-04-04 papildomu susitarimu sutarta, kad A. P. pareigybė bus vykdančiojo direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo), jam išliko teisė be atskiro valdybos pritarimo sudaryti UAB „Elgama-Elektronika“ vardu sandorius, vykdyti mokėjimus ir atlikti kitus veiksmus, būtinus UAB „Elgama-Elektronika“ einamosios veiklos užtikrinimui (t. I, b. l. 22).

              2012-06-14 darbo sutartimi Nr. 341 UAB „Elgama-Elektronika“ A. P. priėmė dirbti vadovu (generaliniu direktoriumi), nustatant jam 1 MMA Lt mėnesinį atlyginimą (t. I, b. l. 6-7), 2013-04-03 sutarties pakeitimu A. P. pareigybė pakeista į vykdančiojo direktoriaus – direktoriaus pavaduotojo, mokant jam 2 MMA dydžio mėnesinį atlyginimą (t. I, b. l. 7A).

              UAB „Elgama-Elektronika“ valdyba 2013-05-29 raštišku sprendimu atšaukė A. P. iš generalinio direktoriaus pavaduotojo (vykdančiojo direktoriaus) pareigų pervedant jį į vadybininko pareigas, nustatant darbo užmokestį, lygų minimaliai mėnesinei algai. Pavedė valdybos pirmininkui ir bendrovės vadovui nedelsiant informuoti A. P. apie jo atšaukimą iš generalinio direktoriaus pavaduotojo (vykdančiojo direktoriaus) pareigų; uždraudė A. P. nuo šio sprendimo momento atlikti bet kokias finansines operacijas, vykdyti bankinius pavedimus bei disponuoti įmonės turtu, išskyrus komunikacijos priemones (t. I, b. l. 28).

              UAB „Elgama-Elektronika“  generalinis direktorius 2013-05-30 įsakymu pakeitė A. P. pareigybę iš generalinio direktoriaus pavaduotojo (vykdančiojo direktoriaus) į vadybininko. Uždraudė A. P. atlikti bet kokias finansines operacijas, vykdyti bankinius pavedimus bei disponuoti įmonės turtu (t. I, b. l. 29).

              A. P. 2013-06-04 raštu UAB „Elgama-Elektronika“  generaliniam direktoriui pranešė, kad susipažinęs su 2013-06-03 pateiktu 2013-05-30 įsakymu, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nes jos paneigia jo galimybę vykdyti susitarimą tarp UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-Elektronika“, nepanaikinus 2013-05-30 įsakymo per 3 darbo dienas, jis bus priverstas sustabdyti savo darbo sutarties vykdymą (t. I, b. l. 30).

              2013-06-05 UAB „Elgama-Elektronika“  generalinis direktorius 2013-06-05 įsakymu Nr. 54 paprašė A. P. pateikti pasiaiškinimą, kodėl jis atliko bankinius pavedimus, kai 2013-05-30 jam buvo įteiktas įsakymas, draudžiantis atlikti tokius veiksmus (t. I, b. l. 31). 2013-06-06 UAB „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius įsakymu Nr. 55 pakeitė A. P. pareigybę iš vadybininko į vykdančiojo direktoriaus – direktoriaus pavaduotojo, nekeičiant jokių kitokių sąlygų, nustatytų 2013-05-30 įsakymu (t. I, b. l. 33-34). 2013-06-06 A. P. raštu paaiškino, kad pavedimai buvo padaryti 2013-06-03 ryte, o įsakymo tekstą jis gavo elektroniniu paštu 2013-06-03 apie pietus (t. I, b. l. 35).

              2013-06-07 UAB „Elgama-Elektronika“  generalinis direktorius 2013-06-05 įsakymu Nr. 56 konstatavo, kad A. P. nevykdydamas generalinio direktoriaus duoto įsakymo (atlikdamas bankines operacijas 2013-06-03) padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 11 p. Nurodė, kad A. P. padarytas darbo drausmės pažeidimas yra ypatingai sunkus, nes A. P. nevykdė bendrovės aukščiausio pareigūno – generalinio direktoriaus – nurodymų grubiai pažeisdamas generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakymu nustatytą griežtą draudimą atlikti bet kokias finansines operacijas su bendrovės lėšomis, esančiomis banko sąskaitose; A. P. drausmės pažeidimus padarė tyčia, nes žinojo, apie tai, kad generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakymu jam yra uždrausta atlikti bankines operacijas (2013-05-30 įsakymas jam buvo įteiktas 2013-05-30 13:23 val. el. paštu ir 2013-05-30 14.15 val. per antstolį; A. P. nesigaili dėl padaryto pažeidimo ir siekia išsisukti nuo atsakomybės, teikdamas klaidingus duomenis bendrovei, t. y. 2013-06-04 pranešime nurodydamas, kad jis generalinio direktoriaus 2013-05-30 įsakymą gavo neva 2013-06-03; remiantis išdėstytais argumentais A. P. skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (t. I, b. l. 36-39).

              Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę. Atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 2 d. 2 p. yra viena iš už darbo drausmės pažeidimus skiriamų nuobaudų, kuri turi būti parenkama laikantis DK 238 str. nustatytų taisyklių: skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog teismas, spręsdamas, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai vertino kaip šiurkštų, privalo atsižvelgti į visas aplinkybes, susiklosčiusias dėl konkrečios situacijos ir įvertinus jas daryti išvadas dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu ir išvada, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

              Pagal DK 235 str. 1 d. šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 d. išvardinti atvejai, kurie laikomi šiurkščiais darbo pažeidimais. Be išvardintųjų, kurių tarpe nėra tokio pagrindo kaip draudimo darbuotojui atlikti veiksmus, kurie anksčiau jam buvo priskirti pagal pareigas, nesilaikymas, DK 235 str. 2 d. 11 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

              Kaip  tvirtina AB DNB banko UAB „Elgama-Elektronika“ banko sąskaitos išrašas, 2013-06-03 elektroninės bankininkystės būdu UAB „Elgama-Elektronika“ atliko eilę mokėjimų tretiesiems asmenims (t. II, b. l. 47-48). Gavus banko patikslinimą dėl kliento pasirašytų interneto linijoje pavedimų, matyti, kad pavedimai pasirašyti 2013-05-30 13:08:46 val., bei 2013-06-03 nuo 06:33:08 val. iki 10:06:17 val. (t. II, b. l. 113-114). Ieškovas neneigia, kad turėjo prieigą prie elektroninių atsiskaitymų sistemos ir ja naudojosi. Pagrindinis darbdavio argumentas dėl šių ieškovo veiksmų pripažinimo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu yra tas, kad ieškovas pažeidė atsakovo reikalavimą draudžiantį jam asmeniškai atlikti bendrovės vardu bet kokius mokėjimus. Todėl ar ieškovo atlikti veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, spręstina vertinant, ar šie veiksmai, atsižvelgiant į tarp ginčo šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją 2013-06-05-30 – 2013-06-07 laikotarpiu, sukėlė atsakovui kokias nors neigiamas pasekmes, ar paties atsakovo veiksmai buvo nepriekaištingi bei ar ieškovui neabejotinai buvo įteiktas įsakymas, draudžiantis atlikti tokius veiksmus. Bent vienos iš šių sąlygų neigiamas aspektas leidžia daryti išvadą, jog susiklosčiusioje situacijoje ieškovo veiksmų pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kuris galėtų sąlygoti jo atleidimą iš darbo DK 136 str. 2 d. 2 p. pagrindu, nėra pagrįsta.

Ieškovas aiškina, kad atlikti apmokėjimai bendrovei buvo būtini vykdant sutartis ir apmokėjimais bendrovei jokia žala nepadaryta. Atsakovas taip pat neteigia, kad bendrovė patyrė žalą ar apmokėjimais buvo nepagrįstai iššvaistytos bendrovės lėšos. Kaip tvirtina atsakovas, pagal sutartį su banku ieškovas vienintelis turėjo mokėjimų generatorių, kuriuo ir pasinaudojo. 2013-05-29 UAB „Elgama-Elektronika“ generalinio direktoriaus raštas (t. I, b. l. 147) tvirtina, kad atsakovas AB SEB bankui pranešė apie mokėjimų sustabdymą. Tačiau tokį pat pranešimą turėjo teisę išsiųsti ir AB DNB bankui, todėl laikydamas, kad ieškovas gali pakenkti bendrovei, turėjo imtis priemonių ne tik tuos veiksmus uždrausti atlikti ieškovui, tačiau ir imtis priemonių, kad tokių veiksmų atlikti jis neturėtų galimybės. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d. bendrovės valdybos kompetencijai yra priskirta rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą. Kaip matyti iš atsakovo teikiamų dokumentų, bendrovės vadovu buvo generalinis direktorius. Tuo tarpu ieškovo pareigos buvo direktoriaus pavaduotojas (vykdantysis direktorius). Todėl jo perkėlimo į kitą pareigybę klausimas privalėjo būti sprendžiamas remiantis DK normomis. Pagal DK 120 str. 2 d. darbo sutarties sąlygos, nustatytos DK 95 str. 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus DK 121 str. nustatytus atvejus. Ieškovui darbo sąlygos nebuvo keičiamos DK 121 str. nustatytais atvejais. Todėl keičiant ieškovo darbo funkcijas (tame tarpe darbo vietos pakeitimą, pareigų pakeitimą, draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, kurie jam buvo priskirti pagal ankstesnes darbo funkcijas (DK 95 str. 1 d.)), turėjo būti pareikalautas ieškovo sutikimas. Jei ieškovas nebūtų sutikęs dirbti naujomis darbo sąlygomis, atsakovas turėjo teisę atleisti jį iš darbo DK 129 str. pagrindu laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tuo tarpu atsakovas priėmė įsakymą pakeisti ieškovo darbo sąlygas be jo sutikimo, 2013-06-06 įsakymu šį pažeidimą pripažino iš dalies, grąžino ieškovą į direktoriaus pavaduotojo (vykdančiojo direktoriaus) pareigas, tačiau realiai nesudarė sąlygų dirbti šį darbą. UAB „Elgama-Elektronika“ akcininkų susirinkimo, valdybos posėdžio dokumentai tvirtina, kad bendrovės valdymo organai buvo keičiami pasikeitus akcininkų pozicijai dėl bendrovės valdymo (t. I, b. l. 148-161), tačiau tai nereiškia, kad ieškovo darbo sąlygų pakeitimas galėjo būti vykdomas nesilaikant įstatymo nustatytų taisyklių. Kadangi atsakovas DK nustatytų taisyklių nesilaikė, pateisintini ieškovo veiksmai vengiant priimti įsakymo nuorašą dėl jo perkėlimo į kitą darbą ir susidariusi situacija pateisina ieškovo veiksmus, kuriais jis vykdė savo pirmesnes pareigas 2013-06-03. Taigi ieškovo ir atsakovo veiksmai turi būti vertinami laikantis pusiausvyros – atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, negalima laikyti, kad ieškovas pažeisdamas neteisėtu sprendimu nustatytą tvarką, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiuo atveju aplinkybė, kada ieškovui realiai buvo įteiktas įsakymas dėl darbo sąlygų pakeitimo, faktiškai pažeidimo vertinimui nebeturi lemiamos reikšmės. Aplinkybė, kad ieškovas siekė pervesti didelę pinigų sumą į užsienio banką nėra įrodyta. D. R. tarnybinis pranešimas, surašytas 2013-05-29, nurodo tik į ketinimą atlikti tam tikrus veiksmus, be to šis pranešimas kelia abejonių, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma (t. I, b. l. 86) tvirtina, kad ji tą dieną sirgo ir nedirbo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas pagrįstas, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkina iš dalies.

Pagal DK 297 str. 4 d. jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Ieškovo reikalavimas ir yra pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti 1 mėnesio atlyginimą bei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi ieškovas dirbo pas atsakovą mažiau nei vienerius metus (tvirtina pažyma t. I, b. l. 111), jam priteistina 1658,83 Lt vidutinis mėnesio darbo užmokestis (t. I, b. l. 77). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo 2012-05-24 UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-Elektronika“ susitarimo pagrindu bei 2013-04-04 papildomu susitarimu buvo sutarta, kad A. P. pareigybė bus vykdančiojo direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo), susitarimais buvo įtvirtinta, kad jis dirbs tik tam tikrą laiką, o tuo pačių metu  jis dirbo UAB „THE7“  ir gavo darbo užmokestį, už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-06-30) priteistina kompensacija mažinama iki 10000 Lt.

Ieškovas prašo priteisti jam ir moralinės žalos atlyginimą. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas dirbo darbą pagal UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-Elektronika“ susitarimą, o tuo pačiu dirbo UAB „THE7“  vadovu bei gavo atlyginimą, laikyti, kad šiuo atleidimu iš darbo ieškovui buvo padaryta moralinė žala, būtų nepagrįsta ir ieškinys šioje dalyje atmetamas.

              Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybes biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), iš atsakovo priteistina 350 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

              Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovas pateikė mokėjimo advokatui dokumentus, pagal kuriuos jis turėjo 5626,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 8.2 punktu už ieškinio pareiškimo surašymą maksimali atlygintina suma yra 3000 Lt, remiantis 8.18 punktu už dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose 7 val. 7 min. – 1067,50 Lt, taigi viso maksimaliai atlygintina suma yra 4067,50 Lt. Už apeliacinio skundo surašymą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme maksimali atlygintina suma yra 2000 Lt (Rekomendacijų 8.10 p.). Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius 3426 Lt sumą advokato išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. II, b. l. 90-92), iš šių išlaidų jam atlygintina 2000 Lt. Viso atsakovas ieškovui turi atlyginti 6067,50 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

A. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti UAB „Elgama-Elektronika“ (j. a. k. 110395970) generalinio direktoriaus 2013-06-07 įsakymą Nr. 56, kuriuo su A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo sutartis vadovaujantis DK 136 str. 3 d., neteisėtu ir laikyti, kad UAB „Elgama-Elektronika“ ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, sudaryta 2012-06-14 nutraukta teismo sprendimu 2013-06-30.

Priteisti iš UAB „Elgama-Elektronika“ (j. a. k. 110395970) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1658,83 Lt vidutinio mėnesio darbo užmokesčio išmoką ir 10000 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, viso 11658,83 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 83 ct) su darbo santykiais susijusių išmokų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Elgama-Elektronika“ (j. a. k. 110395970) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai.

              Priteisti iš UAB „Elgama-Elektronika“ (j. a. k. 110395970) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6067,50 Lt (šešis tūkstančius šešiasdešimt septynis Lt 50 ct) advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

            Teisėjai                                                                                                                Zita Smirnovienė

                                                                                                                                                     Asta Radzevičienė

Andrius Ignotas