Civilinė byla Nr. e2A-212-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.3; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1;
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, reikalavimų išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, taip pat atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Plentprojektas“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Ergo Insurance SE, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Grid“, Rambyno regioninio parko direkcija.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kamesta“ (dabar jau restruktūrizuojama) pareiškė ieškinį, kuriame prašė:
1.1. Pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. gegužės 9 d. atliktą vienašalį 2016 m. liepos 26 d. Pirkimo sutarties Nr. S-706 nutraukimą ir pripažinti, kad ši sutartis vienašališkai nutraukta ieškovės 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo;
1.2. Pripažinti neteisėtu atsakovės 2018 m. gegužės 9 d. vienašalį 2016 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo sutarties Nr. S-747 nutraukimą ir pripažinti, kad ši sutartis vienašališkai nutraukta ieškovės 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo;
1.3. Pripažinti nepagrįstu atsakovės 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur sumą pagal AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-09-VY-347873;
1.4. Pripažinti nepagrįstu atsakovės 2018 m. gegužės 9 d. reikalavimą sumokėti 412 506 Eur sumą pagal Ergo Insurance SE 2017 m. gruodžio 5 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. raštu pranešė atsakovei, jog vienašališkai nutraukia 2016 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo sutartį Nr. S-747 „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Sutartis Nr. 747) ir 2016 m. liepos 26 d. Pirkimo sutartį Nr. S-706 „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Sutartis Nr. 706; abi kartu – Sutartys) Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio pagrindu dėl atsakovės padaryto esminio Sutarčių pažeidimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdė pagal šias Sutartis prisiimtų įsipareigojimų sudaryti Rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, nepašalino aplinkybių, trukdžiusių vykdyti Sutartis (delsė priimti sprendimus dėl rengiant dviejų kelių techninius darbo projektus Rambyno regioninio parko direkcijos nurodyto reikalavimo išsaugoti medžius ir AB „Amber Grid“ iškeltų reikalavimų, susijusių su magistralinio dujotiekio apsauga), nebendradarbiavo su Rangovu, be to, 2017 m. rudenį iškritusį didelį kritulių kiekį pripažinusi force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe, taip pat pripažinusi savo delsimą priimti sprendimus, nepagrįstai atsisakė pratęsti Sutarčių įvykdymo terminus, taip apribodama Rangovo galimybę gauti Sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, taip pat neatliko statybos darbų kainų perskaičiavimo pagal bendrą kainų lygio kitimą. Tokie atsakovės veiksmai laikytini esminiais Sutarčių pažeidimais, nes ieškovė Sutarčių galiojimo laikotarpiu negavo ką pagrįstai turėjo gauti ir tikėjosi gauti, o tolesnis Sutarčių galiojimas, nepašalinus pažeidimų, buvo neįmanomas bei sukeltų ieškovei didelius ir neproporcingus praradimus, o atsakovės elgesys suponavo pagrindą nebesitikėti, kad ji ateityje vykdys savo įsipareigojimus.
3. Ieškovei 2018 m. gegužės 8 d. įteiktas atsakovės reikalavimas AB „Šiaulių bankas“ per 10 darbo dienų sumokėti į atsakovės sąskaitą 518 308,50 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, kuri galiojo iki 2018 m. gegužės 8 d., nes, atsakovės teigimu, ieškovė pažeidė Sutartimi Nr. 747 prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atsisakė pateikti pratęstą Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir atsisakė vykdyti Sutartį. Ieškovei 2018 m. gegužės 9 d. įteiktas atsakovės reikalavimas draudimo bendrovei Ergo Insurance SE per 10 darbo dienų sumokėti į atsakovės sąskaitą 412 506 Eur sumą pagal 2017 m. gruodžio 5 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą, galiojantį iki 2018 m. gegužės 25 d., dėl to, kad, atsakovės teigimu, ieškovė pažeidė Sutartimi Nr. 706 prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atsisakė pateikti pratęstą Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir atsisakė vykdyti Sutartį. Atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. raštu pranešė ieškovei, kad, vadovaudamasi Sutarčių 47.1, 47.2, 47.4 punktais, vienašališkai nutraukia Sutartis dėl to, jog ieškovė neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nepateikė Sutarčių sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentų. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartis Nr. 706 ir 747, nes šios nutrauktos ieškovės 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl pačios atsakovės padaryto esminio Sutarčių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartys nutrauktos dėl atsakovės padaryto esminio jų pažeidimo, atsakovės reikalavimai sumokėti 518 308,50 Eur pagal Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją ir 412 506 Eur pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą yra neteisėti.
4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad būtent ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nevykdydama Sutarčių per papildomai suteiktus terminus: pagal ieškovės pateiktus aktavimo dokumentus ir atsakovės skaičiavimus, iš viso atlikta tik 4,3 proc. Sutartimi Nr. 706 įsipareigotų atlikti darbų ir 10,2 proc. Sutartimi Nr. 747 įsipareigotų atlikti darbų, nors papildomi ieškovei suteikti terminai jau pasibaigę (darbų pagal Sutartį Nr. 706 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 26 d., o pagal Sutartį Nr. 747 – iki 2018 m. gegužės 8 d.). Atsakovės teigimu, vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovė siekė nutraukti Sutartis – negalėjimas jų įvykdyti dėl sudėtingos finansinės padėties ir potencialaus nemokumo. Ieškovės kaltinimai, kad atsakovė delsė priimti sprendimus dėl dviejuose objektuose iškilusio poreikio apsaugoti medžius bei magistralinį dujotiekį, rodo nesąžiningą veikimą, kuriuo ji siekė išvengti įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymo. Ieškovė kėlė klausimus, kuriuos, būdama profesionalus verslo subjektas ir vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, galėjo ir turėjo išspręsti savo jėgomis. Ieškovė neįrodė atsakovės esminių Sutarčių pažeidimų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
5. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 4 400 244,23 Eur nuostoliams, kurių nepadengia sutartinės netesybos, atlyginti, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės padarytų sutartinių pažeidimų atsakovė patyrė nuostolių: a) atsakovės atstovaujama valstybė ir kelių naudotojai negavo naudos dėl ieškovės neįgyvendintų projektų – per vienerius metus negauta nauda sudaro 562 727 Eur, dėl ieškovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovės aiškiai suplanuota grynoji nauda nebus gauta mažiausiai trejus metus, taigi, dėl ieškovės padaryto Sutarčių pažeidimo atsakovė negavo mažiausiai 1 688 181 Eur vertės naudos; b) neteko finansavimo lėšų dalies – ieškovei neatlikus Sutartyse numatytų darbų už 10 408 222,09 Eur, nepanaudojus tokios biudžeto asignavimų sumos, atsakovė dėl Sutarčių pažeidimų netenka 35 proc. valstybinės reikšmės kelių finansavimo kitais metais, t. y. 3 642 877,73 Eur; atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš trečiųjų asmenų pareikalavo 930 814,50 Eur dydžio netesybų pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentus, atsakovė ir jos atstovaujama valstybė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė 4 400 244,23 Eur (1 688 181 Eur + 3 642 877,73Eur - 930 814,50 Eur) nuostolių, kurių nepadengia netesybos. Ieškovė yra verslininkė, todėl už Sutarčių pažeidimą atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Šalis siejo komerciniai santykiai, todėl iš ieškovės priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos, apskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Sutartys Nr. 706 ir Nr. 747 sudarytos viešojo konkurso būdu, pagal iš anksto paskelbtas konkurso sąlygas. Pirkimo objektas buvo ne tik 27 žvyrkelių kapitalinio remonto darbų atlikimas, bet ir kapitalinio remonto techninių darbo projektų rengimas. Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos bendrosios dalies 3 punkte „Esama padėtis“ buvo nurodyta, kad rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti kelių ir kitų susijusių kelių statinių būklę, susipažinti su vietove, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys ir darbų įvykdymo sąlygos; atsižvelgiant į tai, kad dalis remontuojamų ruožų gali patekti į (eiti per / šalia) kultūros paveldo apsaugos zoną, rangovas privalės užtikrinti, kad projektavimo bei kapitalinio remonto darbus atliks atitinkamą kvalifikaciją turintys atestuoti specialistai. Techninės specifikacijos Bendrosios dalies 8 punkte „Paruošiamieji darbai“ 8.3 papunktyje nurodyta, kad, prieš pradedant dangos remonto darbus, pašalinami krūmai ir medžiai (tik kelio juostoje), trukdantys pakelės griovių įrengimui ir matomumui sankryžose; atskirais atvejais, pasitaikius vertingų medžių, Rangovas privalo juos išsaugoti, suderindamas medžių kirtimo / išsaugojimo planus su kelio savininku ir vietos valdžios įstaigomis. Techninės specifikacijos Bendrosios dalies 9 punkte „Inžinerinių tinklų perkėlimas kelio juostoje“ nurodyta, kad inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams, turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei. Šiame punkte įtvirtinta, kad rangovas iki pasiūlymo pateikimo privalo savo rizika įvertinti visus būtinus darbus kelio juostoje esančių inžinerinių tinklų perkėlimui / pertvarkymui. Ieškovė, dalyvaudama atsakovės paskelbtuose viešuosiuose konkursuose dėl žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo, sutiko su konkursų sąlygomis, tapusi laimėtoja sudarė Sutartis Nr. 706 ir Nr. 747, kurių 1.1, 1.2 punktuose įsipareigojo pagal Užsakovo patvirtintą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Sutartyse nurodytų rajoninių kelių techninius darbo projektus ir suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis. Vadovaudamasis nurodytomis viešųjų konkursų sąlygomis ir jų pagrindu ginčo šalių sudarytų Sutarčių nuostatomis, teismas sprendė, kad būtent ieškovė, kaip Rangovė, buvo atsakinga už rengiant kelių Nr. 4229 ir Nr. 1817 techninių darbų projektus iškilusių klausimų, susijusių su kelio juostoje esančių medžių ir magistralinio dujotiekio apsauga, išsprendimą su Rambyno regioninio parko direkcija ir AB „Amber Grid“. Atsakovė, skelbdama viešuosius konkursus dėl nurodytų kelių kapitalinio remonto darbų, tokio pobūdžio klausimus buvo pavedusi spręsti rangovams, laimėsiantiems konkursus. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesiėmė jokių teisėtų priemonių ginčytiniems klausimams išspręsti. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė pažeidė Sutarčių Nr. 706 ir 747 1.4 punktuose prisiimtus įsipareigojimus sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti ir 10.4 punktuose įtvirtintą pareigą nedelsiant pašalinti Rangovo įspėjime nurodytas aplinkybes.
8. Spręsdamas dėl kito ieškovės nurodyto esminio Sutarčių pažeidimo – bendradarbiavimo pareigos netinkamo vykdymo – teismas pažymėjo, kad atsakovės delsimas atsakyti į ieškovės 2017 m. rugsėjo 14 d. raštą negali pateisinti ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Be to, teismas nustatė, kad AB „Amber Grid“ ginčytinus reikalavimus iškėlė dar 2017 m. balandžio 26 d. rašte, tačiau ieškovė į atsakovę su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu, t. y. po beveik penkių mėnesių. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė dėl nežinomų priežasčių delsė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, be to, nedėjo pastangų greičiau išsiaiškinti atsakovės poziciją dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. rašte išdėstytų prašymų, laukdama atsakymo nepateisinamai ilgai (iki 2018 m. vasario 28 d. rašto dėl magistralinio dujotiekio ir 2018 m. kovo 13 d. rašto dėl medžių šalinimo). Teismas nurodė, kad ieškovė rėmėsi tik bendro pobūdžio argumentais, jog, siekiant racionaliai ir ekonomiškai vykdyti veiklą, darbai turėjo būti atlikti kompleksiškai visuose 27 objektuose, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų savo pozicijai, jog darbų vykdymas 25 kelių ruožuose būtų lėmęs neproporcingus Rangovės nuostolius, pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo Sutartimis sulygtų darbų apimtį (27 žvyrkelių ruožų kapitalinio remonto darbai), darbų vertę (pagal abi Sutartis – 11 262 855,75 Eur), dėl neparengtų 2 žvyrkelių ruožų techninių darbo projektų buvo neproporcinga nevykdyti darbų kituose 25 žvyrkelių ruožuose, kurių kapitaliniam remontui techniniai darbų projektai buvo parengti. Įvertinęs byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, teismas sprendė, kad, ieškovei iš esmės nevykdant Sutartimis sulygtų darbų (iki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos atlikus tik 4 proc. darbų pagal Sutartį Nr. 706 ir 10 proc. darbų pagal Sutartį Nr. 747), neteikiant darbų grafikų, atsakovė pagrįstai nesprendė darbų atlikimo terminų pratęsimo klausimo. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad jos negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir nustatytais terminais lėmė atsakovės netinkamai vykdyta bendradarbiavimo pareiga.
9. Teismas nustatė, kad, atsakydama į ieškovės 2017 m. lapkričio 7 d. rašte pareikštą prašymą pratęsti Sutarties Nr. 706 vykdymo terminą, kol išnyks įsipareigojimų vykdymui trukdančios nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. rašte, be kita ko, pažymėjo, jog pagal darbų grafiką ir atliktų darbų aktus 2017 m. liepos–spalio mėnesiais buvo rengiami techniniai projektai, statybos darbai nebuvo vykdomi, nors planuoti pagal 2017 m. birželio mėnesį pateiktą grafiką, todėl blogos oro sąlygos neturėjo įtakos techniniams projektams rengti. Atsakovė prašė, kad ieškovė įvertintų pagal Sutartį atliktus darbus, papildomą darbų atlikimo terminą ir patikslintų darbų grafiką. Atsakovė, pripažinusi, jog dėl gausių kritulių susidarė itin nepalankios sąlygos statybos darbams vykdyti, rekomendavo Rangovui kaupti oficialią informaciją apie nepalankių oro sąlygų įtaką rangos darbams objektuose atlikti pagal parengtą ir suderintą darbų grafiką, be to, prašė, kad techninis prižiūrėtojas fiksuotų laiką ir apimtis, kai Rangovas negalėjo vykdyti suplanuotų darbų dėl nepalankių oro sąlygų, ir už kiekvieną mėnesį pateiktų atsakovei ataskaitas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad fiksavo atsakovės nurodytus duomenis, kad pateikė atsakovei ataskaitas, kada ir kokių kapitalinio remonto darbų ieškovė negalėjo vykdyti dėl blogų oro sąlygų (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti darbų įvykdymo terminus dėl blogų oro sąlygų, atitinkančių force majeure aplinkybes.
10. Dėl ieškovės nurodyto pažeidimo, kad atsakovė, nepratęsdama Sutarčių termino dėl savo pačios delsimo 130 dienų priimti sprendimus, sąmoningai apribojo ieškovės teisę gauti Sutarčių vykdymo garantijas, teismas pažymėjo, kad Sutarčių galiojimo konkretūs terminai nebuvo nustatyti – pagal Sutarčių 81 punkto nuostatas Sutartys galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba Sutarčių nutraukimo. Sutarčių 8 punktuose ieškovė (Rangovė) sulygtus darbus įsipareigojo užbaigti per 12 (dvylika) mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos, neįskaitant į šį terminą statybos darbų sustabdymo laikotarpio nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. Darbų atlikimo terminas pagal abi Sutartis buvo vieną kartą pratęstas iki pačios ieškovės nurodytų datų: pagal Sutartį Nr. 706 – iki 2018 m. balandžio 26 d., pagal Sutartį Nr. 747 – iki 2018 m. gegužės 8 d. Atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad, pasibaigus šiems terminams, pakartotinai papildomi šių Sutarčių įvykdymo terminai nebus suteikimai. Dėl to teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės galimybes gauti Sutarčių vykdymo užtikrinimo priemones iš Šiaulių banko ir draudimo bendrovės Ergo apribojo neteisėti atsakovės veiksmai, atsisakant pratęsti darbų pagal Sutartis atlikimo terminus.
11. Ieškovės argumentus dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo perskaičiuoti Sutartyse numatytą statybos darbų kainų pabrangimą teismas atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos ieškovė buvo atlikusi 4 proc. Sutartimi Nr. 706 sulygtų darbų ir 10 proc. Sutartimi Nr. 747 sulygtų darbų, kuriuos iš esmės sudarė techninių projektų parengimo darbai. Atsakovei raginant pateikti atnaujintus darbų grafikus ir spartinti darbų atlikimą, ieškovė nesiėmė veiksmų, kurie rodytų siekį vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Priešingai, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. ieškovė vis siūlė atsakovei nutraukti Sutartis šalių susitarimu.
12. Teismas pripažino, kad dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5773-345/2016 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. vasario 20 d. objektyviai negalėjo vykdyti Sutarčių. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. raštu, atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį, pratęsė darbų atlikimo terminus, be to, būtent tiek, kiek prašė pati ieškovė: darbų pagal Sutartį Nr. 706 – iki 2018 m. balandžio 26 d., darbų pagal Sutartį Nr. 747 – iki 2018 gegužės 8 d.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės padarytų esminių pažeidimų. Atsakovė pagrįstai įgyvendino teisę vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytas Sutartis pačiose Sutartyse įtvirtintais vienašalio nutraukimo pagrindais: ieškovė darbus atliko taip lėtai, kad tapo aišku, jog nebaigs jų iki nustatyto termino pabaigos, be to, nepateikė Sutarčių sąlygų įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurių pateikimo pareiga įtvirtinta Sutarčių V skyriuje (Sutarčių 47.2, 47.4 papunkčiai). Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti atsakovės 2018 m. gegužės 9 d. atliktą vienašalį Sutarčių Nr. 706 ir Nr. 747 nutraukimą neteisėtu, pripažįstant, jog nurodytos Sutartys vienašališkai nutrauktos ieškovės 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl atsakovės padaryto esminio jų pažeidimo.
14. Kitus ieškovės reikalavimus, kuriais ginčijamas atsakovės reikalavimų taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės teisėtumas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes ieškovė pažeidė Sutartis, kurių įvykdymui užtikrinti AB „Šiaulių bankas“ yra suteikęs Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, o draudimo bendrovė Ergo Insurance – Atlikimo laidavimo draudimo raštą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti šiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Sutarčių VII skyriaus 38 punktas).
15. Teismas nustatė, kad garantijos ir laidavimo draudimo sumos atitinka Konkurso sąlygose nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo minimalų dydį. Pažymėjo, kad dėl ieškovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų nutrauktos viešo konkurso būdu sudarytos sutartys dėl itin didelės vertės darbų. Sutartys nutrauktos jau pasibaigus darbų atlikimo terminams, o ieškovė buvo atlikusi tik atitinkamai 4 ir 10 proc. Sutartimis sulygtų darbų. Atsakovė turės iš naujo skelbti viešuosius konkursus dėl 27 žvyrkelių kapitalinio remonto darbų, kurių neatliko ieškovė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo Sutartyse sulygtas prievolių užtikrinimo sumas laikyti neprotingai didelėmis ir jas mažinti, dėl to teismas šį ieškovės reikalavimą taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovė RUAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės RUAB „Kamesta“ ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Teismas tendencingai vertino ieškovės nurodytus Sutarčių esminius pažeidimus, kuriuos padarė atsakovė, siekdamas pateisinti atsakovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai atsakovės naudai interpretuodamas Sutarčių sąlygas bei byloje pateiktus įrodymus, nevertindamas pažeidimų visumos, nepaisydamas teismų precedentų ratio decidendi bylose, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad ieškovė Sutartis nutraukė neteisėtai.
16.2. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), todėl netinkamai nustatė šalių sutartinių įsipareigojimų apimtį bei nepagrįstai ir neteisėtai iš Sutarčių kylančią riziką dėl paaiškėjusių aplinkybių perkėlė ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, dalyvaudama konkurse, sutiko su jo sąlygomis ir yra atsakinga už tai, kad Rambyno regioninio parko direkcija bei AB „Amber Grid“ atsisakė suderinti projektus. Nors pagal universalų teisės principą teisė draudžia asmeniui nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų. Tokie teismo aiškinimai yra nesuderinami ne tik su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tačiau ir su viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principais (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis) bei bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudžiama nustatyti reikalavimus pirkimo objektui, kurių atitiktis priklauso ne tik nuo tiekėjo valios, bet ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų, be to, ši (atitiktis) gali būti objektyviai nustatyta ne pasiūlymų vertinimo, o sutarties vykdymo metu arba net ją įvykdžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
16.3. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė turėjo galimybę apžiūrėti objektą ir įvertinti riziką suderinti techninį projektą su atsakingomis institucijomis, nereiškia, kad ieškovė galėjo numatyti, jog tokios sąlygos nebus sudarytos. Atsakovė 2018 m. kovo 16 d raštu, po šešių mėnesių, nurodydama, kad vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantys medžiai nepriskirtini prie saugotinų, todėl turi būti pašalinti, patvirtino ieškovei, kad pareigą šalinti tokias kliūtis trukdančias vykdyti sutartį yra prisiėmusi atsakovė. Tačiau teismas šios aplinkybės iš viso nevertino.
16.4. Dujotiekio apsaugos techninių sprendinių nebuvo galimybės įvertinti, neatlikus inžinerinių geodezinių tyrinėjimų, nes išoriškai apžiūrėjus darbų vykdymo vietą, kaip buvo numatyta pirkimo sąlygose, tokių darbų nustatyti neįmanoma. AB „Amber Grid“ pateikė 2017 m. balandžio 26 d. AB „Plentprojektas“ techninius reikalavimus keliui. Šie reikalavimai yra pagrįsti konkrečiais teisės aktais, kurių privalu laikytis įrengiant kelią dujotiekio apsaugos zonoje. Nurodyti reikalavimai neįeina į pirkimo objektą, jų įgyvendinimui reikalingos papildomos išlaidos bei kompetencija. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tokių reikalavimų nepagrįstumą. AB „Amber Grid“ suformulavo naujus reikalavimus dujotiekiui ginčo kelyje, kurie nebuvo numatyti ir apie kuriuos ieškovė negalėjo žinoti.
16.5. Byloje patiekti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Atsakovė, nepaisydama 12 mėnesių Sutarčių termino, neatsakydavo ieškovei rūpimais klausimais dėl Sutarčių vykdymo, net po 3–6 mėnesius. Teismas perkėlė ieškovei atsakomybę už tai, kad atsakovė neprotingais terminais vengė atsakyti į ieškovės raštus. Pagal teismo aiškinimus netinkamai buvo įvertintas ne atsakovės vengimas atsakyti ieškovei, o ieškovės nepakankamas aktyvumas reikalaujant atsakymo. Negaudama atsakymo į raštus dėl tolimesnio Sutarčių vykdymo, ieškovė pagrįstai padarė prielaidą, kad atsakovė nesiekia tolimesnio Sutarčių vykdymo ir, esant kasacinio teismo nurodymui išspręsti viešojo pirkimo sutarčių tolimesnio galiojimo klausimą, vadovaudamasi Sutarčių Nr. 706 ir Nr. 747 52 punktu, ieškovė dar 2017 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu nutraukti Sutartis, tačiau į šį raštą taip pat negavo atsakymo. Kasacinis teismas aiškina, kad bendradarbiavimo pareigos sistemingas nevykdymas, taip pat kiti pažeidimai sudaro pagrindą nebepasitikėti parneriu ir gali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi toks nevykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nebesitikėti sutarties įvykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
16.6. Ieškovė 2017 m. lapkričio 7 d. raštu pateikė prašymą pratęsti Sutarčių vykdymo terminą, kol išnyks įsipareigojimų vykdymui trukdančios nenugalimos jėgos aplinkybės. Atsakovė, 2017 m. lapkričio 16 d. raštu atsakydama ieškovei, pripažino, kad dėl oro sąlygų susidarė itin nepalankios sąlygos vykdyti statybos darbus ir rekomendavo rinkti informaciją apie nepalankių aplinkybių įtaką, tačiau dėl darbų termino pratęsimo atsakymo nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai galėjo reikalauti termino pratęsimo, juolab kad teisę pratęsti darbų atlikimo terminus esant tokioms aplinkybėms šalims numato ir Sutarčių 46 punktas.
16.7. Atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą dėl delsimo priimti sprendimus 130 dienų, nors ir nurodė, kad dėl delsimo priimti sprendimus suteikia papildomą 130 kalendorinių dienų terminą, per kurį neskaičiuos Sutartyse numatytų delspinigių, taip pripažindama, jog dėl jos netinkamo įsipareigojimų vykdymo ieškovė negali atlikti darbų Sutartyse numatytais terminais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys iš viso nebuvo numačiusios konkretaus Sutarčių galiojimo termino (Sutarčių 81 punktas), o Sutarčių 8 punkte 12 mėnesių terminas buvo numatytas tik darbų atlikimui. Tiek šalys, tiek ir sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantiją bei laidavimą suteikę Šiaulių bankas bei draudimo bendrovė Ergo suprato ir kaip sutarties galiojimo terminą, nes atlikus Sutartyse numatytus darbus ieškovei nebuvo numatyta vykdyti jokių kitų įsipareigojimų. Atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. rašte, pratęsdama Sutarčių įvykdymo terminą, nurodė, kad kiekvienai Sutarčiai nustato „papildomą sutarties įvykdymo terminą“. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendime kitoje civilinėje byloje Nr. e2-872-431/2017, kurioje ginčas buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių, išaiškino, kad terminas, per kurį nebus skaičiuojami delspinigiai, nėra tapatus ir negali būti prilyginamas Sutarties pratęsimui. Atsakovės nepagrįstas atsisakymas pratęsti Sutartis lėmė ne tik teisiškai neapibrėžtą situaciją ieškovei, tačiau ir neigiamas pasekmes, nes tiek AB ,,Šiaulių bankas”, tiek draudimo bendrovė nepratęsė įvykdymo užtikrinimo dokumentų. Teismas šių aplinkybių iš viso nevertino.
16.8. Ieškovė 2018 m. kovo 23 d. raštu, vadovaudamasi Sutarčių 7.4 punktu, prašė atsakovę parengti papildomus susitarimus dėl statybos darbų kainų perskaičiavimo. Sutartys buvo galiojančios, jų vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl atsakovė negalėjo atsisakyti perskaičiuoti statybos darbų kainas ir reikalauti, kad ieškovė vykdytų darbus už mažesnę kainą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Ieškovė, palaukusi protingą terminą – 40 dienų ir negavusi jokio atsakymo, 2018 m. gegužės 4 d. raštu nutraukė Sutartis.
16.9. Ieškovė sutartis nutraukė ne dėl vieno atsakovės padaryto pažeidimo, bet dėl sistemingo jos įsipareigojimų nevykdymo ir visiško nebendradarbiavimo. Atsakovė nepašalino kliūčių Sutartims vykdyti, neperskaičiavo kainų ir kt., todėl ieškovė negalėjo planuoti ir vykdyti darbų. Toks atsakovės elgesys suponavo pagrindą nebesitikėti, kad ji ateityje vykdys savo įsipareigojimus. Neturint galimybių suprojektuoti ar įrengti bent vieno iš pirkimo objekto kelių, neįmanoma įvykdyti visos sutarties.
16.10. Vadovaujantis CK 6.63, 6.64 ir 6.90 straipsnių nuostatomis, nesant sutarties pažeidimo, kreditorius neturi teisės taikyti savo teisių gynimo būdų ir reikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėje nurodytos sumos, kadangi tam neatsiranda teisinis pagrindas – prievolė nėra pažeista. Pripažinus, kad Sutartys pagrįstai nutrauktos dėl atsakovės padarytų pažeidimų, reikalavimai AB „Šiaulių bankas“ ir Ergo Insurance SE Sutarčių sąlygų įvykdymo garantijas atmestini.
16.11. Teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti pagal garantijas išmokėtinas sumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad banko ar draudimo garantija turi artimas sąsajas su kitu prievolių užtikrinimo būdu – netesybomis. Todėl, vertinant garantiją, turėjo būti taikomos ir taisyklės, numatančios galimybę mažinti išmokėtinos garantijos sumas, vadovaujantis netesybų taikymo / mažinimo taisyklėmis. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji patyrė kokių nors nuostolių dėl Sutarčių nutraukimo. Atsakovė pareiškė šioje byloje priešieškinį dėl neva patirtos žalos priteisimo, tačiau neįrodė, kad iš viso būtų patyrusi kokią nors žalą, todėl teismas priešieškinį atmetė.
17. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
17.1. Teismas sprendime neprivalėjo pažodžiui atkartoti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, dėl jų visų detaliai pasisakyti. Teismo išvados paremtos tirtų įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu tinkamu ir teisingu įvertinimu.
17.2. Teismų praktikoje sutarties vienašališkas nutraukimas joje numatytais atvejais yra laikomas sutarties laisvės išraiška, todėl nėra vertinamas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Sutarties sąlyga turi atitikti tik teisėtumo ir sąžiningumo aspektus.
17.3. Nors apeliantei buvo suteiktas papildomas terminas, kuris visiškai kompensavo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prarastą darbų atlikimo terminą, apeliantė daugelyje Sutarčių objektų nepradėjo vykdyti darbų. Apeliantė mažą Sutarčių įvykdymą grindė išimtinai atsakovės delsimu išspręsti klausimus dėl medžių ir dujotiekio apsaugos 2 iš 27 objektų ir rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, kad nesąžininga reikalauti įvykdyti Sutartis neproporcingais kaštais, kuriuos sukeltų technikos ir darbo jėgos perkėlimas darbams atskiruose objektuose atlikti, bei sutrukdytų veiklą planuojant ir vykdant kitus įsipareigojimus, tačiau niekaip neįrodinėjo ir nepagrindė nei tokių „neproporcingų kaštų“ galimo atsiradimo, nei jų dydžio.
17.4. Apeliantė daugiau nei metus vengė pateikti atnaujintą darbų grafiką, vengė vykdyti Sutartis, nepaisydama atsakovės raginimų.
17.5. Apeliantė pažeidė Sutarčių 47.4 punktą. Artėjant Sutarties Nr. 474 įvykdymo užtikrinimo pabaigai, atsakovė privalėjo pareikalauti pateikti naują įvykdymo užtikrinimą, nes apeliantei nebuvo jokių galimybių iki tada atlikti darbus. Klausimus dėl medžių ir dujotiekio apsaugos apeliantė turėjo ir galėjo išspręsti pati, todėl šiomis aplinkybėmis negali grįsti atsisakymo atlikti Sutartimis prisiimtus darbus, nesilaikant esminio sutartinio įsipareigojimo – Sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo.
17.6. Nei viena iš apeliantės nurodomų aplinkybių nėra esminis Sutarčių pažeidimas. Sutartys yra mišrios – sudarytos iš projektavimo ir rangos darbų. Sutarčių esminė sąlyga apeliantei yra tik kaina, nes ji, būdama profesionaliu verslo subjektu, įvertinusi konkursų sąlygas, pateikė savo kainos pasiūlymus, už kurias ji sutiko atlikti numatytus darbus. Apeliantė įsipareigojo pagal technines specifikacijas ir teisės aktų reikalavimus parengti techninius darbo projektus, juos suderinti su atsakingomis institucijomis ir atsakove, ir pagal šiuos techninius projektus atlikti darbus Sutarčių objektuose. Su kaina yra susijęs tik apeliantės reikalavimas dėl priimtos Sutarčių kainos perskaičiavimo pagal bendrą kainų lygio kitimą. Papildomo susitarimo šalys iki Sutarčių nutraukimo nespėjo sudaryti, tačiau atsakovė neatsisakė perskaičiuoti kainos.
17.7. Apeliantė nepagrindė, kokių prievolių įvykdymo iš atsakovės ji negalėtų tikėtis ateityje. Apeliantė, teikdama 2018 m. sausio 10 d. paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2A-464-302/2018, yra jau išreiškusi savo nenorą išsaugoti Sutartis.
17.8. Apeliantė esminiais Sutarčių pažeidimais laiko formalius, su šalių bendradarbiavimu susijusius pagrindus.
17.9. Apeliantė vadovaujasi Sutarčių 10.4 punktu, pagal kurį Užsakovas įsipareigoja nedelsiant pašalinti Rangovo įspėjime nurodytas aplinkybes, kurios trukdo tinkamai vykdyti Sutartį, jei jos priklauso nuo Užsakovo valios. Tačiau aplinkybių, kuriomis remiasi apeliantė, priklausymas nuo atsakovės valios nėra įrodinėjamas. Tiek medžių, tiek dujotiekio apsaugos klausimų sprendimas buvo apeliantės įsipareigojimų dalis.
17.10. Apeliantė nepagrindė teismų praktikoje suformuluotu nenugalimos jėgos egzistavimui būtinų sąlygų visumos. Atsakovės sumažintos netesybos nepatvirtina nenugalimos jėgos aplinkybių.
17.11. Būtent papildomo susitarimo nebuvimą tretieji asmenys nurodė kaip priežastį nepratęsti Sutarčių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo apeliantei. Papildomo susitarimo nesudarymas nekeičia apeliantės sutartinių įsipareigojimų turinio – pagal Sutarčių 81 punktą, Sutartys galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
18. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad bankas visiškai sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
19. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškovės pareikštą ieškinį dėl vienašališko sutarčių nutraukimo ir reikalavimų išmokėti banko garantijos bei draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, tiek atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė, atsakovė teismo sprendimo dalies, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, neskundžia.
22. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) šioje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl toliau patikrina tik skundžiamos sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl esminio pažeidimo kaip pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartis
23. Nagrinėjamu atveju abi šalys viena kitai pranešė apie Sutarčių vienašališką nutraukimą, taigi, kilo ginčas – dėl kurios iš šalių kaltės nutrauktos Sutartys. Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartis dėl atsakovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, kurių visuma atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Todėl, apeliantės teigimu, atsakovė neteisėtai 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu atliko vienašališką Sutarčių nutraukimą.
24. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
Dėl pareigos suderinti techninius darbo projektus su atitinkamomis institucijomis
25. Apeliantė 2018 m. gegužės 4 d. pranešime dėl Sutarčių nutraukimo nurodė, kad atsakovė nevykdė savo kaip Užsakovės įsipareigojimų sudaryti Rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti (Sutarčių 1.4 punktas), nedelsiant pašalinti Rangovės įspėjime nurodytas aplinkybes, trukdančias vykdyti Sutartis (10.4 punktas). Apeliantės teigimu, kai Rambyno regioninio parko direkcija atsisakė duoti sutikimą iškirsti kelio Nr. 4229 juostoje augančius medžius, o AB „Amber Grid“ iškėlė reikalavimus, susijusius su magistralinio dujotiekio, esančio kelio Nr. 1817 zonoje, apsauga, apeliantė 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama nedelsiant išspręsti klausimus, trukdančius tinkamai vykdyti Sutartis, tačiau atsakovė delsė atsakyti daugiau kaip šešis mėnesius, o 2018 m. kovo 16 d. raštu atsisakė šalinti kliūtis, įpareigodama ieškovę neteisėtai iškirsti medžius, o dėl dujotiekio apsaugos apskritai nepasisakė.
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Sutartys buvo sudarytos viešojo konkurso būdu, pagal iš anksto paskelbtas konkurso sąlygas. Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos bendrosios dalies 3 punkte „Esama padėtis“ buvo nurodyta, kad rangovas iki pasiūlymo pateikimo dienos privalo apsilankyti statybvietėje, įvertinti kelių ir kitų susijusių kelių statinių būklę, susipažinti su vietove, kad pasiūlyme būtų tinkamai ir pilnai įvertintos remonto darbų apimtys ir darbų įvykdymo sąlygos; atsižvelgiant į tai, kad dalis remontuojamų ruožų gali patekti į (eiti per / šalia) kultūros paveldo apsaugos zoną, rangovas privalės užtikrinti, kad projektavimo bei kapitalinio remonto darbus atliks atitinkamą kvalifikaciją turintys atestuoti specialistai. Techninės specifikacijos Bendrosios dalies 8.3 punkte nurodyta, kad, prieš pradedant dangos remonto darbus, pašalinami krūmai ir medžiai (tik kelio juostoje), trukdantys pakelės griovių įrengimui ir matomumui sankryžose; atskirais atvejais, pasitaikius vertingų medžių, Rangovas privalo juos išsaugoti, suderindamas medžių kirtimo / išsaugojimo planus su kelio savininku ir vietos valdžios įstaigomis. Techninės specifikacijos Bendrosios dalies 9 punkte „Inžinerinių tinklų perkėlimas kelio juostoje“ nurodyta, kad inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams, turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei. Šiame punkte įtvirtinta, kad rangovas iki pasiūlymo pateikimo privalo savo rizika įvertinti visus būtinus darbus kelio juostoje esančių inžinerinių tinklų perkėlimui / pertvarkymui.
27. Ieškovė, dalyvaudama atsakovės paskelbtuose viešuosiuose konkursuose dėl žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo, sutiko su konkursų sąlygomis, tapusi laimėtoja sudarė Sutartis Nr. 706 ir Nr. 747, kurių 1.1, 1.2 punktuose įsipareigojo pagal Užsakovės patvirtintą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Sutartyse nurodytų rajoninių kelių techninius darbo projektus ir suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis viešųjų konkursų sąlygomis ir jų pagrindu ginčo šalių sudarytų Sutarčių nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad būtent ieškovė, kaip Rangovė, buvo atsakinga už rengiant kelių Nr. 4229 ir Nr. 1817 techninių darbų projektus iškilusių klausimų, susijusių su kelio juostoje esančių medžių ir magistralinio dujotiekio apsauga, išsprendimą su Rambyno regioninio parko direkcija ir AB „Amber Grid“.
29. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), todėl netinkamai nustatė šalių sutartinių įsipareigojimų apimtį bei nepagrįstai ir neteisėtai iš Sutarčių kylančią riziką dėl paaiškėjusių aplinkybių perkėlė Rangovei. Apeliantė nurodo, kad pagal Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 2 dalies „Orientacinės statybinių tyrinėjimų ir statinių statybos projektavimo darbų apimtys“ 3 punktą visi kelio remonto darbai turi būti atliekami esamoje kelio juostoje (žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus atliekama). Rambyno regioninio parko direkcija uždraudė kirsti medžius, trukdančius įrengti kelio Nr. 4229 statinį, o AB „Amber Grid“ kelio Nr. 1817 techniniam projektui tvirtinti iškėlė papildomas technines sąlygas, kurias įvykdyti reikalinga specializuota kompetencija bei papildomos išlaidos. Dėl to, pasak apeliantės, ji negali suderinti šių projektų, o neįmanomos įvykdyti pareigos nustatymas yra draudžiamas pagal universalųjį teisės principą ir toks teismo aiškinimas nesuderinamas su viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principais (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis) bei bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).
30. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Dėl Rambyno regioninio parko direkcijos reikalavimo išsaugoti medžius pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovės Sutartims vykdyti – techniniams darbų projektams rengti – pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Plentprojektas“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte parko direkcijai laikėsi pozicijos, jog kelio juostoje augantys medžiai gali būti šalinami, nepaisant to, kad kelias patenka į saugomą teritoriją – Rambyno regioninį parką. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „Plentprojektas“ 2017 m. birželio 1 d. rašte AB „Amber Grid“ išdėstė nesutikimo su pastarosios reikalavimais dėl magistralinio dujotiekio apsaugos argumentus. Kadangi apeliantė kaip Rangovė pagal viešojo konkurso ir Sutarčių sąlygas įsipareigojo, be kita ko, parengti ir kelių Nr. 4229 bei Nr. 1817 kapitalinio remonto techninius darbo projektus bei suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis, teismas pagrįstai konstatavo, jog santykyje su atsakove būtent jai teko pareiga teisės aktų nustatyta tvarka išsiaiškinti dėl Rambyno regioninio parko direkcijos reikalavimo išsaugoti kelio juostoje augančius medžius teisėtumo, taip pat išspręsti ginčytiną klausimą dėl būtinybės atlikti su dujotiekio apsauga susijusius papildomus darbus. Apeliantė šios sutartinės pareigos neįvykdė ir neįrodė, kad tokių klausimų, iškilusių derinant su atitinkamomis institucijomis minėtus techninius darbo projektus, apeliantė neturėjo jokių galimybių išspręsti pati (CPK 178, 185 straipsniai). Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar minėtą sutartinį įsipareigojimą iš viso buvo įmanoma įvykdyti. Sprendime teisingai nurodyta, kad tiek Rambyno regioninio parko direkcijos reikalavimo dėl kelio Nr. 4229 juostoje augančių medžių išsaugojimo teisėtumas, tiek AB „AmberGrid“ reikalavimų dėl magistralinio dujotiekio apsaugos kelio Nr. 1817 juostoje teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
31. Be to, nėra pagrindo teigti, kad tokių kliūčių, trukdančių Rangovei vykdyti Sutartis, pašalinimas priklausė nuo Užsakovės valios. Dėl to apeliantė nepagrįstai remiasi Sutarčių 10.4 punktu, pagal kurį Užsakovė įsipareigojo pašalinti tik nuo jos valios priklausančias kliūtis, trukdančias Rangovei vykdyti Sutartis.
32. Pažymėtina, kad medžių pašalinimo, taip pat inžinerinių tinklų iškėlimo darbai buvo numatyti atitinkamo Konkurso sąlygų Techninėje specifikacijoje (žr. šios nutarties 26 punktą), šie darbai buvo priskirti rangovo rizikai ir atsakomybei, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad tokių papildomų išlaidų negalėjo įvertinti rengdama savo pasiūlymą ir dėl to pirkimo objektas neapima šių darbų. Taip pat nėra pagrindo šioje byloje vadovautis apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, kurioje buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio ginčas, t. y. toje byloje buvo ginčijamos tam tikros viešojo konkurso sąlygos. Nagrinėjamu atveju tokių reikalavimų nėra pareikšta.
Dėl bendradarbiavimo pareigos
33. Apeliantės teigimu, atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Šį Sutarčių pažeidimą apeliantė grindžia ta aplinkybe, kad atsakovė į apeliantės nurodytus raštus atsakymus pateikdavo tik po 3–6 mėnesių arba iš viso neatsakydavo. Dėl to, pasak apeliantės, buvo pagrįstai daryta prielaida, kad atsakovė nesiekia tolimesnio Sutarčių vykdymo, todėl 2017 m. gruodžio 19 d. raštu atsakovei buvo pateiktas apeliantės pasiūlymas nutraukti Sutartis.
34. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus atmeta kaip nepatvirtinančius, jog atsakovė nebendradarbiavo su apeliante. Iš bylos medžiagos matyti, kad Sutarčių galiojimo laikotarpiu tarp šalių vykdo susirašinėjimas dėl Sutarčių vykdymo, darbų atlikimo terminų pratęsimo ir kitais klausimais. Apeliantė akcentuoja atsakovės uždelstus atsakymus į konkrečius nurodytus raštus, neatsižvelgdama į viso šalių susirašinėjimo kontekstą. Dėl apeliantės 2017 m. rugsėjo 14 d. rašto, kuriame buvo prašoma atsakovės išspręsti minėtų dviejų techninių darbo projektų suderinimo su Rambyno regioninio parko direkcija ir AB „Amber Grid“ klausimus, jau konstatuota, kad šiuos klausimus turėjo išspręsti pati apeliantė. Kituose apeliantės nurodytuose raštuose, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. kovo 23 d. atsakovės buvo prašoma: informuoti apie Sutarčių tolesnį galiojimą, atsižvelgiant į kitoje byloje kasacinio teismo padarytas išvadas; pratęsti Sutarčių įvykdymo terminą; parengti papildomus susitarimus dėl statybos darbų kainos pakoregavimo. Tačiau atsakovė savo poziciją tiek dėl Sutarties galiojimo, tiek dėl darbų atlikimo termino pratęsimo apeliantei jau buvo išdėsčiusi savo ankstesniuose raštuose. Tai, kad atsakovė nepateikė atsakymų į tam tikrus apeliantės pakartotinius prašymus taip greitai, kaip ši tikėjosi, iš esmės nesudarė kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti Sutartis. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pati ieškovė delsė spręsti minėtus techninių darbo projektų suderinimo klausimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.
Dėl nenugalimos jėgos
35. Apeliantė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti Sutarčių vykdymo terminą, kol išnyks įsipareigojimų vykdymui trukdančios nenugalimos jėgos aplinkybės.
36. Nenugalima jėga (force majeure) yra vienas iš įstatyme numatytų pagrindų asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1 dalis). Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui (CK 6.212 straipsnio 2 dalis). Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).
37. Pagal Sutarčių 44 punktą, nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti patvirtintos CK, Vyriausybės 1996 m. nutarimo Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad apie tokių aplinkybių atsiradimą viena kitai turi pranešti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo aplinkybių atsiradimo, priešingu atveju šalis neatleidžiama nuo Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymo (Sutarčių 45 punktas). Pagal Sutarčių 46 punktą nenugalimos jėgos atveju šalys dėl atsiradusių nuostolių papildomo atlyginimo ir darbų atlikimo terminų pratęsimo susitaria abipusiu susitarimu.
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2017 m. lapkričio 7 d. raštu pateikė atsakovei prašymą pratęsti Sutarčių vykdymo terminą, kol išnyks nuo 2017 m. spalio 24 d. įsipareigojimų vykdymui trukdančios nenugalimos jėgos aplinkybės – neįprastai didelis kritulių kiekis. Nurodė, kad dėl to Vyriausybė nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje. Atsakovė, 2017 m. lapkričio 16 d. raštu atsakydama ieškovei, nurodė, kad iki 2017 m. spalio mėn. statybos darbai nebuvo vykdomi, nors buvo planuoti pagal 2017 m. birželio mėn. pateiktą (su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju nesuderintą) grafiką. Atsakovė pareikalavo patikslinti darbų grafiką ir, atsižvelgdama į tai, kad tą rudenį daugelyje Lietuvos regionų dėl gausių kritulių susidarė itin nepalankios sąlygos vykdyti statybos darbus, rekomendavo Rangovei kaupti oficialią informaciją apie nepalankių oro sąlygų įtaką rangos darbų atlikimui objektuose pagal parengtą ir suderintą grafiką, be to, prašė, kad techninis prižiūrėtojas fiksuotų laiką ir apimtis, kuomet Rangovė negalėjo vykdyti suplanuotų darbų dėl nepalankių oro sąlygų, ir už kiekvieną mėnesį pateiktų ataskaitas Kelių direkcijai.
39. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo fiksuojami atsakovės nurodyti duomenys, teikiamos ataskaitos atsakovei, kada ir kokių kapitalinio remonto darbų ieškovė negalėjo vykdyti dėl netinkamų oro sąlygų (CPK 178 straipsnis). Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė minėtame rašte nepripažino, jog dėl nenugalimos jėgos aplinkybių Rangovė nei viename objekte negali atlikti jokių darbų. Priešingai, atsakovė pareikalavo rinkti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, tokios nenugalimos jėgos aplinkybės nėra patvirtintos Sutarčių 44 punkte nurodyta tvarka. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie apeliantės argumentai nepagrindžia atsakovės Sutarčių pažeidimo, nepratęsiant darbų įvykdymo termino apeliantės nurodyto laikotarpio trukme.
Dėl darbų termino pratęsimo
40. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2018 m. sausio 24 d. ir 30 d. raštais įspėjo, jog ieškovei ir toliau ignoruojant raginimus pateikti atnaujintus darbų grafikus, jai bus skaičiuojami Sutarčių 32 punkte numatyti delspinigiai už darbų grafikų nesilaikymą. Ieškovė 2018 m. vasario 9 d. rašte atnaujintų darbų grafikų nepateikimo priežastimis nurodė neaiškumą dėl Sutarčių išsaugojimo, būtinybe sudaryti susitarimą dėl darbų terminų pratęsimo atsižvelgiant į nenugalimos jėgos aplinkybes, atsakovės delsimą išspręsti klausimus dėl techninių darbo projektų suderinimo ir kt. Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. raštu nurodė, kad nėra pagrindo suteikti ieškovei ilgesnį darbų atlikimo terminą, tačiau 2018 m. kovo 30 d. raštu sutiko netaikyti ieškovei delspinigių 130 dienų už Sutarties Nr. 747 nevykdymą.
41. Apeliantė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti Sutarčių terminus dėl delsimo priimti sprendimus 130 dienų, nors ir nurodė, kad už šį laikotarpį neskaičiuos Sutartyse numatytų delspinigių. Šis argumentas atmestinas, nes, kaip jau minėta, pagal Sutartis pareigą išspręsti techninių darbo projektų suderinimo su atitinkamomis institucijomis klausimus turėjo Rangovė. Nenustačius jokių Užsakovės pažeidimų, dėl kurių Rangovė nebūtų galėjusi laiku atlikti darbų, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti apeliantei darbų atlikimo terminą. Tai, kad atsakovė geranoriškai neskaičiavo delspinigių už Sutarties Nr. 747 nevykdymą 130 dienų laikotarpiu, nėra pagrindas teigti, jog atsakovė pripažino, kad dėl jos netinkamo įsipareigojimų vykdymo ieškovė negali atlikti darbų šalių sutartu terminu. Juolab kad atsakovė delspinigių minėtu laikotarpiu neskaičiavo tik pagal vieną iš Sutarčių.
Dėl kainų perskaičiavimo
42. Apeliantė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti statybos darbų kainas, o tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti Sutartis.
43. Sutarčių 7 punkte nustatyta statybos darbų kainos pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiavimo tvarka. Šalys susitarė, kad Sutarčių vykdymo laikotarpiu statybos darbų kaina pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojama (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo atitinkamos Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 mėnesių (įskaitant atitinkamos Sutarties įsigaliojimo mėnesį) (Sutarčių 7.1 punktas). Statybos darbų kainos (atitinkamai ir priimtos Sutarties sumos) pagal bendrą kainų lygio kitimą pakeitimas atliekamas iki ateinančio mėnesio 21 dienos. Šis pakeitimas įforminamas papildomu šalių susitarimu, kuris įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir pradedamas taikyti nuo papildomo susitarimo pasirašymo mėnesio pirmos dienos <…> (Sutarčių 7.4 punktas).
44. Apeliantė 2018 m. kovo 23 d. raštu, be kita ko, vadovaudamasi Sutarčių 7.4 punktu, prašė atsakovės parengti papildomus susitarimus dėl statybos darbų kainų pakoregavimo ir informuoti dėl jų pasirašymo datos ir laiko. Atsakovė savo vėlesniuose raštuose apeliantei dėl šio prašymo neatsakė, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė nesutiko perskaičiuoti statybos darbų kainas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad iki Sutarčių nutraukimo papildomo susitarimo dėl kainų perskaičiavimo šalys nespėjo sudaryti, tačiau atsakovė neatsisakė perskaičiuoti Sutarčių kainų. Apeliantė teigia, kad per protingą terminą – 40 dienų – negavusi jokio atsakymo, 2018 m. gegužės 4 d. raštu nutraukė Sutartis. Dėl šio argumento pažymėtina, kad minėtame 2018 m. kovo 23 d. rašte apeliantė neįspėjo atsakovės, jog ketina nutraukti Sutartis, jeigu per tam tikrą terminą negaus atsakymo dėl kainų perskaičiavimo.
45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos ieškovė buvo atlikusi 4 proc. Sutartimi Nr. 706 sulygtų darbų ir 10 proc. Sutartimi Nr. 747 sulygtų darbų, kuriuos iš esmės sudarė techninių projektų parengimo darbai. Atsakovei raginant pateikti atnaujintus darbų grafikus ir spartinti darbų atlikimą, apeliantė nesiėmė veiksmų, kurie rodytų siekį vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Priešingai, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. apeliantė vis siūlė atsakovei nutraukti Sutartis šalių susitarimu.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės neperskaičiuotų statybos darbų kainų kaip nesudarančius pagrindo apeliantei vienašališkai nutraukti Sutartis.
Dėl kitų apeliantės argumentų
47. Apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje konstatavus, kad apeliantė neįrodė atsakovės padarytų esminių Sutarčių pažeidimų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neteisėtai 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartis.
48. Atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. raštu pranešė apeliantei, kad, įvertinus jos poziciją, išdėstytą 2018 m. kovo 23 d. ir gegužės 4 d. raštuose, Sutartys vienašališkai nutraukiamos vadovaujantis Sutarčių 47.1 (Rangovė laiku nepradeda vykdyti Sutarties), 47.2 (Rangovė darbus vykdo nesilaikydama darbų grafiko arba darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti iki nustatyto termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima) ir 47.4 (Rangovė nevykdo Sutarties V skyriuje nustatytų reikalavimų) punktais.
49. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).
50. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo konkrečių argumentų, kuriais ginčytų atsakovės nurodytus vienašališko Sutarčių nutraukimo pagrindus. Todėl, atmetus apeliantės argumentus dėl atsakovės padarytų Sutarčių pažeidimų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartis.
51. Pripažinus, kad apeliantė pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartis, konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Sutarčių 38 punktas). Todėl teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimus, kuriais ginčijamas atsakovės pareikštų reikalavimų AB „Šiaulių bankas“ pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją ir Ergo Insurance SE pagal 2017 m. gruodžio 5 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą teisėtumas.
52. Apeliantė taip pat nesutinka su atsakovės taikyta minėtų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių apimtimi. Pasak apeliantės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad banko ar draudimo garantija turi artimas sąsajas su kitu prievolių užtikrinimo būdu – netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009). Todėl, apeliantės teigimu, garantijoms, kaip ir netesyboms, taikytinos taisyklės, numatančios galimybę jas mažinti. Apeliantė pažymi, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji patyrė kokių nors nuostolių dėl Sutarčių nutraukimo.
53. Šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sumažinti atsakovei pagal minėtas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (banko garantiją ir draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą) išmokėtinas sumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal netesybų taikymo taisykles netesybos gali būti mažinamos tik tuo atveju, jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės; netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
54. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Sutartimis pirktų darbų vertę, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės reikalaujamos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos yra neprotingai didelės. Sutartys nutrauktos jau pasibaigus darbų atlikimo terminams, o apeliantė neneigia, kad tuo metu buvo atlikusi tik atitinkamai 4 ir 10 proc. Sutartimis sulygtų darbų. Atsakovė turės iš naujo skelbti viešuosius konkursus dėl 27 žvyrkelių kapitalinio remonto darbų, kurių neatliko apeliantė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti šalių sudarytose Sutartyse numatytas prievolių užtikrinimo priemonių sumas.
55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės teisingai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis