Civilinė byla Nr. 2-918-407/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00270-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-113-324/2018 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartas ir Ko“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bartas ir Ko“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.
2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu administratorė nepagrįstai įpareigota pasirašyti 2017 m. lapkričio 30 d. taikos sutartį su UAB „Diklita“, kuria BUAB „Bartas ir Ko“ atsisako 51 708,75 Eur priteistos skolos sumažindamas ją iki 12 000 Eur. Nutarimas priimtas 62,69 proc. balsų dauguma, kurią sudaro A. B. 31,74 proc., N. J. 1,04 proc., R. B. 1,04 proc., A. J. S. 0,20 proc., UAB „Diklita“ 27,95 proc. Pažymėjo, kad kreditoriai UAB „Diglita“ ir A. B., balsuodami BUAB „Bartas ir Ko“ kreditorių susirinkime dėl taikos sutarties sudarymo turėjo nusišalinti nuo balsavimo, kadangi A. B. yra UAB „Diklita“ vadovas, taip pat buvęs BUAB „Bartas ir Ko“ vadovas, BUAB „Bartas ir Ko“ kreditorius, o UAB „Diklita“ yra ir BUAB „Bartas ir Ko“ kreditorius ir skolininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino BUAB „Bartas ir Ko“ 2018 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.
4. Teismas nustatė, kad nutarimu antru darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti bankroto administratorę pasirašyti 2017 m. lapkričio 30 d. taikos sutartį su UAB „Diklita“, kuria BUAB „Bartas ir Ko“ geranoriškai atsisako UAB „Diklita“ atžvilgiu dalies Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteistos skolos, t. y. 51 708,75 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skolą sumažinant iki 12 000 Eur, taip pat BUAB „Bartas ir Ko“ įsipareigoja atsisakyti pareiškimo dėl tyčinio bankroto BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje ir ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesikreipti į teismą, o UAB „Diklita“ įsipareigojo atsisakyti savo 18 389,64 Eur reikalavimo teisės BUAB „Bartas ir Ko” bankroto byloje.
5. Teismas sprendė, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta taikos sutartimi siekiama labai didelių nuolaidų bankrutuojančios įmonės kreditorių atžvilgiu. Tokios taikos sutarties sudarymas, pagal kurią sutinkama atlyginti 4,25 karto mažesnę nei priteista suma (12 000 Eur iš ne mažiau kaip 51 708,75), nelaikytinas adekvačiu kompromisiniu ginčo išsprendimu, kadangi UAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje patvirtinti 32 kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 347 351,45 Eur, todėl kreditoriniams įsipareigojimams padengti  siūlomos 12 000 Eur sumos akivaizdžiai nepakaktų.
6. Teismas pažymėjo, kad neteisėtas ir BUAB „Bartas ir Ko“ įsipareigojimas atsisakyti pareiškimo dėl tyčinio bankroto BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje ir ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesikreipti į teismą. Tokia taikos sutarties sąlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi negalioja joks teisės kreiptis į teismą atsisakymas.
7. Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės rodo, jog egzistuoja akivaizdus interesų konfliktas – pritardami taikos sutarčiai, UAB „Diglita“ pirmiausia siekia išvengti didžiosios skolos dalies išieškojimo, kreditorių susirinkime gynė savo kaip skolininkės interesus, taip pat, jeigu teismas pripažintų UAB „Bartas ir Ko“ bankrotą tyčiniu, A. B. šio nutarimo priėmimu siekė išvengti galimai jam reiškiamo ieškinio dėl žalos iš įmonės buvusio vadovo priteisimo. Todėl šie kreditoriai, atsižvelgiant į tai, kad jų balsai lemia ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, turėjo nusišalinti nuo tokių klausimų svarstymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo A. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Taikos sutarties pagrindinis tikslas yra šalių tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, o taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Taigi nagrinėjamu atveju tiek UAB „Diklita“, tiek BUAB „Bartas ir Ko“ teisminį ginčą išsprendė tarpusavio nuolaidų būdu – UAB „Diklita“ įsipareigojo atsisakyti savo 18 389,64 Eur reikalavimo teisės BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje, o BUAB „Baitas ir Ko“ sumažino priteistos skolos sumą. UAB „Diklita“ pasiūlyta taikos sutartimi ne tik siekė naudos sau, bet ir atsižvelgė į BUAB „Bartas ir Ko“ bei jos kreditorių interesus, nes sumažėjus bendrai finansinių reikalavimų sumai, visų BUAB „Bartas ir Ko“ kreditorių reikalavimų patenkinimas tuo pačiu tampa žymiai realesnis.
2. UAB „Diklita“ finansinė būklė yra itin sudėtinga, kadangi 2014 m. įmonės UAB „Bartas ir Ko“ bankroto administratoriui padavus UAB „Diklita“ į teismą dėl pretenzijų, buvo areštuotos ir iki šiol tebėra įmonės sąskaitos, kas ypatingai trikdo įmonės veiklą. Be to, įrašai apie tebevykstančias bylas, net ir toliau vykdant veiklą, suvestinėse nekuria geros bendrovės reputacijos, dėl to įmonė negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčių bei sudaryti naujų sutarčių su pirkėjais. Todėl įmonė, įvertinus visus turimus įsipareigojimus, ir turimas sutartis su pirkėjais, 51 708, 75 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų sumos būtų nepajėgi mokėti. Nesudarius taikos sutarties, UAB „Diklita” būtų priversta ir negalėtų vykdyti jokių įsipareigojimų atsakovei BUAB „Bartas ir Ko”.
3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenustato kreditorių pareigos nusišalinti nuo klausimų, kuriais jie turi tiesioginį suinteresuotumą, svarstymo, taigi, ĮBĮ nesant įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, kreditoriams UAB „Diklita“ ir A. B. to daryti nereikėjo. Be to, jeigu UAB „Diklita“ ir A. B. būtų nusišalinę nuo taikos sutarties patvirtinimo klausimo sprendimo, būtų galimai kilęs ginčas dėl nutarimo priėmimo daugumos ar kvorumo nebuvimo.
4. Tarp UAB „Elektros gelmė” ir pareiškėjos nei ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimo metu, nei dabar nėra kilęs joks turtinis ginčas. Atitinkamai, pagal tokį aiškinimą ĮBĮ nuostata dėl neteisminio bankroto procedūros galimumo, kad iš įmonės neturi būti išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, reikšminga tuomet, kai bankroto ne teismo tvarka įmonė turi asmeninę prievolę kreditoriui, o ne yra užtikrinusi trečiųjų asmenų prievoles.
5. Teismas nepagrįstai išėjo už pareikšto skundo ribų, nes nagrinėjo taikos sutartyje numatyto BUAB „Bartas ir Ko“ įsipareigojimo atsisakyti pareiškimo dėl tyčinio bankroto BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje teisėtumo klausimą, nors pareiškėja šio taikos sutartyje numatyto įsipareigojimo pagrįstumo neskundė.
9. BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Iš byloje esančio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog antrasis darbotvarkės klausimas buvo iš esmės priimtas kreditorių A. B. ir UAB „Diklita“ balsais. Balsuojant skundžiamu darbotvarkės klausimu kreditoriai UAB „Diklita“ ir A. B., kaip tiesiogiai suinteresuoti taikos sutarties sudarymu, galėjo nusišalinti. Tokiu būdu kreditorių susirinkimo nutarimai būtų priimti visiškai objektyviai ir nesant jokių interesų konflikto požymių.
10. Pareiškėja VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. VMI kreipdamasi į teismą su skundu, prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. BUAB „Bartas ir Ko“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties pasirašymo“, o ne taikos sutarties atskirą punktą. Bankroto administratorė pasisakydama dėl VMI skundo pagrįstumo, taip pat nurodė, kad dėl taikos sutarties sąlygų nevyko derybos, sutarties nuostatos atskirai nebuvo aptarinėjamos, kreditoriams buvo galimybė tik pritarti visai sutarčiai ar nepritarti.
2. Bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad sudarant taikos sutartį bankroto procese, jos sąlygos turi atitikti imperatyvius ĮBĮ reikalavimus, o taikos sutarties sąlyga atsisakyti tyčinio bankroto BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje, prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus.
3. Suinteresuotas asmuo šiuo metu nėra UAB „Diklita“ vadovas ar akcininkas, tačiau puikiai žino minėtos bendrovės ūkinę veiklą bei turtą ir net atskirajame skunde gina UAB „Diklita“ interesus. Minėtos aplinkybės, tik patvirtina teismo nustatytą faktą, kad egzistuoja akivaizdus interesų konfliktas.
4. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi, UAB „Diklitos“ ir A. B. nusišalinimas nuo taikos sutarties patvirtinimo klausimo negali ir negalėjo daryti įtakos kvorumo nebuvimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas atsakovės BUAB „Bartas ir Ko“ 2017 m. gruodžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pareiškėjos iš esmės kvestionuojamas ekonominio nenaudingumo ir balsavusio kreditoriaus šališkumo aspektais, kaip pažeidžiantis visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės sutiko su šiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimu antru darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti bankroto administratorę pasirašyti 2017 m. lapkričio 30 d. taikos sutartį su UAB „Diklita“, kuria BUAB „Bartas ir Ko“ geranoriškai atsisako UAB „Diklita“ atžvilgiu dalies Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteistos skolos, t. y. 51 708,75 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skolą sumažinant iki 12 000 Eur, taip pat BUAB „Bartas ir Ko“ įsipareigoja atsisakyti pareiškimo dėl tyčinio bankroto BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje ir ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesikreipti į teismą, o UAB „Diklita“ įsipareigojo atsisakyti savo 18 389,64 Eur reikalavimo teisės BUAB „Bartas ir Ko” bankroto byloje. BUAB „Bartas ir Ko“ iš esmės atsisakė 21 319,11 Eur reikalavimo (51 708,75 - 18 389,64 - 12 000 = 21 319,11 Eur) į UAB „Diklita“.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, teismas pirmiausia turi įvertinti šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi, sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
15. BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje yra patvirtinti 13 skirtingų kreditorių reikalavimai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 226 057,63 Eur. BUAB „Bartas ir Ko“ taikos sutarties pagrindu iš esmės atsisakė 21 319,11 Eur vertės reikalavimo į UAB „Diklita“ (51 708,75 - 18 389,64 - 12 000 = 21 319,11 Eur), o tai sudaro apie 10 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas nutarimas yra pažeidžiantis kitų kreditorių teises bei jų interesų pusiausvyrą ir prieštaraujantis ekonominei logikai, kadangi iš esmės be jokio pagrindo bankrutavusi įmonė atsisako dalies jai priklausančio turto (pajamų), iš kurio būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Apelianto nurodyti teiginiai, kad UAB „Diklita“ yra pajėgi sumokėti tik taikos sutartyje nustatyto dydžio sumą, o didesnės sumos mokėjimas reikštų įmonės bankrotą, laikytini tik deklaratyviais, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių tikrąją UAB „Diklita“ finansinę būklę, be to bankroto proceso metu yra siekiama patenkinti maksimaliai visų kreditorių reikalavimus, o ne selektyviai daryti išimtis tam tikriems skolininkams ir/ar kreditoriams, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį.
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėtas ir BUAB „Bartas ir Ko“ įsipareigojimas atsisakyti pareiškimo dėl tyčinio bankroto BUAB „Bartas ir Ko“ bankroto byloje ir ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesikreipti į teismą. Pažymėtina, kad ĮBĮ straipsnio 5 dalies 8 punktas numato bankroto administratoriaus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu bankroto administratorius, vertindamas įmonės sudarytus sandorius padaro prielaidą, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Taigi kreditorių susirinkimų nutarimas negali paneigti įstatymo nustatytos bankroto administratoriaus pareigos. Priešingai aiškinant nagrinėjamą atvejį, susidarytų situacija, kai asmenys tyčiniais veiksmais privedę įmonę prie bankroto, dalies kreditorių pritarimu turėtų galimybę išvengti jiems įstatymo nustatytos atsakomybės. Tokiu būdu nukentėtų ne tik likusių kreditorių interesai, bet ir visos visuomenės interesas, būtų skatinamas nesąžiningas juridinių asmenų valdymas. Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pareiškėjos skunde argumentų apie šios taikos sutarties sąlygos neteisėtumą, be pagrindo išėjo už skundo ribų. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad teismas jose turi būti aktyvus, spręstina, kad teismas pagrįstai pasisakė dėl visų taikos sutarties sąlygų.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, kuriai lemiamą įtaką turėjo kreditorių UAB „Diklita“ ir A. B. balsai, t. y. dominuojantys kreditoriai 2018 m. kovo 13 d. susirinkimo metu priėmė nutarimą, įpareigojantį bankroto administratorių sudaryti tik išimtinai jiems palankią taikos sutartį. Nors bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato kreditoriaus pareigos nusišalinti nuo klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas, svarstymo, visgi kreditoriai UAB „Diklita“ ir A. B., atsižvelgiant į tai, kad jų balsai lėmė ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, turėjo nusišalinti nuo tokių klausimų svarstymo kreditorių susirinkime, o to nepadarę – elgėsi nesąžiningai.
18. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Vigintas Višinskis