Civilinė byla Nr. e2A-1027-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00420-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 2.1.5.1.2.9; 2.1.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gerbūvio projektai“ dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybų inžinerinės paslaugos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaunesta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ (toliau – ir atsakovė) 65 260,79 Eur atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir užsakovas Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio Kaune, V. Čepinskio g. 5, (toliau ir – objektas) rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus bei ištaisyti defektus. Ieškovė su atsakove sudarė subrangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus minėtame objekte. Užsakovas VDU 2018 m. kreipėsi į teismą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelę įrengė nekokybiškai, pažeidžiant techninio projekto reikalavimus, įrengimo technologiją, netinkamomis medžiagomis. Ieškovei abipusių nuolaidų su VDU būdu byloje sudarius taikos sutartį, atsakovės įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo vertė nustatyta 65 260,79 Eur (Kauno apygardos teismo civilinė byla
Nr. e2-303-413/2020). Atsakovė atlyginti jos nekokybiškai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo išlaidas atsisakė
, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. 3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus įsipareigojo atlikti pagal techninį projektą ir prie subrangos sutarties pridėtą sąmatą, atsakovė nėra atsakinga už sprendinio aikštelėje iškloti netinkamas ažūrines plyteles įgyvendinimą. Atsakomybė už netinkamus projektinius sprendimus automobilių stovėjimo aikštelei parenkant transportui netinkamas ažūrines trinkeles tenka sutartį su užsakovu sudariusiam ir prievolę parengti projektavimo dokumentus prisiėmusiam generaliniam rangovui – ieškovei.
4. Trečiasis asmuo UAB „Statybos inžineriniai sprendimai“ (toliau – ir trečiasis asmuo) prašė pašalinti jį iš bylos, nes neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo nebuvo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių dalyviu. Trečiojo asmens, kaip techninę priežiūrą atlikusio subjekto, atlikti veiksmai neturi įtakos atsakovės atsakomybės atsiradimui ar aplinkybėms, šalinančioms atsakovės atsakomybę. Taip pat nurodė, kad ieškovė ieškinį pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 32 630,40 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas; likusią ieškinio dalį atmetė; iš ieškovės atsakovei priteisė 1 213 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovės ir atsakovės trečiajam asmeniui priteisė po 744,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas atsakovės ir trečiojo asmens prašymus taikyti ieškinio senatį, nes apie atliktų darbų defektus ieškovei tapo žinoma dar 2016 m. birželio 13 d., kai VDU ieškovei pareiškė pretenziją, atmetė. Teismas vertino ir atsižvelgė į tai, kad šalių (VDU ir ieškovės) ginčas buvo perduotas spręsti teisminei mediacijai, atsakovė taip pat dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-303-413/2020 nagrinėjime, teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neskundė, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Teismas nusprendė, kad ieškovė vienerių metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu nepraleido, nes ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2019 m. liepos 31 d., ekspertizės akto apie darbų rezultato trūkumus gavimo dienos, o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 3 d.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trinkelių kokybės, rėmėsi teismo ekspertizės aktu ir eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0721/340, iš kurių nustatė, kad automobilių aikštelės trinkelės iš viso yra netinkamos automobilių aikštelių įrengimui, t. y. gamintojo UAB „Perdanga“ gaminamos ažūrinės plytelės (AP) yra betoniniai gatvių ir parkų tvarkymo elementai, naudojami sodų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai landšafto architektūrai sutvarkyti. Neleistina, kad šiuos gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo. Informacijoje vartotojui nurodyta, kad <...> klojant ažūrines plyteles, rekomenduojame tarp jų palikti tarpus (4÷6 mm). Baigus klojimo darbus, tarpus užpildyti sausomis, smulkiomis granitinėmis atsijomis (fr. 0-2 mm). Paviršių švariai nušlavus, tankinti naudojant vibroplokštę su kaučiukiniu padu. Po vibravimo pakartotinai tarpus užpildyti granitinėmis atsijomis.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad statybinių darbų ir medžiagų pasirinkimas yra specialių žinių reikalaujantis veiksmas, o atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, teismo vertinimu, ji galėjo pasirinkti tinkamas priemones reikiamam darbų rezultatui pasiekti, tačiau to nepadarė. Įrodymų, paneigiančių, kad automobilių aikštelės įrengimui buvo panaudotos netinkamos kokybės trinkelės, atsakovė nepateikė, todėl teismas nusprendė, jog atsakovei neįrodžius, kad ieškovė pažeidė trinkelių eksploatavimo sąlygas, taip pat kitų jos atsakomybę šalinančių trinkelių defektų atsiradimo priežasčių, atsakovė trinkelių klojimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles. Pagal Subrangos Sutarties 11 ir 12 punktus subrangovas (atsakovė) atsako už darbams panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kokybę.
9. Spręsdamas dėl trinkelių paklojimo technologijos, teismas rėmėsi atsakovės pateiktu 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ Tyrimų protokolu Nr. 1585/2020, kuriame pateikti tiriamojo objekto (automobilių aikštelės skaldos pagrindo sluoksnis) statinio apkrovimo plokšte tyrimo rezultatai. Protokole nurodyta, kad nuokrypių nuo taikomo tyrimo metodo ir neįprastų tyrimo faktų nėra. Tyrimų 2020 m. rugsėjo 15 d. protokole Nr. 1625/2020 pateikti tiriamojo objekto (automobilių aikštelės skaldos pagrindo sluoksnio) tyrimo rezultatai (Kelių ir kitų konstrukcijų sluoksnių dinaminio deformacijos modulio), kur taip pat nurodyta, kad nuokrypių nuo taikomo tyrimo metodo ir neįprastų tyrimo faktų nėra.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo (įmonė, vykdžiusi objekte statybos darbų techninę priežiūrą) taip pat nurodė, jog automobilių aikštelėje ir šaligatviuose panaudotų atsijų tinkamumo ir vidinės kontrolės bandymų rezultatai patvirtino atitiktį Statinio projektui ir normatyviniams reikalavimams. Darbų žurnale Nr. 6 fiksuota, kad trečiojo asmens techninės priežiūros vadovas dalyvavo automobilių aikštelėje ir šaligatviuose įrengiant atsijų sluoksnius, nukrypimų nuo Statinio projekto ir normatyvinių dokumentų reikalavimų nefiksavo. Vadovaujantis rangovo savikontrolės duomenimis, fiksuotais Statybos darbų žurnale, automobilių aikštelės sluoksniai ir grunto pagrindas buvo sutankinti tinkamai, pagal Statinio projekto ir normatyvinius rodiklius.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus tyrimų protokolus bei trečiojo asmens atliktus kontrolės bandymų rezultatus, kritiškai vertino teismo ekspertizės akte nurodytas eksperto išvadas dėl netinkamai atliktų aikštelės skaldos pagrindo sutankinimo darbų ir nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog grunto sutankinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad automobilių aikštelių trinkelių tarpus užpildyti skalda, o ne augaliniu sluoksniu pareikalavo pats užsakovas VDU, tokius reikalavimus ieškovė, kaip generalinė rangovė, perdavė atsakovei (subrangovei), todėl pagrindiniam užsakovui patvirtinus šiuos pakeitimus, jie tapo privalomi visoms šalims. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad toks technologinis sprendimas (trinkelių užpildymas ne augaliniu sluoksniu, o skalda) nėra galimas, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovė, vykdydama ieškovės nurodymus, priėmė netinkamą technologinį sprendimą ir atliko darbus ne pagal projekto sprendinius.
13. Pirmosios instancijos teismas iš ekspertizės akto nustatė, jog automobilių aikštelės danga suprojektuota ne pagal detalųjį planą, danga netinkama automobilių eismui, aikštelė eksploatuota su neadekvačia želdynų priežiūra, dėl to atsakomybę turėtų prisiimti projektuotoja UAB „Šiltas namas“. Atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė, užsakovo VDU pageidavimu, pakeitė projektinius sprendinius dėl trinkelių užpildymo ne augaliniu sluoksniu, o skalda, nepasidomėjusi, kokią įtaką šie pakeitimai turės automobilių aikštelei, tokiu neveikimu prisidėjo prie atsiradusių nuostolių padidėjimo. Aplinkybė, jog ieškovė į sąmatą įtraukė ir darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje (ekspertizės akto 11 priedas, civilinė byla Nr. e2-303-413/2020), padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikusi šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, sudarė pagrindą mažinti prašomą priteisti 65 260,79 Eur sumą per pusę (nustatyti mišrios kaltės proporciją: ieškovei ir atsakovei tenkant po 50 proc.) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32 630,40 Eur defektų šalinimo išlaidas.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2A-495-450/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, susiedamas ieškinio senaties termino pradžią su 2019 m. liepos 31 d. ekspertizės akto gavimu Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-303-413/2020, netinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą ir dėl to neteisingai nusprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas nustatė, kad užsakovas VDU 2016 m. birželio 13 d. raštu ieškovei, be kita ko, pranešė ir apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus, pridėto darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąrašo 15 eilutėje nurodydama, jog automobilių stovėjimo aikštelėje ažūrinė danga su žolės intarpais įrengta nekokybiškai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad 2016 m. birželio 13 d. raštas, kuris adresuotas ieškovei, laikytinas užsakovės pareiškimu ieškovei apie darbų rezultato trūkumus, todėl šio rašto ir sąrašo surašymo data vertintina kaip ieškinio senaties termino pradžia, nes šiuo atveju pakanka nustatyti vien objektyvųjį momentą (datą), kada užsakovas pareiškė apie subrangovės atliktų darbų trūkumus.
16. Apeliacinės instancijos teismas, ex officio (savo iniciatyva) spręsdamas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šio termino atnaujinti ir jis neatnaujintinas, nes ieškovė yra profesionalus ūkio subjektas, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui būtų objektyviai trukdžiusios ginti galimai pažeistą teisę.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl trinkelių paklojimo technologijos nevertins ir dėl jos nepasisakys, tačiau atsakovės ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamai parinktų medžiagų (ažūrinių plytelių) kolegija vertino kaip nepakankamai motyvuotą ir nepagrįstą bylos įrodymų vertinimu.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiek iš prie subrangos sutarties pridėtos sąmatos (5 eilutė), tiek ir iš rangovės parengto ir patvirtinto techninio projekto sklypo sutvarkymo dalies „Dangų įrengimo detalės“ matyti, jog atsakovei buvo suformuluota užduotis atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, naudojant būtent ažūrines trinkeles. Teismas nusprendė, kad šalims sutarus, jog atsakovė aikštelės įrengimo darbus atliks pagal prie sutarties pridedamas sąmatas ir techninį projektą (subrangos sutarties 1 punktas), atsakovė turėjo pareigą vadovautis būtent šiais dokumentais, todėl tiek sąmatoje, tiek ir techniniame projekte, kurį parengė ieškovė, veikusi užsakovės vardu, ir kuriam pritarė užsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas, ieškovei aiškiai suformulavus užduotį dėl subrangos sutartimi atliktinų darbų ir naudotinų medžiagų – ažūrinių trinkelių, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už netinkamą medžiagų parinkimą. Šiuo atveju atsakomybė už netinkamus projektinius sprendimus automobilių stovėjimo aikštelei parenkant transportui netinkamas ažūrines trinkeles tenka sutartį su užsakovu VDU sudariusiai ir prievolę parengti projektavimo dokumentus prisiėmusiai generalinei rangovei – ieškovei.
19. Nustatęs, kad atsakovė ažūrinių trinkelių gamintojos UAB „Perdanga“ eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. VLNT00005356-2003, kurioje nurodyta produkto paskirtis („Betoniniai gatvių ir parkų tvarkymo elementai naudojami sodų, parkų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai landšafto architektūrai sutvarkyti. Neleistina, kad šiuos gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo“), pateikė užsakovės pusėje veikusiam techniniam prižiūrėtojui ir ieškovei (generalinei rangovei), apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie konkrečių ažūrinių trinkelių panaudojimą objekte, todėl ieškovė, neprieštaravusi tam, jog ažūrinės trinkelės būtų panaudotos automobilių aikštelei įrengti, neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo sutarties kaip trūkumu ir reikalauti su tokiu darbų atlikimu siejamų padarinių pašalinimo išlaidų (CK 6.689 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ažūrinių trinkelių panaudojimas automobilių aikštelei įrengti objekte buvo akivaizdžiai matomas šalims pasirašant 2015 m. rugpjūčio 27 d. statybos užbaigimo aktą, taigi ieškovė, priėmusi tokį darbų rezultatą, neteko teisės remtis netinkamai atliktų darbų kokybės faktu (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės atsakomybės dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų, kuriuos lėmė netinkamai parinktos medžiagos (ažūrinių trinkelės), todėl konstatavo, kad atsakovei pareikštas reikalavimas atlyginti šių defektų ištaisymo išlaidas netenkintinas.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e3K-3-207-701/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
23. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad teismai nenustatė ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti faktinės aplinkybės – kada ieškovė, kaip generalinė rangovė, pateikė atsakovei, kaip subrangovei, pareiškimą dėl atliktų darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Pažymėjo, kad teismai nevertino, ar nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys aktualiu ieškinio senaties taikymo aspektu iš esmės negalėtų būti laikomas ieškovės pareiškimu apie darbų trūkumus, o tokio pareiškimo įteikimo atsakovei diena negalėtų būti atskaitos taškas pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį nustatant ieškinio senaties termino pradžią.
24. Kasacinis teismas nurodė, kad nors ieškovei apie ketinamas naudoti ažūrines trinkeles bei jų savybes buvo žinoma prieš pradedant darbus, tačiau byloje nekonstatuota, kad atsakovė būtų įspėjusi ieškovę, jog dėl tokių ketinamų naudoti trinkelių ar apskritai bet kurių ažūrinių trinkelių naudojimo nebus pasiekta norimo rezultato. Atsakovė, būdama statybų srities specialistė ir veikdama savo rizika, atliko automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, žinodama (ar turėdama žinoti), kad tam tikrų medžiagų (konkrečiu atveju – trinkelių, naudojamų sodų, parkų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai kraštovaizdžio architektūrai sutvarkyti), neatitinkančių kokybės reikalavimų, panaudojimas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nurodęs, kad ieškovė, žinodama apie konkrečių trinkelių panaudojimą automobilių aikštelei įrengti, tam neprieštaravo ir todėl neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo sutarties kaip trūkumu.
25. Kasacinis teismas kaip nepagrįstą vertino ir apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad netinkamos kokybės (paskirties) trinkelės darbų priėmimo metu buvo akivaizdžiai matomas trūkumas ir ieškovė, to neužfiksavus šalims pasirašant 2015 m. rugpjūčio 27 d. statybos užbaigimo aktą, priėmusi tokį darbų rezultatą, neteko teisės remtis netinkamai atliktų darbų kokybės faktu. Teismas nustatė, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė momento, kada atsakovė, būdama subrangove, perdavė darbų rezultatą ieškovei, kaip generalinei rangovei, ir kokie duomenys buvo užfiksuoti perduodant darbų rezultatą, nes darbų rezultato trūkumai kiekvienu atveju vertinami individualiai ir tai sudaro fakto klausimą, kurio kasacinis teismas nenagrinėja.
III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir rašytinių paaiškinimų argumentai
26. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Gerbūvio projektai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties yra prieštaringa, nes teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido vienerių metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu, bet tuo pačiu nurodė, jog ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. liepos 31 d., ekspertizės akto apie darbų rezultato trūkumus gavimo dienos, o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. net pagal teismo skaičiuotą ieškinio senaties termino pradžios datą (2019 m. liepos 31 d.) ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.
26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios datą siejo su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 2019 m. liepos 31 d. gautu ekspertizės aktu, nes užsakovas VDU apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus ieškovei pranešė dar 2016 m. birželio 13 d. Pati ieškovė patvirtino, kad užsakovo reikalavimai dėl darbų defektų buvo reiškiami atskirais pranešimais nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. kovo 21 d., todėl ieškovė suprato ar bent turėjo suprasti, jog dėl automobilių aikštelės darbus vykdžiusios atsakovės galbūt netinkamai atliktų darbų, privalės atlyginti užsakovui žalą. Nepaisant to, ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems metams nuo sužinojimo apie defektų atsiradimą.
26.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę kitoje civilinėje byloje
Nr. e2-303-413/2020 pateiktam teismo ekspertizės aktui, kuris vertintinas kritiškai: ekspertizės akto tiriamoji dalis ir išvados skiriasi, akte nurodyta atsakomybė dėl netinkamų ažūrinių trinkelių parinkimo ne tik ginčo šalims, tačiau atsakingu asmeniu už šiuos trūkumus įvardytas ir techninis prižiūrėtojas, kuris nepatikrino atliktų darbų, nevertino, ar jie atlikti pagal projektą, leido naudoti trinkeles, kurios nebuvo tinkamos automobilių aikštelei įrengti.
26.4. Atsakovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus pagal prie subrangos sutarties pridedamas sąmatas ir techninį projektą, kuriuose aiškiai nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui naudojama ažūrinė danga su žolės intarpais, todėl atsakovė nėra atsakinga už techninio projekto sprendinio aikštelėje iškloti netinkamas plyteles įgyvendinimą. Atsakomybė už netinkamus projektinius sprendimus automobilių stovėjimo aikštelei parenkant transportui netinkamas ažūrines trinkeles tenka sutartį su užsakovu sudariusiai ir prievolę parengti projektavimo dokumentus prisiėmusiai generalinei rangovei, t. y. ieškovei.
26.5. Grindinio trinkelių specifikacijos (įskaitant ir atsakovės panaudotų ažūrinių trinkelių techninės savybes ir jų naudojimo paskirtį), ieškovei buvo žinomos iš anksto, dar prieš trinkelių naudojimą. Teismas ignoravo faktą, kad sprendimas naudoti būtent tokias ažūrines trinkeles buvo iš anksto suderintas su užsakovu VDU, techniniu prižiūrėtoju ir pačia ieškove, kurie šiam sprendimui pritarė, todėl pagal užsakovo, generalinės rangovės ir jų naudai veikusio techninio prižiūrėtojo nurodymus statybos darbus vykdžiusi atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ažūrinių trinkelių paklojimą automobilių aikštelėje.
26.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisę (pareigą) vykdyti statybų techninę priežiūrą ir patikrinti priimamus darbus. Teismas, nustatęs byloje faktą, kad ieškovė, santykyje su atsakove veikusi kaip užsakovė, nevykdė pareigos vykdyti statybų techninę priežiūrą, priimdama darbus, jokių pretenzijų atsakovei dėl ažūrinių trinkelių panaudojimo nepareiškė, nepagrįstai netaikė ieškovei CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalyse, 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų teisinių pasekmių, t. y. jog ieškovė neturi teisės ginčyti rangovo atliktų darbų kokybės. Teismas neteisingai nustatė ir ieškovės bei atsakovės mišrios kaltės proporcijos dydį, t. y. po 50 proc. kiekvienai ginčo šaliai.
26.7. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad į reikalaujamą 65 260,79 Eur sumą ieškovė nepagrįstai įtraukė darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje, taip padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikė šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės ½ dalį sumos, skaičiuotinos nuo visos reikalaujamos 65 260,79 Eur sumos (neatimant darbų, kurių atsakovė neatliko ir ieškovės nepagrįstai į sąmatą įtrauktų papildomų darbų).
26.8. Nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Statinio statybos užbaigimo akto dienos, t. y. pastaruosius ketverius metus atsakovės atliktų darbų rezultatu užsakovas faktiškai naudojasi be jokių trukdžių ar nepatogumų.
27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašo jį pašalinti iš bylos dalyvaujančių asmenų sąrašo, kaip neturintį teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
27.1. Ieškinio dalyku nurodomi statybos ir projektavimo darbų trūkumai nėra susiję su trečiojo asmens veiksmais ar neveikimu. Trečiasis asmuo, kaip objekte techninę priežiūrą atlikęs subjektas, sutartį su užsakovu vykdė tinkamai. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ nebuvo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių dalyve, todėl galiojant sutarties uždarumo principui, rangovei teikiant bet kokias pretenzijas subrangovei, ginčo išsprendimas negali daryti įtakos trečiosios šalies, kuri nėra konkretaus teisinio santykio (sutarties) dalyvė, teisėms ir pareigoms. Nei ieškovė, nei atsakovė negali pareikšti reikalavimo trečiajam asmeniui regreso tvarka.
27.2. Jeigu projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta, jog automobilių aikštelės danga yra ažūrinės trinkelės, techninis prižiūrėtojas turi vertinti, ar darbai yra atlikti pagal projektą. Jeigu užsakovas nurodė darbų būdą ir metodą, dėl to nereikalinga keisti techninio projekto sprendinių, toks darbų atlikimo metodas laikytinas tinkamu. Rangovas turi pareigą parinkti statybos medžiagas objekte, kad jos atitiktų sutarties, projektų ir teisės aktų reikalavimus. Rangovas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, nepaisant, jog užsakovas šiuos darbus priėmė ir trūkumai paaiškėjo vėliau
. 28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 17 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje pažymėjo, jog bylą nagrinėję teismai nenustatė garantinio termino pagal įstatymą pradžios ir pabaigos momentų, t. y. faktinės aplinkybės, kada atsakovė perdavė darbų rezultatą ieškovei. Byloje esantys duomenys: 1) 2014 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. GPA Nr. 790 (37 451,72 Eur sumai) ir atliktų darbų aktas (37 451,72 Eur sumai); 2) 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. GPA Nr. 824 (635,25 Eur sumai) ir atliktų darbų aktas Nr. 15/03-1 (635,25 Eur sumai); 3) 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. GPA Nr. 825 (15 394,15 Eur sumai) ir atliktų darbų aktas Nr. 15/03-2 (15 394,15 Eur sumai, patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. kovo 5 d. atsakovei (kaip subrangovei) perdavus savo atliktų darbų rezultatą ieškovei (generalinei rangovei), būtent ieškovė turėjo pareigą patikrinti atsakovės atliktus darbus ne tik jų kokybės aspektu, bet ir jų atitiktį techninio bei darbo projektų atžvilgiu. Nurodo, kad ieškovei apie atsakovės galbūt netinkamai atliktus automobilių aikštelės įrengimo darbus tapo žinoma po to, kai užsakovas (VDU) 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškė pretenzijas ieškovei, todėl darytina išvada, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė praėjus daugiau 4 metams. Be to, nustatant objektyvųjį – ieškovės pareiškimo atsakovei apie trūkumus – momentą, svarbus yra ieškovės 2018 m. liepos 7 d. atsiliepimas į VDU ieškinį, kuris tiek turinio, tiek formos prasme laikytinas generalinio rangovo pareiškimu subrangovui apie trūkumus. Taip pat nurodo, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus įsipareigojo atlikti pagal ieškovės parengtą techninį projektą ir prie subrangos sutarties su ieškove suderintą, kai už techninio projekto sprendinių, numatančių aikštelei įrengti naudoti būtent ažūrines trinkeles, parengimą buvo atsakinga generalinio rangovo vardu veikusi ieškovė. Dėl to darytina išvada, jog atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už sprendinio aikštelėje iškloti galbūt netinkamas ažūrines plyteles įgyvendinimą, tačiau, teismui pripažinus, kad atsakovė yra atsakinga dėl užsakovui padarytos žalos atlyginimo, teismas turėtų spręsti, ar pagrįstai iš atsakovės buvo priteista ½ dalis automobilių aikštelės defektų šalinimo darbų sumos.
29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 10 d. gauti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad trečiasis asmuo neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes ieškinio dalyku nurodomi statybos darbų ir projektavimo darbų trūkumai nėra niekaip susiję su trečiojo asmens veiksmais ar neveikimu. Taip pat nurodoma, kad trečiasis asmuo nebuvo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių dalyviu, todėl galiojant sutarties uždarymo principui, rangovui teikiant bet kokias pretenzijas subrangovui, tokio ginčo išsprendimas negali turėti įtakos trečiosios šalies, kuri nėra to konkretaus teisinio santykio (sutarties) dalyvis, teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Anksčiau aptarta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-495-450/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė. Nesutikdama su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kasacinį skundą teikė ieškovė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdama į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus argumentus ir išaiškinimus, padarytas išvadas bei apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iš naujo bylos apimtį, bylos nagrinėjimo metu gautus atsakovės ir trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus, teisėjų kolegija pasisakys dėl ieškinio senaties taikymo, taip pat dėl atsakovės civilinės atsakomybės, atlikus sutartus statybos rangos darbus – šie klausimai sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ginčo ribas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
32. Atsakovė su 2022 m. spalio 17 d. rašytiniais paaiškinimais (nutarties 28 punktas) pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2014 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GPA Nr. 790 (37 451,72 Eur sumai) ir Atliktų darbų aktą (37 451,72 Eur sumai); 2) 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GPA Nr. 824 (635,25 Eur sumai) ir Atliktų darbų aktą Nr. 15/03-1 (635,25 Eur sumai); 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GPA Nr. 825 (15 394,15 Eur sumai) ir Atliktų darbų aktą Nr. 15/03-2 (15 394,15 Eur sumai).
33. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
34. Įvertinus tai, kad atsakovės su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl atsakovės su rašytiniais paaiškinimais pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami visų įrodymų kontekste.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
35. Byloje nustatyta, kad užsakovas VDU ir UAB „Kaunesta“, UAB „Avona“, UAB „Šiltas namas“, veikiančios pagal 2013 m. liepos 16 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 2013/07/16-1, 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį Nr. 45-96 (toliau – ir rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio Kaune, V. Čepinskio g. 5, rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus bei ištaisyti defektus (2 punktas).
36. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad ginčo objekto techninį ir darbo projektus parengė UAB „Šiltas namas“.
37. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2014 m. balandžio 1 d. sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. CPO33400.
38. Ieškovė UAB „Kaunesta“ ir atsakovė UAB „Gerbūvio projektai“ 2014 m. spalio 22 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 14/10/22, kurios pagrindu atsakovė nurodytame objekte įsipareigojo atlikti dalį ieškovės darbų – įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pagal pridedamą sąmatą ir techninį projektą.
39. Visi statybos darbai pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. rangos sutartį buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., pasirašant statybos užbaigimo aktą Nr. SuA-20 150827-00346. Pagal rangos sutarties 11.2 papunktį atliktų darbų garantinis terminas nustatomas pagal CK 6.698 straipsnio nuostatas.
40. VDU 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl statybos darbų defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidų priteisimo iš ieškovės (generalinio rangovo) ir kitų jungtinėje veikloje veikusių rangovių (UAB „Šiltas namas“, UAB „Avona“) (civilinės bylos Nr. e2-303-413/2020). Į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktos UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, UAB „Gerbūvio projektai“, UAB „Dengsta“, UAB „RV Inžinerija“, draudimo kompanija AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Minėtoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir, be kita ko, nustatyta, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelę įrengė nekokybiškai, pažeisdama Techninio projekto reikalavimus, įrengimo technologiją, netinkamomis medžiagomis; bendra nustatytų defektų šalinimo išlaidų vertė 419 671,56 Eur. Ieškovė ir VDU 2020 m. liepos 8 d. sudarė taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaidų defektams šalinimo atlyginimo bei kurią Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino. Taikos sutartimi ieškovė, UAB „Šiltas namas“ ir UAB „Avona“ už objekte įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimą įsipareigojo užsakovui sumokėti 65 560,79 Eur.
Dėl ieškinio senaties
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. e3K-3-207-701/2022 padarė išvadą, kad teismai nenustatė ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti faktinės aplinkybės – kada ieškovė, kaip generalinė rangovė, pateikė atsakovei, kaip subrangovei, pareiškimą dėl atliktų darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Taip pat pažymėjo, kad teismai nevertino, ar nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys aktualiu ieškinio senaties taikymo aspektu iš esmės negalėtų būti laikomas ieškovės pareiškimu apie darbų trūkumus, o tokio pareiškimo įteikimo atsakovei diena negalėtų būti atskaitos taškas pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį nustatant ieškinio senaties termino pradžią.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (kaip subrangovė) atliktus automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus (jų rezultatą) ieškovei (kaip generalinei rangovei) perdavė 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. kovo 5 d. (galutinis darbų pridavimo terminas), o ieškovė užsakovui – 2015 m. rugpjūčio 27 d. Užsakovas VDU 2016 m. birželio 13 d. raštu ieškovei pranešė apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus nurodydamas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ažūrinė danga su žolės intarpais įrengta nekokybiškai. VDU 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl statybos darbų defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidų priteisimo iš ieškovės (generalinio rangovo) ir kitų jungtinėje veikloje veikusių rangovių (UAB „Šiltas namas“, UAB „Avona“) (civilinės bylos Nr. e2-303-413/2020). Ieškovė Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1901-413/2018 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-303-414/2020) 2018 m. liepos 4 d. pateikė atsiliepimą į užsakovės VDU ieškinį, kuriame nurodė, jog jai yra žinoma apie užsakovo Vytauto Didžiojo Universiteto pretenzijas dėl automobilių aikštelės darbų trūkumų ir ji „peradresuoja“ šiuos reikalavimus darbus atlikusiai UAB „Gerbūvio projektai“, kurią prašo įtraukti į minėtą bylą trečiuoju asmeniu. Užsakovė VDU, UAB „Kaunesta“, UAB „Avona“ ir UAB „Šiltas namas“ 2020 m. liepos 8 d. sudarė taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaidų defektams šalinimo atlyginimo bei kurią Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino. Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Pagal subrangos sutarties 28 punktą sutarties objekto darbams nustatomas 5 metų garantinis laikas, 10 metų – paslėptiems statinio elementams, 20 metų – esant tyčia paslėptiems defektams.
43. Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, kad perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Taigi, garantiniai terminai nustato laiko tarpą per kurį užsakovas turi nustatyti atliktų darbų rezultato trūkumus ir tik trūkumus nustatęs per šiuos terminus, gali reikšti rangovui pagrįstą reikalavimą, tačiau po šių trūkumų nustatymo tam tikro momento prasideda ieškinio senatis, t. y. tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-129-1075/2020). Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-207-701/2022 motyvus dėl ieškinio senaties taikymo, pripažintina, kad garantinis 5 metų terminas pagal subrangos sutartį suėjo 2020 m. kovo 5 d. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su atsakovės pozicija, kad objektyviuoju momentu apie pareiškimą dėl trūkumų laikytina data, kai ieškovė teismo procesiniame dokumente – atsiliepime (ieškovė Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-303-414/2020 pateikusi atsiliepimą į užsakovo VDU ieškinį, nurodė, kad jai yra žinoma apie automobilių aikštelėje atliktų darbų, kuriuos atliko UAB „Kaunesta“ trūkumus) į užsakovo VDU ieškinį, nurodė reikalavimų perkėlimą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukiamam asmeniui, šiuo atveju UAB „Gerbūvio projektai“, todėl konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 dalis) prasidėjo 2018 m. liepos 4 d. ir suėjo 2019 m. liepos 4 d. Ieškovei per vienerius metus nuo pretenzijos atsakovei pareiškimo nepareiškus ieškinio, tačiau tokį reikalavimą iš esmės pareiškus 2020 m. liepos 31 d., pateikiant ieškinį, darytina išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).
45. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nereiškė, tačiau praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovė, nors ir būdama statybų rangos srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni elgesio standartai, tinkamai neįgyvendino savo teisės pareikšti ieškinį atsakovei dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, tačiau ieškinio nepateikimą lėmė kitos objektyvios aplinkybės.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės per CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų terminą nepareiškimas ieškinio pateisintinas atitinkamomis priežastimis, kai ieškovė pirmiausia prioritetą suteikė jau jai iškeltai bylai, siekdama įvertinti, ar užsakovo VDU ieškinys, kuris buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020, kartu jau toje byloje nurodant procesine tvarka ryšį su UAB „Kaunesta“ dėl galimų trečiojo asmens teisių ir pareigų ateityje, buvo pagrįstas. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, nurodytais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jog ieškovei apie atsakovės netinkamai atliktus automobilių aikštelės įrengimo darbus, tapo žinoma Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 gavus 2019 m. liepos 31 d. teismo ekspertizės aktą, kuriuo, teismui paskyrus ekspertizę ir sustabdžius bylos nagrinėjimą, buvo renkamos specialios žinios dėl paaiškėjusių per garantinį laikotarpį darbų defektų priežasčių. Pažymėtina, kad, jei net formaliai ieškovė nebūtų praleidusi ieškinio senaties termino, t. y. kad ieškinį atsakovei būtų pareiškusi iki 2019 m. liepos 4 d., tačiau pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją, civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei būtų buvusi sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iki tol, kol bus išnagrinėta anksčiau iškelta Kauno apygardos teisme byla Nr. e2-303-414/2020 dėl joje tiriamų dalies tų pačių esminių faktinių aplinkybių, kai atsakovė UAB Kaunesta“ minėtoje byloje būdama trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje turėjo procesines galimybes padėti gintis atsakovei nuo ieškinio reikalavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, susijusias su tokio ieškinio nepareiškimu, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti ieškovei dėl pateisinamų priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą.
Dėl generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybės paskirstymo, kai subrangovas darbus atlieka iš savo pasirinktų netinkamos kokybės medžiagų
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatė, kad nors ieškovei apie ketinamas naudoti ažūrines trinkeles bei jų savybes buvo žinoma prieš pradedant darbus, tačiau byloje nekonstatuota, kad atsakovė būtų įspėjusi ieškovę, jog dėl tokių ketinamų naudoti trinkelių ar apskritai bet kurių ažūrinių trinkelių naudojimo nebus pasiekta norimo rezultato. Atsakovė, būdama statybų srities specialistė ir veikdama savo rizika, atliko automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, žinodama (ar turėdama žinoti), kad tam tikrų medžiagų (konkrečiu atveju – trinkelių, naudojamų sodų, parkų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai kraštovaizdžio architektūrai sutvarkyti), neatitinkančių kokybės reikalavimų, panaudojimas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nurodęs, kad ieškovė, žinodama apie konkrečių trinkelių panaudojimą automobilių aikštelei įrengti, tam neprieštaravo ir todėl neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo sutarties kaip trūkumu.
48. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindinė ir būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.
49. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
50. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022)
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal subrangos sutartį ieškovė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė objekte atliks dalį užsakovui VDU įsipareigotų įvykdyti darbų – įrengs automobilių stovėjimo aikštelę pagal pridedamą sąmatą ir techninį projektą. Pagal subrangos sutarties 11 punktą atsakovė (subrangovas) atsako už darbams panaudotų medžiagų kokybę, pateikdamas medžiagų, gaminių ir konstrukcijų sertifikatus, galiojančius Lietuvos Respublikoje. Pagal subrangos sutarties 29 punktą jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose, tai užsakovas (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad vykdytojas (atsakovė) juos ištaisytų savo sąskaitą.
52. Ieškovė atsakovės atliktų statybos rangos darbų defektų faktą įrodinėjo 2019 m. liepos 31 d. teismo ekspertizės aktu (toliau – ir ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, jog atlikus statybinę techninę ekspertizę dėl atliktų ir užbaigtų projektavimo bei statybos darbų kokybės patikrinimo Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2–303–413/2020 nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje be ažūrinių trinkelių paklojimo technologijos nesilaikymo, naudotos trinkelės yra netinkamos automobilių aikštelių įrengimui.
53. Ekspertizės akte atsakant į 11–ąjį klausimą, nurodyta, kad ažūrinės betono trinkelės nėra skirtos naudoti ten, kur vyksta automobilių eismas; trinkelių gamintojas eksploatacinių savybių deklaracijoje taip pat nurodo, jog jos naudojamos sodų, pėsčiųjų takų, aikštelių, landšafto architektūrai sutvarkyti, trinkelių negali veikti apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo.
54. Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės akte atsakant į 15–ąjį klausimą dėl priežastinio ryšio tarp dalyvių veiksmų ir nustatytų defektų, nurodyta, kad dėl netinkamų trinkelių panaudojimo yra atsakingas projektuotojas, rangovas ir techninis prižiūrėtojas, o būtent: rangovas, nes suprojektavo automobilių aikštelės dangą ne pagal detalųjį planą, netinkamą automobilių eismui, su neadekvačia želdynų priežiūra eksploatuojant tokią aikštelę; rangovas, nes įrengė automobilių aikštelės dangą panaudojęs netinkamas trinkeles; techninis prižiūrėtojas, nes leido naudoti trinkeles, netinkamas automobilių aikštelei įrengti. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad be ažūrinių trinkelių paklojimo technologijos nesilaikymo šios trinkelės iš viso yra netinkamos automobilių aikštelių įrengimui.
55. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra statybos veikla užsiimanti savo srities profesionalė, todėl laikoma verslininkė. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju subrangovui (atsakovei) nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių.
56. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. ekspertizės akte nurodyta, jog „ažūrinės trinkelės paklotos ne pagal trinkelių klojimo technologiją ir ne pagal Projektą: trinkelės turėjo būti klojamos ant 0/5 frakcijos skaldos atsijų 3 cm storio sluoksnio su ne daugiau 5 proc. mineralinių dulkių kiekiu. Ant trinkelių viršaus turėjo būti užšluojamos smulkios skaldos atsijos 0/2 frakcijos, kurių funkcija yra surišti atskiras trinkeles į vieną ištisą sluoksnį. Smulkios skaldos sutankinimui galima buvo purkšti vandenį. Tokiu būdu paruošus pagrindus į ažūrinių trinkelių vidų buvo galima berti ne tik juodžemį, bet ir skaldą. Kad pašalinti trinkelių judėjimą reikalinga jas visas nurinkti, išlyginti esamą pagrindą, sutankinti, pakloti kokybiškos 3 cm skaldos atsijų, pakloti trinkeles ir užkiliuoti (užšluoti) skaldos atsijomis. Trinkelės turi būti parinktos tinkamos automobilių transportui.“.
57. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, vykdydama subrangos sutartį, objekte atliko automobilių aikštelės įrengimo darbus, tačiau byloje keliamas ginčas dėl to, ar atsakovė priėmė tinkamus technologinius sprendimus atliekant subrangos darbus, ir kas turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo technologinio sprendimo atliekant statybos subrangos darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, bylos šalių nurodytus argumentus, taip pat 2018 m. liepos 31 d. ekspertizės akte pateiktas išvadas, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė pasirinktas netinkamas trinkelių klojimo sprendimas lėmė tai, jog atsakovė objekte netinkamai atliko automobilių aikštelės įrengimo darbus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų įspėjusi ieškovę ar užsakovą VDU dėl netinkamų trinkelių pasirinkimo, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė ar užsakovas VDU būtų sutikę su atsakovės pasirinktu sprendiniu dėl trinkelių klojimo automobilių aikštelėje.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, būdama statybų rangos darbų srities profesionalė, pastebėjusi, kad šiuo konkrečiu atveju parinktos ažūrinės trinkelės yra netinkamos kloti automobilių aikštelėje, turėjo sustabdyti vykdomus darbus ir apie tai informuoti tiek ieškovę, tiek užsakovą bei pasiūlyti tinkamą ginčo situacijoje sprendimą. Darytina išvada, kad jeigu atsakovė apie parinktas netinkamas ažūrines trinkeles būtų laiku informavusi ieškovę ir (ar) užsakovą, ginčo šalys būtų priėmusios kitą technologinį sprendimą ir užsakovui VDU žala nebūtų padaryta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, irgi būdama statybos rangos darbų profesionalė, savo pastabas dėl atsakovės atliktų darbų pateikė ne iš karto, o tik po to, kai šie trūkumai išryškėjo, todėl šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atsakingos dėl atsiradusių nuostolių.
59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad automobilių aikštelės defektų šalinimo išlaidų suma (65 260,79 Eur) lygiomis dalimis turėtų būti priteista iš automobilių aikštelės darbų vykdymo ir priežiūros dalyvių – ieškovės, UAB „Šiltas namas“, UAB „Avona“, techninio prižiūrėtojo UAB „Statybos inžinerinės paslaugos“ ir atsakovės. Pažymėtina, kad nors sąvoka „siurprizinis teismo sprendimas“ CPK nėra įtvirtinta, draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-969/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-228-403/2018). Šis draudimas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausyta, kuria, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai ir šalims būtų apribota galimybė gintis nuo jų atžvilgiu pareiktų reikalavimų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siurprizinio sprendimo priėmimo draudimas iš esmės taikytinas faktiniams šalių argumentams – teisinio ieškinio pagrindo identifikavimas, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas, negali būti šalių vertinamas, kaip siurprizinis, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tai yra atliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, jog dėl automobilių aikštelės defektų šalinimo atsakomybę turėtų prisiimti ir kiti asmenys. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išsprendęs klausimą dėl UAB „Šiltas namas“, UAB „Avona“ ir UAB „Statybos inžinerinės paslaugos“ civilinės atsakomybės taikymo, priimtų siurprizinį sprendimą šių asmenų atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl šių juridinių asmenų civilinės atsakomybės dėl nuostolių, susijusių su automobilių aikštelės defektų šalinimu.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingos ieškovė ir atsakovė, toliau bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 32 630,40 Eur nuostolių atlyginimą.
Dėl nuostolių dydžio
61. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, užsakovo VDU pageidavimu, pakeitė projektinius sprendinius dėl trinkelių užpildymo ne augaliniu sluoksniu, o skalda, nepasidomėjusi, kokią įtaką šie pakeitimai turės automobilių aikštelei, tokiu neveikimu prisidėjo prie atsiradusių nuostolių padidėjimo. Aplinkybė, jog ieškovė į sąmatą įtraukė ir darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje (ekspertizės akto 11 priedas, civilinė byla Nr. e2-303-413/2020), padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikusi šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, sudarė pagrindą mažinti prašomą priteisti 65 260,79 Eur sumą per pusę (nustatyti mišrios kaltės proporciją: ieškovei ir atsakovei tenkant po 50 proc.) ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 32 630,40 Eur defektų šalinimo išlaidas.
62. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas konstatavęs, kad į reikalaujamą 65 260,79 Eur sumą ieškovė nepagrįstai įtraukė darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje, taip padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikė šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 1/2 dalį sumos, skaičiuotinos nuo visos reikalaujamos 65 260,79 Eur sumos (neatimant darbų, kurių atsakovė neatliko ir ieškovės nepagrįstai į sąmatą įtrauktų papildomų darbų). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais atsakovės argumentais.
63. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio priteisimo, vadovavosi ieškovės kartu su ieškiniu pateikta lokaline sąmata (sudaryta 2020 m. kainomis), pagal kurią preliminari defektų šalinimo darbų vertė yra 65 260,79 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pagal ekspertizės akto 11 priedo lokalinę sąmatą 2018 m. kovo mėn. kainomis, automobilių aikštelės defektų šalinimo darbų vertė yra – 54 565 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, nepagrįstai vadovavosi ieškovės kartu su ieškiniu pateikta lokaline sąmata, nes ji buvo sudaryta ieškovės direktoriaus E. K., taip pat ji buvo sudaryta ginčui neaktualiu laikotarpiu (2020 m.) ir turėjo vadovautis ekspertizės akto 11 priedo lokaline sąmata 2018 m. kovo mėn. kainomis, pagal kurią automobilių aikštelės defektų šalinimo darbų vertė yra – 54 565 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atsakingos dėl automobilių aikštelės defektų atsiradimo, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas automobilių aikštelės defektų šalinimo sumą (pagal ekspertizės akto 11 priedo lokalinę sąmatą 2018 m. kovo mėn. kainomis) lygiomis dalimis paskirstyti tarp ieškovės ir atsakovės, priteisiant ieškovei iš atsakovės 27 282,50 Eur.
64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, taip pat pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, nepagrįstai vadovavosi kartu su ieškiniu pateikta lokaline sąmata (sudaryta 2020 m. kainomis), neteisingai sprendė dėl priteistinos nuostolių sumos, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina, sumažinant priteistą nuostolių sumą bei pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
66. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Įvertinus tai, kad yra tenkinama 41,8 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų, šalims proporcingai paskirstomos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
67. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios.
68. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 1 204 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 2) 715 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 802,14 Eur suma (1 919 Eur × 41,8 / 100).
69. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) 714 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 3) 1452 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme; 4) 1452 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą pakarotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, susijęs su advokato suteikta teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytus rekomenduojamus priteisti dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 5 063,40 Eur suma (8 700 Eur × 58,2 / 100).
70. Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 261,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
71. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad jis patyrė 1 488,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl jos proporcingai atmestai / patenkintai ieškinio reikalavimų daliai yra priteisiamos iš ieškovės ir atsakovės (iš ieškovės – 866,19 Eur, iš atsakovės – 622,11 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 330, 331 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 27 282,50 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 50 ct) nuostolių (darbų trūkumų šalinimo išlaidų) atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27 282,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 866,19 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, 622,11 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus, 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 4 261,26 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Tomas Venckus