LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
susipažinusi su 2022 m. gruodžio 8 d. paduotu atsakovės Lietuvos advokatūros kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė Lietuvos advokatūra padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu panaikintas Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimas, kuriuo advokatui E. D. iškelta drausmės byla nutraukta, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai: 1) apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad Advokatų garbės teismas turėjo ištirti visus Teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13 nurodytus advokato pažeidimus, iš esmės prilygino šį įsakymą kaltinamajam aktui baudžiamajame procese. Nei Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas (toliau –Advokatūros įstatymas), nei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nesuteikia Teisingumo ministro įsakymui tokios reikšmės kaip kaltinamajam aktui. Įsakyme tik keliama prielaida dėl drausminės atsakomybės už galimus advokato padarytus pažeidimus, tačiau spręsti, ar buvo padaryti pažeidimai, ar ne yra išimtinė Advokatų garbės teismo teisė ir pareiga (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, 53 straipsnis). Advokatų garbės teismas nėra varžomas Teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo (Aprašo 56 punktas); 2) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Advokatų garbės teismo pareigą motyvuoti sprendimą aiškino kaip pareigą detaliai pasisakyti dėl kiekvieno Teisingumo ministro įsakyme nurodyto galimo pažeidimo. Aprašo 58 punktas neįpareigoja Advokatų garbės teismo išsamiai pasisakyti dėl visų įsakyme nurodytų galimų pažeidimų ir jų padarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad Advokatų garbės teismo sprendime į pagrindinius drausmės bylos faktinius ir teisinius aspektus buvo atsakyta.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas Advokatų garbės teismo veiklą reglamentuojančias teisės normas, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) 105 (vieną šimtą penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 2.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė