Civilinė byla Nr. e2-444-911/2021

Proceso Nr. 2-06-3-06023-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6;

3.2.6.1. 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

atsakovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“, tretiesiems asmenims G. A. (G. A.), AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančiai veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 37,06 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 5 d., apie 20.30 val. nuo „Universiteto“ stotelės vyko reguliariuoju reisu, miesto susisiekimo maršrutu Nr.9. Autobusas „Evobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“. Ketino išlipti iš autobuso sekančioje – „Baseino“ stotelėje, kuri yra netoli S. Dariaus ir S. Girėno bei Sportininkų gatvių sankryžos. Pamačiusi, kad autobuso važiavimo kryptimi sankryžoje dega žalias šviesoforo signalas, pasiruošė išlipti – atsistojo iš sėdimos vietos, laikėsi įsikibusi į atlošo rankeną. Tačiau sankryžoje autobusas staigiai stabdė. Dėl staigaus stabdymo ieškovė nukrito priekin ant praėjimo tako ir pajuto stiprų dešinės rankos skausmą. Autobuse buvę keleiviai ieškovę pakėlė ir padėjo atsisėsti, paskambino pagalbos telefonu, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą. „Bijūnų“ autobuso stotelėje ieškovės jau laukė greitosios medicinos pagalbos automobilis, nuvežęs ją į Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas dešinės rankos riešo lūžimas, suteikta pirmoji pagalba sugipsuojant ranką. Chirurginė operacija buvo atlikta gruodžio 13 dieną. Gruodžio 9 d. ieškovė nuvyko į keleivių transporto kooperatinę bendrovę „Gintarinis vairas“. Pasidomėjo, ar galėtų gauti gruodžio 5 d. minėto autobuso vaizdo registratoriaus įrašą. Buvo paaiškinta, kad įrašas saugomas tik 3 dienas. Tą pačią dieną pateikė prašymą vežėjui atlyginti žalą dėl patirtos traumos. Į prašymą atsakyta nebuvo. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, su kuriuo buvo sudaryta vežėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, 2020-03-13 raštu Nr. AJA/19/013989 pranešė ieškovei, kad BTA draudimo bendrovei nekils prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl 2019-12-05 įvykio. Nurodo, kad ieškovės kaltės dėl įvykio nėra, nes kelionės metu sėdėjo, o likus 200 metrų (apie 20 sekundžių trukmės važiavimui) iki „Baseino“ autobuso stotelės, kurioje ketino išlipti, atsistojo iš savo vietos ir stovėjo įsikibusi į kėdės atlošo rankeną. Atsistoti buvo būtina, nes autobusas nebūtų sustojęs stotelėje, matydamas, kad nėra išlipti norinčių keleivių. Dėl patirtos rankos traumos ieškovė neteko galimybės pilnaverčiai save apsitarnauti buityje. Gyvena viena, tad pagelbėti nėra kam. Ranka iki šiol skausminga, nepaisant reabilitacijos kurso. Tenka samdyti pagalbininkus. Patyrė dideles išlaidas vaistams (analgetikams, tepalams) ir kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas bei sugaišo tam nemažai laiko. Taip pat patyrė ir neturtinę žalą dėl orumo pažeminimo, kai dėl vairuotojo neatidumo, neatsargumo staigiai stabdant autobusą nukrito, nepajėgė atsikelti nuo grindų, dėl skausmo net negalėjo žodžio ištarti. Vairuotojas, žinodamas, kad ieškovė nukrito dėl staigaus autobuso stabdymo ir yra iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijai apie įvykį nepranešė, policijos neiškvietė, kad būtų užfiksuotas eismo įvykis, sustabdytas autobusas, apklausti vairuotojas ir autobuse esantys keleiviai ir galimi kiti liudytojai bei nustatytos visos kitos reikšmingos įvykio aplinkybės. Taipogi nesikreipė ir į darbdavį dėl tos dienos vaizdo registratoriaus įrašo išsaugojimo bei neišsaugojo įrašo pats.

2.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovė pažeidė Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223, patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 57.3. punktą, kuriame yra nurodyta, jog keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų. Atsakovas teigia, kad šis ieškovės (keleivės) pažeidimas, t. y. didelis jos neatsargumas, ir nulėmė tai, kad ji pargriuvo autobuse ir patyrė sveikatos sutrikdymą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas neįrodinėja visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tik apsiriboja trumpu įvykio aptarimu, bei teisės normų nurodymu. Tačiau įrodyti pareikštą ieškinį pareiga tenka ieškovui. Šiuo atveju turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo (jeigu toks būtų nustatytas) ir atsiradusių padarinių. Taigi, pirma, ieškovas turi įrodyti, kad G. A. vairuodamas autobusą padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Antra, tarp šio pažeidimo ir atsiradusių padarinių turi būti nustatytas ( įrodytas ) tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymint, kad šiuo metu iš byloje pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų seka, kad G. A. kelių eismo taisyklių nepažeidė, bei nepaneigta padaryta išvada, kad ieškovė nepakankamai pasirūpino savo saugumu. Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalis numato, kad tik tais atvejais, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą turėtų atlyginti apdraustasis asmuo t. y. šiuo atveju atsakovas. Todėl esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms ieškinys atsakovui turėjo būti atmetamas, reikalavimus pareiškiant draudimo kompanijai apdraudusiai atsakovo civilinę atsakomybę. 

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ (atsakovo) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (Poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimu laikotarpiu nuo 2019-10-12 iki 2020-10-11. BTA 2019-12-12 gavo pranešimą apie 2019-12-12 įvykusį adresu Minijos g., Klaipėdoje ir registravo žalos bylą Nr. AJA/19/013989 ir pradėjo tirti šį įvyki, siekiant išsiaiškinti, ar tai draudžiamasis įvykis pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Surinkus visus reikalingus dokumentus, 2020-07-09 BTA pateikė ieškovei galutinį pranešimą dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/013989, kuriame išdėstė, kad BTA bendrovei deklaruotomis įvykio aplinkybėmis bei gauto 2020-07-08 Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020-06-04 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog EVOBUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ kelių eismo taisyklių nepažeidė, tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių yra keleivės T. S. neatsargumas, darytina išvada, jog BTA apdraustos transporto priemonės valdytojui atsakomybė dėl sukelto eismo įvykio bei jo metu padarytos žalos nekyla. ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo autobuso valdytojo vairuotojo veiksmų, o pati ieškovė elgėsi neatsargiai ir tai tapo žalos priežastimi. Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.270 str.

4.       Trečiasis asmuo G. A. (G. A.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Prašymų negauta.

5.       Teismo posėdyje ieškovė T. S. palaikė ieškinį, jame ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad važiavo autobusu nuo „Universiteto“ stotelės, turėjo išlipti „Baseino“ stotelėje. Kai autobusas privažiavo prie Laivų direkcijos pastato, iki šviesoforo buvo likę apie 100 m, ieškovė pamatė, kad dega žalias signalas, pakilo nuo sėdimos vietos ir laikėsi už sėdynės. Autobusas staigiai stabdė, todėl parkrito. Vėliau neatsimena kaip viskas įvyko, atsipeikėjo jau gulėdama ant grindų netoli vairuotojo kabinos. Į įvykio vietą policija nebuvo kviesta. Pati ieškovė iškviesti policijos negalėjo. Žmonės padėjo jai atsikelti nuo grindų. Greitajai pagalbai paskambino moteris, kuri padėjo ieškovei atsikelti. Prie vairuotojo kabinos sėdėjo dvi moteris, kurios tarpusavyje kalbėjo, kad prie šviesoforo buvo kažkokia mašina, dėl to staigiai autobusas stabdė. Dėl šio įvykio buvo traumuota, jai 2019-12-13 buvo atlikta operacija, dabar rankoje yra metalinė plokštelė.

6.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. Jokių objektyvių įrodymų nėra, išskyrus ieškovės parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad vairuotojo, vairavusio tuo metu autobusą, kaltės nėra. Vairuotojas stabdė dėl kito automobilio neteisingo manevravimo. Nesant nustatytos kaltės, svarstyti apie atsakomybės sąlygas, kurios yra būtinos, nėra pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

7.       Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d., apie 20.30 val. ieškovė vyko autobusu „Evobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. 9, nuo „Universiteto“ stotelės ir ketino išlipti iš autobuso „Baseino“ stotelėje. Autobusui važiuojant Dariaus ir Girėno gatve, artėjant prie Dariaus ir Girėno gatvės ir Sportininkų g. sankryžos, ieškovė, pamačiusi degantį žalią šviesoforo signalą, atsistojo nuo savo sėdimos vietos, ruošėsi išlipti už sankryžos netoliese esančioje „Baseino“ stotelėje, tačiau staigaus autobuso stabdymo metu ieškovė nukrito ir patyrė traumą. Ieškovei atsistoti padėjo kartu kiti autobusu važiavę žmonės. Moteris, padėjusi ieškovei atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą, kuri laukė „Bijūnų“ autobuso stotelėje ir nuvežė ieškovę į Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur ieškovei buvo diagnozuoti rankos lūžiai.

8.       Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, kad atsakovė yra autobuso EVOBUS O 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, o savininkas – J. Raudoniaus IĮ (t. 1, 30 b. l., DOK-38686, ZIP laikmenoje esantis priedas „p reg. liudijimas“).

9.       Autobusą vairavo trečiasis asmuo G. A., kuris įvykio metu dirbo Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ pagal 2018-06-08 neterminuotą darbo sutartį (t. 1, 21 b. l., DOK-37603, ZIP laikmenoje esantis priedas „A. DS“). Trečiasis asmuo G. A. 2019-12-12 pateikė rašytinį paaiškinimą atsakovės direktoriui, kuriame nurodyta: „2019-12-05 dirbau 9-o maršruto autobusu. 20.30 minučių sankryžoje prieš ,,Baseino“ stotelę sustabdžiau autobusą. Pravažiuodamas sankryžą išgirdau keleivių riksmą, kad sustočiau, todėl, kad nukrito moteris. Ją pakėlė ir aš važiavau toliau. Kita moteris iškvietė greitąją ir ,,Bijūnų“ stotelėje greitoji ją pasiėmė 20.37 min.“ (t. 1, 32 b. l., DOK-39573, ZIP laikmenoje esantis priedas „Vertimas (G. A. paaiškinimo)“).

10.       Nustatyta, kad autobusas EVOBUS O 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje (t. 1, 21 b. l., DOK-37603, ZIP laikmenoje esantis priedas „Draudimo polisas“).

11.       VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme, medicinos dokumentų išraše/siuntime, gydytojo įraše F025 nurodyta, kad 2019-12-05 21.00 val. ieškovei suteikta būtinoji pagalba, diagnozė alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2019-12-14 išraše iš medicininių dokumentų (epikrizė)/siuntime nurodyta, kad ieškovei 2019-12-13 buvo atlikta atvira repozicija ir osteosintezė rakinama plokštele ir sraigtais. VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2020-01-08 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma: „Gyd. reabilitologo k-ja: pašau konsultuoti dėl gyd. mankštos, fizioterapinės procedūros, didinti judesių amplitudę pradėti nuo 2020-01-23“. Iš kitų teismui pateiktų medicininių išrašų matyti, kad ieškovė dėl patirtos traumos lankėsi gydymo įstaigose, lankė reabilitaciją iki 2020-06-08 (t. 1, 5 b. l., CBP-7412, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedai“).

12.       Klaipėdos AVPK 2020-04-10 pranešimu ieškovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13913-20 pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį dėl kelių transporto saugumo taisyklių pažeidimo (t. 1, 5 b. l., CBP-7412, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedai“).

13.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėda-2) 2020-06-04 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad tiesioginis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių yra keleivės T. S. neatsargumas. Nagrinėjamas eismo įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas), todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. (t. 1, 5 b. l., CBP-7412, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedai“). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėda-2) 2020-08-04 nutarimu panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, 5 b. l., CBP-7412, ZIP laikmenoje esantis priedas „Nutarimas panaikinti nutarimą (dėl IT nutraukimo)“, 94 b. l., DOK-11323, Zip laikmenoje esantis priedas „2020 08 04 Nutarimas panaikinti nutarimą (dėl IT nutraukimo)“). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėda-2) 2020-09-25 nutarimu sustabdė ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad siekiant surasti ir nustatyti asmenį, sudariusį avarinę situaciją, t. y. autobusui „Evobus O 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netikėtą kliūtį sudariusio automobilio vairuotoją, atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės, tačiau toks asmuo nenustatytas, todėl ikiteisminį tyrimą yra tikslinga sustabdyti. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros rašto matyti, kad 2020-09-25 ikiteisminio tyrimo sustabdytas, po šio procesinio sprendimo priėmimo atnaujintas nebuvo.  Jokie papildomi baudžiamojo proceso veiksmai nebuvo atlikti. (t. 1, 94 b. l., DOK-11323, Zip laikmenoje esantis priedas „2020 09 25 nutarimas sustabdyti IT“).

14.       Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1-3 dalys).

15.       Civilinio kodekso

16.       Civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį atsiranda be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-104-403/2021 taip pat pažymėjo, kad civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančių veiksnių faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 23 punktas). 

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad autobusą, kurio valdytoja yra atsakovė, vairuojamą trečiojo asmens G. A. (G. A.), staigiai sustabdžius, ieškovė pargriuvo ir susilaužė ranką. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Taigi, žala ieškovės sveikatai atsirado kaip autobuso staigaus stabdymo, kuris laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, pasekmė.

18.       Kelių eismo taisyklių 135 straipsnio 4 dalis numato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio, numatančio vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigas, 3 dalį – vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.

19.       Atsakovė teigia, jog autobuso vairuotojas stabdė dėl atsiradusios kelyje kliūties – kito automobilio. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėda-2) 2020-09-25 nutarimu sustabdė ikiteisminį tyrimą, siekiant surasti ir nustatyti asmenį, sudariusį avarinę situaciją (t. 1, 94 b. l., DOK-11323, Zip laikmenoje esantis priedas „2020 09 25 nutarimas sustabdyti IT“). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėda-2) 2021-09-23 pranešime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13913-20 nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas nebuvo, jokie papildomi baudžiamojo proceso veiksmai nebuvo atlikti. Taigi, automobilis ir jo vairuotojas, kuris, pasak atsakovės, sukėlė avarinę situaciją ir dėl kurio autobuso vairuotojas staigiai stabdė, iki šiol nėra nustatytas. Taip pat nėra objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog toks automobilis iš vis buvo ir dėl jo autobuso vairuotojas staigiai stabdė autobusą.

20.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės (keleivės) pažeidimas, t. y. didelis jos neatsargumas, ir nulėmė tai, kad ji pargriuvo autobuse ir patyrė sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į bendrą viešojo transporto paslaugas teikiančio vežėjo pareigą užtikrinti eismo saugumą yra visiškai neteisinga ir neproporcinga didžiąją atidumo ir rūpestingumo naštos dalį perkelti keleiviui. Keleivis tik perka viešojo transporto paslaugas ir pagal galimybes privalo būti atidus, tačiau viešojo transporto eismo saugumą privalo užtikrinti vežėjas visomis įmanomomis priemonėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog ieškovė važiuodama keleiviniu autobusu, pamačiusi, jog autobusas artėja prie stotelės, kurioje jai reikėjo išlipti, pakilo nuo sėdynės ir laikėsi už sėdynės atlošo rankenos. Ieškovė yra 74 metų, todėl jos laikymasis gali būti ne toks stiprus, kaip jauno žmogaus, o esant staigiam ir stipriam autobuso stabdymui, bet kuris žmogus gali nuvirsti. Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad žala ieškovei, pasireiškusi sveikatos sužalojimu, atsirado dėl pačios ieškovės tyčios ar jos didelio neatsargumo (CPK 6.270 str. 1 d., CPK 178 str.). 

21.       Taigi, yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246 –  6.249, 6.270 straipsniai), todėl ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti padarytą žalą.

Dėl turtinės žalos priteisimo

22.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 37,06 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

23.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

24.       Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala, pagrįsta į bylą pateiktais čekiais už vaistus, keleivinį transportą ir kopijų darymą 37,06 Eur sumai (t. 1, 119 b. l., DOK-15506, ZIP laikmenoje esantis priedas „Kvitai“), be to atsakovė prašomos priteisti turtinės žalos dydžio ir paskaičiavimo neginčijo, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

25.        CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijai yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). 

26.       Ieškovė neturtinę žalą sieja su orumo pažeminimu, kai dėl vairuotojo neatidumo, neatsargumo staigiai stabdant autobusą nukrito, nepajėgė atsikelti nuo grindų, dėl skausmo net negalėjo žodžio ištarti, o autobuso vairuotojas net neatsiprašė už įvykį. Ieškovė nurodo, kad dėl sveikatos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

27.       Byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad ieškovei buvo diagnozuotas alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis, atlikta atvira repozicija ir osteosintezė rakinama plokštele ir sraigtais, rankos gijimui buvo taikoma ilga reabilitacija. Teismas neabejoja ieškovės paaiškinimais, kad įvykis ir sužalojimas turėjo įtakos ieškovės emocinei būklei, be kita ko, sukėlė skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į įvykio metu pažeistas neturtines vertybes – ieškovės fizinė sveikata (viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių), pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas, atlikta operacija, rekomenduotas reabilitacinis gydymas), atsakovės turtinę padėtį, teismų praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pripažintina, kad 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą. 

28.       Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-24-3515 nuspręsta ieškovei T. S. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, ieškovę atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo. Tarnyba pateikė pažymą apie 573,50 Eur išlaidas už ieškovei suteiktas advokato teisines paslaugas (185-186 b. l.). Atsakovė patyrė 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai (30 b. l., DOK-38686, ZIP laikmenoje esantys priedai, 144 b. l., DOK-19880, ZIP laikmenoje esantys priedai).

30.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Ieškovė iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi pareigą atlyginti valstybei už ieškovę patirtas išlaidas jos patenkintų reikalavimų daliai – 38 Eur žyminį mokestį (15 Eur už turtinės žalos priteisimą ir 23 Eur už neturtinės žalos priteisimą (1000 Eur x3/100x75 proc./100) bei 286,75 Eur išlaidas advokato pagalbai pamokėti (573,5 Eur /2) (CPK CPK 93 str. 2, 4 d., 96 str. 1, 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,06 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“, juridinio asmens kodas 141644590.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinė bendrovės „Gintarinis vairas“, juridinio asmens kodas 141644590, 38 Eur žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinė bendrovės „Gintarinis vairas“, juridinio asmens kodas 141644590, 286,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Luminor“ bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Kristina Serdiukienė