Baudžiamoji byla Nr. 2K-103/2011

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.1.2. (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį per nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose pagal nuolatinę gyvenamąją vietą.

Iš T. Ž. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 698,86 Lt turtinei žalai bei 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

T. Ž. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų peržengęs būtinosios ginties ribas: 2008 m. sausio 12 d., apie 3 val., pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su A. S., realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo A. S. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tyčia peržengęs būtinosios ginties ribas, kai gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, vieną kartą šovė iš 9 mm kalibro dujinio revolverio ,, R?hm RG 89 S“ šiam į veidą ir padarė šautinį kairės akies sužalojimą (sunkus sveikatos sutrikdymas), nes dėl visiško akies aklumo A. S. prarado didelę dalį (35 proc.) bendrojo darbingumo.

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo pakeisti teismų sprendimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam – padidinti priteistą neturtinės žalos kompensaciją iki 25 000 Lt.

Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus pritaikius šioje byloje, akivaizdu, kad 15 000 Lt suma neatitinka nukentėjusiojo A. S. patirtos neturtinės žalos.

            Pirma, nukentėjusiojo patirti sužalojimai turi esminės įtakos bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad A. S. patirtas sužalojimas ne trumpalaikis, jo pasekmes nukentėjusysis jaus visą gyvenimą, dėl šio sužalojimo jis prarado vienos akies regėjimą ir tai turės įtakos jo įsidarbinimo galimybėms bei veiks gyvenimo kokybę.

            Antra, vertinant T. Ž. veiksmus (šūvį į galvą, kai buvo galimybė šauti į kojas, pilvą ar krūtinės sritį) nuteistojo kaltės aspektu, galima padaryti išvadą, jog sužalojimai buvo padaryti tyčia, nes, turėdamas galimybę padaryti gerokai mažesnius sužalojimus, T. Ž. pasirinko šauti nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą.

            Trečia, pirmosios instancijos teismas 15 000 Lt neturtinės žalos kompensacijos priteisimą argumentavo turtine nuteistojo padėtimi. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi Nr. 2K-264/2009, žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi, kai nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.

            Ketvirta, nukentėjusiajam A. S. nepadaryta didelė turtinė žala, tačiau šiuo atveju didesnis dėmesys kreiptinas į itin sunkias pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė T. Ž. padaryta nusikalstama veika.

            Penkta, abiejų instancijų teismai nurodė, kad priteista nukentėjusiajam neturtinės žalos kompensacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Manome, kad teismai netinkamai šios bylos aplinkybėms taikė minėtus principus, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad sužalojimas padarytas konflikto metu, vienas iš konflikto dalyvių – nuteistasis ir toliau galės gyventi normalų gyvenimą, tuo tarpu nukentėjusiojo patirti sužalojimai lydės jį visą gyvenimą.

            Dėl neturtinės žalos specifikos piniginės kompensacijos nustatymas nukentėjusiajam yra sudėtingas procesas, todėl, siekiant nustatyti neturtinės žalos kompensacijos dydį, tikslinga atsižvelgti į teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo ir konkrečios piniginės kompensacijos nukentėjusiajam nustatymo klausimą.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2009,                   2K-487/2009, 2K-209/2010 nukentėjusiesiems iš juos sužalojusių asmenų priteista po 20 000 Lt neturtinei žalai kompensuoti, vienu atveju priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (vidurkis – 25 000 Lt). Sprendžiant klausimą dėl konkrečios nukentėjusiajam A. S. priteistinos neturtinės žalos kompensacijos, turi būti atsižvelgta į pagrindinį kriterijų – A. S. patirto sužalojimo pasekmes. Įvertinus nurodytą teismų praktiką, šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiajam už praradimus ir dvasinius išgyvenimus priteista 25 000 Lt kompensacija būtų proporcinga patirtai žalai.

            Teismams neteisingai įvertinus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, priteista neproporcingai maža neturtinės žalos kompensacija, todėl teismų sprendimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina, padidinant nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos kompensaciją iki 25 000 Lt.

 

Nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

 

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

            Pagal paduoto kasacinio skundo turinį spręstina, kad šioje byloje iškilo atlygintinos neturtinės žalos dydžio problema.

            Nukentėjusysis A. S. pareiškė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo T. Ž. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

            Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad patirti sužalojimai neturėjo esminės įtakos nukentėjusiojo bendravimui su aplinkiniais bei šeimos nariais (jis socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos), kad gydymas dėl patirtų traumų šiuo metu nevyksta ir nėra jokių duomenų, kad A. S. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, be to, atsižvelgęs į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta dėl jo paties agresyvaus, provokuojančio ir smurtinio elgesio, kad pagal teismų praktiką analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 25 000 Lt, taip pat įvertinęs kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (vedęs, dirba, gauna nedideles pajamas, turi išlaikytinų asmenų), sumažino atlygintinos žalos dydį iki 15 000 Lt.

            Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas savo sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio (15 000 Lt) nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo. Teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis, be fizinio skausmo, patyrė ir psichologinę traumą, įvertino, jog žala nukentėjusiajam padaryta dėl jo paties agresyvaus, provokuojančio ir smurtinio elgesio, kad kaltinamasis T. Ž. nusikalstamą veiką padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas, t. y. jis turėjo teisę gintis nuo puolančio nukentėjusiojo, bet jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. S. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas H. Mackevičius nesutinka su teismų priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį padidinti iki 25 000 Lt. Kasatoriaus požiūriu, teismai neteisingai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į pasekmes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisė neproporcingai mažą neturtinės žalos kompensaciją.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal šią normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu buvo peržengtos būtinosios ginties ribos ir sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata. Jam padarytas šautinis kairės akies sužalojimas ir dėl to jis šia akimi liko aklas.

Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 15 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Rimantas Baumilas

 

 

                                                                                                                        Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                        Viktoras Aidukas