(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir
posėdžio pirmininko Donato Daunio,
kolegijos narių teisėjų Žano
Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
sekretoriaujant Palmirai
Berberaušienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios
akcinės bendrovės „Elektropolis“ atstovams advokatui Henrikui Oseckiui ir L. J.,
dalyvaujant atsakovių Šiaulių
miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovui
Ričardui Bosui,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės
„Elektropolis“ (toliau – pareiškėja) skundą atsakovėms Šiaulių miesto
savivaldybės administracijai ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl Šiaulių
miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-250
panaikinimo, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įpareigojimo nustatyta tvarka
per artimiausią posėdį po sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl
žemės sklypų Pavasario g. 4A, Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C, Pavasario g.
4D, Šiauliai detaliojo plano (toliau – žemės sklypų detalusis planas) tvirtinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t
ė:
Pareiškėja
kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu prašydama:
1. Panaikinti
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. Nr. T-250 sprendimą,
kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypų Pavasario g. 4A, Pavasario g. 4B,
Pavasario g. 4C ir Pavasario g. 4D Šiauliuose, detaliojo plano, kuriame
numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą
mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus.
2. Įpareigoti
atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią
tarybos posėdį po sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės
sklypų Pavasario g. 4A, Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C, Pavasario g. 4D,
Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo.
3. Priteisti
iš atsakovų proceso išlaidas (atstovavimo išlaidas) pagal pateiktus dokumentus.
Pareiškėjos
atstovas advokatas Henrikas Oseckis teismo posėdžio metu prašė teismo
pareiškėjos skundą patenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėja atsižvelgdama į 2009-01-29
Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-l patvirtintą Šiaulių miesto bendrąjį
planą, į paskutinį Šiaulių tarybos 2008-10-23 sprendimą Nr. T-349, kur
nurodyta, kad planuojamos teritorijos statybos intensyvumas neatitinka Šiaulių
miesto bendrojo plano, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Architektūros ir urbanistikos skyrių, iš kur 2009-02-26 gavo planavimo sąlygų
sąvado Nr. DP-202 (2006-08-24) detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimą
2009-02-26 Nr. DP-20(09). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2009-06-12 įsakymu Nr. A-712 pareiškėjai buvo perduotos žemės sklypų
detaliojo plano vykdymo organizatoriaus teisės ir pareigos. 2009-06-12 buvo
pasirašyta sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių
ir pareigų perdavimo UAB „Elektropolis“ Nr. SŽ-717- (TP). 2009-04-22 žemės
sklypų detaliojo plano sprendiniai buvo pristatyti visuomenei. Vadovaujantis
patvirtintu Šiaulių miesto bendruoju planu leistinas užstatymo intensyvumas
pakeistas iš 1,0 į 0,4. Patvirtintu Šiaulių miesto bendruoju planu planuojamai
teritorijai nustatytas uGm-2 indeksas (gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo
teritorijos), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita paskirtis.
Galimi žemės naudojimo būdai: gyvenamos teritorijos, visuomeninės teritorijos,
komercinių objektų teritorijos, techninės infrastruktūros teritorijos, viešo
naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos. 2009-05-26 parengtas žemės
sklypų detalusis planas buvo pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus teritorijų planavimo
poskyrio Nuolatinei statybos komisijai, kuri savo posėdyje pateikė išvadą – sprendimus
suderino. Po to parengtas detalaus plano projektas buvo pateiktas Šiaulių
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentui, kuris surašė teritorijų planavimo dokumento
patikrinimo aktą Nr. SA-183. Patikrinimo metu detaliojo plano projekte rengimo
procedūros pažeidimų nerasta, nustatyta, kad projektas atitinka teritorijų
planavimo normų sąvado reikalavimus. Patikrinimo išvada teigiama, pasiūlyta tvirtinančiai
institucijai žemės sklypų detaliojo plano projektą tvirtinti LR teritorijų
planavimo įstatymo nustatyta tvarka Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. Po to
parengtas žemės sklypų detaliojo plano projektas buvo pateiktas Šiaulių miesto
savivaldybės administracijai, kad būtų pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės
tarybai tvirtinti. 2009-06-22 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio
ir plėtros komiteto posėdyje buvo svarstytas žemės sklypų detaliojo plano
patvirtinimas. Komitetas nusprendė pritarti sprendimo projektui. 2009-06-25
Šiaulių miesto savivaldybės taryba posėdyje (33 klausimas) svarstė žemės sklypų
detaliojo plano patvirtinimą. Ji priėmė sprendimą 2009-06-25 Nr. T-250 –
vadovaudamasi LR teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi Šiaulių
miesto savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypų detaliojo plano,
kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą
mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus. Šiaulių miesto
savivaldybės taryba ketvirtą kartą priėmė sprendimą netvirtinti pateikto
detaliojo plano. Šis detalusis planas buvo parengtas pagal 2009-01-29 Šiaulių
miesto tarybos sprendimu Nr. T-l patvirtintą Šiaulių miesto bendrąjį planą. Atsižvelgta
į šiame norminiame dokumente įtvirtintus reikalavimus.
Pareiškėjos
atstovas nurodė, kad su ginčijamu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu
nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl tokių motyvų.
Priimant sprendimą nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir
norminiais aktais. Detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų
planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos
ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239. Remiantis Teritorijų
planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, šiuo atveju įgaliojimus tvirtinti
detaliuosius planus turi savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos
direktorius tarybos pavedimu, o detalusis planas privalo būti patvirtintas ar
motyvuotai nepatvirtintas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo
organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Teritorijų
planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detalusis planas
tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros
institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais,
kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas
savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti,
privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų
nuo plano pateikimo dienos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo
taisyklių 51 ir 53 punktuose. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Šiaulių miesto
savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu nusprendė netvirtinti detalaus plano
bei jame nenurodė jokių motyvų. Iš tarybos posėdžio protokolo išrašo galima
suprasti, kad buvo išsakytos tik atskirų tarybos narių nuomonės, iš kurių
galima suprasti, kad tarybos nariai nesuvokia norminių aktų, kuriuos patys
priima. Nei vienas galiojantis norminis aktas nenumato, kad žemės sklypai
negali būti mažesni nei 15 arų planuojamoje teritorijoje, tokių sąlygų nėra
numatyta ir išduotame planavimo sąlygų sąvade. Pažymėjo, kad tokiu būdu patys
tarybos nariai nesivadovauja pačių patvirtintu ir galiojančiu Šiaulių miesto
bendruoju planu. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis
sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis,
t.y. jis turi būti motyvuotas. Pažymėjo, kad būtinybė motyvuoti viešojo
administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Žr. pvz.: 2004 m. gegužės 7 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A4-387-2004 R. R. v. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos). Viešojo administravimo įstatymo 8
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos
nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Viešojo administravimo subjektų
veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo
administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis
(paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą.
Iš įstatymo kylanti pareiga motyvuoti detaliojo plano nepatvirtinimą reiškia
institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek
teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t.y. nurodyti priežastis, lėmusias
neigiamo sprendimo priėmimą. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad kadangi Šiaulių
miesto savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu nusprendė netvirtinti detaliojo
plano, o sprendimas visiškai nemotyvuotas, jis turi būti panaikintas. Pareiškėjos
atstovas nurodė, kad 2 metai pareiškėja negali įgyvendinti projekto. Parengto
detalaus plano tvirtinimas yra nepagrįstai vilkinamas, savivaldybės
institucijos, turinčios įgaliojimus tvirtinti detaliuosius planus,
nesivadovauja norminiais aktais bei priima neteisėtus sprendimus. Šiuo metu
įmonė matydama, kad Lietuvoje apginti teisėtu būdu savo interesų yra neįmanoma,
svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pastebėjo, kad Tarybos
nariai išsakė, kad gina visuomenės interesus, tačiau, kaip matyti iš pateikto
detalaus plano svarstymo su visuomene, visuomenė yra pasisakiusi ir pritarusi
tam detaliajam planui, todėl neaišku, kokius interesus gina tarybos nariai.
Pareiškėjos
atstovas L. J. teismo posėdžio metu prašė teismo
pareiškėjos skundą patenkinti visiškai. Nurodė, kad ruošiant, derinant detalųjį
planą visos atsakingos institucijos bei pareigūnai jokių pažeidimų nerado,
pateikė teigiamas išvadas, tačiau savivaldybės tarybos nariai dėl neaiškių
priežasčių detaliojo plano netvirtino. Mano, kad jie savo nekompetencija ir
nepagrįstais sprendimais vilkina detaliojo plano patvirtinimą. Pareiškėja dėl
tokių veiksmų patiria didelius nuostolius, įmonėje iš 30 darbuotojų liko dirbti
tik 5, pareiškėja moka dideles palūkanas bankui, nes detaliojo projekto
įgyvendinimui buvo paimta paskola, įmonė gali bankrutuoti. Mano, kad tokie
neteisėti atsakovo veiksmai yra susiję su baudžiamosios bylos dėl kyšio
reikalavimo tyrimu, kurioje jis yra pagrindinis liudytojas.
Atsakovių Šiaulių
miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
atstovas Ričardas Bosas teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjos skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009-06-25 vykusiame Šiaulių miesto
savivaldybės tarybos posėdyje sprendimu Nr. T-250 „Dėl žemės sklypų Pavasario
g. 4A; Pavasario g.4B; Pavasario g. 4C; Pavasario g. 4 D detaliojo plano“
tarybos nariai nusprendė netvirtinti žemės sklypų detaliojo plano, kuriame
numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, t.y. iš komercinio į skirtą
mažaaukštei gyvenamajai statybai, kaip neatitinkantį parengto Šiaulių miesto
bendrojo plano sprendinių. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005
m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo
pobūdžio sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ numato, jog komercinės paskirties
žemė – tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos
įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito
įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai,
moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų
paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir
pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai. Pareiškėja įsigydama
šiuos žemės sklypus buvo informuota apie tai, kad šie žemės sklypai yra
komercinės paskirties ir su šiuo reikalavimu sutiko. Tačiau, kaip matyti iš
parengto detaliojo plano, dabar yra ruošiamasi šios žemės paskirtį pakeisti iš
komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai. Todėl
atsižvelgiant į tai, kad būtent Šiaulių miesto savivaldybės tarybai yra palikta
teisė tvirtinti ar netvirtinti detaliuosius planus, Šiaulių miesto savivaldybės
taryba pasinaudojo šia teise ir atsisakė tvirtinti detalųjį planą „Dėl žemės
sklypų Pavasario g. 4A; Pavasario g.4B; Pavasario g. 4C; Pavasario g. 4 D
detaliojo plano“, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, t.y.
iš komercinio į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai, kaip neatitinkantį
parengto Šiaulių miesto bendrojo plano sprendinių. LR teritorijų planavimo
įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, kad detaliojo plano sprendiniai turi
neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos
dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos
projektus. kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems
teisės aktams. Atstovo nuomone, Šiaulių miesto savivaldybės ginčijamas sprendimas
Nr. T-250 yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti
atmestas.
Atsakovių
atstovas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba susideda iš įstatymų
nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų,
kurių kiekvienas savo valią išreiškia balsavimu. Jų pagrindiniai principai:
atsakingumas rinkėjams, veiklos laisvė ir savarankiškumas, veiklos skaidrumas
bei bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Pabrėžė,
kad tarybos nariai atsižvelgę į svarbią miesto visuomenei viešąją erdvę bei
siekdami tinkamai atstovauti Šiaulių miesto bendruomenės interesus, niekieno
neverčiami ir laisva valia nusprendė netvirtinti žemės sklypų detaliojo plano.
Pareiškėjos skundas
tenkintinas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d.
sprendimas Nr. T-250, kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypų Pavasario g.
4A, Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C ir Pavasario g. 4D Šiauliuose detaliojo
plano, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į
skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus, naikintinas. Šiaulių
miesto savivaldybės taryba įpareigotina nustatyta tvarka per artimiausią
tarybos posėdį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl
žemės sklypų Pavasario g. 4A, Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C, Pavasario g.
4D, Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, kilusio ginčo esmė – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009
m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-250 „Dėl žemės sklypų Pavasario g. 4A,
Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C ir Pavasario g. 4D, Šiauliuose, detaliojo
plano“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčijamu sprendimu
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
teritorijų planavimo įstatymo ( Žin., 1995, Nr, 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 26
straipsnio 4 dalimi, nusprendė netvirtinti žemės sklypų Pavasario g. 4A,
Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C ir Pavasario g. 4D Šiauliuose detaliojo plano,
kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą
mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus (b.l.44).
Savo
reikalavimą pareiškėja iš esmės argumentuoja tuo, kad ginčijamas sprendimas yra
nemotyvuotas, o Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-06-25 posėdžio metu
atskirų tarybos narių išsakytos nuomonės yra nepagrįstos ir neteisėtos.
Atsižvelgdama
į tai, teisėjų kolegija mano, kad šio ginčo išsprendimui yra aktualus Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo aiškinimas dėl nemotyvuoto administracinio
akto sukeliamų teisinių pasekmių; dėl pareigos motyvuoti sprendimą, kuriuo
atsisakoma tvirtinti detalųjį planą. Jis yra pateiktas aprobuotoje Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartyje administracinėje byloje
Nr. A5-990/2007, skelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 3(13), 2007 metai.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, kurioje
nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra
saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų
kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais,
kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina, į Administracinių bylų teisenos
įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad vienodą administracinių
teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdama šiai bylai aktualius
teisės taikymo klausimus, laikysis aukščiau paminėtoje nutartyje suformuotų
teisės aiškinimo taisyklių.
Detaliojo
teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir
Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2004 m.
gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239.
Teritorijų
planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad detaliuosius planus
tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius
tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas,
pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas).
Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų
nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį
planą pateikimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad detalusis
planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros
institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais
atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos
įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą
tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20
darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar
administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino
ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo
organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti
veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Taigi, kaip
matyti, aukščiau paminėtos įstatymo nuostatos įtvirtina pareigą motyvuoti
detaliojo plano nepatvirtinimą, tai yra institucijos, priėmusios neigiamą
sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais
argumentais, t.y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.
Įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame sprendime, konkrečiai nenurodant,
nei kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių
aplinkybių detalusis planas negali būti patvirtintas, negali būti vertinamas
kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis.
Iš byloje
esančio Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento išduoto Teritorijų planavimo dokumento
patikrinimo akto Nr. SA-183 matyti, kad teritorijų planavimo priežiūros
institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama (b.l.46), o tai
reiškia, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba privalėjo arba patvirtinti
detalųjį planą arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano
patvirtinimas yra negalimas.
Šiuo atveju
Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė 2009-06-25 sprendimą Nr. T-250 „Dėl
žemės sklypų Pavasario g. 4A, Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C ir Pavasario g.
4D, Šiauliuose, detaliojo plano“, kuriame abstrakčiai nurodė, kad nusprendė
netvirtinti žemės sklypų detaliojo plano. Sprendime jokių teisinių ir faktinių
argumentų ir priežasčių, nulėmusių detaliojo plano nepatvirtinimą, nepateikė. Atsakovas
ginčijamame sprendime nurodė tik vieną teisės aktą, tai yra Teritorijų
planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, tačiau ji negali būti pripažinta sprendimo
motyvu. Tai, teismo nuomone, tiesiog teisės norma, kuria, kaip nurodoma pačiame
akte, buvo vadovautasi priimant ginčijamą sprendimą ir jos įvardijimas konkrečiai
nenurodant, nei kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių
faktinių aplinkybių detalusis planas negali būti patvirtintas, negali būti
vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis
aplinkybėmis.
Pareiga
motyvuoti sprendimus taip pat įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatymo 8
straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad individualus administracinis
sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis,
t.y. jis turi būti motyvuotas. Pažymėtina, kad būtinybė motyvuoti viešojo
administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Žr. pvz.: 2004 m. gegužės 7 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A4-387-2004 R. R. v. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos).
Viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti
aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Viešojo
administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu
atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir
kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką
viešąją paslaugą.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad kadangi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2009-06-25 sprendime Nr. T-250 nėra nurodytas joks detaliojo plano netvirtinimo
pagrindas, t.y. ginčijamas sprendimas yra be motyvų, šis sprendimas neatitinka
jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl
naikintinas.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai administracinis
aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo
klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Todėl teisėjų
kolegija šioje byloje nenagrinės, ar pagrįstai ir teisėtai Šiaulių miesto
savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti detaliojo plano. Teisėjų kolegija
pažymi, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti
nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo
motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos
nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu.
Iš byloje
esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja turėjo 3 400 Lt išlaidų advokato paslaugoms
apmokėti (b.l. 83) bei 100 litų žyminiam mokesčiui (b.l.9). Teismo nuomone, šis
pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai, pareiškėjai iš atsakovių lygiomis
dalimis priteistina 3 400 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 100 Lt
žyminio mokesčio, iš viso 3 500 Lt proceso šalių išlaidų.
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi
ABTĮ 43-44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e
n d ė:
Pareiškėjos uždarosios
akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių
miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. Nr. T-250 sprendimą, kuriuo
nuspręsta netvirtinti žemės sklypų Pavasario g. 4A, Pavasario g. 4B, Pavasario
g. 4C ir Pavasario g. 4D Šiauliuose detaliojo plano, kuriame numatoma keisti
žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai
statybai bei padalinti sklypus. Įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės
tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po šio sprendimo
įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės sklypų Pavasario g. 4A,
Pavasario g. 4B, Pavasario g. 4C, Pavasario g. 4D, Šiauliai detaliojo plano
tvirtinimo.
Pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti.
Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“ priteisti lygiomis
dalimis iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių
miesto savivaldybės tarybos 3 500 (tris tūkstančius penkis šimtus) litų teismo
išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti
skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
Kolegijos teisėjai
Donatas Daunys
Žanas
Kubeckas
Virginijus
Stankevičius