Civilinė byla Nr. e2A-270-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09648-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.1.3.6.; 2.6.26.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elitransos logistika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2029-615/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TITO SUN“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elitransos logistika“ dėl sutartinės baudos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elitransos logistika“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TITO SUN“ dėl neatsiskaitymo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TITO SUN“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iš atsakovės UAB „Elitransos logistika“ priteisti 5 000 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė (užsakovas) ir atsakovė (vežėjas) sudarė krovinio gabenimo sutartį Nr. 118 dėl ~75 t techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į Lenkiją. Sutartyje nurodyta iškrovimo data – 2017 m. rugsėjo 4 d. ir vieta (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Lenkija. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės tiekiamo techninio augalinės kilmės aliejaus pirkėjas. Sutartyje nurodyta papildoma transportavimo sąlyga: „Neišsikrauti be raštiško užsakovo leidimo“. Sutartyje taip pat numatyta atsakovės kaip vežėjo atsakomybė ir sankcijos už šios sąlygos pažeidimą: užsakovas turi teisę nemokėti punkte Nr. 17 nurodytos pervežimo kainos; sumokėti užsakovui baudą 5 000 Eur, kompensuoti užsakovui visus jo patirtus nuostolius pagal pateiktus dokumentus, nustatant krovinio vertę, atsiradusius dėl vežėjo šios sutarties sąlygų pažeidimo ar tarptautinių konvencijų nuostolių nesilaikymo. 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal sutartį buvo priimtas vežti krovinys, viso 75,42 t, trimis transporto priemonėmis. Ieškovei tapo žinoma, kad prekės be ieškovės leidimo iš visų trijų transporto priemonių iškrautos 2017 m. rugsėjo 4 d. Lenkijos gamykloje (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, t. y. krovinys pristatytas teisingu adresu, bet perduotas ne sutartyje nurodytam gavėjui (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Su šia įmone ieškovė neturi jokių santykių ir ji ieškovei nežinoma. Ieškovė nebuvo davusi atsakovei leidimo iškrauti prekes, juo labiau kitam gavėjui, nei nurodytas CMR važtaraščiuose. Prekių iškrovimo metu ieškovė iš pirkėjo (duomenys neskelbtini) nebuvo gavusi (ir iki šiol nėra gavusi) apmokėjimo už prekes, pačios prekės ieškovei negrąžintos. Ieškovė kreipėsi į prekes neteisėtai priėmusią (duomenys neskelbtini) su reikalavimu grąžinti prekes arba atlyginti žalą, tačiau tik susisiekus telefonu su komercijos direktoriumi A. M. pastarasis atsakė, kad ji yra atsiskaičiusi su prekių tiekėju, nors nenurodė, kas yra tas tiekėjas, ir nepateikė atsiskaitymo faktą patvirtinančių dokumentų. Susisiekti su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovais nepavyksta, telefonas nuolat išjungtas. Atsakovei iškrovus prekes be ieškovės rašytinio leidimo bei jas perdavus kitam nei nurodytas CMR važtaraščiuose gavėjui ir taip pažeidus sutartyje numatytą įsipareigojimą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti sutartinę 5 000 Eur baudą. Sutartyje įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška sąlyga, kad atsakovė (vežėjas) neturi teisės iškrauti krovinio be ieškovės (užsakovo) raštiško leidimo. Ši sąlyga sutartyje net kelis kartus išskirta, taip pat sutartyje numatyta atsakovės atsakomybė už jos nesilaikymą. Sutarties 16 punktas numato papildomas transportavimo sąlygas: „Neišsikrauti be raštiško užsakovo leidimo“. Sutarties dalyje „Pastabos“ numatyta, kad atsakovei pažeidus minėtą sąlygą, ieškovė turi teisę nemokėti pervežimo kainos, reikalauti 5 000 Eur baudos, reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovei buvo ar turėjo būti žinoma, kad šios sąlygos laikymasis turi esminės reikšmės ieškovei, o jos pažeidimas atneš ieškovei nuostolius. Pažeidusi šią sąlygą, atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą. Atsakovei pažeidus sutartį, greta kitų teisinės gynybos priemonių, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti 5 000 Eur sutartinę baudą. 5 000 Eur suma yra iš anksto įvertinti minimalūs ieškovės nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl to, kad atsakovė pažeidė sutartį ir kurių nereikia įrodinėti.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senatį ieškovės pareikštam ieškiniui, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kaip užsakovas į atsakovę kaip vežėją dėl techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į Lenkiją buvo pasikreipusi 2017 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovė, gavusi ieškovės užsakymą dėl ~25 t techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į Lenkiją, 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės atstovui J. S. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė užpildytą krovinio transportavimo užsakymą Nr. 117, kurį pasirašytą jau tą pačią dieną ieškovės atstovas J. S. atsiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad krovinio transportavimo užsakyme Nr. 117 ~25 t augalinės kilmės aliejaus pakrovimo data nurodyta buvo 2017 m. rugpjūčio 31 d., iškrovimo data 2017 m. rugsėjo 5 d., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), Lenkija, o krovinio gavėju nurodytas buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovė kaip užsakovas į atsakovę kaip vežėją dėl techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į Lenkiją buvo pasikreipusi dar ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė, gavusi dar vieną ieškovės užsakymą dėl nugabenimo į Lenkiją, jau ~ 50 t techninio augalinės kilmės aliejaus, 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės atstovui J. S. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė užpildytą krovinio transportavimo užsakymą Nr. 118, kurį pasirašytą, taip pat tą pačią dieną ieškovės atstovas J. S. atsiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad krovinio transportavimo užsakyme Nr. 118 ~50 t augalinės kilmės aliejaus pakrovimo data nurodyta buvo 2017 m. rugsėjo 1 d., iškrovimo data 2017 m. rugsėjo 4 d., krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), Lenkija, o krovinio gavėju nurodytas buvo taip pat (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 30 d. krovinio transportavimo užsakyme Nr. 117 prie įrašo apie iškrovimo vietą yra pažymėta, kad „iškrovimas tik su raštišku leidimu“, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio transportavimo užsakyme Nr. 118 prie įrašo apie iškrovimo vietą pažymėta „iškrovimas tik su raštišku leidimu elektroniniu paštu“, tačiau krovinio transportavimo užsakymuose nėra numatyta jokių sankcijų už minėtų sąlygų pažeidimą. Atsakovė visus įsipareigojimus, numatytus krovinio transportavimo užsakymuose, įvykdė tinkamai, t. y. priėmė ir nugabeno trimis transporto priemonėmis (transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. krovinio transportavimo užsakymą Nr. 117 bei transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio transportavimo užsakymą Nr. 118) krovinį (techninį augalinės kilmės aliejų) į reikiamą vietą ((duomenys neskelbtini), Lenkija) ir tai padarė tinkamu laiku (2017 m. rugsėjo 4 d.). 75,42 t techninį augalinės kilmės aliejų į Lenkiją gabeno atsakovės pasamdyta įmonė (duomenys neskelbtini), kurio vadybininkas 2017 m. rugsėjo 4 d. trumpąja telefono žinute informavo atsakovę, kad visas krovinys yra pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), Lenkija, ir laukia iškrovimo. Atsakovė, atsižvelgdama į krovinio transportavimo užsakymuose Nr. 117 ir Nr. 118 įtvirtintą sąlygą apie krovinio iškrovimą tik su raštišku leidimu, (duomenys neskelbtini) vadybininkui 2017 m. rugsėjo 4 d. trumpąją telefono žinute pranešė, kad krovinys negali būti iškrautas, kol nebus duotas leidimas, nes klientas laukia kol bus sumokėta už krovinį, tačiau atsakovei 2017 m. rugsėjo 5 d. trumpąja telefono žinute pasiteiravus (duomenys neskelbtini) vadybininko dėl krovinio, atsakovei telefonu buvo pranešta, kad krovinys iš visų trijų transporto priemonių iškrautas 2017 m. rugsėjo 4 d. pristatytu adresu (duomenys neskelbtini), Lenkija. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. teiravosi ieškovės atstovo J. S., ar gauti pinigai už krovinį, tačiau jokio atsakymo negavo. 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovei atvykus pas atsakovę, ieškovei jau buvo žinoma, kad krovinys pristatytas teisingu adresu (duomenys neskelbtini), Lenkija, yra iškrautas, bet perduotas ne jos nurodytam gavėjui (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atvykusi pas atsakovę, 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovei pasirašyti krovinio gabenimo sutartį Nr. 118/2017-08-31 paaiškindama, kad ji parengta pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. krovinio transportavimo užsakymą Nr. 117 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio transportavimo užsakymą Nr. 118, kurioje yra tos pačios sąlygos ir kurią būtina pasirašyti tik dėl formalumų. Atsakovė pasitikėdama ieškove pasirašė krovinio gabenimo sutartį Nr. 118/2017-08-31 net neskaitydama minėtos sutarties turinio ir joje įtvirtintų sąlygų. Atsakovei pasirašius sutartį, ieškovė atsakovei įteikė pretenziją dėl 5 000 Eur sutartinės baudos ir 60 000 Eur nuostolių atlyginimo (pretenzijos nėra galimybės pateikti dėl atliktos kratos atsakovės patalpose ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu minėta pretenzija buvo paimta iš atsakovės). Ieškovė, įteikdama atsakovei pretenziją, pranešė, kad jai yra žinoma, jog krovinys pristatytas teisingu adresu – (duomenys neskelbtini), Lenkija, yra iškrautas 2017 m. rugsėjo 4 d. be ieškovės rašytinio leidimo, bet perduotas ne krovinio gabenimo sutartyje Nr. 118/2017-08-31 nurodytam gavėjui (duomenys neskelbtini), o ieškovei visai nežinomam gavėjui (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei tokiu būdu pažeidus krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 16 punkto sąlygą „neišsikrauti be raštiško užsakovo leidimo“, už šios sąlygos pažeidimą kyla atsakomybė, kuri įtvirtinta krovinio gabenimo sutartyje. Krovinio gabenimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta tik 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau po krovinio pristatymo ir iškrovimo dienos, o ne 2017 m. rugpjūčio 31 d., kaip tai ieškinyje nurodo ieškovė, todėl reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovė 75,42 t techninio augalinės kilmės aliejaus gabenimą į Lenkiją vykdė vadovaujantis būtent 2017 m. rugpjūčio 30 d. krovinio transportavimo užsakymu Nr. 117 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio transportavimo užsakymu Nr. 118, o ne 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio gabenimo sutartimi Nr. 118, kaip tai klaidingai nurodom ieškinyje. Nei krovinio transportavimo užsakyme Nr. 117, nei krovinio transportavimo užsakyme Nr. 118 atsakovei nėra numatyta jokių sankcijų (baudų ar nuostolių atlyginimo) už sąlygos „iškrovimas tik su raštišku leidimu“ pažeidimą. Krovinio gabenimo sutartis Nr. 118/2017-08-31 su naujai įtvirtinta sąlyga, numatanti atsakovei atsakomybę ir sankcijas, atsakovei pasirašyti buvo pateikta sąmoningai, galimai tyčia, norint nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovė, 2017 m. rugsėjo 6 d. sužinojusi iš ieškovės, kad krovinio gavėju buvo ne (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo numatyta krovinio transportavimo užsakymuose, o įmonė (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vadybininką, kuris telefoninio pokalbio metu ir trumposiomis telefono žinutėmis paaiškino, kad krovinys buvo pristatytas teisingu, CMR važtaraščiuose nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), krovinys buvo iškrautas be leidimo, nes atsakovės nurodymas neiškrauti krovinio be leidimo buvo gautas jau pasibaigus vadybininko darbo valandoms ir norint išvengti prastovos krovinys buvo iškrautas. Vežėjui nekilo abejonių, kad minėta įmonė galėtų būti ne krovinio gavėju, juo labiau (duomenys neskelbtini) tai vienintelė gamykla (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) komercijos direktorių A. M., kuris paaiškino, kad krovinį priėmė kaip tiesioginis gavėjas ir už krovinį jau yra atsiskaitęs, tačiau kam ir kokia suma buvo sumokėta nepasakė. Atsakovė (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriui A. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo parašiusi trumpąją telefono žinutę su prašymu pateikti informaciją kam buvo apmokėta už iškrautą 2017 m. rugsėjo 4 d. krovinį ir atsiųsti mokėjimo pavedimo kopiją, tačiau atsakymas iš (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus A. M. gautas nebuvo, todėl atsakovė į (duomenys neskelbtini) komercijos direktorių A. M. papildomai kreipėsi ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), parašydama laišką, kurio kopija buvo prisegta ir ieškovės atstovui J. S., tačiau atsakymo gauta nebuvo, kadangi minėtas laiškas atsakovei grįžo atgal. Susisiekti su įmone (duomenys neskelbtini), kuri buvo numatyta krovinio transportavimo užsakyme Nr. 117 ir krovinio transportavimo užsakyme Nr. 118, atsakovei iš viso nepavyko, kadangi telefonas nuolat buvo išjungtas. (duomenys neskelbtini) vadybininkas M. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovei elektroniniu paštu atsiuntė svėrimo kvitus, kuriuose yra nurodytas krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo ir svėrimo data, laikas, svoris bei vairuotojų ir (duomenys neskelbtini) sandėlių bazės vadovo D. R. parašai. Gautą informaciją atsakovė išsiuntė (duomenys neskelbtini) įmonei su tikslu gauti atsakymą apie tikrąjį krovinio gavėją, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Ieškovė į (duomenys neskelbtini) įmonę dėl 2017 m. rugsėjo 4 d. iškrauto krovinio su pretenzija dėl prekių grąžinimo arba prekių vertės atlyginimo kreipėsi tik 2017 m. spalio 19 d., nors apie tai, kad (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovės 2017 m. rugsėjo 4 d. krovinį, ieškovei buvo žinoma 2017 m. rugsėjo 5 d. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų dar kartą susisiekusi su įmone (duomenys neskelbtini) su reikalavimais dėl krovinio grąžinimo arba krovinio vertės atlyginimo. Nėra jokių duomenų, kad įmonė (duomenys neskelbtini), kuri CMR važtaraščiuose ir krovinio transporto užsakymuose buvo nurodyta krovinio gavėju, būtų pateikusi pretenziją pačiam ieškovui dėl negauto krovinio. Į bylą nėra pateikta jokio dokumento, patvirtinančio, kad tarp ieškovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) būtų pasirašyta techninio augalinės kilmės aliejaus pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje būtų įtvirtintos techninio augalinės kilmės aliejaus pristatymo ir apmokėjimo sąlygos. Techninis augalinės kilmės aliejus buvo pristatytas teisingu adresu – (duomenys neskelbtini), Lenkija, ir perduotas tikrajam krovinio gavėjui – įmonei (duomenys neskelbtini), kuri yra vienintelė įmonė/gamykla adresu, (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad įmonė (duomenys neskelbtini) krovinio transportavimo užsakymuose krovinio gavėju įrašyta sąmoningai, iš anksto žinant, kad minėta įmonė nėra tikrasis krovinio gavėjas ir krovinio nepriims. Įmonės (duomenys neskelbtini) buveinė yra (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pristatytas ir iškrautas krovinys. Minėtu adresu nei vieno įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo nebuvo. Ieškovė ieškinį atsakovei dėl sutartinės baudos priteisimo pareiškė tik 2018 m. birželio 12 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo tos dienos (2017 m. rugsėjo 6 d.), kurią sužinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai byloje. Ieškovė pareiškė ieškinį pasibaigus sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui.

4.       Dublike ieškovė nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu nesutinka, prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Iš karto po įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminiame tyrime bendrovė buvo pripažinta civiline ieškove tik dėl patirtos žalos, o sutartines netesybas buvo nurodyta išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Tik tuomet ieškovė sužinojo, kad pažeistos teisės baudžiamajame procese bus ginamos tik dalyje dėl tiesiogiai patirtos žalos. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi su ieškiniu ir tai pripažintina svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, todėl senaties terminas atnaujintinas.

5.       Triplike atsakovė nurodė, kad atsakovė niekada nebuvo teigusi nei raštu, nei žodžiu, nei pateiktame atsiliepime į ieškinį, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudarę krovinio gabenimo sutartį Nr. 118 dėl ~75 t techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į Lenkiją būtent 2018 m. rugsėjo 6 d., kaip tai visiškai neteisingai nurodoma dublike. Ieškovė tiek pateiktame dublike, tiek pareikštame ieškinyje, nurodė tik visiškai deklaratyvias, jokiais įrodymais neparemtas krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 sudarymo aplinkybes, teigdama, jog visos minėtos sutarties sąlygos su atsakove buvo suderintos iš anksto, bendraujant su atsakove elektroninėmis ryšio priemonėmis ir žodžiu, bei sutartis buvo pasirašyta atsakovei su jomis susipažinus ir nepareiškus jokių pastabų ar prieštaravimų, tačiau nei su ieškinio priedais, nei su dubliko priedais nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, jog krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 sudarymo sąlygos kada nors iš viso buvo derinamos su atsakove elektroninėmis ryšio priemonėmis, o taip pat nepateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovė buvo tinkamai susipažinusi su minėtos sutarties sąlygomis. Ieškovės nurodyti teiginiai pateiktame dublike dėl ieškinio senaties termino yra visiškai nepagrįsti, o nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė pateiktame dublike teigia, jog iš karto po įvykio kreipėsi su pareiškimu, kuriuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei 2017 m. rugsėjo 6 d. atvykus pas atsakovę jau buvo žinoma, kad krovinys pristatytas teisingu adresu – (duomenys neskelbtini), Lenkija, yra iškrautas, bet perduotas ne jos nurodytam gavėjui (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad ieškovei jau buvo žinoma apie galimai atsiradusį jos tariamą teisės pažeidimą. Tuo tarpu ieškovė su pareiškimu dėl minėto įvykio į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 14 d., t. y. praėjus net trims mėnesiams po minėto įvykio. Ieškovės pateiktame dublike taip pat tik visiškai deklaratyviai, nepateikiant nei vieno rašytinio įrodymo, teigiama, kad ikiteisminiame tyrime buvo prašoma ją pripažinti civiline ieškove tiek dėl patirtos žalos, tiek dėl sutartinių netesybų. Ieškovė nėra pateikusi prašymo kopijos pripažinti ją civiline ieškove, kuriame aiškiai matytųsi, jog buvo prašoma pripažinti ją civiline ieškove tiek dėl patirtos žalos, tiek dėl sutartinių netesybų. O taip pat į civilinę bylą nėra pateiktas joks dokumentas, kuriame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba būtų nurodžiusi ieškovei sutartines netesybas išieškoti civilinio proceso tvarka.

6.       Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 3 467,81 Eur už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą žyminį mokestį ir visas patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė priešieškinyje nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį.

7.       Dublike atsakovė nurodė, kad su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį nesutinka, prašė priešieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti patirtas išlaidas teisinei pagalbai už dubliko surašymą apmokėti. Dublike nurodomos tos pačios aplinkybės kaip ir kituose atsakovės procesiniuose dokumentuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl sutartinės baudos priteisimo iš atsakovės pareikšti, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur baudą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 301 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 6,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, grąžino ieškovei valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalį – 49 Eur.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį dėl sutartinės baudos priteisimo teisme pareiškė 2018 m. birželio 13 d., t.y. praėjus devyniems mėnesiams nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., kai ieškovė sužinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, todėl laikė, kad ieškovė byloje yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nebuvo pasyvi ir aktyviais veiksmais siekė apginti savo teises, o ieškinio senaties termino praleidimui įtakos turėjo nuo ieškovės nepriklausiusios aplinkybės, kurias teismas pripažino pakankamomis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 daliai taikyti ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos priteisimo iš atsakovo pareikšti.

11.       Teismas vertino, kad atsakovė yra profesionaliai krovinių pervežimo verslą vykdantis juridinis asmuo, krovinių pervežimas atsakovei buvo jos komercinės veiklos sritis, kurioje atsakovei turi būti taikomas aukštesnis jos veiklos standartas, o protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, vadovaujantis bonus pater familias (iš lot. apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai) standartu, todėl sprendė, jog atsakovė galėjo ir turėjo perskaityti visą sudaromos sutarties vieno puslapio apimties tekstą.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovės į civilinę bylą pateiktos 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 16 punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja neiškrauti nuvežto krovinio be raštiško užsakovo (ieškovės) leidimo. Šis atsakovės įsipareigojimas į sutartį įrašytas paryškintu ir didesniu šriftu, sutartyje suformuluotas visiškai aiškiai, trumpai, suprantamai ir vienareikšmiai, todėl negalėjo būti aiškinamas niekaip kitaip. Kartu pažymėjo ir tai, kad būtent tokia užsakovo (ieškovės) keliama krovinio gabenimo sąlyga atsakovei buvo puikiai žinoma ir iš pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio transporto užsakymų Nr. 117 ir Nr. 118, kuriuose grafose „Iškrovimo vieta“ taip pat yra aiškiai ir vienareikšmiškai įrašyta užsakovo keliama sąlyga – „iškrovimas tik su raštišku leidimu elektroniniu paštu“, todėl sprendė, kad ginčo atveju būtent atsakovė privalėjo užtikrinti, kad nuvežus gavėjui užsakovo (ieškovės) krovinį, jis būtų iškrautas tiktai po to, kai ieškovė krovinio iškrovimui elektroniniu paštu davė tam rašytinį leidimą.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų ir neužtikrino, kad krovinys būtų iškrautas tiktai prieš tai gavus rašytinį ieškovo sutikimą.

14.       Teismas laikė, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl sutartyje numatyto nuostolių atlyginimo, o dėl sutartyje atskirai numatytos 5 000 Eur baudos priteisimo už sutarties 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, todėl sprendė, kad atsakovės atsikirtimai yra nesusiję su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimu ir išeina už ieškovės pareikšto ieškinio dalyko ribų.

15.       Teismas vertino, kad atsakovės nurodomos ir ieškovės neginčijamos aplinkybės dėl to, jog Lenkijoje tuo pačiu adresu buvo ne vienas sandėlis ir veikė ne viena įmonė, nepaneigia faktinio ieškinio pagrindo, o tiktai logiškai pagrindžia ieškovės siekimą į 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį įtraukti sąlygą, kad prekes yra draudžiama iškrauti negavus rašytinio ieškovo sutikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Elitransos logistika“ nurodė, kad su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu nesutinka ir prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Kadangi ieškinyje iškreipta dalis faktinių aplinkybių, t. y. faktinės aplinkybės yra atskleistos klaidingai, todėl ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl sutartinės baudos priteisimo atsakovei yra visiškai nepagrįsti, dėl ko ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas. Kas akivaizdžiai pirmosios instancijos teismo liko visiškai neįvertinta ir neanalizuota. 

16.2.       Pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir absoliučiai neobjektyviai išnagrinėjęs bylą, padarė visiškai nepagrįstas išvadas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, jog atsakovė neįvykdė 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų ir neužtikrino, kad krovinys būtų iškrautas tiktai prieš tai gavus rašytinį ieškovės sutikimą, todėl ieškinys yra pagrįstas, nes nėra jokio teisinio pagrindo nesivadovauti ieškovės į civilinę bylą pateikta, šalių įgaliotų atstovų laisva valia sudaryta, įstatymams neprieštaraujančia, teisės aktų nustatyta tvarka neginčyta ir nenuginčyta sutartimi, dėl ko ir atsakovės priešieškinis pirmosios instancijos teismo sprendimu yra atmestas kaip nepagrįstas. 

16.3.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė išimtinai tik į UAB „TITO SUN“ pateiktus rašytinius įrodymus ir pateiktus paaiškinimus, visiškai ignoruodamas apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus ir apeliantės atstovės žodinius paaiškinimus, kadangi skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir kiti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimų, nes, neva, atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindžia tik atstovės įvairiomis prielaidomis ir spėliojimais, arba teikdama įrodymus, nesusijusius su pareikšto ieškinio reikalavimais, išeinančiais už pareikšto ieškinio dalyko ribų, su kuo apeliantė kategoriškai nesutinka.

16.4.       Skundžiamame sprendime nurodyta, jog teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateikta, šalių laisva valia sudaryta 2017 m. rugpjūčio mėnesio 31 d. krovinio gabenimo sutartimi Nr. 118/2017-08-31. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta visiškai neįvertinus ir neišanalizavus 2017 m. rugpjūčio mėnesio 31 d. krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 sudarymo sąlygų.

16.5.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktą į bylą rašytinį įrodymą – 2019 m. birželio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą – visiškai nepagrįstai traktavo kaip įrodymą, nesusijusį su pareikštu ieškinio reikalavimu ir išeinantį už ieškinio dalyko ribų.

16.6.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat visapusiškai neanalizavo ir netinkamai vertino ir ieškovės 2019 m. birželio 10 d. pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašų, su (duomenys neskelbtini) pasirašytos techninio augalinės kilmės aliejaus pirkimo–pardavimo sutarties, susirašinėjimų su (duomenys neskelbtini)) bei neatsižvelgė į atsakovės atliktą įrodymų vertimą, atsakovės pateiktuose 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

16.7.       Oficialiai užfiksuotos ir nustatytos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu faktinės aplinkybės, jokių būdu negali būti traktuojamos kaip apeliantės atstovės spėliojimai, prielaidos ar įvairiai lingvistiškai interpretuojami Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašomosios dalies teiginiai, kaip tai visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas.

16.8.       Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovei buvo apmokėta būtent už atsakovės nuvežtą ginčo krovinį, o ne už kitas anksčiau tiektas prekes, yra nepagrįsta ir sąlygota neobjektyviu ir nevisapusišku nagrinėjamos civilinės bylos įrodymų vertinimu.

16.9.       Teismas visiškai deklaratyviai ir nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Lenkijos Respublikos nepriklausomo žalos atlyginimo inspektoriaus J. B. (J. B. (duomenys neskelbtini)) atlikta tyrimo preliminari ataskaita, kuri atsakovės 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikta į nagrinėjamą civilinę bylą, yra grindžiama tik inspektoriaus subjektyviu vertinimu bei visiškai nesusijusi yra su pareikšto ieškinio reikalavimais, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas galimai vertino kiekvieno įrodymo pateikto į bylą įrodomąją reikšmę atskirai, neįvertindamas visų pateiktų į bylą įrodymų visumos, iš kurios galima būtų daryti išvadas, apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

16.10.       Ieškovė bando nesąžiningai pasipelnyti iš atsakovės ir išvengti savo prievolės visiškai atsiskaityti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas per numatytą atsiskaitymo terminą, kas pirmosios instancijos teismo buvo visiškai nevertinama ir neanalizuojama.

16.11.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio į apeliantės bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus bei žodinio nagrinėjimo metu pateiktus apeliantės atstovės paaiškinimus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą ir atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

16.12.       Teismas sprendime, net neįvertinęs aplinkybės, kad ieškovė jau yra praleidusi ieškinio senaties terminą be jokių svarbių ir objektyvių aplinkybių, bei kad prašymas taikyti ieškinio senaties terminą buvo pateiktas ne su pradiniu ieškiniu, o tik vėliau, su dubliku (būtent tik po atsakovės pareikšto prašymo taikyti ieškovei ieškinio senaties terminą), padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido ne dėl savo pasyvumo, o dėl objektyvių priežasčių – kreipimosi į teisėsaugos institucijos ir bandymo ginti savo pažeistas civilines teises baudžiamajame procese.

17.       Ieškovė UAB „TITO SUN“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.       Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateikta, šalių įgaliotų atstovų laisva valia sudaryta, įstatymams neprieštaraujančia, teisės aktų nustatyta tvarka neginčyta ir nenuginčyta sutartimi.

17.2.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė nepatyrė realių nuostolių, nes už pristatytą ginčo krovinį ieškovui galimai buvo sumokėta. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl sutartyje numatyto nuostolių atlyginimo, o dėl sutartyje atskirai numatytos 5 000 Eur baudos priteisimo už sutarties 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, todėl paminėti atsakovės atsikirtimai yra nesusiję su pareikšto ieškinio reikalavimu ir išeina už pareikšto ieškinio dalyko ribų.

17.3.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovės apeliaciniame skunde itin pabrėžiami Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą aprašomosios dalies teiginiai yra tiktai motyvais nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal ieškovės pareiškimą ir kurio metu buvo tiriama, o priimtame 2019 m. birželio 12 d. nutarime buvo vertinama, tiktai tai, ar pakanka duomenų teigti, kad atsakovė padarė nusikalstamus veiksmus, ar tokių atsakovės galimai nusikalstamus veiksmus patvirtinančių duomenų nepakanka. Jokių objektyvių duomenų, kad ieškovei buvo apmokėta būtent už atsakovės nuvežtą ginčo krovinį, o ne už kitas anksčiau tiektas prekes, nėra.

17.4.       Sprendime nurodytoms aplinkybėms atsakovės priešieškinis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

17.5.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nebuvo pasyvi ir aktyviais veiksmais siekė apginti savo teises, o ieškinio senaties termino praleidimui įtakos turėjo nuo ieškovės nepriklausiusios aplinkybės, kurias teismas pripažino pakankamomis CK 1.131 straipsnio 2 daliai taikyti ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos priteisimo iš atsakovės pareikšti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

18.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20.       Atsakovės UAB „Elitransos logistika“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentų grupėmis dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neteisingo krovinio gabenimo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos nuostatų aiškinimo, nepagrįsto ieškinio senaties termino atnaujinimo.

21.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė UAB „TITO SUN“ (toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Elitransos logistika“ sudarė krovinio gabenimo sutartį Nr. 118/2017-08-31 (toliau – sutartis) dėl ~ 75 t techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į Lenkiją. Šios sutarties 16 punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja neiškrauti nuvežto krovinio be raštiško užsakovo (ieškovės) leidimo. Sutarties dalyje „Pastabos“ taip pat numatyta atsakovės kaip vežėjo atsakomybė ir sankcijos už šios sąlygos pažeidimą: užsakovas turi teisę nemokėti punkte Nr. 17 nurodytos pervežimo kainos; sumokėti užsakovui baudą 5 000 Eur, kompensuoti užsakovui visus jo patirtus nuostolius pagal pateiktus dokumentus, nustatant krovinio vertę, atsiradusius dėl vežėjo šios sutarties sąlygų pažeidimo ar Tarptautinių Konvencijų nuostolių nesilaikymo. Byloje taip pat nustatyta, kad prekės be ieškovės rašytinio leidimo iš visų trijų transporto priemonių iškrautos 2017 m. rugsėjo 4 d. Lenkijos gamykloje (duomenys neskelbtini), Lenkija., t. y. krovinys pristatytas teisingu adresu, bet perduotas ne sutartyje nurodytam gavėjui (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

22.       Pažymėtina, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jų turinys nustatomi imperatyviomis įstatymo normomis arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

23.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, teisingai konstatavo, jog spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti ieškovės į civilinę bylą pateikta, šalių įgaliotų atstovų laisva valia sudaryta, įstatymams neprieštaraujančia, teisės aktų nustatyta tvarka neginčyta ir nenuginčyta sutartimi (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Analizuodamas ir vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovės atstovas sutartį pasirašė jos neskaitęs, pirmosios instancijos teismas teisinai vertino, kad, visų pirma, atsakovė yra profesionaliai krovinių pervežimo verslą vykdantis juridinis asmuo, krovinių pervežimas atsakovei buvo jos komercinės veiklos sritis, kurioje atsakovei turi būti taikomas aukštesnis jos veiklos standartas, o protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, vadovaujantis bonus pater familias (iš lot. apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai) standartu. Todėl atsakovė galėjo ir turėjo perskaityti visą sudaromos sutarties vieno puslapio apimties tekstą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintos esminės sutarties sąlygos, nurodyti atsakovės įsipareigojimai, jos atsakomybė už sutarties pažeidimą ir, kaip minėta, sutartis pasirašyta abiejų jos šalių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė perskaityti sutarties tekstą ir kad jos atstovas buvo verčiamas sutartį pasirašyti jos neperskaičius. Apeliantė nurodo, kad sutartis buvo pasirašyta atgaline data, t. y. jau po techninio augalinės kilmės aliejaus iškrovimo, tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat teisingai nurodė, kad ieškovės į civilinę bylą pateiktos 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 16 punktu šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja neiškrauti nuvežto krovinio be raštiško užsakovo (ieškovės) leidimo. Šis atsakovės įsipareigojimas į sutartį įrašytas paryškintu ir didesniu šriftu, sutartyje suformuluotas visiškai aiškiai, trumpai, suprantamai ir vienareikšmiai, todėl negali būti aiškinamas niekaip kitaip. Kartu teismas pažymėjo ir tai, kad būtent tokia užsakovo (ieškovės) keliama krovinio gabenimo sąlyga atsakovei buvo puikiai žinoma ir iš pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio transporto užsakymų Nr. 117 ir Nr. 118, kuriuose grafose „Iškrovimo vieta“ taip pat yra aiškiai ir vienareikšmiškai įrašyta užsakovo keliama sąlyga – „iškrovimas tik su raštišku leidimu elektroniniu paštu“.  Civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad atsakovė neįvykdė 2017 m. rugpjūčio 31 d. krovinio gabenimo sutarties Nr. 118/2017-08-31 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų ir neužtikrino, kad krovinys būtų iškrautas tiktai prieš tai gavus rašytinį ieškovės sutikimą. Taigi priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, pakankamai motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų, sutarties (ne)vykdymo, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškinį, priešieškinį atmetė, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantei buvo pakankamai aiški bei suprantama.

24.       Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

25.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

26.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės atstovės įvairiai lingvistiškai interpretuojami Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašomosios dalies teiginiai yra tiktai motyvai nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal ieškovės pareiškimą ir kurio metu buvo tiriama, o priimtame 2019 m. birželio 12 d. nutarime buvo vertinama, tiktai tai, ar pakanka duomenų teigti, kad atsakovė (jos direktorė A. G., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. M.) padarė nusikalstamus veiksmus (buvo tiriama nusikalstama veika – turto iššvaistymas, BK 184 straipsnio 2 dalis), ar tokių atsakovės galimai nusikalstamus veiksmus patvirtinančių duomenų nepakanka. Jokių objektyvių duomenų, kad ieškovei buvo apmokėta būtent už atsakovės nuvežtą ginčo krovinį, o ne už kitas anksčiau tiektas prekes, nėra. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl sutartyje numatyto nuostolių atlyginimo, o dėl sutartyje atskirai numatytos 5 000 Eur baudos priteisimo už sutarties 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įrodomąją reikšmę nagrinėjamo ginčo atveju, iš esmės teisingai vertino, kad nutarimas, kaip įrodymas, nesusijęs su pareikštu ieškinio reikalavimu ir išeinantis už ieškinio dalyko ribų (nutarties 25 pastraipa). 

27.       Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

28.       Taigi atsakovės 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose atliktas įrodymų vertinimas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir yra neprivalomas. Taipogi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atsakovės į bylą pateikta Lenkijos draudimo inspektoriaus, kuris nebuvo įspėtas dėl jokios atsakomybės už žinomai melagingą išvadą, 2017 m. gruodžio 8 d. preliminari ataskaita yra grindžiama inspektoriaus telefoniniais pokalbiais ir išmintinai subjektyviu vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus – tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visetą, kuriais šalys grindė savo poziciją, teisingai paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, o kuriuos vertino kritiškai, jais nesivadovavo ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus. 

29.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o CK 6.200 straipsnio 1 dalis reikalauja sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 6.205 straipsnis). Be to, sutarties pažeidimas gali pasireikšti ne tik konkrečiai įtvirtintos sutarties sąlygos pažeidimu. Jis gali pasireikšti: 1) imperatyviųjų teisės normų pažeidimu; 2) dispozityviųjų teisės normų, nustatančių atskirų sutarčių rūšių šalių teises ir pareigas, pažeidimu; 3) sutarčių vykdymo principų pažeidimu; 4) numanomų sutarties sąlygų pažeidimu.

30.       Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas ir jį atmesdamas, pakankamai motyvavo šią savo sprendimo dalį, remdamasis bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, kad, kaip jau minėta, atsakovė neįvykdė krovinio gabenimo sutarties 16 punktu prisiimtų įsipareigojimų ir neužtikrino, kad krovinys būtų iškrautas tiktai prieš tai gavus rašytinį ieškovo sutikimą. Nurodyta sutartis, ar kuri nors šios sutarties dalis, įskaitant sutarties dalimi „Pastabos“ šalių sutartas sąlygas, atsakovės teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyta nebuvo, atsakovė, kuri viso civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama jai kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančios advokato padėjėjos, priešieškinio reikalavimo dėl šalių 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos sutarties, ar kurios nors šios sutarties dalies, pripažinimo negaliojančia, nepareiškė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (2017 m. rugpjūčio 28 d. rapsų aliejaus pirkimo sutartį, ieškovės AB SEB banke esančios sąskaitos ginčui aktualaus laikotarpio išrašą, krovinio gabenimo sutartį, krovinio transporto užsakymus Nr. 117 ir Nr. 118 ir kt.), neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovei buvo apmokėta būtent už atsakovės nuvežtą ginčo krovinį, o ne už kitas anksčiau tiektas prekes, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių papildomai nekartoja. Kita vertus, tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai byloje suponuoja akivaizdžią išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra sutartyje numatytų nuostolių atlyginimas. Pastebėtina ir tai, kad byloje nekyla ginčo dėl netesybų dydžio, numatyto sutartyje.

31.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

32.       Byloje įrodyta, kad nesilaikyta sutarties nuostatos neiškrauti krovinio be raštiško ieškovės sutikimo. Pagal sutarties sąlygas ir nutarties 31 pastraipoje aptartas nuostatas tai reiškia, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei sutarties „Pastabose“ numatytą baudą, o taip pat ieškovė turi teisę nemokėti sutarties punkte Nr. 17 nurodytos pervežimo kainos (nutarties 21 ir 31 pastraipos).

33.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

34.       Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo net nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Atsižvelgiant į nutarties 33 pastraipoje pateiktus išaiškinimus, situacija, kai atsakovė atsiliepime į ieškinį išreiškė poziciją dėl praleisto ieškinio senaties termino, o ieškovė pateiktu dubliku, bet ne pradiniu ieškiniu, prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nėra teisiškai reikšminga ir pirmosios instancijos teismas jos neturėjo vertinti.

36.       Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, kurios nustato, jog apie sutarties pažeidimą ieškovei buvo žinoma jau 2017 m. rugsėjo 6 d., teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, kad nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus ieškinį dėl baudos priteisimo 2018 m. birželio 13 d., ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodo apeliantė, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir teisingai konstatavo, jog ieškinio senaties terminą ieškovė praleido ne dėl savo pasyvumo, o dėl objektyvių priežasčių – kreipimosi į teisėsaugos institucijos ir bandymo ginti savo pažeistas civilines teises baudžiamajame procese. Ieškovė nagrinėjamu atveju nebuvo pasyvi ir aktyviais veiksmais siekė apginti savo teises, o ieškinio senaties termino praleidimui įtakos turėjo nuo ieškovės nepriklausiusios aplinkybės, kurias teismas pripažino pakankamomis CK 1.131 straipsnio 2 daliai taikyti ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos priteisimo iš atsakovės pareikšti. Teisėjų kolegija sutinka ir su šiomis teismo išvadomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

37.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

38.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

39.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

40.       Iš apeliantės ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 150 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TITO SUN“, juridinio asmens kodas 302794270, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elitransos logistika“, juridinio asmens kodas 303386325, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.