Civilinė byla Nr. 3K-3-198/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 129.4 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. U. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. U. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Mariui Lekečinskui, D. U., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl antstolio veiksmų.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja R. I. U. skundu prašė teismo: pripažinti antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmus, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 2-02102-528/2008) įpareigojimą grąžinti pareiškėjai 227 Lt vykdymo išlaidų ir pervedant šias lėšas į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą, bei pasiūlymą dėl 134,97 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo vykdomojoje byloje (bylos Nr. 0022/03/05390) neteisėtais, taip pat įpareigoti antstolį priimti patvarkymą laikyti vykdomąją bylą baigta.

Pareiškėja nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmai vykdomojoje byloje pripažinti neteisėtais ir jis įpareigotas grąžinti pareiškėjai 227 Lt. Antstolis neįvykdė įpareigojimo grąžinti 227 Lt, o juos pervedė į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą, taip, pareiškėjos teigimu, viršijo įgaliojimus. Pareiškėja taip pat teigė, kad antstolio pasiūlymas dėl 134,97 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes vykdomąjį dokumentą pareiškėja (skolininkė) yra įvykdžiusi gera valia, o grąžindamas 227 Lt pagal teismo įpareigojimą, antstolis galėjo įskaityti 134,97 Lt vykdymo išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi, pareiškėjai teismo posėdyje atsisakius skundo reikalavimo įpareigoti antstolį priimti patvarkymą vykdomąją bylą laikyti baigta, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, pareiškėjos skundo reikalavimus pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus atmetė.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi antstolis Marius Lekečinskas įpareigotas grąžinti pareiškėjai nesant teisinio pagrindo - teismo nutarties dėl vykdymo išlaidų priteisimo - išieškotas 227 Lt vykdymo išlaidas. Antstoliui Mariui Lekečinskui dar neįvykdžius 2009 m. vasario 23 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo, jam buvo pateiktas kito antstolio - R. B., kitoje byloje vykdančio Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 3065,60 Lt išieškojimo iš skolininkės išieškotojo AB ,,Kauno energija” naudai, patvarkymas, kuriuo areštuotos antstolio Mariaus Lekečinsko valdytos pareiškėjai priklausančios lėšos, antstolis Marius Lekečinskas įpareigotas šias pervesti į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą.

Teismas konstatavo, kad vykdydamas nurodytą jam privalomą patvarkymą antstolis Marius Lekečinskas veikė ne kaip antstolis, vykdantis vykdomąją bylą, o kaip asmuo, valdantis kitam asmeniui, iš kurio vykdomas išieškojimas kito vykdomojo dokumento pagrindu, priklausančias lėšas. Teisės aktuose nenustatyta vykdymo išlaidų ir antstolio, kaip pareiškėjos skolininko, pareiškėjai mokėtinų sumų įskaitymo tvarka, dėl to pareiškėjos prašomas neteisėtu pripažinti antstolio pasiūlymas susimokėti vykdymo išlaidas geruoju vertintinas kaip tinkama vykdymo išlaidų išieškojimo procedūros dalis.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos R. I. U. atskirasis skundas atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad antstolis R. B. patvarkymą dėl antstolio Mariaus Lekečinsko valdomos pareiškėjai priklausančios pinigų sumos arešto ir įpareigojimo antstoliui Mariui Lekečinskui šias lėšas pervesti į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą priėmė savarankiškoje vykdomojoje byloje, todėl tokio patvarkymo teisėtumas gali būti vertinamas tik skundo dėl antstolio R. B. veiksmų pagrindu. Šį antstolio R. B. patvarkymą antstolis Marius Lekečinskas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, gavęs privalomą antstolio nurodymą, privalėjo įvykdyti (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Toks pinigų pervedimas vertintinas ne kaip antstolio Mariaus Lekečinsko atliktas vykdymo veiksmas vykdomojoje byloje (bylos Nr. 0022/03/05390), o kaip asmens, valdančio kitam asmeniui priklausančias lėšas, gauto privalomojo įpareigojimo, kurį nustatė savarankišką vykdomąją bylą vykdantis antstolis, įvykdymas. Atskirajame skunde nurodydama, kad antstolis neturi teisės reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su neteisėtais jo paties veiksmais, pareiškėja nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio siūlyme nurodyta suma apskaičiuota ir už neteisėtais pripažintus antstolio veiksmus. Esant tokiai situacijai išieškotinų vykdymo išlaidų sumos pagrįstumo klausimas galės būti vertinamas sprendžiant antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas iš pareiškėjos pagrįstumo klausimą.

 

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėja R. I. U. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, pripažįstant neteisėtais antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0022/03/05390. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Antstolis Marius Lekečinskas vykdė ne teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, o antstolio R. B. patvarkymą, kuris neatitinka CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimo, nes jame neteisingai nurodytas pareiškėjos adresas. Dėl to antstolis M. Lekečinskas negalėjo priimti ir vykdyti tokio patvarkymo, o jį priėmus ir įvykužius, pažeista CPK 596 straipsnio 1 dalis. Neįvykdęs teismo įpareigojimo grąžinti pareiškėjai lėšas ir jas pervedęs kitam antstoliui, antstolis M. Lekečinskas kartu su antstoliu R. B. faktiškai pašalino teismą kaip atliekantį antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Teismai, nurodę, kad pareiškėja turėtų išsiimti vykdomąjį raštą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties vykdymo, ir taip neteisingai pritaikę CPK 596 straipsnio 1 dalį, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tai reikštų, kad pareiškėja turėtų dėl nurodytos teismo nutarties įvykdymo kreiptis į kitą antstolį ir pradėti naują vykdomąją bylą. Taip skundžiamose nutartyse teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutarties byloje Nr. 3K-7-277/2008 išaiškinimų.

2. Spręsdami dėl antstolio pasiūlymo pareiškėjai sumokėti vykdymo išlaidas skundžiamose nutartyse teismai taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutarties byloje Nr. 3K-7-5/2007 konstatavimą, kad valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Kadangi, kasatorės teigimu, antstolio M. Lekečinsko veiksmai pripažinti neteisėtais, tai jam neatsirado pagrindo tikėtis atlyginimo už pavestų funkcijų vykdymą. Antstolis privalo šalims aktyviai padėti ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-36/2008 išaiškinta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punktą atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime pagal šioje instrukcijoje nustatytą formą. Tuo tarpu antstolio M. Lekečinsko 2009 m. kovo 31 d. pasiūlymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir nurodytos Instrukcijos reikalavimų, nes pasiūlyme neišaiškintos pareiškėjos turimos teisės, dėl to ji neteko galimybės ginčyti pirmosios instancijos teisme vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumą.

 

Atsiliepimu į pareiškėjos R. I. U. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Marius Lekečinskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Pareiškėja, manydama, kad antstolis neįvykdė teismo sprendimo (nutarties), turi teisę gauti vykdomąjį raštą ir jį pateikti antstoliui dėl priverstinio vykdymo, tačiau pareiškėja to nepadarė, dėl to nėra pradėtos vykdomosios bylos dėl 227 Lt išieškojimo iš antstolio Mariaus Lekečinsko pareiškėjos R. I. U. naudai. Dėl to antstolio veiksmas, pervedant 227 Lt kitam antstoliui R. B., atliktas kitu pagrindu, ne vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė R. I. U., taigi šis antstolio veiksmas negali būti skundžiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Pervedant pinigus į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą neatliktas išieškotojo pakeitimas vykdymo procese, nes nebuvo CPK 596 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kai vieno asmens teisės ar pareigos pereina kitam asmeniui. Kasaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad antstolio R. B. patvarkymas dėl lėšų areštavimo ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą neatitinka CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, nes tokio patvarkymo turiniui taikytina CPK 689 straipsnio 4 dalis. Pareiškėja turi galimybę paduoti skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, jei ji mano, kad patvarkymas dėl lėšų arešto yra neteisėtas.

2. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi byloje Nr. 2-02102-528/2008 neteisėtu pripažino antstolio patvarkymą, nes antstolis šiuo patvarkymu nesilaikė vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos, tačiau antstoliui pripažinta teisė į vykdymo išlaidų atlyginimą, laikantis tam nustatytos tvarkos. Kadangi skolininkė sprendimą įvykdė pasibaigus antstolio raginime nurodytam terminui, tai iš jos turi būti išieškotos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas), tokią taisyklę patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-7-5/2007.

 

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl antstolio veiksmų teisėtumo

 

Pagal įstatymą antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesiniais veiksmais laikoma: CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas (CPK 634 straipsnis). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis J. B. v. antstolis R. A. Genutis byloje Nr. 3K-3-225/2009). Išnagrinėdamas bylą pagal skundą dėl antstolio procesinių veiksmų teismas siekia įvertinti skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą ir tuo atveju, kai nustatomas neteisėtumas antstolio veiksmuose, apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nurodyta, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-02102-528/2008) antstolis M. Lekečinskas įpareigotas grąžinti skolininkei R. I. U. 227 Lt vykdymo išlaidų, konstatavus, kad skolininkei priverstinio vykdymo metu atsirado pareiga sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau šiai pareigai įgyvendinti antstolis ėmėsi netinkamų priemonių, nes patvarkymu iš skolininkės darbovietės pareikalavo pervesti ne tik pagrindinės skolos likutį, bet ir turėtas vykdymo išlaidas, be to, 227 Lt vykdymo išlaidų dydis nepagrįstas, šios išlaidos turi būti perskaičiuotos atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad priėmus teismo nutartį antstoliui nebeliko pagrindo tikėtis atlyginimo už pavestų funkcijų vykdymą. Priešingai, teismas nurodyta nutartimi pažymėjo, kad siekdamas išieškoti vykdymo išlaidas antstolis turėjo siųsti tiesiogiai skolininkei atskirą siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, taip pripažindamas antstolio teisę į pagrįsto dydžio vykdymo išlaidų atlyginimą.

Kai skolininkas sprendimą įvykdo pasibaigus antstolio raginime nurodytam terminui, iš jo turi būti išieškotos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis antstolis A. Selezniovas v. UAB ,,Edana” byloje Nr. 3K-7-5/2007). Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Laikydamasis šioje teisės normoje nustatytos tvarkos ir vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties nurodymus antstolis M. Lekečinskas 2009 m. kovo 31 d. pateikė skolininkei rašytinį pasiūlymą dėl 134,97 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo. Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad antstolio pasiūlyme neišaiškintos kasatorės turimos teisės, dėl to ji neteko galimybės ginčyti teismui pasiūlyme nurodytų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorė dalyvauja vykdymo procese ne vienoje vykdomojoje byloje, ne kartą skundė antstolio veiksmus, dėl to jai turėtų būti žinoma antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir terminai, be to, šis kasacinio skundo argumentas nedaro įtakos antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumui. Kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo teiginiu, kad kasatorė (skolininkė) neteko galimybės ginčyti teismui pasiūlyme nurodytų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo, yra klaidinamas teismas, nes nurodytas antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis pripažintas pagrįstu, išnagrinėjus skolininkės atskirąjį skundą, priimtoje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2S-555-395/2010).

Nurodyta įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi taip pat įpareigotas skolininkei grąžinti 227 Lt vykdymo išlaidų antstolis M. Lekečinskas 2009 m. kovo 27 d. gavo kito antstolio R. B., kitoje byloje vykdančio Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 3065,60 Lt išieškojimo iš skolininkės išieškotojo AB ,,Kauno energija” naudai, patvarkymą pervesti turimas skolininkės lėšas į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą. Byloje teismų nustatyta, kad antstolis M. Lekečinskas, turėdamas 227 Lt skolininkės lėšų savo žinioje, įvykdė antstolio R. B. patvarkymą, pervesdamas šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Vertindami antstolio M. Lekečinsko veiksmų teisėtumą bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja (skolininkė) turėjo neapmokėtą skolą pagal vykdomąjį raštą, kurį vykdė antstolis R. B.. Gavęs šio antstolio patvarkymą pagal įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu išduoto vykdomojo rašto pagrindą antstolis M. Lekečinskas pateko į padėtį, kai turėjo atlikti veiksmus, kuriuos jį įpareigojo du atskiri įsiteisėję teismų sprendimai. Pagal vieną iš jų antstolis buvo įpareigotas grąžinti skolininkei be teisėto pagrindo turimas jos lėšas, o pagal kitą teismo sprendimą ir jo pagrindu priimtą antstolio R. B. patvarkymą – šiam sprendimui įvykdyti pervesti turimas skolininkės lėšas į šio antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisiškai pagrįstai konstatavo, kad pareigą vykdyti antstolio R. B. patvarkymą ir jam pervesti turimas skolininkės lėšas turėjo antstolis M. Lekečinskas, veikęs šiuo atveju kaip bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis išduoto vykdomojo dokumento pagrindu priimtą antstolio patvarkymą (CPK 585 straipsnis, 689 straipsnio 6 dalis, 749 straipsnis). Kasaciniame skunde teigiama, kad patvarkyme nurodytas neteisingas skolininkės adresas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia asmens, nagrinėjamu atveju – antstolio, pareigos vykdyti jam įteiktą privalomą antstolio patvarkymą.

Įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi nurodyta suma turėjo būti grąžinta skolininkei tik nesant jokių kitų vykdytinų prievolių, tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip pirmiau nurodyta, yra nustatyta, kad skolininkė turėjo ir kitų vykdytinų priverstine tvarka prievolių, dėl to skoloms padengti buvo nukreiptos antstolio žinioje turimos skolininkės lėšos. Dėl šios priežasties kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad skolininkė turi reikalavimo teisę į antstolį M. Lekečinską dėl 227 Lt grąžinimo, nes ši suma pervesta skolininkės kitai vykdytinai skolai padengti.

Byloje nenustatyta faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis M. Lekečinskas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, vykdydamas kito antstolio patvarkymą, taip pat pateikdamas rašytinį siūlymą apmokėti vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse padarytų teisinių išvadų, kuriomis atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamų teismų nutarčių.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                 Dangutė Ambrasienė

 

 

                                                                                             Janina Januškienė

 

 

                                                                                             Sigita Rudėnaitė