Pranešėjas A. Žerlauskas              Civilinė byla Nr. 2A-1601-265/2015

Teisėja D. Žvinklytė                                                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-04115-2015-0)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              3.1.7.3.; 3.3.1.18.

                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Miško vartai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Miško vartai“ ieškinį atsakovams N. L. (L.) ir D. L. (D. L.) dėl skolos priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. L. (D. L.) ir N. L. (L.) 183,35 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų skolą ir procesines palūkanas. Tuo tarpu spręsdamas bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo klausimą teismas atsižvelgė į nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką ir konstatavo, kad teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese galima tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinį nagrinėjamoje byloje ruošė teisinių paslaugų įmonė „Lex Logica“, ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, nesutiko. Prašė teismo sprendimą pakeisti ir priteisti 145 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, nes jos ratio decidendi skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos. Pasak apeliantės, nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kai pavedimo sutartį su juridiniu asmeniu sudaro fizinis asmuo. Be to, nurodo, kad minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, o šiuo atveju - skolos priteisimas. Apeliantės vertinimu, kasacinės instancijos teismas nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nesuformavo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai juridinis asmuo atstovavimo sutartį sudaro su teisinių paslaugų įmone. Apeliantės nuomone, pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį asmenų sąrašas, galinčių būti atstovais pavedimo pagrindu, nėra baigtinis, ir suteikia teisę būti atstovu iš esmės kiekvienam asmeniui. Dėl to, ieškovės vertinimu, ji turėjo teisę sudaryti pavedimo sutartį su teisiniu paslaugų įmone ir gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo savo paties sukurtais precedentais, nes ankstesnėse bylose ieškovei priteisdavo už teisines paslaugas, kurias jai teikdavo juridinis asmuo.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurias suteikė juridinis asmuo. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, nes joje buvo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kai pavedimo sutartį su juridiniu asmeniu sudaro fizinis asmuo. Tuo tarpu tais atvejais, kai teisinių paslaugų sutartį sudaro juridinis asmuo, teismas išaiškinimo nepateikė, dėl to šios išlaidos turi būti priteistos. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje buvo pateiktas išaiškinimas, jog bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kai pavedimo sutartį su teisinių paslaugų įmone sudaro fizinis asmuo, tačiau CPK įtvirtintas atstovavimo reglamentavimas šiai bylai aktualiu aspektu yra analogiškas. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje konstatuota, jog pagal CPK 56 straipsnį nėra numatyta galimybė juridiniam asmeniui atstovu pasitelkti teisinių paslaugų įmonę, todėl atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas, kadangi išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui, kaip šioje byloje prašo ieškovė, priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas ir bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Esant nurodytų aplinkybių visetui ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, yra paneigti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai) ir pabrėžia, jog bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Įvertinus šį konstitucinės jurisprudencijos imperatyvą tenka konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnės instancijos teismo jurisprudencija, o ne savo sprendimais, priimtais ankstesnėse bylose, kuriose priteisdavo išlaidas už teisinę pagalbą, suteiktą juridinių asmenų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip to prašo apeliantė, nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                         Marius Dobrovolskis

                                                                                                                              Žydrūnas Bertašius