Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-547-2013].doc
Bylos nr.: 2-547/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutuojanti "Bankas Snoras" 112025973 pareiškėjas
"Valnetas" 135778275 pareiškėjas
"Edrana Baltic" 124492283 pareiškėjas
Restruktūrizuojama "ANDOVA" 122596924 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
Bylos dėl įmonės restruktūrizavimo
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio proceso nutraukimas

Civilinė byla Nr

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto individualios įmonės „Edrana Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ restruktūrizavimo byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Edrana Baltic“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas IĮ „Edrana Baltic“ prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 7 d. įvykusio RUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimus 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. balandžio 13 d. įvykusiame įmonės kreditorių susirinkime buvo nutarta konstatuoti, kad pasiūlymai dėl restruktūrizavimo plano perspektyvų 2012-2014 m. yra nepagrįsti, bei įpareigoti įmonę atlikti viso jos turto vertinimą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė teismui, tačiau teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi skundą atmetė; dėl teismo nutarties paduotas pareiškėjo atskirasis skundas dar neišnagrinėtas. 2012 m. rugsėjo 7 d. įvykusiame įmonės kreditorių susirinkime: dėl nepakankamo balsų skaičiaus nebuvo priimtas nutarimas dėl įmonės vadovo ataskaitos patvirtinimo (nepatvirtinimo) (2 darbotvarkės klausimas); nutarta, kad turto vertintojo nustatytos įmonės turto rinko vertės nepakanka teismo patvirtintiems finansiniams reikalavimams patenkinti, kad įmonės vadovo pateiktas restruktūrizavimo plane nustatytų restruktūrizavimo priemonių įvykdymo perspektyvos yra nepakankamos restruktūrizavimo tikslams pasiekti (3 darbotvarkės klausimas); nutarta pakeisti ir papildyti įmonės restruktūrizavimo planą nustatant papildomus apribojimus įmonei atlikti veiksmus su įkeistu turtu, taip pat atlikti finansines operacijas (4 darbotvarkės klausimas). Pareiškėjo teigimu, šie nutarimai pažeidžia lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra nepagrįsti ir neteisėti, neleidžia pasiekti restruktūrizavimo tikslo. Nutarimas 3 darbotvarkės klausimu negalėjo būti priimtas, nes teisme buvo ginčijamas ankstesnis nutarimas dėl įmonės restruktūrizavimo plano perspektyvų 2012-2014 m. bei įmonės turto įvertinimo. Visi ginčijami nutarimai priimti pagrindinio kreditoriaus BAB banko „Snoras“, kuris yra hipotekos kreditorius ir turi absoliučią balsų daugumą, iniciatyva ir interesais. Šis kreditorius gina tik savo interesus.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BAB bankui „Snoras“ priimti sprendimus, nutarimus ir atlikti veiksmus, susijusius su ginčijamais klausimais, iki Lietuvos apeliacinis teismas nepriims sprendimo (nutarties). 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad ginčas keliamas išimtinai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, tuo tarpu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos vieno iš kreditorių atžvilgiu. Teismo nuomone, šios priemonės nesusijusios su ginčo dalyku.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Apeliantas IĮ „Edrana Baltic“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktinį pagrindą, įmonės pagrindiniam kreditoriui įstatymo suteiktą teisę vienasmeniškai priimti nutarimus kreditorių susirinkimuose bei galimą šios teisės realizavimą, priimtų nutarimų įtaką kitiems įmonės kreditoriams. Apelianto nuomone, kiekvienas atliktas atskiras procesinis veiksmas restruktūrizavimo byloje yra tiesiogiai susijęs su visa byla ir jos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ginčo dalyku. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas atsižvelgiant į pagrindinio kreditoriaus dominuojančią poziciją ir atliktus veiksmus. Šis kreditorius veikia priešingai įmonės ir kitų jos kreditorių interesams. Visi šioje ir ankstesnėje byloje ginčijamai nutarimai, priimti pagrindinio kreditoriaus iniciatyva, rodo, kad jis siekia nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir pradėti bankroto bylą. Nutraukus restruktūrizavimo bylą, tikimybė kitiems įmonės kreditoriaus patenkinti savo reikalavimus išnyktų, nes beveik visas įmonės turtas yra įkeistas jos pagrindiniam kreditoriui. Kadangi pastarasis gali bet kada inicijuoti kreditorių susirinkimą ir priimti nenaudingą kitiems kreditoriams nutarimą (pvz., nutraukti restruktūrizavimo bylą), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki apeliacinės instancijos teismas išspręs ginčą dėl 2012 m. balandžio 13 d. kreditorių surinkimo nutarimo pagrįstumo yra būtinas.

 

Kreditorius BAB bankas „Snoras“ prašo atmesti atskirąjį skundą.

Kreditoriaus teigimu, teismui tenkinus apelianto skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tokios teismo nutarties įvykdymas būtų objektyviai įmanomas, nes ginčijami nutarimai neįpareigojo banko, kaip kreditorių susirinkimo pirmininko, imtis tam tikrų veiksmų įmonės atžvilgiu (pvz., kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo). Todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku šioje byloje. Kreditoriaus nuomone, tokios nekonkretizuotos priemonės iš esmės reikštų absoliutų draudimą jam dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese ir suvaržytų jo teisę į savų interesų apsaugą ir gynybą. Tai neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų.

 

RUAB „Andova“ prašo spręsti klausimą dėl atskirojo skundo pagrįstumo teismo nuožiūra.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki, kaip jis nurodo, Lietuvos apeliacinis teismas priims procesinį sprendimą dėl 2012 m. balandžio 13 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo (b. l. 39), t. y. iš esmės iki to momento, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas, pripažįstantis ar ne nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimus neteisėtais. Kaip galima suprasti iš apelianto pozicijos, nurodytų nutarimų panaikinimas turėtų tiesioginės įtakos sprendžiant nagrinėjome byloje pareikštą skundą dėl vėlesnio – 2012 m. rugsėjo 7 d. įvykusio – kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Apelianto skundas dėl 2012 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs dėl šios nutarties apelianto paduotą atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 17 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 339 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad aplinkybė, iki kurios atsiradimo apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimas, šiuo metu yra atsiradusi, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą nėra. Atitinkamai spręstina, kad nebeliko būtinumo nagrinėti apelianto atskirojo skundo, nes esminis apelianto reikalavimas – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – negali būti tenkinamas. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apelianto pareikštas skundas dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Nutraukti apeliacinį procesą.

 

 

 

 

Teisėjai

Artūras Driukas

 

 

 

 

Danutė Milašienė

 

 

 

 

Vigintas Višinskis 

 


Paminėta tekste:
  • CPK