Civilinė byla Nr. 2A-1208/2013

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00065-2009-1

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-99-262/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“, atstovaujamo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų ekspertas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ekspertas“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija ,,2A“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Litesko“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Statybų ekspertas“ dėl skolos priteisimo, kurį patikslinęs prašė iš atsakovo priteisti 7 318,84 Lt skolą, 353,18 Lt palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Druskininkų mieste centralizuotai tiekia gaminamą šilumos energiją, tame tarpe į ieškovui nuosavybes teise priklausančias daugiabučiame name (toliau – ir Pastatas) įrengtas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Patalpos). Nurodė, kad ginčo šalys šilumos tiekimo sutarties pagal individualiai numatytas sąlygas nėra sudarę, o šalių valia teikti ir vartoti šilumos energiją išreikšta konkliudentiniais veiksmais.  Be to, ieškovas pagal sutartį atlieka minėto daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsakovas su ieškovu už suteiktas paslaugas yra neatsiskaitęs už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ieškovo paskaičiavimu atsakovo įsiskolinimas už suteiktas paslaugas sudaro 7 318,84 Lt sumą, be to, už pradelstą atsiskaityti terminą ieškovas paskaičiavo 353,18 Lt palūkanas. Atsakovui priskirtą šilumos kiekį ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 (toliau – ir Metodas Nr. 4), pagal kurio 7 punktą šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš priskyrimo koeficiento. Minėtas koeficientas apskaičiuojamas butų (patalpų) plotą dalijant iš namo butų ar kitų patalpų plotų sumos. Skaičiuodamas minėtą koeficientą ieškovas rėmėsi atsakovo patalpų bendruoju plotu (454,73 kv.m) ir namo visų patalpų (butų) plotų suma (2242,51 kv.m.), kurią nustatė pagal trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,2A“ ieškovui pateiktus duomeninis. Ieškovas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis numatyti tik šie atsakovo patalpų plotai - 454,73 kv.m bendras plotas ir 292,26 kv.m pagrindinis plotas. Pagal Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ negyvenamųjų patalpų naudingas plotas nenustatinėjamas ir viešame registre neregistruojamas. Pagal minėto STR 19-20 punktus į pagrindinį negyvenamųjų patalpų plotą, pagal kurį, anot atsakovo, turi būti paskirstoma šiluma, neįeina pagalbiniai patalpų plotai (koridoriai, prieangiai, sanitariniai mazgai ir pan.), todėl priskirti šilumą tik pagrindiniam Patalpų plotui yra visiškai nepagrįsta.

              Atsakovas UAB ,,Statybų ekspertas“ su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies – pripažino 1 205,87 Lt dydžio skolą ir 312,36 Lt palūkanas. Atsakovo teigimu, skaičiuojant mokesčius už šilumos energiją, ieškovas neteisingai nustatė šilumos priskyrimo koeficientą, kuris turi būti skaičiuojamas padalijant atsakovui priklausančių patalpų naudingąjį plotą (292,26 kv.m.) iš viso namo naudingojo ploto (2315,61 kv.m.).

Be to, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 452 120,35 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad minėtas patalpas įsigijo turėdamas tikslą jas rekonstruoti ir parduoti, su būsimais pirkėjais buvo sudarytos preliminarios sutartys. 2008 m. gegužės 16 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė atsakovui leidimą rekonstrukcijai. Projektas dėl šilumos tiekimo inžinierinių tinklų buvo suderintas su ieškovo atstovu. Ieškovo atstovas, derindamas projektą patvirtino, kad rekonstrukcijos projektas atitinka ieškovo 2007 m. lapkričio 21 d. išduotų techninių sąlygų reikalavimus. Atsakovas, gavęs leidimą, 2008 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį su rangovu UAB ,,Eurogranda ir Co“, kuris atliko darbų tiek, kiek buvo galima atlikti iki pertvarų ir grindų dangos patalpose ardymo, tolimesnis darbų etapas buvo galimas tik nupjovus esamus patalpose  šildymo radiatorius. 2008 m. rugpjūčio 26 d. raštu rangovas UAB ,,Eurogranda ir Co“ atsakovą informavo, kad ieškovas, neatsižvelgdamas į rangovo prašymus, neatjungė šildymo sistemos, todėl numatyti darbai nebuvo tęsiami. Kadangi atsakovas šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcijos darbus buvo suderinęs su ieškovu, jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas atjungti patalpų šildymą nuo bendros namo šildymo sistemos, tačiau ieškovas iki 2008 m. spalio mėnesio jo neatjungė. 2008 m. spalio 31 d. raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas atlikti šildymo sistemos atjungimą, bet ieškovas tik 2008 m. lapkričio 14 d. raštu atsakovui pranešė, kad yra būtinas 43 buto savininko sutikimas šildymo sistemos atjungimui. Atsakovas gavo minėto daugiabučio namo 43 buto savininko sutikimą, tačiau ieškovas atsisakė suteikti prašomą ir leistą pagal technines sąlygas paslaugą. Dėl šios priežasties atsakovas privalėjo sustabdyti rekonstrukcijos darbus. Sustabdžius darbus paaiškėjo, kad atsakovas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų patalpų pirkėjų atžvilgiu ir perduoti butų pirkėjams preliminariose sutartyse numatytais terminais. Visi potencialūs pirkėjai nutraukė su atsakovu sudarytas preliminarias sutartis. Dėl neatliktų rekonstrukcijos darbų atsakovas patyrė bendrą 452 120,35 Lt nuostolį, kurį sudaro 416 505 Lt negautos pajamos, 25 615,35 Lt palūkanos bankui ir 10 000 Lt bauda už preliminariųjų sutarčių neįvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu atsakovo priešieškinį atmetė, o ieškovo ieškinį tenkino visiškai – iš atsakovo ieškovui priteisė 7 318,84 Lt skolos, 353,58 Lt palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas ir 230 Lt žyminio mokesčio.

Tenkindamas ieškinį teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo, todėl atsakovui atsirado prievolė mokėti už teikiamas paslaugas (CK 6.383 str., 6.388 str.). Be to, sutarties su daugiabučio namo bendraturčiais pagrindu ieškovas atliko šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, o už šias paslaugas bendraturčiai privalo mokėti ieškovui mokesčius (Sutarties 6 p., CK 6.387 str.). Iš ieškovo pateiktų lentelių teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovas už ieškovo vykdytą šilumos energijos tiekimą ir karšto vandens sistemų priežiūrą yra skolingas 7318,84 Lt (CK 6.6 str., 6.38 str.; 6.383-6.391 str.). Tenkinęs pagrindinį reikalavimą, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 353,28 Lt palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Atmesdamas priešieškinį teismas sprendė, kad pats atsakovas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, siekiant šildymo sezono metu Patalpų šildymo sistemą atjungti nuo bendros pastato sistemos, nes negavo pastato bendrasavininkų sutikimo šildymo sezono metu atjungti Patalpų šildymo sistemą. Teismas nustatė, kad atsakovas į ieškovą dėl šildymo atjungimo kreipėsi 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. lapkričio 6 d., t. y. prieš pat šildymo sezono pradžią. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog atsakovas į ieškovą būtų kreipęsis anksčiau, byloje nepateikta. Pažymėjo, kad ieškovo atstovai nustatė, kad techninės galimybės atjungti atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos įrenginių šildymo sezono metu nuo šildymo sistemos, nepažeidžiant kitų šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų, nėra. Teismas nurodė, kad ieškovas konstatavo, kad pagal atsakovui išduotas technines sąlygas atsakovas turi pateikti visų patalpų savininkų rašytinius sutikimus, be to, ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d. savo iniciatyva kreipėsi į DNSB ,,2A“ su prašymu organizuoti patalpų savininkų susirinkimą dėl atsakovui priklausančių patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, šildymo sistemos metu. Teismas pažymėjo, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, jeigu dėl atliekamų darbų pažeidžiami kitų savininkų teisės ir teisėti interesai, privaloma gauti tų asmenų raštišką sutikimą (Taisyklių 129.2, 130.10, 130.14, 130.17, 130.18, 135.6 p., 230 p., 234 p., 235 p., 237 p.), be to, ši nuostata yra atkartota ieškovo išduotose Techninėse sąlygose skirsnyje „Kiti reikalavimai“.

Teismas nurodė, kad minėto daugiabučio DNSB ,,2A“ bendrija jokio sutikimo atjungti šildymo sistemą nedavė. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas daugiabučio namo savininkų 2008 m. balandžio 17 d. sutikimas rodo, kad daugiabučio namo gyventojai sutiko su atsakovo atliekamais rekonstrukcijos darbais, tačiau sutikime nė vienu žodžiu neužsimenama apie tai, kad namo gyventojai sutiko su tuo, kad šildymo sezono metu jiems būtų atjungta šildymo sistema. Teismas nurodė, kad atsakovui išduotos techninės sąlygos reglamentuoja įrenginių rekonstravimo, o ne jų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos techninius reikalavimus, tą patvirtina ir techninių sąlygų turinys bei pavadinime paryškinti žodžiai. Techninėse sąlygose nėra reglamentuota kokiu laiku gali būti vykdomas laikinas atjungimas, todėl šių darbų atlikimo laikas ir trukmė turėjo būti šalių suderinti, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nebuvo gavęs namo gyventojų sutikimo šildymo sezono metu atjungti šildymo sistemą, o techninės sąlygos reglamentavo įrenginių rekonstravimą, o ne jų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos techninius reikalavimus, sprendė, kad atsakovas neįvykdė paminėtų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tvarką. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovo prašomi priteisti 452 120,35 Lt dydžio nuostoliai atsirado ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 str. 1 d., 6. 248 str. 1 d.). Nenustatęs ieškovo kaltės, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygos, teismas atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Statybos ekspertas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo yra visiškai be motyvų, tai sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad mokesčiai už šilumos tiekimą atsakovui paskaičiuoti neteisingai ir pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius mokesčių paskaičiavimą, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, apsiribodamas konstatavimu, kad atsakovas yra skolingas 7 672,42 Lt sumą. Teismo sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad ieškovas, apskaičiuodamas mokestį už šilumą, pažeidė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 7.1 punkto nuostatas, nes nustatant šilumos priskyrimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas padalijant atsakovo patalpų naudingąjį plotą iš viso namo naudingojo ploto, vadovavosi niekuo nepatvirtintais duomenimis. Tiek atsakovas, tiek ieškovas teikė įrodymus apie viso pastato naudingojo ploto dydį, bet teismas nei dėl vieno iš byloje esančių įrodymų nepasisakė. Be to, ieškovas tik pirminio ieškinio reikalavimus įrodinėjo PVM sąskaitomis-faktūromis, o patikslindamas ieškinį tokių dokumentų nepateikė, tai reiškia, kad byloje nėra tinkamo įrodymo, kuris pagrįstų ieškovo reikalavimo pagrindą.

2. Atmesdamas priešieškinį teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl padarė klaidingas ir visiškai nepagrįstas išvadas dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo gavęs nei namo gyventojų, nei minėto namo 43 buto gyventojo sutikimo atjungti šildymo sistemas. Tokią išvadą teismas grindė trečiojo asmens DNSB ,,2A“ paaiškinimais byloje, nurodant, kad namo gyventojai nedavė sutikimo atjungti šildymo sistemos, o pateiktas sutikimas patvirtina tik sutikimą rekonstrukcijai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatas, statinio rekonstravimas apima ir šildymo sistemos atjungimą rekonstrukcijos laikotarpiui, kuris, kaip numatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 28 punkte, vykdomas pagal teisės aktų, projektų ir išduotų techninių sąlygų reikalavimus. Teismo išvada, kad šildymo sistemos atjungimas ir rekonstrukcija nėra tapačios sąvokos yra nepagrįsta, nes teismas sprendime nenurodė teisės akto, kuris reglamentuoja techninių sąlygų tik patalpų atjungimui išdavimo tvarkos. Nei vienas teisės aktas nenumato prievolės gauti technines sąlygas šildymo įrenginiams atjungti po leidimo statybai (rekonstrukcijai) išdavimo. Statybos leidimo išdavimo faktas preziumuoja, kad buvo pateikti visi Statybos įstatymo numatyti dokumentai, tame tarpe ir bendraturčių sutikimai. Leidimo išdavimo metu galiojo Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtina nuostata, kad išduodant statybos leidimą privaloma pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą. Pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 20 punkto nuostatas, asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, sutikimas reikalaujamas ir pateikiamas iki prašymo rekonstrukcijos darbams atlikti pateikimo ir statybos leidimo gavimo. Byloje pateiktas Druskininkų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. gegužės 14 d. protokolas, kuriame komisijos nariai, įskaitant ir ieškovo atstovą K. K., pritarė patalpų rekonstrukcijos projektui. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos 2009 m. gruodžio 18 d. raštas ir ieškovo 2009 m. gruodžio 15 d. Šilumos objekto patikrinimo aktas, kuriuose nurodoma, kad ieškovas be pagrindo atsisakė atjungti atsakovo patalpų šildymą nuo bendros namo šildymo sistemos, nes tokiam atjungimui buvo surinkti visi būtini dokumentai ir leidimai. Apeliantas teismui pateikė rangovo UAB ,,Eurogranda ir Co“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. ir 2008 m. liepos 22 d. raštus, adresuotus tiek ieškovui, tiek atsakovui, kurie patvirtina, kad rangovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl sistemos atjungimo. Faktą, kad ieškovas nereagavo į prašymus atjungti sistemą patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas UAB ,,Eurogranda ir Co“ vadovas A. U.. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog iki 2008 m. spalio 31 d. kreipėsi į ieškovą dėl šildymo sistemos atjungimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Litesko“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šias motyvais:

1. Nustatydamas daugiabučio namo butų (patalpų) plotą ieškovas rėmėsi jam namo valdytojo – DNSB ,,2A“ 2005 m. sausio 17 d. pateiktais butų ir kitų patalpų plotų duomenimis bei vėliau gautais kai kurių butų/patalpų plotų patikslinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas šilumą atsakovui paskirstė niekuo nepagrįstais duomenimis. Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris apskaičiuojamas buto ar patalpų naudingąjį plotą dalijant iš vartotojų butų ir kitų patalpų plotų sumos, o ne iš pastato naudingojo ploto, kaip teigia apeliantas. Ieškovas neturi jokio pagrindo apelianto patalpų šilumos priskyrimo koeficientą nustatyti pagal patalpų pagrindinį plotą.

2. Apelianto Patalpų šildymo įrenginių rekonstrukcijai 2011 m. lapkričio 21 d. ieškovas išdavė Pastato (buto, patalpų) šilumos (karšto vandens) įrenginių rekonstravimo technines sąlygas, kuriose nurodė, kad jeigu dėl atliekamo rekonstravimo darbų gali būti pažeidžiami kitų butų ir kitų patalpų savininkų interesai ar teisės, buto ar patalpų savininkas privalo pateikti kitų butų ar patalpų savininkų, kurių gali būti pažeidžiami interesai ir teisės, rašytinį sutikimą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo paruošta šildymo sezonui, 2008 m. lapkričio 1 d. buvo ruošiamasi pradėti minėtame daugiabučiame name patalpų šildymą. Tačiau tik 2008 m. spalio 31d. ir 2008 m. lapkričio 6 d., t. y. prieš pat šildymo sezoną Pastate, apeliantas kreipėsi į ieškovą dėl patalpų šildymo sistemos atjungimo Patalpų rekonstrukcijos darbams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų anksčiau kreipęsis į ieškovą su prašymu atjungti šildymo sistemą. Apelianto nurodytas rangovo UAB ,,Eurogranda ir Co“ neva ieškovui pateiktas 2008 m. rugpjūčio 11 d. rašto ieškovas negavo, tai patvirtina ieškovo registracijos žurnalas ir liudytojas R. B.. Be to, apeliantas negalėjo pateikti šio rašto originalo, o į bylą šis raštas buvo pateiktas tik po 1,5 metų po priešieškinio pateikimo, t.y. po to, kai Vilniaus m. 3 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla tarp tų pačių šalių, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog kreipėsi į ieškovą dėl patalpų šildymo sistemos atjungimo anksčiau nei 2008 m. spalio 30 d. Aplinkybę, kad ieškovas pagrįstai reikalavo pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų rašytinius sutikimus patvirtina Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, taip pat ieškovo išduotos Techninės sąlygos. Tai, kad pastato bendrasavininkai nesutiko, kad patalpų šildymas šildymo sezono metu būtų atjungtas patvirtinta tiek 2011 m. kovo 1 d. Pastato bendrasavininkų susirinkimo protokole, tiek DNSB ,,2A“ atsiliepime. Apelianto pateiktas 2008 m. balandžio 17 d. sutikimas leisti apeliantui atlikti patalpų rekonstrukciją negali būti traktuojamas kaip besąlyginis sutikimas bet kokiomis sąlygomis atlikti rekonstrukcijos darbus. Priešingai nei teigia apeliantas, jokie vertinimai dėl Patalpų neatjungimo 2008/2009 metų šildymo sezono metu 2009 m. gruodžio 18 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašte nėra pateikti. Apeliantas kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo kreiptis į DNSB ,,2A“ ar gyventojus dėl sutikimo šildymo sezono metu atjungti Patalpų šildymo sistemą, tačiau to nepadarė. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra ieškovo civilinės atsakomybės pagrindų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija ,,2A“ apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad daugiabučio namo savininkai sutiko, kad atsakovas vykdytų statybos rangos darbus nepažeisdamas gyventojų interesų, tačiau nedavė sutikimo, kad būtų atjungta šildymo sistema šildymo sezono metu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl skolos už patalpų šildymą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą priteisimo

Byloje kilęs ginčas dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosios patalpoms priskirtinų mokesčių už šilumos energiją bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą paskaičiavimo teisingumo.

Mokesčiai už šildymą apeliantui paskaičiuoti pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41. Pagal minėto metodo 7.1 punktą šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris apskaičiuojamas vartotojo patalpos (buto) naudingąjį plotą dalijant iš visų pastato vartotojų naudingųjų plotų sumos.

Apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad ieškovas, paskaičiuodamas mokesčius, netinkamai nustatė minėtą koeficientą, t. y. netinkamai nustatė minėto pastato butų (patalpų) bendrą naudingą plotą ir atsakovui priklausančių patalpų naudingą plotą. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, nustatydamas pastato patalpų naudingąjį plotą, vadovavosi Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,2A“ 2005 m. sausio 17 d. duomenimis, pagal kuriuos minėto pastato butų, neįskaičius atsakovui priklausančių patalpų, šildomas plotas sudaro 1789,11 kv.m (3 t., b. l. 186-188). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas atsižvelgė į skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) atskirų butų gyventojų pateiktus patikslinimus apie dalies butų plotų pasikeitimus (3 t., b. l. 181, 189-199). Minėti duomenys patvirtina, kad ieškovas, nustatydamas pastate esančių butų duomenis, rėmėsi vartotojų pateikta informacija. Tokią pareigą vartotojams (pateikti patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti) numato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.5 punktas. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas, nustatydamas pastato butų (patalpų) bendrą naudingą plotą vadovavosi niekuo nepatvirtintais duomenimis (CPK 185 str.).

Pagal VĮ Registrų centras duomenis apeliantui priklausančių patalpų bendras plotas yra 454,73 kv.m., o pagrindinis – 292,26 kv.m. (2 t., b. l. 6-8). Atsakovui priklausančios patalpos yra negyvenamosios, todėl vadovaujantis Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 18 punktu, tokių patalpų naudingas plotas nenustatomas. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 nenumato, kaip šilumos teikėjas turi skaičiuoti mokesčius, kai patalpų naudingas plotas nėra nurodomas. Nustatydamas apeliantui nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą, naudojamą minėtam koeficientui paskaičiuoti, ieškovas vadovavosi VĮ Registrų centras išraše nurodytu 454,73 kv.m. dydžio bendru plotu (2 t., b. l. 6-8). Šį (bendrą) atsakovo patalpų plotą ieškovas įskaitė  ir į bendrą pastato butų (patalpų) plotų sumą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad nesant nustatyto patalpų naudingojo ploto, mokesčiai turėtų būti skaičiuojami pagal patalpų pagrindinį plotą.

2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų taisyklių ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo“ 145.6 punktas numato, kokie gyvenamųjų patalpų plotai priskiriami naudingajam plotui - gyvenamosios patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Nors, kaip minėta, negyvenamųjų patalpų naudingasis plotas nėra nustatinėjamas, tačiau, kolegijos vertinimu, sprendžiant, kokiam negyvenamųjų patalpų plotui turi būti priskiriamas šildymas, atsižvelgtina į nurodytą naudingojo ploto sąvoką (CPK 185 str.). Be to, minėtų taisyklių 145.2.4. punktas numato, kad pagalbinio ploto dalis, esanti „šiltomis“ atitvaromis apribotoje pastato erdvėje, įskaičiuojama į pagalbinį naudingąjį gyvenamosios patalpos plotą. Tuo tarpu į pagrindinį patalpų plotą, kuriuo siekia vadovautis apeliantas, neįeina pagalbiniai plotai – koridoriai, prieangiai, sanitariniai mazgai ir kt. (Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 19-20 p.). Dėl nurodytų aplinkybių, sutiktina su ieškovo teiginiu, kad nėra pagrindo šilumą priskirti tik pagrindiniam patalpų plotui. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tais atvejais, kai kitiems pastato butams ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyti naudingieji plotai, mokesčiai už šilumos energiją taip pat buvo paskirstomi pagal bendrą jų plotą (3 t., b. l. 191-195).

Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties (3 t., b. l. 119-124), teismas jau sprendė ginčą dėl mokesčio už šildymą priteisimo už tas pačias patalpas, tačiau už kitą laikotarpį. Šiuo sprendimu buvo nustatytas patalpų plotas už kurį skaičiuojamas šildymas, byloje dalyvavo tos pačios šalys. Todėl šis sprendimas, tiek kiek juo nustatytas šildomų patalpų plotas, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo spendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo ieškinys.

Dėl nuostolių priteisimo

Apeliantas nuostolių atsiradimą kildino iš ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), ieškovui neatjungiant apeliantui priklausančių patalpų šildymo sistemos nuo bendros namo šildymo sistemos. Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliantui priklausančių patalpų šildymo sistemos neatjungė, kadangi apeliantas nepateikė daugiabučio namo gyventojų sutikimo dėl šildymo sistemos atjungimo šildymo sezono metu.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.8 punktas numato pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigą suderinti su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėju ir vartotojais pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių laikino atjungimo sąlygas, jeigu toks atjungimas atliekamas stabdant šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu. Kaip minėta, ieškovas yra ne tik šilumos tiekėjas, bet ir ginčo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl jam taikoma aukščiau nurodyta pareiga.

Be to, Pastato (buto, patalpų) šilumos (karšto vandens) įrenginių rekonstravimo techninės sąlygose (2 t., b. l. 35-36) nurodyta, kad jeigu dėl atliekamo rekonstravimo darbų gali būti pažeidžiami kitų butų ir kitų patalpų savininkų interesai ar teisės, buto ar patalpų savininkas privalo pateikti kitų butų ar patalpų savininkų, kurių gali būti pažeidžiami interesai ir teisės, rašytinį sutikimą. Ieškovo darbuotojai, atlikę apžiūrą, nustatė, kad atjungti apeliantui priklausančių patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginius šildymo sezono metu nepažeidžiant kitų šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų, nėra techninės galimybės (3 t., b. l. 7-8).

Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto argumentas, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo Pastato butų (patalpų) savininkų sutikimo dėl šildymo sistemos atjungimo šildymo sezono metu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas 2008 m. lapkričio 14 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. kovo 25 d. raštais (3 t., b. l. 7-10) nurodė apeliantui kreiptis į daugiabučio namo bendrasavininkius dėl minėto sutikimo išdavimo. Be to, 2008 m. gruodžio 12 d. raštu pats ieškovas kreipėsi į daugiabučio namo bendriją, prašydamas organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl apeliantui priklausančių patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos šildymo sezono metu (3 t., b. l. 11). Duomenų, kad minėto daugiabučio namo gyventojai būtų pateikę sutikimą, kad atsakovo patalpų šildymo sistema šildymo sezono metu būtų atjungta, byloje nėra. Faktą, kad toks sutikimas nebuvo išduotas patvirtina ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,2A“ 2011 m. kovo 1 d. vykusio susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad bendrijos sutikimas dėl šildymo atjungimo atsakovui priklausančiose patalpose nebuvo pateiktas (3 t. b. l. 94-96), taip pat byloje pateikti trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,2A“ paaiškinimai (3 t., b. l. 133-134). Vienintelis byloje pateiktas sutikimas yra minėto daugiabučio namo 43 buto savininko, kuris sutiko, kad šildymo sistema būtų atjungta ne ilgiau kaip 24 val. (2 t., b. l. 150). Šis sutikimas nėra pakankamas tam, kad būtų atjungtas šildymas, nes, kaip minėta, reikalingas visų bendrasavininkių sutikimas.

Iš byloje esančių 43 buto savininko G. V. parodymų (4 t., b. l. 13-18) matyti, kad dėl atsakovo atjungto šildymo jo bute sumažėjo temperatūra. Iš byloje pateikto objekto patikrinimo akto (3 t., b. l. 28) matyti, kad dėl atjungto šildymo daugiabučio namo rūsio patalpose užšalo vanduo, trūko ventilis ir nutekėjo karštas vanduo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog šildymo atjungimas apeliantui priklausančiose patalpose turi įtakos kitų pastato savininkų interesams ir reikalavimas pateikti savininkų sutikimą dėl šildymo atjungimo yra ne formalus.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad tokį sutikimą preziumuoja atsakovui 2008 m. gegužės 16 d. išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai (2 t., b. l. 41-42). Pasak apelianto, faktą, kad visi reikiami leidimai buvo gauti prieš išduodant statybos leidimą patvirtina leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatos (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p.). Minėta Statybos įstatymo nuostata numato, kad prieš išduodant statybos leidimą turi būti gautas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas. Toks sutikimas byloje yra pateiktas (2 t., b. l. 37). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas 2008 m. balandžio 17 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos ir gyventojų sutikimas rekonstrukcijai atlikti nereiškia savininkų sutikimo dėl atsakovui priklausančių patalpų šildymo sistemos atjungimo šildymo sezono metu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, kad kreipėsi į ieškovą dėl šildymo sistemos atjungimo ne šildymo sezono metu. Šią aplinkybę apeliantas įrodinėjo rangovo UAB ,,Eurogranda ir Co“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. raštu (3 t., b. l. 174), tačiau apeliantas neįrodė, kad minėtas raštas ieškovui buvo pateiktas (CPK 178 str.). Ieškovui ginčijant minėto rašto gavimą ir byloje esant pateiktam ieškovo gautų dokumentų registro žurnalui, kuris patvirtina, kad toks dokumentas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2008 m., rugsėjo 4 d. nebuvo registruotas (3 t., b. l. 79-81), laikytina, kad apeliantas neįrodė, kad toks raštas ieškovui buvo pateiktas.

Nenustačius ieškovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo ieškovui taikyti civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas apelianto priešieškinį  pagrįstai atmetė.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 8353 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (4 t., b. l. 63; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ekspertas“ (į. k. 300632679) valstybei 8353 Lt (aštuoni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt trys litai) žyminio mokesčio.