Administracinė byla Nr. eA-3813-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02003-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. (V. U.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. (V. U.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 30-TE-776 (toliau – ir Įsakymas), grąžinti jį į tarnybą – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdymo 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, jog nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. jis yra atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą ir Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas paaiškino, jog jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 18 d. jo kasmetinių atostogų metu pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinį pranešimą, surašytą remiantis 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos pradėtu ir atliekamu ikiteisminiu tyrimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 ir 2 dalis (piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento klastojimas). Tarnybinis patikrinimas buvo pagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 11.00 val., pareiškėjas buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, sulaikymo metu pranešė policijos pareigūnams, jog 2019 m. rugpjūčio 15 d. jis patyrė galvos traumą, neatsimena ar iš dalies atsimena įvykius. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuo 11.00 val. iki 12.00 val. sulaikymo metu, nedalyvaujant advokatui, pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatyti veiksmai: įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 30-TE-710 dėl nušalinimo nuo pareigų, pareikalauta duoti paaiškinimą. Realizuodamas teisę pasiruošti gynybai ir turėti advokatą, 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas atsisakė duoti paaiškinimą. Tą pačią dieną nuo 12.02 val. iki 15.41 val. pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti BPK numatyti procesiniai veiksmai. Pareiškėjas teigė, jog procesinių veiksmų atlikimo metu jis jautėsi mieguistas, sunkiai kalbėjo, nuolat kartojo, kad neatsimena įvykių, dėl kurių buvo apklausiamas, buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, jam buvo atimta galimybė kreiptis skubios pagalbos į medicinos įstaigą, tikrintojas suvaržė tikrinamo pareigūno teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, kadangi tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2019 m. rugpjūčio 30 d., pažymėta, jog teise į gynybą jis nepasinaudojo. Pareiškėjas atliktus procesinius veiksmus, įtariamojo apklausą vertino kaip neteisėtus ir teigė, jog tokiais būdais gautais įrodymais tarybinio patikrinimo metu negali būti nustatoma objektyvi tiesa, tinkamai įvertinta padaryta veika. Pareiškėjas akcentavo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeisti įrodymų teisėtumo ir leistinumo principai, teisė į gynybą, t. y. buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti administracinį aktą.

3.       Pareiškėjas manė, jog Išvada grindžiama tarnybinio patikrinimo baigtimi suinteresuoto, šališko pareigūno išvestiniais, netiesioginiais įrodymais. Tarnybinio patikrinimo metu negauta ir negalėjo būti gauta nei vieno fakto, leidžiančio pagrįsti išvadą, jog pareiškėjas perdavė elektroninių žinybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis, juos panaudojo asmens konsultacijai. Pareiškėjo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu padaryta klaidinga išvada, jog skambindamas ir prašydamas susitikti su asmeniu, jis siekė per kitą policijos pareigūną daryti įtaką medžiagos tyrimą atlikusiam tyrėjui. Šie bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai yra tik prielaidos, įrodymais nepagrįsta tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nuomonė, nes neįrodyta, jog savo veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos neaišku, kaip iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo nustatyti 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareikšti detalūs įtarimai apie 2018 m. lapkričio 20 d. – 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. kovo 14 d. – 2019 m. kovo 15 d. galimai atliktus asmens duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimus.

4.       Pareiškėjas kėlė abejones dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno šališkumo, abejojo atliktų procedūrų ir gautų įkalčių teisėtumu, patikimumu. Pareiškėjas paaiškino, jog tarnybinį pranešimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo surašė pareigūnas, jo atžvilgiu inicijavęs kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuris atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, inicijavo ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautą ir išslaptintą informaciją panaudojo baudžiamajame procese, pats asmeniškai dalyvavo atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras ir kitus veiksmus. Pradėdamas tarnybinį patikrinimą, tikrintojas naudojo jau anksčiau turėtą prisijungimų prie elektroninių žinybinių registrų ir informacinių sistemų suvestinę ir tik vėliau, tarnybinio patikrinimo užbaigimo stadijoje, inkorporavo į jo medžiagą oficialiai gautus audito duomenis.

5.       Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. balandžio 19 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo atliekamas išsamus jo atliktų elektroninių žinybinių registrų ir informacinių sistemų duomenų peržiūrų auditas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., kuris tęsėsi ilgiau kaip 30 dienų. Per šį laikotarpį tikrintojas gavo duomenų, kurių pagrindu 2019 m. birželio 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, jame panaudojo nuo 2018 metų vykdomo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautą informaciją, o 2018 m. rugpjūčio 19 d. inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjas manė, kad tęstinės veikos padarymo atveju neteisėtos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė tam tikras veikas, o tarnybinio nusižengimo laikas yra laikas, kada buvo užfiksuotas paskutinis neteisėtos veikos faktas – 2019 m. balandžio 1 d. Klaipėdos AVPK 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 30-TE-560 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už vėliausią viso tęstinės veikos nustatytą padarymo momentą. Kadangi 2019 m. rugpjūčio 19 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas apėmė tą pačią tęstinę veiką, pareiškėjas manė, jog nebuvo pagrindo taikyti drausminę ar kitos rūšies teisinę atsakomybę už atskirus tęstinės veikos epizodus.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, jog Išvadoje nenurodytos tarnybinio nusižengimo sukeltos realios pasekmės, manė, jog jo veiksmais nebuvo pakenkta darbovietės autoritetui, sutrikdytas įstaigos ir jos padalinio darbas, visuomenėje nebuvo sukeltas rezonansas, nebuvo padaryta turtinė žala. Paskiriant pačią griežčiausią nuobaudos rūšį neatsižvelgta į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas akcentavo, jog jo darbo funkcijos yra susijusios su nuolatiniu elektroninių žinybinių registrų ir informacinių sistemų naudojimu, teisinis reguliavimas, kaip tai turi būti daroma, nėra nustatytas, todėl negalima daryti išvados, jos pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatyme keliamų uždavinių, jog atlikti veiksmai jo ir pažįstamo asmens interesais. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

7.       Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.

8.       Atsakovas pažymėjo, jog ginčo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 19 d., vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) pareiškėjas buvo supažindintas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjui buvo pasiūlyta per 5 dienas pateikti paaiškinimą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo ir jokio paaiškinimo nepateikė iki tarnybinio patikrinimo pabaigos.

9.       Atsakovas paaiškino, jog gavus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimą panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis, buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23455-19 (toliau – ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) esančiais duomenimis, iš kurių pranešimas apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolas bei audito išrašų duomenys buvo naudojami atliekant tarnybinį patikrinimą. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais užfiksuota informacija, esančia ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nebuvo vadovautasi, su ja buvo tik susipažinta. Išvada grindžiama faktiniais duomenimis: Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Policijos informacijos valdybos pateiktais auditų sistemų išrašais apie atliktas duomenų peržiūras Vidaus reikalų informacinėse sistemose, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų apklausos protokolais bei kita informacija.

10.       Atsakovas akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti neteisėti pareigūno veiksmai, nurodyti teisės aktai, kuriuos jis savo veiksmais pažeidė, konstatuota, jog neteisėti veiksmai padaryti veikiant tiesioginės tyčios forma. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuriam keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, todėl neteisėti pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Atsakovas citavo teismų praktiką, jog atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

II.

11.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino. Pareiškėjui V. U. grąžino 200 Eur, vykdant 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartis 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 326 ir 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 332 sumokėtus į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą, pinigus pervedant į pareiškėjo V. U.  sąskaitą.

12.       Teismas pažymėjo, kad esminis bylos dalykas – Įsakymo, kuriuo pareiškėjas V. U. atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), teisėtumas ir pagrįstumas.

13.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nesutikimą su paskirta nuobauda iš esmės siejo su tuo, kad ši nuobauda yra per griežta, neproporcinga savo sunkumu jo padarytam nusižengimui, padarytu nusižengimu nebuvo diskredituotas vidaus tarnybos sistemos autoritetas ir pan.

14.       Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką ir nurodė, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažymėjo, jog pareiškėjo veiksmuose yra įžvelgiami tarnybinio nusižengimo požymiai, todėl pareiškėjo veiksmų įvertinimui siūlė atlikti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos AVPK viršininkas 2019 m. rugpjūčio 19 d. rezoliucija pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-710 „Dėl V. U. nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui.

15.       2019 m. rugpjūčio 19 d. surašytas ir pareiškėjui įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu pareigūno vardo pažeminimu, bei jam pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, bei pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Įvertinęs ir patvirtinęs Išvadą, Klaipėdos AVPK viršininkas 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 30-TE-776 „Dėl V. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

16.       Teismas vadovavosi Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir aiškinant minėtą nuostatą suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Statuto 38 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

17.       Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

18.       Teismas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant į Išvadą, kurioje nurodyti pareiškėjo atlikti veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo ir taip pažemino pareigūno vardą bei sulaužė priesaiką. Iš Išvados turinio matyti, jog pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinti pareiškėjo tyčiniai veiksmai, kuriais buvo teikiamos konsultacijos bei patarimai pareiškėjo pažįstamam asmeniui, įtakos kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio pareigūno veiksmams darymas, siekiant pareiškėjo pažįstamo asmens sūnaus naudai palankaus sprendimo, duomenų be teisėto pagrindo policijos naudojamuose žinybiniuose registruose savanaudiškais tikslais rinkimas bei jų perdavimas tretiesiems asmenims.

19.       Išvadoje nurodyta, jog būdamas asmeniškai pažįstamas su D. J. ir jam darant įtaką, neturėdamas teisėto pagrindo, 2018 m. lapkričio 20, 22, 26 ir 30 dienomis, pareiškėjas VRIS CDB, POLIS ir IBPS rinko duomenis apie tyrimo eigą medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18, vestoje D. J. atžvilgiu. Siekdamas nuslėpti tokius savo neteisėtus veiksmus, ieškodamas nurodytų duomenų, pareiškėjas į sistemų paieškos laukus suvesdavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliekamos duomenų paieškos pagrindus „Kriminalinės žvalgybos tyrimas“, „Pranešimo, pavedimo, paklausimo tyrimas“, „Ikiteisminis tyrimas“, kaip duomenų paieškos pagrindų patikslinimus nurodydamas „M-1-01-82316-18“, „30-6DS-23-16“, „30-6DS-23-18“, „30-6DS-1-18“, „0118000622912“, tokiu būdu klastodamas elektroninius žinybinių registrų ir informacinių sistemų paieškų registracijos dokumentus, sužinotus duomenis perdavė tyrimo baigtimi suinteresuotam D. J. – D. J. tėvui.

20.       Pasinaudodamas savo pažintimi ir įtaka su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke K. L. pareiškėjas susitarė, kad ši pasikalbėtų su D. J. apie ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo surinkti duomenys, kad D. J. sūnus D. J. yra įtariamas nusikalstamos veikos – vagystės, padarymu, eigą. Susitikimo su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke K. L. metu D. J. bandė paveikti tyrimą savo sūnus D. J. naudai, pateikdamas su pareiškėju aptartus duomenis apie D. J. veiksmus. Vėliau pareiškėjas savo iniciatyva patikrino medžiagos Nr. M-1-01-82316-18 duomenis IBPS ir paskambinęs D. J. pranešė, kad tyrimas baigtas.

21.       Norėdamas išnuomoti butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašė asmenų, norinčių išsinuomoti butą, duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), kad naudodamasis savo tarnybinėje veikloje naudojamais registrais galėtų apie juos surinkti duomenis, 2019 m. kovo 14 d. tikrino D. B., o 2019 m. kovo 15 d. – K. F. duomenis, esančius VRIS CDB ir POLIS, siekdamas išvengti galimų problemų ateityje dėl būsto nuomininkų dėl jų asmeninių savybių ar nemokumo, t. y. turėdamas savanaudiškų tikslų. Apie tai, kad pareiškėjas yra policijos pareigūnas ir duomenis tikrins žinybiniuose registruose, D. B. ir K. F. pasisakė pats. Siekdamas nuslėpti tokius savo neteisėtus veiksmus, ieškodamas nurodytų duomenų, pareiškėjas į sistemų paieškos laukus, kaip duomenų peržiūros pagrindus, suvesdavo tikrovės neatitinkančius duomenis „Kriminalinės žvalgybos tyrimas“, kaip duomenų paieškos pagrindų patikslinimus nurodydamas „30-6DS-1-19“, tokiu būdu klastodamas elektroninius žinybinių registrų ir informacinių sistemų paieškų registracijos dokumentus.

22.       Išvadoje pažymėta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-755 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.1 punktą, kuris naudotojui griežtai draudžia naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais ir 12.5 punktą, kuris naudotojui draudžia be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti. Ten pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ir Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 patvirtintų Klaipėdos AVPK KP PNTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.5 punktą, kuris numato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atsako už gautų duomenų, teikiamų registrams ir informacinėms sistemoms, teisingumą, pagrįstumą, išsamumą ir pateikimo terminus, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku, ir 6.6 punktą, numatantį, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina dokumentų, įslaptintų dokumentų apskaitos ir tvarkymo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų vykdymą. Be to, pareiškėjas pažeidė Lietuvos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintus Policijos informacinių sistemų ir registrų saugos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad POLIS naudotojai, vadovaudamiesi policijos žinybiniais registrais, posistemiuose, dokumentų valdymo sistemoje ir kitose informacinėse sistemose (toliau – POLIS) valdytojo patvirtintais žinybinių registrų, posistemių ir informacinių sistemų nuostatais, Nuostatais, naudotojų administravimo taisyklėmis, Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklėmis ir pareigybių aprašymais, privalo naudotis POLIS tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais (14.1 p.), užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (14.2 p.). Pažymėta, kad Policijos generalinis komisaras 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtino Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksą (toliau – ir Etikos kodeksas), kurio tikslas – suteikti policijos darbuotojams dorovinius orientyrus, ugdyti jų dorovinės atsakomybės jausmą ir skatinti prisidėti prie dorovinių santykių kūrimo, įtvirtinimo ir puoselėjimo policijos sistemoje ir visuomenėje, stiprinant teigiamą policijos įvaizdį. Nurodyta, kad pareiškėjo veiksmai susiję su Etikos kodekso 5, 6, 6.7, 7, 7.1, 7.2 punktų pažeidimu.

23.       Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos vidaus tyrimo skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-23455-19 duomenimis ir jais naudotis atliekant tarnybinį patikrinimą. Be to, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybai buvo pateikta duomenų peržiūros Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke ir policijos registruose bei informacinėse sistemose informacija už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 16 d. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų neteisėtu panaudojimu tiriant tarnybinį pažeidimą, atmestini, nes nustatyta, kad tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą naudota informacija, gauta ne kriminalinės žvalgybos metu, o surinkta ikiteisminio tyrimo, turint prokuroro leidimą, ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

24.       Pareiškėjas neneigė, jog būdamas asmeniškai pažįstamas su D. J. ir jo paveiktas, neturėdamas teisėto pagrindo, 2018 m. lapkričio 20, 22, 26 ir 30 dienomis VRIS CDB, POLIS ir IBPS rinko duomenis apie tyrimo eigą medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18, vestoje D. J. atžvilgiu. Nepaneigta ir tai, kad siekdamas nuslėpti tokius savo neteisėtus veiksmus, ieškodamas nurodytų duomenų, pareiškėjas į sistemų paieškos laukus suvesdavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliekamos duomenų paieškos pagrindus ir sužinotus duomenis perdavė tyrimo baigtimi suinteresuotam D. J. – D. J. tėvui. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apklausiamas kaip įtariamasis pareiškėjas patvirtino, kad atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, jis suprato, kad tikrindamas ne jam priskirto tyrimo duomenis, jis elgiasi neteisėtai, tačiau taip darė, nes norėjo padėti senam pažįstamam D. J.

25.       Apklausiamas kaip įtariamasis (2019 m. rugpjūčio 19 d. įtariamojo apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23455-19) pareiškėjas, be kita ko, parodė, kad D. J. patarė pabendrauti su asmeniu, mačiusiu įvykį, t. y. išsiaiškinti, ar matė, kokius daiktus ir kas nešė, kur šiuo metu yra iš to namo išnešti daiktai, jeigu tie daiktai grąžinti, tai ar viskas tvarkoje su jais ir pan. Pokalbio su D. J. metu šiam paklausus, ar pareiškėjas pažįsta „kažką aukščiau“, kas galėtų padaryti įtaką sprendimo priėmimui, pareiškėjas sutiko paskambinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei K. L. ir paklausti, ar dėl aukščiau nurodyto įvykio į ją gali kreiptis D. J. Šiai sutikus, pareiškėjas D. J. perdavė jos kontaktinį telefono numerį. Policijos informacinėje duomenų bazėje patikrinęs ir pamatęs, kad tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18 yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie tai telefonu informavo D J.

26.       Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 29 d. kaip liudytoja apklausta Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė K. L. patvirtino, kad pareiškėjo prašymu jos darbo vietoje lankėsi D. J. ir su ja kalbėjosi jo sūnaus D. J. klausimu.

27.       Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 23 d. kaip liudytojas apklaustas D. J. patvirtino, kad vyko pasikalbėti su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininke K. L. savo sūnaus D. J. klausimu, bendravo su įvykį mačiusiu asmeniu, rašė paklausimą dėl daiktų dingimo, siūlė spręsti žalos atlyginimo klausimą. D. J. taip pat parodė, kad jo sūnui pripažinus, kad jis paėmė J. B. daiktus, jis vėl skambino Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei K. L., kuri nurodė datą ir laiką, kada gali atvykti. Po to, kai V. U. paskambino ir pranešė, kad viskas gerai, t. y. „baigta“, galbūt 2019 m. pavasarį, kai policijos pareigūnas jį informavo apie tai, kad tyrimas atnaujintas dėl to, kad reikia apklausti jį ir J. B., jis skambino V. U.

28.       Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18 atsisakyta pradėti. Šio nutarimo turinys patvirtina, jog, be kita ko, toks sprendimas priimtas, asmeniui, mačiusiam įvykį, negalėjus nurodyti tikslesnių įsibrovimo aplinkybių, jam susisiekus su J. B., pastarajam nepateikus pareiškimo dėl turto sugadinimo, nenurodžius padarytos žalos dydžio, patikėjus D. J. pateikta versija, kad į J. B. priklausantį namą jis užėjo tik vedamas nostalgijos, jam nurodžius, kad iš J. B. namo paimtus daiktus jis grąžino ir J. B. atsiprašė už poelgį.

29.       Akivaizdu, jog pareiškėjas darė įtaką AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės K. L. veiksmams, dėl ko ji specialiai skyrė laiką bendravimui su pareiškėjo atsiųstu asmeniu D. J. jo sūnaus klausimu. Nežiūrint į tai, jog J. B. pranešime, 2018 m. lapkričio 15 d. registruotame Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate ir buvo nurodyta apie jo turto pagrobimą, įsibraunant į jam priklausantį namą, ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-82316-18 atsisakyta pradėti.

30.       Pareiškėjas taip pat neneigė, jog norėdamas išnuomoti jam priklausantį butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti galimų problemų ateityje dėl būsto nuomininkų dėl jų asmeninių savybių ar nemokumo, prašė asmenų, pareiškusių norą išsinuomoti jo butą, jų asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), turėdamas tikslą savo tarnybinėje veikloje naudojamų registrų pagalba apie juos surinkti duomenis, 2019 m. kovo 14 d. tikrino D. B., o 2019 m. kovo 15 d. – K. F. duomenis, esančius VRIS CDB ir POLIS. Ieškodamas nurodytų duomenų, į sistemų paieškos laukus, kaip duomenų peržiūros pagrindus, suvesdavo tikrovę neatitinkančius duomenis.

31.       Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 21, 22 d. kaip liudytojai apklausti K. F. ir D. B. patvirtino, kad pareiškėjas jiems paviešino, jog jis yra policijos pareigūnas ir žinybiniuose registruose tikrins jų duomenis.

32.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas veikė ne visuomenės interesais, o naudodamasis savo statusu dėl artimų asmenų interesų ir savanaudiškais tikslais, pašaliniams asmenims leido suprasti, kad būdamas policijos pareigūnu, jis be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais naudosis policijos informacinėmis sistemomis duomenų apie juos gavimo tikslu. Aukščiau įvardytos pareiškėjo veikos akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Kadangi byloje nėra duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamos atsakovo padarytos išvados, teismas laikė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė.

33.       Teismas vertintino, jog Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veikas, todėl pareiškėjo skundas dėl jo panaikinimo netenkintas.

34.       Pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo atmesti kaip išvestiniai.

35.       Kadangi skundas atmestas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

36.       Įvertinus tai, jog liudytojais prašyti apklausti asmenys A. B. ir A. Š. 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžiuose dalyvavo kaip atsakovo Klaipėdos AVPK atstovai, o 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti K. L. ir D. J. prašymo atlyginti jų turėtas išlaidas nepateikė, į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 326 ir 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 332 įmokėta 200 Eur suma grąžinta pareiškėjui (ABTĮ 39 str. 3 d., 59 str.).

III.

37.       Pareiškėjas V. U. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, nesprendė dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, neįvertino prieštaravimų tarp atsakovo dokumentinių įrodymų ir teismo posėdžio metu liudytojų duotų parodymų, sprendime vadovavosi ne tiesiogiai ištirtais, o išvestiniais nepatikrintais įrodymais, sprendime nepagrįstai susiaurino skundo dalyką, padarydamas klaidingą apibendrinančią išvadą, kad pareiškėjas nesutikimą su paskirta nuobauda iš esmės sieja su tuo, kad ši nuobauda yra per griežta, neproporcinga savo sunkumu jo padarytam nusižengimui. Teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje nėra duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamos atsakovo padarytos išvados, nors ir pareiškėjo atstovas, ir pareiškėjas pateikė teismui šiuos rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kurių teismas netyrė, nevertino bei sprendime dėl jų nepasisakė: 2019 m. spalio 22 d. prašymą dėl įrodymų ir paaiškinimo Nr. DOK-27644; 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl įrodymų Nr. DOK-29723; 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškinimą dėl įrodymų Nr. DOK-30594; 2019 m. gruodžio 9 d. paaiškinimą ir prašymą dėl įrodymų Nr. DOK-32713; 2020 m. sausio 27 d. baigiamosios kalbos argumentus Nr. DOK-2695.

37.2.                      Teismas neatsižvelgė, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir pirminių tyrimo veiksmų atlikimo momentu atsakovas neturėjo leidimo susipažinti ir tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslu naudoti nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo duomenų, kad dėl tokio leidimo į prokurorą jis kreipėsi tik po to, kai atitinkamą informaciją neteisėtai panaudojo, o leidimą susipažinti ir naudoti ikiteisminio duomenis gavo tik po savaitės, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ją panaudoti tiriant tarnybinį nusižengimą į prokurorą kreiptasi 2019 m. rugpjūčio 19 d. 16.38 val. tik po to, kai 2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.48 val. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR1-43 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. teikimas Nr. 30-IL-8035 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“.

37.3.                      Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo, 2019 m. birželio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, panaudojant išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją (garso failus). Tarnybinė atsakomybė per tarpinę ikiteisminio tyrimo stadiją pritaikyta iš esmės atsižvelgiant į duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą tarnybinio patikrinimo metu patvirtina atsakovo 2019 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-14788 dėl susipažinimo su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. 30-IL-7929 (su priedais). Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos ir aukščiau minėto tarnybinio pranešimo neaišku, kokie kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti pareiškėjo atžvilgiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d., kas, kada bei kokiam laikotarpiui šiuos veiksmus sankcionavo, pagal kokį prokuratūros teikimą bei kokius kriminalinės žvalgybos subjekto duomenis, taip pat, ar kriminalinės žvalgybos subjekto rašte dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo yra tokių veiksmų atlikimo būtinumą ir faktinį pagrindą patvirtinantys duomenys. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, kada ir kokiu pagrindu kriminalinės žvalgybos informacija buvo išslaptinta, kada surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kokios tyrimui reikšmingos aplinkybės užfiksuotos jame bei jo prieduose. Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo duotas įgaliotų asmenų leidimas baudžiamajame procese panaudotą sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautą informaciją panaudoti tiriant tarnybinį nusižengimą. Priešingai, sprendimą atsakovo į ikiteisminį tyrimą perkeltus išslaptintus kriminalinės žvalgybos duomenis panaudoti tarnybiniame patikrinime priėmė ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, tokiam sprendimui neturintis kompetencijos.

37.4.                      Teismas nepagrįstai pripažino akivaizdžiu faktu tai, jog pareiškėjas neva darė įtaką Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės veiksmams, nors to nepatvirtina nei vienas teisėtai gautas ir tiesiogiai ištirtas objektyvus įrodymas, o galimos įtakos darymą pati liudytoja paneigė ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu.

37.5.                      Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytos tarnybinio nusižengimo sukeltos realios pasekmės. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus, tačiau netinkamai padaryta išvada, jog šiais veiksmais akivaizdžiai pažemino policijos autoritetą, pateiktas deklaratyvus, netinkamas padaryto tarnybinio nusižengimo teisinis įvertinimas. Pareiškėjo veiksmais kaip nors ypatingai nebuvo pakenkta Klaipėdos AVPK, Lietuvos policijos autoritetui, sutrikdytas įstaigos ir jos padalinio darbas, įstaigai ir jos darbuotojams sukliudyta atlikti funkcijas, nebuvo padaryta turtinė žala bei pan. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ir pažymi, kad į bylą pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys visų pirma turi būti įvertinti jų teisėtumo, patikimumo bei proporcingumo aspektais, ir tik po to visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

38.       Atsakovas Klaipėdos AVPK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39.       Atsakovas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais užfiksuota informacija, esančia ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23455-19, atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo vadovaujamasi, su ja buvo tik susipažinta, ji net nebuvo tarnybinio patikrinimo medžiagos sudedamoji dalis. Be to, Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. pripažino, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus. Aptariamu klausimu pasisakė ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 17.2-4949 ,,Dėl V. U. pranešimo nagrinėjimo“.

40.       Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo tiriant drausminį (tarnybinį) nusižengimą teisėtumo atsakovas akcentuoja, kad visi veiksmai tarnybinio patikrinimo pradžioje buvo derinami su ikiteisminį tyrimą Nr. 01-123455-19 kontroliuojančiu prokuroru. Atliekant tarnybinį patikrinimą, gavus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimą panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis tarnybinio patikrinimo medžiagoje, buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23455-19 esančiais duomenimis, iš kurių kai kurie (pranešimas apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolas bei audito išrašų duomenys) buvo naudojami atliekant tarnybinį patikrinimą. Pagal pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimų duomenų naudojimo, Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-61227-19.

41.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu dėl pareigūno vardo pažeminimo veikos akivaizdumo. Išvadoje išdėstytos aplinkybės aiškiai parodo, jog pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, dėl užimamų pareigų galėdamas naudotis policijoje įdiegtais įvairiais registrais ir informacinėmis sistemomis, be teisėto pagrindo tvarkė asmenų duomenis, juos perdavė tretiesiems asmenims ir paviešino, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą. Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vertinant pareiškėjo padarytas veikas iš policijai keliamų uždavinių pozicijos, pareiškėjo veiksmai nekelia pasitikėjimo institucija, kurios pareigūnas, turintis pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kas neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas. Tokie veiksmai traktuotini, kaip nesiderinantys su policijos pareigūno vardu, nes yra priešingi policijai, jos bendruomenei keliamų uždavinių (nusikalstamų veikų prevencija, atskleidimas) įgyvendinimui, todėl yra žeminantys pareigūno vardą. Aptariamam (neigiamam) visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų viešu atskleidimu ir tokio atskleidimo mastu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-465/2013)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

42.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43.       Pateiktame apeliaciniame skunde yra pabrėžiamas tarnybinio patikrinimo pradėjimas atsakovui neturint leidimo susipažinti ir panaudoti nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo duomenų (nutarties 37.2 p), taip pat akcentuojama, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kada ir kokiu pagrindu kriminalinės žvalgybos informacija buvo išslaptinta (nutarties 37.3 p.), neigiamas įtakos darymas kitam pareigūnui (nutarties 37.4 p), teigiama, jog tarnybinis nusižengimas nesukėlė realių pasekmių (nutarties 37.5 p). Taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą (nutarties 37.1 p).

44.       Apibendrinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, daro išvadą, kad apeliantas iš principo neneigia jam Išvadoje inkriminuotos teisei priešingos veikos. Nesutikdamas dėl įtakos darymo kito pareigūno veiksmams iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio niekuo nepagrįstu neigimu, kuris aiškiai nesuderinamas su tomis aplinkybėmis, kurios buvo aptartos pirmosios instancijos teismo (nutarties 26–29 p.) bei patvirtina vieną iš teisei priešingų veikų, suponavusių Įsakymo priėmimą.

45.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nekartodama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išdėstytų argumentų, nesant kitų faktinių duomenų, patvirtina, kad pareiškėjui (apeliantui) pagrįstai buvo inkriminuoti šios nutarties 18 punkte visi išdėstyti pažeidimai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.). 

46.       Nesant abejonių dėl padarytos teisei priešingos veikos yra būtina pasisakyti dėl procedūrinių taisyklių nesilaikymo, kas, apelianto nuomone, turėtų lemti apeliacinio skundo tenkinimą.

47.       Teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

48.       Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už ką pasiūlyta jį atleisti iš valstybės. Siūlymas realizuotas Įsakymu, tačiau teigiama, jog jis negalėjo būti priimtas, kadangi buvo pažeistos pastarojo dokumento priėmimo procedūros.

49.       Procedūrinių pažeidimų aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs bei nurodęs, jog „<...tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

50.       Pateiktame apeliaciniame skunde galimi procedūriniai pažeidimai siejami su įrodymų leistinumu tarnybinio patikrinimo pradžioje, bet iš principo nėra neigiama, kad tokie įrodymai vėliau buvo gauti bei panaudoti, surašant Išvadą, laikantis teisės aktų reikalavimų ir iš esmės yra pagrįsti.

51.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais paaiškinimais dėl kriminalinės žvalgybos surinktos informacijos nepanaudojimo surašant Išvadą bei priimant Įsakymą. Kita vertus, net ir tokiu būdu surinktos informacijos, bylojančios ne besiginančiojo naudai panaudojimas, nėra absoliučiai paneigiamas tiriant tarnybinius nusižengimus (žr. nutarties 39 p.).

52.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pasisakydama dėl aptariamo aspekto (procedūros) priimant Įsakymą akcentuoja, kad šioje byloje, visų pirma iš esmės nėra ginčo dėl to, jog Išvadoje inkriminuota teisei priešinga veika buvo padaryta. Antra, surašant Išvadą bei priimant Įsakymą buvo panaudoti faktiniai duomenys, kurie buvo gauti taip, kaip buvo numatyta pagal galiojusį teisinį reguliavimą. Apeliacijos metu nepavyko nustatyti, jog nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Byloje nekonstatuoti pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai, kurie būtų leidę pripažinti, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to būtų pagrindas panaikinti Įsakymą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

53.       Tikrinamoje administracinėje byloje taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.

54.       Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas <...>. Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1370-575/2015). Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

55.       Dėl nutarties 37.5 punkte išdėstytos apelianto argumentacijos, teisėjų kolegija pažymi, jog Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

56.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

57.       Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Taigi akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo (apelianto) veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų, kurie buvo priešingi/nesuderinami uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, o būtent, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti.

59.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. U. (V. U.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan

                                                        Arūnas Sutkevičius