Civilinė byla Nr. e2A-27-370/2025

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01801-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alpra LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Petrum“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alpra LT“ (toliau – ir atsakovė) 726 000 Eur skolą, 9 308,71 Eur palūkanas, 12 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. liepos 4 d. ieškovas D. B., UAB „Alpra LT“ ir UAB „Petrum“ (toliau – ir klientė) pasirašė 2023 m. gegužės 20 d. konsultavimo ir nekilnojamojo turto vystymo (finansavimo gavimo organizavimo) paslaugų sutartį (toliau – paslaugų sutartis). Pagal paslaugų sutarties 2.2 papunktį ieškovas įsipareigojo: a) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo su klientu aptarti turto išvystymo strategiją bei įvertinti ir nustatyti optimalius turto išvystymo būdus, įskaitant strategijos ir (ar) dokumentacijos dėl ne mažesnės nei 5 100 000 Eur finansavimo turto išvystymui gavimo parengimą; b) įgaliojimo iš kliento pagrindu atstovauti klientui kredito įstaigose siekiant suorganizuoti klientui ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo gavimą, esant poreikiui įkeičiant kliento ir (ar) jo akcininko ar jo valdomą su juo susijusio asmens turtą už ne didesnes nei 7 proc. + 6 mėn. EURIBOR palūkanas (toliau – ir paslaugos).

3.       Paslaugų sutarties 7.1 papunktyje susitarta, kad už suteiktas paslaugas ieškovui D. B. yra mokamas atlyginimas („atlygis“), kuris yra lygus 850 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (jeigu taikomas), kuris yra mokamas tik tuo atveju, jeigu yra pasiekiami tokie rodikliai (įvyksta tokie įvykiai): a) kredito įstaiga informuoja, jog sutinka suteikti klientui ne mažesnę nei 5 100 000 Eur paskolą; ir b) kredito įstaigos išduodamos paskolos palūkanos yra ne didesnės nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR.

4.       Paslaugų sutarties 7.2 papunktyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovui D. B. pavyko suorganizuoti sutarties 7.1 papunktyje nurodyto kreditavimo (finansavimo) gavimą, tačiau per ilgiau nei 90 kalendorinių dienų nuo sutarties 7.1 papunktyje nurodyto kreditavimo (finansavimo) gavimo neįvyksta notarinis turto pirkimo–pardavimo sandoris (dėl nuo kliento ar nuo skolininko) priklausančių priežasčių) ir (ar) turto nuosavybė nepereina klientui, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui (D. B.) 600 000 Eur plius PVM (jeigu taikomas) atlygio negavimo kompensaciją, kuri turi būti sumokama ne vėliau nei per 5 dienas nuo nurodyto 90 kalendorinių dienų termino pabaigos.

5.       Ieškovo teigimu, jis pristatė turto išvystymo ir finansavimo gavimo strategiją bei atliko finansavimo gavimo organizavimo veiksmus. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos centrinė kredito unija ir Šeimos kredito unija priėmė sprendimą suteikti UAB „Petrum“ 5 100 000 Eur sindikuotą kreditą, kurio dalis iki 2 716 350,00 Eur skirta 0,1255 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „Renova“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto techninės dokumentacijos bei statybos leidimo pagal šį projektą (toliau – turtas), įsigijimui. Minėtas sprendimas buvo priimtas tarpininkaujant D. B.

6.       Ieškovo teigimu, paslaugų sutarties 7.2 papunktyje nustatytas 90 kalendorinių dienų terminas suėjo 2023 m. lapkričio 5 d., o turto nuosavybė neperėjo UAB „Petrum“, todėl UAB „Alpra LT“ kyla pareiga sumokėti ieškovui atlygio negavimo kompensaciją, t. y. 600 000 Eur plius PVM. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pateikė atsakovei 2023 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą, serija BAG Nr. 006 (toliau – sąskaita), kurioje nurodyta, kad pagal paslaugų sutartį skola už ieškovo suteiktas paslaugas, iš viso yra 726 000 Eur (600 000 Eur plius 126 000 Eur PVM).

7.       Ieškovas nurodė, kad terminas apmokėti sąskaitą baigėsi 2023 m. lapkričio 11 d., tačiau skola nebuvo sumokėta, todėl nuo 2023 m. lapkričio 11 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos susidarė, iš viso 9 308,71 Eur palūkanos. Be to, atsakovė turi mokėti 12 procentų metines procesines palūkanas.

8.       Atsakovė UAB „Alpra LT“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – laiku nesuorganizavo finansavimo, be to, 2023 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos centrinės kredito unijos ir Šeimos kredito unijos sprendimas dėl kredito suteikimo neatitinka paslaugų sutartyje numatytų finansavimo sąlygų. Ieškovas neįgijo teisės reikalauti netesybų iš atsakovės.

9.       2023 m. birželio 6 d. ketinimų protokolo (toliau – ketinimų protokolas) data yra artima paslaugų sutarties datai (2023 m. gegužės 20 d.). Paslaugų sutarties preambulėje yra patvirtinta, kad atsakovė ir UAB „Petrum“ jau yra sudariusios susitarimą dėl turto pirkimo–pardavimo ateityje. Kompleksiškai aiškinant ketinimų protokolą ir paslaugų sutartį, darytina išvada, kad šiais sandoriais bylos šalys susitarė dėl turto pardavimo ateityje, pasinaudojant ieškovo suorganizuotu kredito įstaigos finansavimu.

10.       Atsakovės teigimu, ieškovas ketinimų protokolu ir paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – sprendimas dėl kredito suteikimo gautas pavėluotai bei neatitinka paslaugų sutartyje nustatytų finansavimo sąlygų. Ieškovas sprendimą dėl kredito suteikimo suorganizavo 2023 m. rugpjūčio 7 d., nors ketinimų protokole numatytas turto pardavimo terminas (iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.) jau buvo pasibaigęs.

11.       Sprendimas dėl kredito suteikimo taipogi neatitinka paslaugų sutartyje nustatytų finansavimo sąlygų. Paslaugų sutarties preambulėje nurodyta, kad turto pirkimo–pardavimo kaina yra 3 000 000 Eur. Turto pirkimui nuspręsta skirti žymiai mažesnį finansavimą – iki 2 716 350 Eur. Paslaugų sutarties 2.2 papunkčio a) dalyje nurodyta, kad turto įsigijimui bei išvystymui taikomos palūkanos turės būti ne didesnės nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR. Sprendime dėl kredito suteikimo jokios palūkanos nenurodomos, todėl pagal tokį sprendimą finansavimą suteikiantys asmenys nėra įpareigoti taikyti konkrečias palūkanas.

12.       Atsakovė nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. turto arešto aktu Nr. S-23-12-12477 turtas buvo areštuotas atsakovės kreditorės UAB „Baltic Vaccine“ naudai. Dėl šios aplinkybės turto pardavimo sandorio sudarymas tarp šalių tapo neįmanomas. Atsakovė nėra laikytina atsakinga už šį turto areštą, kadangi jis įvyko jau pasibaigus ketinimų protokole nustatytam terminui sudaryti turto pardavimo sutartį (t. y. po 2023 m. rugpjūčio 1 d.).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys jokiu susitarimu nebuvo išreiškę valios, jog finansavimo gavimas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. yra esminė sutarties sąlyga, kadangi paslaugų sutarties 9.1 papunktyje nustatytos aplinkybės, kurioms atsiradus paslaugų teikėjo prievolė teikti paslaugas baigiasi, tačiau šiame punkte nėra nurodytas 2023 m. rugpjūčio 1 d. terminas, be to, 2023 m. liepos 10 d. elektroniniame susirašinėjime tarp šalių, kuriame aptariami atliktini veiksmai nurodant datas, 2023 m. rugpjūčio 1 d., kaip esminė sąlyga sudaryti turto pirkimo–pardavimo sandorį, nėra minima, priešingai, atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šalys po 2023 m. rugpjūčio 1 d. dėjo pastangas finansavimo sandoriui sudaryti.

15.       Teismas vertino, kad paslaugų sutartyje sulygta tik dėl bendros gautinos finansavimo sumos, t. y. 5 100 000 Eur ir ne didesnės nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR palūkanų, o Lietuvos centrinės kredito unijos garantiniame rašte aiškiai patvirtinama 5 100 000 Eur finansavimo suma.

16.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos centrinė kredito unija 2023 m. liepos 5 d. siuntė sandorio sudarymu suinteresuotiems asmenims tiek garantinio rašto projektą, tiek finansavimo sąlygų projektą, kuriame nurodyta „palūkanų tipas ir norma 5 procentų marža + 3 mėn. EURIBOR; žemutinė palūkanų norma – 7 procentai“, o UAB „Alpra LT“ vadovas, reaguodamas į gautą informaciją, nurodė, jog „džiugu, jog gavome patvirtinimą iš unijos, jog šį projektą jie finansuos sutartomis sąlygomis“. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad paslaugų sutartyje sulygtas rezultatas dėl palūkanų normos ieškovo buvo pasiektas.

17.       Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovas pasiekė paslaugų sutartyje sulygtą tikslą, todėl jam turi būti sumokėta atlygio negavimo kompensacija. Teismas vertino, kad ieškovo reikalaujama suma yra šalių sulygtos netesybos, kurias sumokėti įsipareigojo atsakovė.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie faktiškai patirtas išlaidas, minimalius nuostolius, laiko sąnaudas, taip pat tai, jog turto perleidimas priklausė iš esmės nuo visų bylos šalių tinkamo kooperavimosi, o ieškovas žinojo, kad sėkmingam galutiniam rezultatui pasiekti reikės atlikti papildomus veiksmus (gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą, papildomą finansavimą), nusprendė, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos mažintinos iki 20 000 Eur. Be to, teismo sprendime pažymėta, kad, kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, todėl pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl 9 308,71 Eur palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad paslaugų sutartis sudaryta ne tarp ūkio subjektų, todėl priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19.       Ieškovas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai, nurodant, kad atsakovė nesumokėjo ieškovui atlygio pagal paslaugų sutartį; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Ieškovas prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą grindžia tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, dėl to jas tikslinga detaliau paais?kinti žodinio teismo posėdžio metu. Be to, pirmosios instancijos teismas is?samiai netyrė ir nevertino į bylą pateiktų visų įrodymų, dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

19.2.                      Kadangi dėl atsakovės kaltės ir jos nesąžiningų veiksmų turto nuosavybė neperėjo UAB „Petrum“, tai pagal paslaugų sutarties 7.2 papunktį atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškovu.

19.3.                      Iš esmės buvo pasiektas s?alių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – faktinis finansavimo gavimas trec?iajam asmeniui, dėl to UAB „Alpra LT“ įgijo realią galimybe? sudaryti turto pardavimo sandorį.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad reikalaujama priteisti suma yra netesybos. Pries?ingai, paslaugų sutarties 7.2 papunktyje nekalbama apie netesybas, o yra kalbama apie atlygį už suteiktas paslaugas, kurį įsipareigojo sumokėti atsakovė.

19.5.                      Atsakovė buvo nesąžininga, nes tinkamai neinformavo ieškovo, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. antstolė pritaikė turto areštą. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos is? esmės, neatskleidė visų esminių bylos aplinkybių, kadangi nesiėmė priemonių is?siais?kinti, kokiu pagrindu projektas yra tęsiamas, kas projektą tęsia.

20.       Atsakovė UAB „Alpra LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Paslaugų sutartis ir ketinimų protokolas yra tarp tų pačių šalių sudaryti, tarpusavyje neatsiejamai susiję sandoriai, kurie turi būti aiškinami kartu. Ieškovas ketinimų protokolu ir paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – sprendimas dėl kredito suteikimo gautas pavėluotai, neatitinka paslaugų sutartyje nustatytų finansavimo sąlygų. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos centrinės kredito unijos ir Šeimos kredito unijos sprendimą dėl kredito suteikimo suorganizavo po to, kai baigėsi ketinimų protokole numatytas turto pardavimo sutarties sudarymo terminas (iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.).

20.2.                      Sprendimas dėl kredito suteikimo neatitinka paslaugų sutartyje nustatytų finansavimo sąlygų. Paslaugų sutarties preambulėje nurodyta, kad turto pirkimo–pardavimo kaina yra 3 000 000 Eur. Kaip matyti iš sprendimo dėl kredito suteikimo, turto pirkimui nuspręsta skirti žymiai mažesnį finansavimą – iki 2 716 350 Eur. Be to, paslaugų sutarties 2.2 papunkčio a) dalyje nurodyta, kad turto įsigijimui bei išvystymui taikomos palūkanos turės būti ne didesnės nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR, tačiau sprendime dėl kredito suteikimo palūkanos apskritai nenurodytos.

21.       Ieškovas D. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Ies?kovas tinkamai įvykdė paslaugų sutarties sąlygas.

21.2.                      Paslaugų sutartyje yra sulygta tik dėl bendros gautinos finansavimo sumos, t. y. 5 100 000 Eur ir ne didesnių nei 7 proc. + 6 mėn. EURIBOR palūkanų. 5 100 000 Eur finansavimo suma ais?kiai patvirtinama kredito unijos garantiniame ras?te.

21.3.                      Kredito unija 2023 m. liepos 5 d. siuntė sandorio sudarymu suinteresuotiems asmenims, tiek garantinio ras?to projektą, tiek finansavimo sąlygų projektą, kuriame nurodyta: „palūkanų tipas ir norma 2 Kintamos: 5 procentų marža + 3 mėn. EURIBOR. Žemutinė palūkanų norma – 7 procentai“, o UAB „Alpra LT“ vadovas, reaguodamas į gautą informaciją, nurodė: „džiugu, jog gavome patvirtinimą is? unijos, jog s?į projektą jie finansuos sutartomis sąlygomis! Aptarkime darbus, kuriuos turime atlikti“. Nors kredito unijos garantiniame ras?te palūkanų norma nėra nurodyta, tac?iau, įvertinus elektroninį susiras?inėjimą ir kredito unijos pateiktą finansavimo sąlygų projektą, nėra pagrindo spręsti, kad paslaugų sutartyje sulygtas rezultatas dėl palūkanų normos nebuvo pasiektas.

21.4.                      Ieškovas D. B. suteikė paslaugas (pasiekė rezultatą, dėl kurio susitarta), dėl to UAB „Alpra LT“ įgijo realią galimybe? sudaryti notarinį turto pirkimo–pardavimo sandorį, tac?iau UAB „Alpra LT“ be teisėto pagrindo atsisako atsiskaityti su ieškovu. Finansavimas buvo suteiktas būtent tokiomis sąlygomis, kurios buvo įtvirtintos paslaugų sutartyje.

22.       Atsakovė UAB „Alpra LT“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Ieškinio reikalavimas dėl 726 000 Eur priteisimo savo esme yra laikytinas reikalavimu priteisti netesybas. Paslaugų sutartyje atlygio mokėjimas buvo tiesiogiai susietas su turto perleidimo sandorio įvykimu, o šis sandoris neįvyko.

22.2.                      Byloje ginčas dėl šalių sudarytų paslaugų sutarties ir ketinimų protokolo netinkamo vykdymo, kuriuos sudarė ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, todėl į bylą kiti subjektai neturėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis.

22.3.                      Vien subjektyvus ieškovo noras bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nesudaro pagrindo šio prašymo tenkinti. Atsakovės vertinimu, abiejų šalių apeliaciniai skundai turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų geriau atskleisti ginčo esmę, objektyviai ir visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes ir įrodymus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti deleguota teismui.

22.       Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktai).

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas ir atsakovė apeliaciniuose skunduose aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Remdamasi šia nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

25.       2023 m. liepos 4 d. D. B. (paslaugų teikėjas), UAB „Alpra LT“ (bendrovė), atstovaujama direktoriaus A. B., ir UAB „Petrum“ (klientas), atstovaujama direktorės O. K., pasirašė (asmenų kvalifikuoti elektroniniai parašai) 2023 m. gegužės 20 d. konsultavimo ir nekilnojamojo turto vystymo (finansavimo gavimo organizavimo) paslaugų sutartį.

26.       Paslaugų sutarties preambulėje nurodyta, kad sutartį šalys sudaro atsižvelgiant į tai, jog: a) UAB „Petrum“ yra sudariusi su UAB „Alpra LT“ preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu turi teisę už 3 000 000 Eur įsigyti nebaigtos statybos daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir užbaigti tokio pastato statybą bei atlikti jo pardavimus (projektas); b) UAB „Alpra LT“ sutinka ir nori parduoti UAB „Petrum“ nurodytą pastatą ir žemės sklypą už 3 000 000 Eur, t. y. kaip galima greičiau nori gauti minėtą sumą; c) UAB „Petrum“ neturi finansinių galimybių savo jėgomis suorganizuoti projekto išvystymą, įskaitant projektui reikiamos ne mažesnės nei 5 100 000 Eur sumos finansavimo gavimą.

27.       Paslaugų sutartimi ieškovas D. B. įsipareigojo klientui teikti paslaugas, o šis sumokėti atlygį už suteiktas paslaugas (paslaugų sutarties 2.1 papunktis). Ieškovas įsipareigojo: a) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo su UAB „Petrum“ aptarti turto išvystymo strategiją bei įvertinti ir nustatyti optimalius turto išvystymo būdus, įskaitant strategijos ir (ar) dokumentacijos dėl ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo turto išvystymui gavimo parengimą; b) įgaliojimo iš UAB „Petrum“ pagrindu atstovauti UAB „Petrum“ kredito įstaigose siekiant suorganizuoti UAB „Petrum“ ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo gavimą, esant poreikiui įkeičiant UAB „Petrum“ ir (ar) jo akcininko ar jo valdomą su juo susijusio asmens turtą už ne didesnes nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR palūkanas (paslaugų sutarties 2.2 papunktis).

28.       Šalys sulygo, kad už suteiktas paslaugas klientas įsipareigojo sumokėti D. B., kaip nurodyta sutarties 7 skyriuje (paslaugų sutarties 4.3 papunktis), t. y. kad ieškovui mokamas atlyginimas („atlygis“), kuris yra lygus 850 000 Eur plius PVM (jeigu taikomas) ir kuris yra mokamas tik tuo atveju, jeigu yra pasiekiami tokie rodikliai (įvyksta tokie įvykiai): a) kredito įstaiga informuoja, jog sutinka suteikti klientui ne mažesnę nei 5 100 000 Eur paskolą; b) kredito įstaigos išduodamos paskolos palūkanos yra ne didesnės nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR (paslaugų sutarties 7.1 papunktis). Klientas sumoka sutarties 7.5 papunktyje nustatyta tvarka.

29.       Tuo atveju, jeigu pavyko suorganizuoti sutarties 7.1 papunktyje nurodyto kreditavimo (finansavimo) gavimą, tačiau per ilgiau nei 90 kalendorinių dienų nuo sutarties 7.1 papunktyje nurodyto kreditavimo (finansavimo) gavimo neįvyksta notarinis turto pirkimo–pardavimo sandoris (dėl nuo UAB „Petrum“ ar nuo UAB „Alpra LT“ priklausančių priežasčių) ir (ar) turto nuosavybė nepereina UAB „Petrum“, bendrovė (UAB „Alpra LT“) privalo sumokėti D. B. 600 000 Eur plius PVM (jeigu taikomas) atlygio negavimo kompensaciją, kuri turi būti sumokama ne vėliau nei per 5 (penkias) dienas nuo nurodyto 90 kalendorinių dienų termino pabaigos (paslaugų sutarties 7.2 papunktis).

30.       Lietuvos centrinė kredito unija 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešime nurodė, kad patvirtina, jog priėmė sprendimą suteikti 5 100 000 Eur sindikuotą kreditą UAB „Petrum“, kurio dalis iki 2 716 350 Eur skirta 0,1255 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „Renova“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto techninės dokumentacijos bei statybos leidimo pagal šį projektą, įsigijimui.

31.       Pranešime nurodyta, kad kredito dalis, skirta turto įsigijimui, bus išmokama, be kita ko, kredito gavėjui pateikus turto pardavėjo kreditoriaus raštišką sutikimą, kuriuo jis sutinka, kad turtas būtų įkeistas paskesniu įkeitimu kreditoriui, bei įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutikime nurodytų sąlygų įvykdymo išregistruoti pirminę turto hipoteką.

32.       Lietuvos centrinės kredito unijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešime pažymėta, kad kredito lėšomis finansuojama ne daugiau kaip 90,55 procentų turto pirkimo kainos be PVM, nurodytos pirkimo sutartyje. Kreditoriaus sprendimas suteikti kreditą galioja tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjo nurodyti duomenys, pateikti pareiškimai ir patvirtinimai nepasikeitė, neiškilo kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos sprendimo suteikti kreditą priėmimui, bei kredito gavėjui tinkamai ir laiku įvykdžius šiame rašte nurodytas ir visas kitas sutartyje nustatytas kredito išmokėjimo sąlygas. Kreditoriaus sprendimas galioja iki 2023 m. rugsėjo 4 d. įskaitytinai.

33.       Ieškovas 2023 m. lapkričio 6 d. išrašė atsakovei UAB „Alpra LT“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAG 006 už 726 000 Eur.

34.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nuostatų aiškinimo, taip pat dėl to, ar susiklosčiusioje situacijoje ieškovas tinkamai įvykdė sutartį (paslaugų sutarties sąlygas) ir, atitinkamai, ar atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovui atlygį už suteiktas paslaugas arba atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

Dėl ginčo šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nuostatų aiškinimo

35.       Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

36.       Pagal CK 6.717 straipsnio, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų sutarties vykdymą, 1 dalį, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones.

37.       Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).

38.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 4 d. ieškovas (paslaugų teikėjas), atsakovė ir UAB „Petrum“ pasirašė konsultavimo ir nekilnojamojo turto vystymo (finansavimo gavimo organizavimo) paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo: a) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo aptarti su UAB „Petrum“ turto išvystymo strategiją bei įvertinti ir nustatyti optimalius turto išvystymo būdus, įskaitant strategijos ir (ar) dokumentacijos dėl ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo turto išvystymui gavimo parengimą; b) įgaliojimo pagrindu atstovauti UAB „Petrum“ kredito įstaigose siekiant suorganizuoti UAB „Petrum“ ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo gavimą, esant poreikiui įkeičiant UAB „Petrum“ ir (ar) jo akcininko ar jo valdomą su juo susijusio asmens turtą už ne didesnes nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR palūkanas (paslaugų sutarties 2.2 papunktis). Tarp šalių ginčas kilo dėl sudarytos paslaugų sutarties turinio aiškinimo, taip pat dėl to, ar ieškovas įvykdė sutartį ir, atitinkamai, ar turi teisę reikalauti sutarto atlygio.

39.       Ieškovo teigimu, dėl atsakovės kaltės turto nuosavybė neperėjo UAB „Petrum“, todėl pagal paslaugų sutarties 7.2 papunktį, atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškovu. Be to, ieškovas nesutinka, kad paslaugų sutarties 7.2 papunktyje numatytas atlygis kvalifikuotinas kaip netesybos.

40.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas pasiekė paslaugų sutartyje sulygtą tikslą, todėl jam turi būti sumokėta atlygio negavimo kompensacija, tačiau vertino, jog ieškovo prašoma priteisti suma pagal paslaugų sutarties 7.2 papunktį yra šalių sulygtos netesybos.

41.       Pagal paslaugų sutarties sąlygas, jų 7.1 papunktį, už suteiktas paslaugas teikėjui D. B. yra mokamas atlyginimas („atlygis“), kuris yra lygus 850 000 Eur plius PVM (jeigu taikomas) ir kurį turėjo mokėti klientas (nagrinėjamu atveju UAB „Petrum“) tik tuo atveju, jeigu yra pasiekiami tokie rodikliai (įvyksta tokie įvykiai): a) kredito įstaiga informuoja, jog sutinka suteikti klientui ne mažesnę nei 5 100 000 Eur paskolą; b) kredito įstaigos išduodamos paskolos palūkanos yra ne didesnės nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR. Tačiau tuo atveju, jeigu pavyko suorganizuoti sutarties 7.1 papunktyje nurodyto kreditavimo (finansavimo) gavimą, bet per ilgiau nei 90 kalendorinių dienų nuo sutarties 7.1 papunktyje nurodyto kreditavimo (finansavimo) gavimo neįvyksta notarinis turto pirkimo–pardavimo sandoris (dėl nuo UAB „Petrum“ ar nuo UAB „Alpra LT“ priklausančių priežasčių) ir (ar) turto nuosavybė nepereina UAB „Petrum“, ne klientas, o bendrovė (UAB „Alpra LT“) privalo sumokėti D. B. 600 000 Eur plius PVM (jeigu taikomas) atlygio negavimo kompensaciją, kuri turi būti sumokama ne vėliau nei per 5 dienas nuo nurodyto 90 kalendorinių dienų termino pabaigos (paslaugų sutarties 7.2 papunktis).

42.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstame sprendime, kvalifikuojant ieškovo prašomą priteisti sumą netesybomis, apsiribota lingvistiniu sutarties sąlygos aiškinimu, t. y. atsižvelgiant į paslaugų sutarties 7.2 papunktyje nurodytą sąvoką „kompensacija“, vertinta, jog šalys sulygo dėl netesybų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nevertino paslaugų sutarties nuostatų sistemiškai ir jų tarpusavio ryšio, nenustatinėjo tikrųjų šalių ketinimų ir valios nustatant įsipareigojimus. Šiuo atveju netirti ikisutartiniuose santykiuose šalių numatyti tikslai ir ketinimai, neatsižvelgta į aplinkybę, kad paslaugų sutartyje atsiskaitymas už paslaugas ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą numatyta skirtinguose 7 ir 8 skirsniuose, neišsiaiškinta, kokią reikšmę toks sutarties turinys turi vertinant dėl ieškovo prašomos priteisti sumos pobūdžio ir pagrindo, juolab jog ieškovas reikalavimą grindžia paslaugų sutarties 7.2 papunkčiu, kuris priskirtas skirsniui „atlygis ir atsiskaitymai“, o teismo sprendimu priteistos netesybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, ar paslaugų sutarties 7.1 ir 7.2 papunkčiuose numatyti du alternatyvūs atlyginimai (ir skirtingi mokėtojai) už suteiktas paslaugas, kurių mokėjimas priklauso nuo susiklosčiusių faktinių aplinkybių, t. y. ar ieškovui suteikus finansavimo gavimo organizavimo paslaugas, tačiau atsakovei UAB „Alpra LT“ neperleidus turto nuosavybės UAB „Petrum“, ieškovas įgyja teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas pagal pasiektą rezultatą, ar tokiu atveju ieškovas įgyja teisę reikalauti netesybų, faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tik pagal sutarčių aiškinimo taisykles nustačius paslaugų sutarties turinį ir sąlygas, jų tarpusavio ryšį ir tikrąją šalių valią joms sudarant sutartį, pirmosios instancijos teismas gali identifikuoti tikrąjį šalių susitarimą ir tinkamai kvalifikuoti ieškovo prašomą priteisti iš atsakovės sumą, t. y. ar ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, ar dėl netesybų, ar dėl patirtų faktinių nuostolių atlyginimo. Tik tinkamai nustačius ieškovo prašomos priteisti sumos kvalifikavimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles gali nuspręsti, ar ieškovas įrodė reikalavimo pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). 

Dėl atlygintinų paslaugų suteikimo fakto, apimties ir atsiskaitymo už jas

45.       Minėta, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

46.       CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

47.       Atsakovė teigia, kad ieškovas paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. sprendimas dėl kredito suteikimo gautas pavėluotai ir neatitinka paslaugų sutartyje nustatytų finansavimo sąlygų, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. Ieškovo teigimu, s?alių sudarytos paslaugų sutarties tikslas buvo pasiektas, t. y. gautas finansavimas trec?iajam asmeniui, o UAB „Alpra LT“ įgijo realią galimybe? sudaryti turto perleidimo sandorį.

48.       Bylos duomenimis nustatyta, kad paslaugų sutartimi ieškovas įsipareigojo: a) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo aptarti su UAB „Petrum“ turto išvystymo strategiją bei įvertinti ir nustatyti optimalius turto išvystymo būdus, įskaitant strategijos ir (ar) dokumentacijos dėl ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo turto išvystymui gavimo parengimą; b) įgaliojimo pagrindu atstovauti UAB „Petrum“ kredito įstaigose siekiant suorganizuoti UAB „Petrum“ ne mažesnio nei 5 100 000 Eur finansavimo gavimą, esant poreikiui įkeičiant UAB „Petrum“ ir (ar) jo akcininko ar jo valdomą su juo susijusio asmens turtą už ne didesnes nei 7 procentų + 6 mėn. EURIBOR palūkanas (paslaugų sutarties 2.2 papunktis).

49.       Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad šalių tikslas buvo, jog UAB „Petrum“ įsigytų nebaigtą nekilnojamojo turto projektą iš atsakovės UAB „Alpra LT“, todėl UAB „Petrum“ reikėjo gauti finansavimą; dalis finansavimo turėjo būti skirta turtą įsigyti iš atsakovės, kita dalis – statinio statybos darbams. Atsakovė UAB „Alpra LT“, pardavusi turtą UAB „Petrum“, turėjo atsiskaityti su hipotekos kreditore UAB „Baltic Vaccine“.

50.       Į bylą pateiktas Lietuvos centrinės kredito unijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos centrinė kredito unija ir Šeimos kredito unija patvirtina, jog priėmė sprendimą suteikti 5 100 000 Eur sindikuotą kreditą UAB „Petrum“, kurio dalis iki 2 716 350 Eur skirta 0,1255 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „Renova“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto techninės dokumentacijos bei statybos leidimo pagal šį projektą, įsigijimui. Taip pat pranešime nurodyta, kad kredito dalis, skirta turto įsigijimui, bus išmokama, be kita ko, kredito gavėjai (UAB „Petrum“) pateikus turto pardavėjos (UAB „Alpra LT“) kreditorės (UAB „Baltic Vaccine“) raštišką sutikimą, kuriuo ji sutinka, kad turtas būtų įkeistas paskesniu įkeitimu kreditoriui, bei įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutikime nurodytų sąlygų įvykdymo išregistruoti pirminę turto hipoteką.

51.       Byloje nėra ginčo, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės turtui, kuris turėjo būti perleistas UAB „Petrum“, hipotekos kreditorės prašymu taikytas areštas dėl to, jog atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų hipotekos kreditorei.

52.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą pakartotinai bus nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašo atlyginimo už suteiktas paslaugas, turi būti įvertintos faktinės aplinkybės ir įrodymai apie faktinį paslaugų suteikimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas neteikė įrodymų, pagrindžiančių faktiškai suteiktas paslaugas, t. y. kokiu būdu jas teikė, kokius veiksmus ir kada atliko, kokie dokumentai jam buvo pateikti atsakovės ir trečiojo asmens prieš kreipiantis į kredito įstaigą, koks tų dokumentų turinys ir ar jie buvo pateikti kredito įstaigai, kada ir kaip buvo kreipiamasi į kredito įstaigą dėl finansavimo, kokiomis sąlygomis prašoma suteikti finansavimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino, ar pagal paslaugų sutartį ieškovas paslaugas suteikė tinkamai, kokia apimtimi jos suteiktos, ar jų rezultatas perduotas paslaugų gavėjui. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 8 d. paslaugų suteikimo aktas, kuriame nėra detalizuotas suteiktų paslaugų turinys, jų suteikimo būdas, atlikti veiksmai, negali patvirtinti tinkamo ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Be to, iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovo atstovas negalėjo nurodyti, kokius konkrečius veiksmus atliko ieškovas pagal paslaugų sutartį, nors atsakovo atstovas šią aplinkybę kvestionavo, t. y. ieškovo atstovas nurodė: „negaliu atsakyti, gal skambučiai, gal susitikimai, derybos“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas posėdžiuose nedalyvavo. Taip pat teismo posėdžiuose ieškovo atstovas nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Petrum“ jo akcininkai turėjo paskolinti lėšas – skirtumą tarp turto kainos ir gauto finansavimo, tačiau nenustatyta, ar UAB „Petrum“ ketino skolinti minėtas lėšas, ar turėjo finansines galimybes tai padaryti. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino šalių atstovų pateiktų paaiškinimų teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje taip pat liko neišsiaiškintos paslaugų sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. kas parengė sutarties tekstą, kas pasiūlė numatytas sąlygas ir ar šalys derėjosi (keitė) dėl jos turinio, be to, kodėl sutarties data (2023 m. gegužės 20 d.) nesutampa su sutarties pasirašymo data (2023 m. liepos 4 d.). Taip pat nenustačius ieškovo faktiškai atliktų veiksmų teikiant paslaugas, neįvertinta tai, ar ieškovas iki paslaugų sutarties pasirašymo atliko kokius nors veiksmus dėl sutarties objektu esančių paslaugų teikimo, t. y. kada buvo pradėtas faktinis paslaugų teikimas, nes sutarties data ir sutarties pasirašymo data yra skirtingos. Sutartis pasirašyta 2023 m. liepos 4 d., o jau 2023 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku atsakovės (bendrovės) direktorius patvirtino gautino finansavimo projektui sąlygų tinkamumą, kai pagal sutartį finansavimo gavimo organizavimo paslaugą (paslaugos rezultatą – kreditą turtui pirkti) turėjo gauti klientas (trečiasis asmuo UAB „Petrum“). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nustačius visas nurodytas faktines aplinkybes ir konkrečius ieškovo veiksmus vykdant paslaugų sutartį, galima įvertinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir ar atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Be to, nustačius faktiškai suteiktų paslaugų turinį ir apimtį, turintį įtakos paslaugos (ne)pasiektam rezultatui įvertinti, būtų svarbu nustatyti galbūt proporcingą atlyginimo dydį, t. y. atsakovė ieškovui turi atlyginti proporcingai už faktiškai suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

53.       Taip pat iš apskųsto teismo sprendimo nustatyta, kad byloje nevertinta, ar aplinkybė, jog finansavimas turėjo būti gautas iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. yra esminė, kokią reikšmę atsakovės ir trečiojo asmens planuotam sudaryti turto perleidimo sandoriui turi keliomis dienomis vėlesnis finansavimo gavimas bei ar dėl to sandorio sudarymas tapo objektyviai negalimas, o paslaugų suteikimas UAB „Petrum“ bereikšmis. Be to, kaip matyti iš paslaugų sutarties, sąlygos dėl finansavimo gavimo iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. joje nėra, ieškovas 2023 m. birželio 6 d. ketinimo protokolo, sudaryto tarp atsakovės ir trečiojo asmens, šalimi nėra, be to, paslaugų sutartyje minima preliminarioji sutartis, o ne ketinimų protokolas. Taigi, byloje neatskleista, ar ieškovas buvo informuotas apie tokį finansavimo gavimo terminą bei ar privalėjo jo laikytis.

54.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, ar ieškovo reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas turi nuspręsti įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: paslaugų suteikimo faktą, tinkamumą ir rezultato perdavimą paslaugų gavėjui. Šiuo atveju, kilus ginčui dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal paslaugų sutartį, byloje neištirtos esminės aplinkybės dėl paslaugų sutarties sudarymo ir faktinio paslaugų suteikimo, taip pat nevertinta suteiktų paslaugų apimtis (rezultatas) ir atlyginimo ieškovui proporcingumas suteiktoms paslaugoms. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.

Dėl procesinės bylos baigties

55.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. 

56.       Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

57.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 27 punktas).

58.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

59.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino paslaugų sutarties sąlygas, netinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimo pobūdį ir dėl to nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su reikalavimo priteisti atlyginimą už suteiktas paslaugas pagrįstumu. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60.       Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Asta Radzevičienė

                                                     Neringa Švedienė