Civilinė byla Nr. e2A-847-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00203-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.10.5.2; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.6.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, mažosios bendrijos „Visų darbų centras“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-269-883/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Caverion Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ ir R. P. įmonei dėl statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, V. J., mažoji bendrija „Visų darbų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „ESA construction“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo Lloyd‘s of London Syndikate, atstovaujamas įgaliotos atstovės Lietuvoje uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TeleTower“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovių 49 870,26 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą tokiomis dalimis: iš atsakovės UAB „Šiltas namas“ priteisti 5 541,14 Eur, iš atsakovės R. P. įmonės priteisti 11 082,28 Eur, iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ priteisti 33 246,84 Eur; 2) jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą šiame ieškinyje reiškiamiems reikalavimams pareikšti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „TeleTower“ ir R. P. įmonė 2015 m. kovo 30 d. sudarė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei statinio techninių darbų projektų rengimo UAB „TeleTower“ mobiliojo ryšio bazinių stočių statybai sutartį (toliau – ir projektavimo sutartis), kurios pagrindu projektuotojas (R. P. įmonė) 2017 metais parengė „Dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie Naglių g. 14, Nidoje (toliau – ir objektas), pritaikyto mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, rekonstravimo projektą Nr. NER08-01-TP (Statinio adresas Naglių g. 14, Neringa, Neringos sav.)“. Ieškovė ir UAB „Caverion Lietuva“ 2018 m. kovo 9 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18-RS-0041 (toliau – ir rangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal rekonstravimo projektą atlikti rangos (rekonstravimo) darbus. Ieškovė ir UAB „Šiltas namas“ 2018 m. kovo 30 d. sudarė Statinio statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 5N-18040-013 (toliau – ir techninės priežiūros sutartis), kurios pagrindu techninis prižiūrėtojas (atsakovė UAB „Šiltas namas“) įsipareigojo atlikti judriojo skaitmeninio radijo ryšio tinklo anteninio stiebo Naglių g. 14, Nidoje, rekonstravimo darbų techninės priežiūros darbus.

3.       Atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ atliekant objekte dviejų gatvės apšvietimo atramų įrengimo darbus pagal rekonstravimo projektą bei techninę priežiūrą vykdant techniniam prižiūrėtojui (UAB „Šiltas namas“), 2018 m. balandžio mėn. buvo nupjautos dvi Kuršių marių krantinės inkarinės templės, kurios laikė krantinę ir kurios nebuvo rekonstruojamo inžinerinio statinio dalis, t. y. jos yra kito nekilnojamojo daikto – Kuršių marių krantinės – konstrukcinė dalis, jos nebuvo pažymėtos rekonstravimo projekte. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ neturėjo teisės vykdyti rangos darbų pagal rekonstravimo projektą taip, kad iš esmės būtų sugriaunamas kitas statinys – nupjaunamos Kuršių marių krantinės inkarinės templės, o UAB „Šiltas namas“, vykdydamas rangovo (UAB „Caverion Lietuva“) atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą, turėjo tikrinti ir kontroliuoti rangovo vykdomus darbus ir, rangovui atkasus kito statinio konstrukcijas bei nustačius, kad rekonstravimo projekte nurodyti statybos darbai suprojektuoti klaidingai, privalėjo statybos darbus stabdyti, tačiau to nepadarė.

4.       Nurodė, kad atsakovė R. P. įmonė 2018 m. liepos mėnesį parengė rekonstravimo projekto papildymą „Dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie Naglių g. 14, Nidoje, pritaikyto mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, rekonstravimo projektas. Techninis darbo projektas. Nr. NER08-01-TDP-KK (Statinio adresas Naglių g. 14C, Neringa, Neringos sav., statinio pavadinimas Krantinė, statybos darbų rūšis – statinio kapitalinis remontas)“. Ieškovė ir atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18-RS-0107, kurios pagrindu ieškovė 2019 m. liepos 15 d. sumokėjo atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ 55 411,40 Eur be PVM sumą už nukirstų inkarinių templių sutvarkymo darbus. Ieškovės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju padaryta žala – dviejų inkarinių templių, kurios yra kito statinio – Kuršių marių krantinės – laikančioji konstrukcija, nupjovimas, buvo visų statybos dalyvių atidumo ir rūpestingumo vykdant savo veiklą stokos padarinys, todėl atsakomybė turi kilti visiems statybos dalyviams. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju tarp ieškovės (užsakovės) ir R. P. įmonės (projektuotojos), atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ (rangovės) bei uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ (techninio prižiūrėtojo), projektavimo sutarties, rangos sutarties, techninės priežiūros sutarties pagrindu dėl netinkamai vykdytų atsakovių prisiimtų įsipareigojimų yra kilusi sutartinė atsakomybė.

5.       Nurodė, kad dėl statybos proceso dalyvių netinkamo pareigų vykdymo ieškovė patyrė 55 411,40 Eur be PVM nuostolius, todėl, atsižvelgiant į kiekvieno statybos dalyvio pareigų apimtis statybos procese, ieškovės patirtus nuostolius atsakovės turėtų atlyginti tokiomis dalimis: techninis prižiūrėtojas 10 procentų nuostolių sumos – 5 541,14 Eur; projektuotojas 20 procentų nuostolių sumos – 11 082,28 Eur; rangovas 60 procentų nuostolių sumos – 33 246,84 Eur, o 10 procentų dydžio suma tenka ieškovei.

6.       Atsakovė R. P. įmonė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apie tai, jog atkasta senoji krantinė, projektuotoja buvo informuota 2018 m. balandžio 11 d., užsakovė nepageidavo atlikti krantinės remonto iš karto, stulpo pamatas galėjo būti įrengiamas rekonstravimo projekte nurodytu būdu, nekeičiant technologijos ir nepažeidžiant krantinės inkarinių templių, tačiau ieškovė ir atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ nusprendė darbus vykdyti kuo greičiau, neatsižvelgiant į galinčius kilti padarinius. Rekonstravimo projektas nenumatė nei templių nupjovimo, nei kitų konstrukcijų ardymo tam, kad būtų įrengti pamatai, todėl šie darbai atlikti savavališkai, ne projektuotojo, o kitų statybos dalyvių sprendimu ir rizika. Taip pat nurodė, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.667 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

7.       Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ rangos sutarties vykdymo metu nebuvo pažeidusi jokių sutartinių ar įstatyme įtvirtintų prievolių. Ieškovė ir atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ nuolat bendradarbiavo – atsakovė 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į ieškovės atstovą, teiraudamasi, ar toliau tęsti vykdomus statybos darbus ir ardyti atkastą senąją krantinę bei siurbti besisunkiantį Kuršių marių vandenį, ar pradėtus statybos darbus visiškai nutraukti. Atsakovės vertinimu, nesant projekte pažymėtų krantinės inkarinių templių, neįmanoma jas atskirti nuo gelžbetoninių senosios krantinės konstrukcijų ir toje vietovėje esančio statybinių medžiagų laužo (statybinių medžiagų betono, metalo atliekų). Inkarinės templės, kaip metaliniai trosai, niekaip neišsiskiria, niekaip nepažymėti ir be jų atžymėjimo projekte – objektyviai nebuvo įmanoma jų atpažinti. Nei senoji krantinė, nei krantinės laikančiosios konstrukcijos (inkarinės templės) nebuvo nurodytos projekte, nors privalėjo būti įvertintos ir pažymėtos atsakovės R. P. įmonės. Atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojai statybos darbų vykdymo metu negalėjo vizualiai pamatyti senosios krantinės inkarinių templių dėl statybvietės užliejimo Kuršių marių vandeniu ir ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos. Nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus dėl statybos darbų trūkumų (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).

8.       Atsakovė UAB „Šiltas namas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė UAB „Šiltas namas“ savo veiksmais nepadarė žalos ieškovei. Atsakovė UAB „Šiltas namas“ nėra ir negali būti laikoma atsakinga dėl ieškovės patirtų nuostolių ir neturi pareigos jų atlyginti. Atsakovė statybos techninės priežiūros vadovu objekte paskyrė bendrovės darbuotoją V. J., kuris, gavęs informaciją apie rangos darbų metu nutrauktas inkarines temples, nedelsiant atvyko į objektą ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų situacijai išspręsti. Ieškovės atstovas A. L. techninės priežiūros vadovui V. J. ir kitiems tuo metu objekte buvusiems asmenims įsipareigojo padarytą žalą krantinei atstatyti, t. y., prisiėmė dėl to atsakomybę. Nurodė, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2021 m. vasario 26 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).

9.       Trečiasis asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Visų darbų centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovių už atliktus darbus sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio, grindžiamas atsakovių atliktų darbų netinkama kokybe, ir dėl šios nurodomos netinkamos kokybės reikalavo grąžinti jos sumokėtas sumas, o tai atitinka CK 6.667 straipsnyje nustatytas sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo sąlygas. Nurodė, kad ieškovė apie trūkumus vykdant rangos darbus pagal rangos sutartį pareiškė dar iki 2019 m. sausio 23 d., todėl CK 6.667 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškovės pareiškimo apie trūkumus momento, yra praleistas.

10.       Pažymėjo, kad inkarinės templės buvo rekonstruojamų apšvietimo atramų statybos darbų vietoje, todėl jos turėjo būti ne tik pažymėtos rekonstravimo projekte, bet ir pateikti su tuo susiję rekonstravimo projekto sprendiniai, kaip rekonstruoti statinį jo rekonstrukcijos vietoje esant šioms templėms. Nurodė, kad nuo pat rangos sutarties sudarymo, darbų pradžios ir viso darbo eigoje, niekas ne tik neinformavo, kad objekte yra naujos krantinės dalis – inkarinės templės, niekas to net neįtarė – atkasus senąją krantinę, dar neplūstant vandeniui, jokių inkarinių templių nebuvo matyti. Tai paaiškėjo vėliau, jau išmontavus senąją krantinę. O naujos krantinės dalies – inkarinių templių nesimatė todėl, kad jos buvo sumontuotos prie senosios krantinės ir vizualiai sudarė vientisą užkastos senosios krantinės įrenginį.

11.       Trečiasis asmuo UAB „ESA construction“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žala krantinei ją griaunant įvyko iš esmės dėl ieškovės kaltės, nes, suprasdama, jog krantinė nėra ištyrinėta, privalėjo stabdyti darbus, bei kreiptis į projektuotoją (R. P. įmonę) dėl krantinės ištyrimo, galimų krantinės sudedamųjų dalių, galinčių kliudyti toliau vykdyti darbus, vietos nustatymo. Nurodė, kad tokio žalos dydžio nebūtų, jei ieškovas būtų iškart sustabdęs darbus ir sprendęs, kaip atstatyti nupjautas temples.

12.       Trečiasis asmuo byloje akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis yra apdraudęs atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir UAB „Šiltas namas“ civilinę atsakomybę. Ieškovė, teikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų egzistuojant atsakovų civilinei atsakomybei, ir nepagrįstai perkelia atsakovėms UAB „Caverion Lietuva“ ir UAB „Šiltas namas“  tenkančius įsipareigojimus ir atsakomybę už darbų atlikimo vietos / sklypo tyrinėjimo trūkumus. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 7 dalies nustatytas senaties terminas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ 15 637,07 Eur nuostolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad projektavimo darbų eigoje atsakovei R. P. įmonei būtų reiškiamos pretenzijos dėl projektinės dokumentacijos sprendinių, taip pat nėra duomenų, jog, esant netinkamai ar neaiškiai parengtam projektui, atsakovė „Caverion Lietuva“, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais, kreipėsi į statinio projektuotoją, reikalaudama pataisyti projektą. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės R. P. įmonės atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, padarė išvadą, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė buvo pavedusi projektuotojai atlikti statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių statybinius tyrimus, ir ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad projektuotoja pažeidė sutarties ar įstatymo nuostatas ir kad inkarinių templių nutraukimas buvo atliktas dėl projektuotojo netinkamų veiksmų.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovės UAB „Šiltas namas“ įgaliotas darbuotojas, kaip techninis prižiūrėtojas, turėjo sekti atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ atliekamų statybos darbų eigą, tačiau rangos darbai objekte buvo pradėti 2018 m. balandžio 9 d. neinformavus statybos techninio prižiūrėtojo, nesuteikus tinkamam vykdymui būtinos informacijos ir nepateikus darbams atlikti reikalingų dokumentų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ nepranešus atsakovei UAB „Šiltas namas“ apie darbų pradžią, ieškovė neįrodė, kad tarp atsakovės UAB „Šiltas namas“ veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad objekte atkasus senąją krantinę, UAB „ESA construction“ (subsubrangovas) darbus sustabdė, pranešė apie tai subrangovui MB „Visų darbų centras“, atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojas 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą A. L., jog buvo atkasta senoji krantinė, ir pasiūlė toliau tęsti rangos darbus papildomai pasitelkiant daugiau technikos ir žmogiškųjų resursų arba nutraukti darbus ir sutvarkyti aplinką, tačiau ieškovės atstovas 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku nurodė toliau tęsti darbus. Teismo vertinimu, atkasus inžinerines konstrukcijas statybos darbai turėjo būti stabdomi ir kreipiamasi į projektuotoją dėl projekto patikslinimo, o aplinkybė, kad ieškovė nurodė toliau vykdyti darbus, gali būti reikšminga sprendžiant dėl papildomų darbų atlikimo / apmokėjimo, tačiau tai negali pateisinti žalos trečiųjų asmenų turtui padarymo.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad krantinės inkarinių templių pažeidimą lėmė netinkamai pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas, už tai buvo atsakinga UAB „Caverion Lietuva“, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, kaip protingai, apdairiai ir rūpestingai veikiantis teisinių santykių subjektas, turėdamas pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų nuosavybei, pažeidė sutartyje ir teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.247 straipsnis).

18.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsiradusi žala (nuostoliai) yra netinkamo tiek užsakovės, tiek rangovo bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymo pasekmė, nes patirtų nuostolių dydžiui esminės įtakos turėjo ir ieškovės veiksmai (2018 m. balandžio 27 d. iš nuotraukų sužinojusi apie inkarinių templių pažeidimą, ieškovė inkarinių templių atstatymo darbų iš karto neatliko). Teismo vertinimu, nutrauktų templių atstatymo darbus atlikus iš karto po jų pažeidimo, dalies išlaidų, patirtų išardant dangą ir ją vėl paklojant, nebūtų patirta. Teismas pagrįstais pripažino 2018 m. spalio 18 d. priėmimo – perdavimo akto pozicijose 2.2 – 2.6 papunkčiuose nurodytus darbus (adatinių siurblių sumontavimas/demontavimas, plieninių lakštų sukėlimas į duobę kranu, plieniniai lakštai, templių įrengimas, konstrukcijų suvirinimo darbai), kurių kaina be PVM yra 15 637,07 Eur, ir konstatavo, kad likusią nuostolių dalį turi prisiimti ieškovė.

19.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra iškeltas ginčas ne dėl atliktų darbų trūkumų vykdant rangos sutartį, o dėl žalos atlyginimo pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą vykdant statybos rangos darbus, t. y. ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o ieškovės regresinis reikalavimas atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje. Teismas, įvertinęs, kad žala buvo padaryta 2018 m. balandžio mėnesį ir ieškovė nuostolius patyrė 2019 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu sumokėjusi 55 441,40 Eur už inkarinių templių ir krantinės sutvarkymo darbus, taip pat įvertinęs, jog ieškinys teisme pareikštas 2021 m. vasario 26 d., padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad būtent atsakovėms, o ne ieškovei yra keliami profesionalumo ir atidumo standartai ir būtent jos turi prisiimti su darbų atlikimu susijusią riziką, nepagrįstai nusprendė, kad prievolę atlyginti žalą turi prisiimti ieškovė. Šiuo konkrečiu atveju atsiradusi žala (nuostoliai) dėl inkarinių templių pažeidimo, priešingai nei nustatė teismas, yra iš esmės ne vien ieškovės, bet visų statybos dalyvių – rangovo, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo nepakankamo atidumo bei netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir teisės aktų reikalavimų laikymosi pasekmė.

20.2.                      Atsakovė R. P. įmonė turėjo suvokti, kad krantinė, kurioje stovi rekonstruojami apšvietimo stulpai, turi atramas, ir, kaip profesionalė turėjo įvertinti, jog šios krantinės laikančiosios konstrukcijos gali kirstis su rekonstruojamų apšvietimo stulpų pamatais. Ieškovė, užsakiusi projektavimo darbus, negalėjo žinoti, kad apšvietimo stulpų rekonstravimas gali turėti neigiamos įtakos ir padaryti žalą kitam statiniui – krantinei. Ieškovės vertinimu, atsakovė R. P. įmonė, rengdama rekonstravimo projektą ir įvertinusi buvusią rekonstruojamų apšvietimo stulpų ir šalia esančios krantinės situaciją, jokios informacijos ieškovei, kad yra būtina papildomai įsivertinti krantinės, kurioje projektuojami statiniai, specifines konstrukcijas, nepateikė, todėl atsakovė turėjo įvertinti ir krantinės laikančiąsias konstrukcijas, įsitikinti jų buvimo vieta ir tai pažymėti projekte.

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė „Šiltas namas“ apie darbų pradžią nieko nežinojo. Priešingai, techninės priežiūros sutarties, 2018 m. balandžio 4 d. Įsakymo ir 2018 m. balandžio 5 d. pranešimo duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 4 d. paskyrus Techninį prižiūrėtoją (UAB „Šiltas namas“) ir 2018 m. balandžio 5 d. paskelbus duomenis apie statybos pradžią, jis nuo tada ir turėjo atlikti statybos objekto techninę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad techninis prižiūrėtojas nė karto į ieškovę dėl techninės priežiūros darbų pradėjimo nesikreipė, nors jam buvo žinoma, kad, jei techninės priežiūros sutartis pasirašyta, tai ši sutartis turėjo būti pradėta vykdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Šiltas namas“ savo neveikimu leido atsirasti ieškovės nuostoliams.

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ pažeidė teisės aktuose jai nustatytas rangovo pareigas, savo veiklą vykdė neatsakingai ir neapdairiai. Tai sukėlė neigiamas pasekmės – buvo nupjautos inkarinės templės, dėl to atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ pagrįstai kyla civilinė atsakomybė. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, kaip atsakinga ir patyrusi verslininkė, turėjo imtis veiksmų išvengti neigiamų padarinių vykdant sutartinius įsipareigojimus, bet to nepadarė. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, jai kyla pareiga atlyginti ne konkrečių žalos atstatymo darbų kainą, bet visą padarytą žalą proporcingai jo neįvykdytų / netinkamai įvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Ieškovė įrodinėjo, kad atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, jų pobūdį, įvertinus statybos proceso dalyvių pareigas, šiuo atveju atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ atsakomybės dalis yra 60 procentų, todėl šią dalį (33 246,84 Eur) teismas ir turėjo ieškovei iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ priteisti.

21.       Atsakovė R. P. įmonė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti jo dalį, kuria prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės R. P. įmonės 11 082,28 Eur nuostolių atlyginimą, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

21.1.                      Atsakovė R. P. įmonė, rengdama rekonstravimo projektą, objektyviai negalėjo nustatyti, kokios yra požeminės Kuršių marių krantinės konstrukcijos, jos galėjo būti nustatytos ir ištirtos, išmatuotos tik jas atkasus. Ieškovė atsakovei R. P. įmonei pavedė atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, o ne kito statinio tyrimus.

21.2.                      Atsakovei R. P. įmonei rengiant rekonstravimo projektą, ieškovė suprato visas statybinių tyrimų atlikimo galimybes ir rizikas, tačiau sąmoningai pasirinko rekonstravimo projekto rengimo stadijoje neatlikti krantinės statybinių tyrimų ją atkasant. Ieškovė su UAB „Caverion Lietuva“ ir subrangovais susitarė, kad atkasus krantinės konstrukcijas, darbai bus stabdomi ir, esant poreikiui, atliekami papildomi tyrimai ir vertinimai.

21.3.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krantinės konstrukcijos, įskaitant inkarines temples, netrukdė atlikti visus apšvietimo atramų rekonstravimo darbus taip, kaip numatyta rekonstravimo projekte, t. y. templių nereikėjo nupjauti. Inkarinėms templėms nekliudžius įgyvendinti rekonstravimo projekto, negali būti konstatuojamas nei projektuotojo netinkamas pareigų vykdymas, nei priežastinis ryšys tarp projektuotojo veiksmų ir atsiradusios žalos.

22.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ priteistas 15 637,07 Eur nuostolių atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1.                      Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad, vykdant statybos darbus pagal rangos sutartį ir projektą, žemės kasimo darbų metu (siekiant paruošti vietą projekte suprojektuotoms apšvietimo atramų pamatų konstrukcijoms) buvo atkastos senosios Nidos uosto krantinės liekanos. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė senosios Nidos krantinės liekanų teisinį statusą, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, ar senosios krantinės liekanos yra registruotas statinys, ar senosios krantinės liekanos turi registruotą savininką bei ar senoji krantinė yra saugotinas objektas. Priešingai, byloje pateikti R. P. įmonės paaiškinimai patvirtina, kad senosios krantinės liekanos yra tik statybinis laužas, nesaugotinas, ir kurio ardymui / daužymui nebuvo reikalingi jokie sutikimai ar leidimai.

22.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo išvados, kad neva inkarinių templių pažeidimą lėmė netinkamai pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas. Byloje nėra jokių įrodymų / duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ būtų netinkamu būdu ar priemonėmis vykdžiusi rangos darbus. Taip pat byloje nėra duomenų, koks statybos darbų vykdymo būdas ar priemonės būtų buvę tinkami. Teismui nemotyvavus, kokios ir kurios priemonės netinkamai parinktos (ar bent kurios priemonės turėjo būti taikomos), atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ negali efektyviai naudotis apeliacijos teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

22.3.                      Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ įvykdė pareigą sustabdyti darbus, kai buvo atkastos senosios krantinės liekanos, tačiau ieškovė priėmė sprendimą, kad atsakovė nepertraukiamai tęstų darbus, daužytų senosios krantinės gelžbetonio liekanas.

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ vykdant žemės kasimo ir senosios krantinės betoninių liekanų ardymo darbus objekte, nebuvo galimybės identifikuoti krantinės inkarinių templių (kurios nebuvo pažymėtos jokiuose projekto dokumentuose) ir jas apsaugoti nuo pažeidimų.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pareikštam ieškiniui taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovė ieškiniu pasirinko ginti savo pažeistą teisę reikalaujant atlyginti rangos sutarties metu padarytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas užsakovo teisių gynybos priemones (kai remiamasi netinkama rangovo atliktų darbų kokybe), pripažino, jog tokiems reikalavimams taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

23.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

23.1.                      Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ klaidingai interpretuoja bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai bando paneigti netinkamą savo kaip statybos proceso profesionalo pareigų vykdymą. Rangos sutarties 7.2 papunktyje buvo įtvirtinta, kad, jei paaiškėtų, jog pradėjus kasimo darbus būtų pasiekta senoji krantinė, darbai nedelsiant turėjo būti stabdomi, informuojama ieškovė ir priimami tolesni veiksmai.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala buvo padaryta vykdant ieškovės užsakytus statybos rangos darbus. Šiuo konkrečiu atveju, teismas neturėjo pareigos nustatyti / nurodyti, kokiu būdu turėjo būti vykdomi statybos darbai, kad nebūtų padaroma žala. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ yra savo srities profesionalė ir jai pačiai tenka pareiga pasirinkti tinkamus darbo atlikimo būdus.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ netinkamai atliktų pareigų, lėmusių žalos Kuršių marių krantinei padarymą, t. y. teismas nustatė, kad rangovas, prieš pradėdamas žemės kasimo darbus krantinėje, siekdamas patikslinti esamų komunikacijų buvimo vietas bei gylį, į objektą privalėjo iškviesti krantinės savininkės UAB „Neringos komunalininkas“ atstovą, tačiau to nepadarė.

23.4.                      Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ būtų informavusi ieškovę apie inkarines temples ar ėmusi veiksmų, jog jos nebūtų nupjautos.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pareikštam ieškiniui taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad ieškovė pasirinko savo pažeistas teises ginti reikšdama reikalavimą dėl rangos sutarties metu padarytų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nugriauto statinio žalos atlyginimo ir savo ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes apie atsakovių neteisėtais veiksmais Kuršių marių krantinei padarytą žalą, todėl atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ nepagrįstai ieškovės reikalavimams prašo taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

24.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priteisti ieškovei padarytą žalą solidariai iš atsakovių R. P. įmonės ir UAB „Šiltas namas“. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybių, kad pagal projektavimo sutarties 4.2.2 papunktį atsakovė R. P. įmonė įsipareigojo parengti ir gauti privalomus dokumentus bei atlikti sklypo visapusišką analizę, gauti duomenis apie gretimų sklypų kadastrų planus, savininkus, informuoti laiškais gretimų žemės sklypų savininkus apie rengiamą ŽSF ir PP, derinti, tikrinti ir tvirtinti parengtą ŽSF ir PP, suformuoti atskirus sklypus ir užregistruoti duomenis valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, gauti ištrauką iš atitinkamos savivaldybės Bendrojo Plano, Elektros tiekimo technines sąlygas, Specialiąsias sąlygas iš kitų institucijų statinio projektui rengti, parengti planavimo užduotį ir pateikti statytojui patvirtinti, atlikti visas projektų rengimo, derinimo, viešo svarstymo su visuomene ir kitas procedūras, nurodytas 1 ir 2 priede prie šios sutarties, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė R. P. įmonė tinkamai nesuderino projekto su visais gretimais sklypo savininkais, su krantinės savininke UAB „Neringos komunalininkas“, neišsiaiškino krantinės konstruktyvų, todėl darytina išvada, kad ji netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nes projekte nebuvo parodytos naujosios krantinės laikančiosios konstrukcijos ir dėl to buvo padaryta žala. Projektuotoja, įsipareigojusi atlikti žemės sklypo vertinimą objektui krantinės zonoje, kuri turi specifines konstrukcijas ir apie kurias projektuotojai buvo būtina žinoti, privalėjo tai įvertinti ir pažymėti projekte.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodęs, kad darbai objekte buvo pradėti 2018 m. balandžio 9 d. neinformavus statybos techninio prižiūrėtojo, nesuteikus tinkamam vykdymui būtinos informacijos, nepateikus darbams atlikti reikalingų dokumentų, 2018 m. kovo 30 d. statinio statybos techninės priežiūros sutarties net nevertino. Šiuo konkrečiu atveju, statybos techninis prižiūrėtojas yra savo srities profesionalas, kuriam keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai ir jis įsipareigojęs tam tikru laiku vykdyti bendrosios techninės priežiūros rangovo funkcijas, turėjo nelaukti pranešimo apie statybos pradžią o aktyviai vykdyti sutartinius reikalavimus ir išsiaiškinti darbų pradžią, nes tai padaryti įpareigojo sutartis.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius, nurodė, kad šioje byloje taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės, tačiau kaip pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas lėmė krantinės inkarinių templių pažeidimą ir kokius rangos sutarties bei teisės aktus pažeidė atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, teismas neatskleidė. Trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ vertinimu, inkarinių naujos krantinės templių nupjovimą lėmė vienintelis dalykas – šių templių nenurodymas projekte ir nežinojimas apie jų buvimą, tačiau dėl šio nežinojimo kaltinti UAB „Caverion Lietuva“ ir darbus atlikusias įmones negalima.

25.       Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ atsiliepimu į trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

25.1.                      Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinto ieškovės ir atsakovės R. P. įmonės įsipareigojimus dėl statybvietės objekte privalomų tyrimų atlikimo.

25.2.                      Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ apeliaciniu skundu teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė UAB „Caverion Lietuva“ civilinę atsakomybę už nutrauktas (Projekte nepažymėtas) inkarines temples.

26.       Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

26.1.                      Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas neatskleidė, kokius rangos sutarties bei teisės aktų pažeidimus, lėmusius žalos atsiradimą, padarė UAB „Caverion Lietuva“. Taikydamas rangovui civilinę atsakomybę teismas nustatė UAB „Caverion Lietuva“ padarytus pažeidimus. Taip pat, nors trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad krantinės inkarinių templių pažeidimą lėmė netinkamai pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas, tačiau jokių jas paneigiančių argumentų nenurodo.

26.2.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės apie netinkamą UAB „Caverion Lietuva“ pareigų vykdymą nustatytos tinkamai, nes atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ nesielgė pagal rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimus ir tai lėmė inkarinių templių pažeidimą. Šiuo atveju būtent rangovei teko didžiausia atsakomybės dalis, nes dėl jos netinkamo sutartinių ir įstatyminių pareigų vykdymo / nevykdymo iš esmės ir atsirado žala, kuri turi būti priteista ne tik iš projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo, bet ir iš rangovo.

27.       Atsakovė UAB „Šiltas namas“ atsiliepimu į ieškovės, atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinius skundus prašo: 1) ieškovės apeliacinį skundo dalį, kiek tai susiję su atsakovės UAB „Šiltas namas“ atžvilgiu pareikštu ieškinio reikalavimu, atmesti kaip visiškai nepagrįstą, kitą dalį nagrinėti teismo nuožiūra; 2) trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinį skundo dalį, kiek tai susiję su atsakovės UAB „Šiltas namas“ atsakomybe, atmesti kaip visiškai nepagrįstą, kitą dalį nagrinėti teismo nuožiūra; 3) atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, kiek tai susiję su ieškovės praleista ieškinio senatimi patenkinti, kitą dalį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

27.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su atsakovės UAB „Šiltas namas“ civiline atsakomybe, netinkamu sutartimi ar teisės aktais priskirtų pareigų vykdymu, taip pat trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinio skundo argumentai, kuriais trečiasis asmuo įrodinėja atsakovės UAB „Šiltas namas“ kaltę dėl inkarinių templių nutraukimo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs byloje surinktus duomenis, o ne hipotetinio pobūdžio ieškovės ar trečiojo asmens pasvarstymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Šiltas namas“ nebuvo tinkamai informuota apie statybos darbų objekte pradžią, todėl negalėjo atvykti į objektą, stabdyti vykdomų darbų ir / ar kitaip daryti įtakos tam, kad būtų išvengta žalos padarymo.

27.2.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad senosios Kuršių marių krantinės inkarinės templės nutrauktos kitų objekte veikusių asmenų sprendimu, gavus ieškovės atstovo pritarimą, nesustabdžius darbų ir apie tai jokia forma neinformavus atsakovės UAB „Šiltas namas“, todėl jokia atsakovės atsakomybė dėl rangovo ir / ar subrangovų veiksmų, atliktų gavus ieškovės įgalioto atstovo pritarimą, negalima.

27.3.                      Ieškovė neįrodė byloje prašomos atlyginti žalos dydžio ir prašomų kiekvienai atsakovei taikyti atsakomybės proporcijų. Žalos kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymas lemia, kad ieškovės apeliacinis skundas (dalis dėl atsakovės UAB „Šiltas namas“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų) turi būti atmestas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

27.4.                      Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ šioje civilinėje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Dalyvaudamas šioje procesinėje padėtyje, vadovaujantis CPK nuostatomis, trečiasis asmuo neturi teisės reikšti savo reikalavimų byloje ar keisti ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus. 

27.5.                      Ieškovės pareikštam reikalavimui turėtų būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti ieškovės ir MB „Visų darbų centras“ apeliaciniai skundai.

28.       Atsakovė R. P. įmonė atsiliepimu į atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinius skundus prašo: 1) atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinius skundus atsakovės R. P. įmonės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus; 2) Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš R. P. įmonės, palikti nepakeistą; 3) dėl kitų atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinių skundų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

28.1.                      Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“, apeliaciniu skundu reikalaudamas priteisti ieškovei padarytą žalą solidariai iš atsakovių, išeina iš ieškovės ieškinio ribų. Ieškovei ieškinio reikalavime nustačius kiekvieno iš atsakovų atsakomybės ribas ir reikalavimų dydžius, trečiasis asmuo negali apeliaciniu skundu reikšti savarankiškų reikalavimų, prieštaraujančių pačios ieškovės formuojamai pozicijai.

28.2.                      Atsakovė R. P. įmonė neturėjo jokio pagrindo siūlyti rangos darbų stabdymą, nes nei projektavimo sutartimi, nei jokiomis teisės aktų nuostatomis projektuotojui (nevykdančiam projekto vykdymo priežiūros) nėra suteikiama teisė savo iniciatyva nurodyti rangovui ar užsakovui stabdyti atliekamus darbus. Teisę ir pareigą stabdyti darbus turi būtent rangovas (CK 6.659 straipsnis), informuodamas užsakovą apie visas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamų darbų saugumui, tinkamumui ir pan.

28.3.                      Ieškovės ieškinio reikalavimai kyla iš tariamų atliktų darbų trūkumų ir šiems reikalavimams taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

30.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31.       Atsakovė UAB „Šiltas namas“ kartu su atsiliepimu į ieškovės, atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinius skundus pateikė naujus įrodymus – 1) 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SN 18 Nr. 150, 2) 2018 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. SN-180404-013-A1/2F, 3) 2018 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. SN-180404-013-A1/3F, 4) elektroninių laiškų susirašinėjimo kopiją.

32.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui spręsti. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės UAB „Šiltas namas“ naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsakovės pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl atsakovės UAB „Šiltas namas“ pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

34.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „TeleTower“ ir R. P. įmonė 2015 m. kovo 30 d. sudarė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei statinio techninių darbų projektų rengimo UAB „TeleTower“ mobiliojo ryšio bazinių stočių statybai sutartis (projektavimo sutartis).

35.       Atsakovė R. P. įmonė 2017 m. parengė dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje, prie Naglių g. 14, Nidoje pritaikymo mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, supaprastiną rekonstravimo projektą Nr. NER08-01-TP (rekonstravimo projektas) (Projektavimo užduotis – parengti dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje, prie Naglių g. 14, Nidoje pritaikymo mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, supaprastintą rekonstravimo projektą).

36.       R. P. įmonė ir Lloyd‘s of London Syndicate: AEGIS 1225, atstovaujama Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“, buvo sudaryta statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (Poliso Nr. PR160053), pagal kurią draudimo bendrovė apdraudė R. P. įmonės atsakomybę laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2018 m gegužės 27 d.

37.       2018 m. sausio 1 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rangovui UAB „Caverion Lietuva“ išdavė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą Nr. 230 0005635/2018, kuriuo apdraudė UAB „Caverion Lietuva“ turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe prieš trečiuosius asmenis už žalą, padarytą UAB „Caverion Lietuva“ vykdant apdraustą veiklą.

38.       Ieškovė UAB „TeleTower“ ir atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ 2018 m. kovo 9 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18- RS-0041 (rangos sutartis) dėl dviejų gatvės apšvietimo atramų rekonstravimo statybos rangos darbų atlikimo krantinėje, adresu Naglių g. 14, Neringa.

39.       Ieškovė UAB „TeleTower“ ir atsakovė UAB „Šiltas namas“ 2018 m. kovo 30 d. sudarė Statinio statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 5N-18040-013 (techninės priežiūros sutartis). 

40.       UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) ir MB „Visų darbų centras“ (subrangovas) 2018 m. kovo 29 d. sudarė Statybos Subrangos Sutartį NR. 18- SB-0028, kurios pagrindu subrangovas įsipareigojo pagal projektą (Dviejų gatvės apšvietimo atramų Naglių g. 14, Nidoje, rekonstravimas) atlikti darbus bei visas kitas subrangovo prievoles pagal sutartį. MB „Visų darbų centras“ įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktą ir prie sutarties pridėtą projektą.

41.       MB „Visų darbų centras“ (subrangovas) ir UAB „ESA construction“ (subsubrangovas) 2018 m. balandžio 3 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1 dėl statybos rangos darbų pagal projektą Dviejų gatvės apšvietimo atramų Naglių g. 14, Nidoje, rekonstravimo.

42.       2018 m. balandžio mėnesį atliekant gatvės apšvietimo atramų rekonstrukciją, buvo nupjautos Kuršių marių krantinę laikančios inkarinės templės. Žala buvo padaryta ne rekonstruojamai apšvietimo atramai, o kitam statiniui – krantinei, adresu Naglių g. 14C, Neringa, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Neringos komunalininkas“.

43.       ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ techniniam prižiūrėtojui UAB „Šiltas namas“ 2018 m. gegužės 9 d. išdavė statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 1376/1002181, kuriuo apdraudė civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl statinio statybos darbų techninės priežiūros, vykdant judriojo skaitmeninio radijo ryšio tinklo anteninio stiebo, esančio Naglių g. 14, Neringa, rekonstravimo darbų techninės priežiūros paslaugas.

44.       Ieškovė UAB „TeleTower“ ir atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ 2018 m. gegužės 18 d. pasirašė objekto civilinių darbų priėmimo aktus Nr. CT/05 -01 (67 949,30 Eur) ir Nr. CT/05-02 (22 364, 56 Eur), darbų priėmimo aktai pasirašyti be pastabų.

45.       Ieškovė UAB „TeleTower“ ir UAB „Caverion Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 18-RS-0107 dėl krantinės rekonstravimo darbų (krantinės plokščių demontavimas, išvežimas, utilizavimas, tranšėjų kasimas, plieninių lakštų montavimas, templių įrengimas, suvirinimo darbai, grunto tankinimas, tranšėjų užkasimas, aplinkos sutvarkymas, plokščių gamyba ir montavimas; plokščių tarpų armavimas ir kt.). Rangos sutarties kaina – 55 411,40 be PVM.

46.       Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ 2018 m. spalio 18 d. pateikė atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ PVM sąskaitą faktūrą Serija VDC Nr. 00996 už darbus, atliktus pagal 2018 m. spalio 18 d. atliktų darbų aktą Nr. AD-18/10/18-1 (PVM sąskaitos faktūros suma – 46 545,59 Eur (be PVM)).

Dėl ieškinio senaties

47.       Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako šiuo ginčo klausimu.

48.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-78-464/2017).

49.       Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ byloje prašė atmesti ieškinį, be kita ko, dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovė teigimu, ieškovės reikalavimai atsiranda iš atliktų statybos rangos darbų rezultatų, todėl šiuo atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Šiuo konkrečiu atveju, šalys skirtingai aiškina šio konkretaus ginčo dėl ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo pobūdį, t. y., ar šis ginčas yra dėl atliktų statybos rangos darbų trūkumų ir jam dėl to taikytinas sutrumpintas vienerių metų terminas pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį, ar CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

50.       Atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ vertinimu, ieškovė ieškiniu pasirinko ginti savo pažeistą teisę reikalaujant atlyginti rangos sutarties metu padarytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o užsakovo regresinis reikalavimas rangovui dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl sutartų statybos rangos darbų atlikimo, o dėl atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ veiksmų, kuriais buvo padaryta žala kitiems asmenims ir ieškovė turėjo padarytą žalą atlyginti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiam reikalavimui taikytinas ne CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų terminas, o CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas.

Dėl projektuotojos R. P. įmonės civilinės atsakomybės

51.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad projektavimo darbų eigoje atsakovei R. P. įmonei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl projektinės dokumentacijos sprendinių, taip pat nėra duomenų, jog, esant netinkamai ar neaiškiai parengtam supaprastintam rekonstrukcijos projektui atsakovė „Caverion Lietuva“, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais, kreipėsi į statinio projektuotoją, reikalaudama pataisyti projektą. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės R. P. įmonės atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, padarė išvadą, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė buvo pavedusi projektuotojai atlikti statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių statybinius tyrimus, ir ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad projektuotoja pažeidė sutarties ar įstatymo nuostatas ir, jog inkarinių templių nutraukimas (nupjovimas / nukirtimas) buvo atliktas dėl projektuotojo netinkamų veiksmų.

52.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė R. P. įmonė turėjo suvokti, jog krantinė, kurioje stovi rekonstruojami apšvietimo stulpai, turi atramas ir kaip profesionalė turėjo įvertinti, kad šios krantinės laikančiosios konstrukcijos gali kirstis su rekonstruojamų apšvietimo stulpų pamatais. Ieškovės vertinimu, atsakovė R. P. įmonė, rengdama rekonstravimo projektą ir įvertinusi buvusią rekonstruojamų apšvietimo stulpų ir šalia esančios krantinės situaciją, jokios informacijos ieškovei, kad yra būtina papildomai įsivertinti krantinės, kurioje projektuojami statiniai, specifines konstrukcijas, nepateikė, todėl atsakovė turėjo įvertinti ir krantinės laikančiąsias konstrukcijas, įsitikinti jų buvimo vieta ir tai pažymėti projekte.

53.       Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė R. P. įmonė tinkamai nesuderino projekto su visais gretimais sklypo savininkais, su krantinės savininke UAB „Neringos komunalininkas“, neišsiaiškino krantinės konstruktyvų, todėl darytina išvada, kad ji netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nes projekte nebuvo parodytos naujosios krantinės laikančiosios konstrukcijos ir dėl to buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinių skundų argumentais.

54.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės R. P. įmonės susiklostė sutartiniai projektavimo rangos teisiniai santykiai. Toks šalis saistančio santykio kvalifikavimas lemia specialiųjų rangos sutarčių nuostatų, įtvirtintų CK XXXIII skyriaus ketvirtame skirsnyje, reglamentuojančių projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą, taikymą.

55.       CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

56.       Reikalavimui dėl nuostolių priteisimo už galbūt netinkamą projektinių pasiūlymų parengimą, taikytinas CK 6.703 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę. CK 6.703 straipsnio 1 dalis numato, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).

57.       Taigi dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų kyla projektuotojo atsakomybė. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, ar atsakovei R. P. įmonei, kaip projektuotojai, kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus dėl projektinių pasiūlymų trūkumų, reikalinga nustatyti, ar egzistuoja sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę. Taigi ieškovei tenka pareiga, visų pirma, įrodyti atsakovės (projektuotojos) neteisėtus veiksmus, jai neįvertinus, kad šiuo konkrečiu atveju krantinės laikančiosios konstrukcijos gali kirstis su rekonstruojamų apšvietimo stulpų pamatais, t. y. defektų faktą, taip pat patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

59.       Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovė R. P. įmonė turėjo papildomai įsivertinti krantinės, kurioje projektuojami statiniai, specifines konstrukcijas, ir šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. P. įmonė, vykdydama projektavimo sutartį, 2017 m. parengė dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje, prie Naglių g. 14, Nidoje, pritaikymo mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, supaprastintą rekonstravimo projektą, kurio pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 21 d. išdavė leidimą rekonstruoti statinį. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio mėnesį atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ atliekant gatvės apšvietimo atramų rekonstrukciją, buvo nupjautos Kuršių marių krantinę laikančios inkarinės templės, esančios adresu Naglių g. 14C, Neringa, krantinė nuosavybės teise priklausė UAB „Neringos komunalininkas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė R. P. įmonė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, turėjo papildomai atlikti darbus, kurie nebuvo nurodyti projektavimo sutartyje, t. y. įvertinti žemės sklype, adresu Naglių g. 14C, Neringa, esančios krantinės specifines konstrukcijas, taip pat nepateikė duomenų, kad inkarinės templės buvo nupjautos dėl atsakovės R. P. įmonės neteisėtų veiksmų.

60.       Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šios atsakovės atsiliepime į ieškinį profesionaliai ir teisiškai argumentuotai išdėstytą poziciją dėl pareikšto ieškinio, tinkamai ištyrė ginčui atsakovės atžvilgiu spręsti reikšmingas aplinkybes bei visus įrodymus, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų, įvertino jų visumą ir, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, pagrįstai nenustatė atsakovės R. P. įmonės neteisėtų veiksmų, t. y. aplinkybės, jog atsakovės projektiniai sprendiniai buvo netinkami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti buvus atsakovės neteisėtus veiksmus teko ieškovei, o pastaroji nepateikė tokių įrodymų bei argumentų dėl neteisėtų veiksmų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus atsakovės R. P. įmonės neteisėtus veiksmus. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti šios dalies skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl techninio prižiūrėtojo UAB „Šiltas namas“ civilinės atsakomybės

61.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rangos darbai objekte buvo pradėti 2018 m. balandžio 9 d. neinformavus statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Šiltas namas“, atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ nepranešus atsakovei UAB „Šiltas namas“ apie darbų pradžią, ieškovė neįrodė, kad tarp atsakovės UAB „Šiltas namas“ veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

62.       Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis techninės priežiūros sutartimi, 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu, kuriuo paskirtas techninis prižiūrėtojas (UAB „Šiltas namas“) ir 2018 m. balandžio 5 d. pranešimu paskelbus duomenis apie statybos pradžią, atsakovė UAB „Šiltas namas“ nuo tada ir turėjo atlikti statybos objekto techninę priežiūrą. Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė UAB „Šiltas namas“ turėjo nelaukti atskiro pranešimo apie statybos pradžią, o aktyviai vykdyti sutartinius reikalavimus ir išsiaiškinti darbų pradžią, nes tai padaryti įpareigojo techninės priežiūros sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinių skundų argumentais.

63.       Statybos techninio prižiūrėtojo sąvoka ir bendrosios funkcijos sureguliuotos specialiame teisės akte – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis). Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktą, statytojas, statantis naują, rekonstruojantis ar griaunantis ypatingąjį ir neypatingąjį statinį, atnaujinantis (modernizuojantis) pastatą, informaciją apie numatomą statybos pradžią, rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo bei statinio statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

64.       Atsakovės UAB „Šiltas namas“, kaip statybos darbų techninę priežiūrą atliekančios specialistės, pareigos buvo aptartos su ieškove 2018 m. kovo 30 d. sudarytoje statybos techninės priežiūros sutartyje. Pagal šią sutartį atsakovė, be kita ko, įsipareigojo: nuo darbų objekte pradžios du mėnesius kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties, įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (7.2 papunktis); lankytis statybvietėje ne mažiau nei 5 kartus per visą sutarties vykdymo laikotarpį, stebėti statybos eigą ir spręsti su statinio projekto įgyvendinimu susijusius klausimus, dalyvauti numatytuose gamybiniuose pasitarimuose, stebėti statybos eigą ir spręsti su projekto įgyvendinimu susijusius klausimus (7.5 papunktis). Ieškovė pagal techninės priežiūros sutartį įsipareigojo teikti visą sutarties vykdymui būtiną informaciją ir bendradarbiauti su vykdytoju (UAB „Šiltas namas“) (8.2, 8.3 papunkčiai).

65.       Sutarties šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį, jai gali atsirasti sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 56 punktas).

66.       Vadinasi, visų pirma turi būti nustatyta, kokias konkrečiai sutartyje nustatytas pareigas turėjo atlikti, bet neatliko atsakovė, o vėliau – ar yra jos kaltė dėl sutarties pažeidimo, ar ieškovės laikoma žala yra būtent atsakovės veiksmų (neveikimo) padarinys, ar nėra sąlygų sumažinti atsakovės atsakomybės arba iš viso nuo jos atleisti.

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apie statybos pradžią 2018 m. balandžio 5 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išsiųstas pranešimas Nr. ANN-100-180405-01533, kuriame nurodyta, jog statybos pradžia 2018 m. balandžio 9 d., statinio statybos techninės priežiūros vadovas O. R.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė informavo atsakovę UAB „Šiltas namas“ apie statybos rangos darbų pradžią, tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad O. R., negavęs informacijos apie pradėtus darbus, paprašė kito asmens, dirbusio UAB „Šiltas namas“, V. J. pasidomėti dėl statybos darbų objekte, t. y., ar darbai objekte yra pradėti. Jam 2018 m. balandžio 18 d. buvo pranešta apie pradėtus statybos rangos darbus, nuvykus į objektą, pastebėta, jog buvo nupjautos Kuršių marių krantinę laikančios inkarinės templės. 

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbai objekte pradėti 2018 m. balandžio 9 d. neinformavus statybos techninio prižiūrėtojo, nesuteikus tinkamam vykdymui būtinos informacijos, nepateikus darbams atlikti reikalingų dokumentų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp atsakovės UAB „Šiltas namas“ veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Šiltas namas“ pagal techninės priežiūros sutartį įsipareigojo lankytis statybvietėje ne mažiau nei 5 kartus per visą sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi šį susitarimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB „Šiltas namas“ buvo tinkamai informuota apie statybos darbų objekte pradžią, todėl negalėjo atvykti į objektą, stabdyti vykdomų darbų ir daryti įtakos tam, kad būtų išvengta žalos padarymo.

69.       Atskirai pažymėtina, kad pagal šios nutarties 64 punkte nurodytos sutarties sąlygą (7.3 papunktis) ši atsakovė buvo įsipareigojusi perduoti statinio statybos vadovui statybvietę ir jos planą, tačiau byloje net nebuvo pateikta duomenų dėl šios sąlygos tinkamo vykdymo, kaip ir duomenų apie egzistavusį ginčą dėl statybos žurnalo pildymo aplinkybių.

Dėl rangovo UAB „Caverion Lietuva“ civilinės atsakomybės

70.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad krantinės inkarinių templių pažeidimą lėmė netinkamai pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas, už ką buvo atsakinga UAB „Caverion Lietuva“, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, kaip protingai, apdairiai ir rūpestingai veikiantis teisinių santykių subjektas, turėdamas pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų nuosavybei, pažeidė sutartyje ir teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.247 straipsnis).

71.       Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo savo išvados, kad inkarinių templių pažeidimą lėmė netinkamai pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas. Byloje nėra jokių įrodymų ir / ar duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ būtų netinkamu būdu ar priemonėmis vykdžiusi rangos darbus. Taip pat byloje nėra duomenų, koks statybos darbų vykdymo būdas ar priemonės būtų buvę tinkami. Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl UAB „Caverion Lietuva“ civilinės atsakomybės dėl padarytos žalos, nes šiuo konkrečiu atveju inkarinių templių nupjovimą lėmė jų nenurodymas techniniame projekte ir nežinojimas apie jų buvimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinių skundų argumentais.

72.       Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

73.       Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

74.       Bylos duomenimis nustatyta, kad rangos sutartimi atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ įsipareigojo pagal techninį projektą atlikti darbus bei visas kitas rangovo prievoles pagal sutartį. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiasis asmuo „Visų darbų centras“ 2018 m. kovo 29 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 18-SB-0028, kurios pagrindu subrangovas įsipareigojo pagal projektą (Dviejų gatvės apšvietimo atramų Naglių g. 14, Nidoje, rekonstravimas) atlikti darbus bei visas kitas subrangovo prievoles pagal sutartį. MB „Visų darbų centras“ įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktą ir prie sutarties pridėtą projektą. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ (subrangovas) ir UAB „ESA construction“ (subsubrangovas) 2018 m. balandžio 3 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1 dėl statybos rangos darbų pagal projektą Dviejų gatvės apšvietimo atramų Naglių g. 14, Nidoje, rekonstravimo. 2018 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo konstatuota, kad „Buvo atkastos dvi templės ties nutraukimo / nupjovimo vietomis (antras apšvietimo stulpas), užfiksuota, kad dvi templės yra nupjautos“ (Protokolą pasirašė G. K., statinio techninis prižiūrėtojas V. J., Z. S., projektuotoja R. P.).

75.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „ESA construction“ darbuotojams atkasus senąją krantinę buvo nutrauktos senosios krantinės inkarinės templės ir tokiais veiksmais buvo padaryta žala. Pagal rangos sutarties 4.2 papunktį rangovas savo atliktiems darbams suteikia garantiją, numatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kurios terminas skaičiuojamas nuo galutinio darbų priėmimo perdavimo akto surašymo. Rangos sutarties šalių santykius reglamentuojančiame CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą netinkamą įvykdymą.

76.       Pagal Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir Reglamentas) 41 punktą, „Kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta.

77.       Pagal Reglamento 42 punktą „jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Jei atliekant žemės darbus aptinkamas archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių, rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Kultūros paveldo departamentą. Šiuo atveju žemės darbai gali būti tęsiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo [3.7] nustatyta tvarka“.

78.       Reglamento 43 punkte nurodyta, kad „už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip“.

79.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam UAB „ESA construction“ atliekant žemės kasimo darbus, atkasus senojoje krantinėje inkarines temples, darbai buvo sustabdyti ir apie tai pranešta subrangovui MB „Visų darbų centras“. Atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojas Z. S. 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku informavo užsakovo atstovą A. L., kad nukasus maždaug 0,5 metro sluoksnį pasirodė senoji krantinė, kuri sumontuota iš 16 cm storio viena ant kitos uždėtų penkių gelžbetonio plokščių, bendras krantinės storis sudaro apie 80 cm armuoto gelžbetonio; nurodė, kad iš po plokščių pasirodė vanduo marių lygyje; pasiūlė du sutartyje numatytus problemos sprendimo būdus: tęsti darbus papildomai pasitelkiant daugiau technikos ir žmogiškųjų resursų arba nutraukti darbus ir sutvarkyti aplinką. Užsakovo atstovas M. P. 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku nurodė „Dirbkit 24/7“. Jokių duomenų, kad buvo bandoma aiškintis dėl vykdomo projekto sprendinių ar darbo brėžinių neatitikties rastai situacijai, juolab, atkasus, dėl nežinojimo ir dėl vandens lygio neva negalint identifikuoti, kaip paaiškėjo, inkarines temples, jos buvo nukirstos, nors būtent profesionalus žemės darbus atliekantis rangovas turėjo pareigą, t. y. privalėjo laikinai sustabdyti žemės darbus ir apie rastus, projekte ar brėžiniuose nenurodytus objektus, aiškintis duomenis iki tinkamo brėžinių pakeitimo (Reglamento 42, 43 punktai).

80.       Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įrodyti atsakovės R. P. įmonės neteisėti veiksmai, t. y. neįrodytos aplinkybės, jog atsakovės projektiniai sprendiniai buvo netinkami (sprendiniuose ir rangos sutartyje buvo numatytos atitinkamos aplinkybės dėl galimo senosios krantinės atkasimo, vandens lygio ir darbų vykdymo stabdymo, galimybės susidariusią faktinę situaciją spręsti informuojant statybos techninį prižiūrėtoją, šiam – projektuotoją), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Šiltas namas“ buvo tinkamai informuota apie statybos darbų objekte pradžią, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek projektuotoja, tiek statybos techninis prižiūrėtojas negalėjo daryti įtakos tam, kad būtų išvengta žalos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju žala atsirado tiek dėl atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ (generalinės rangovės), tiek dėl ieškovės (užsakovės) veiksmų, nes inkarinės templės buvo nutrauktos (nukirtimo būdu) ardant senąją krantinę, templių neatskiriant nuo statybinio laužo, gavus ieškovės atstovo sutikimą toliau tęsti darbus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, turėdama pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų nuosavybei, pažeidė rangos sutartyje ir teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.247 straipsnis).

Dėl nuostolių dydžio

81.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsiradusi žala (nuostoliai) yra netinkamo tiek užsakovės (ieškovės), tiek rangovo (atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymo pasekmė, nes patirtų nuostolių dydžiui esminės įtakos turėjo ir ieškovės veiksmai. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas, nustatęs, kad būtent atsakovėms, o ne ieškovei yra keliami profesionalumo ir atidumo standartai, būtent jos turi prisiimti su darbų atlikimu susijusią riziką, nepagrįstai nusprendė, kad žalą turi prisiimti ieškovė, nes šiuo konkrečiu atveju atsiradusi žala (nuostoliai) dėl inkarinių templių pažeidimo yra iš esmės ne vien ieškovės, bet visų statybos dalyvių – rangovo, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo nepakankamo atidumo bei netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir teisės aktų reikalavimų laikymosi pasekmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

82.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingos ieškovė ir atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, toliau bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ 15 637,07 Eur nuostolių atlyginimą.

83.       Bylos duomenimis nustatyta, kad krantinės atstatymo darbus žemės sklype, adresu Naglių g. 14C, Neringa, atliko trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ (subrangovas), UAB „Caverion Lietuva“ užsakymu. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, sumokėjusi MB „Visų darbų centras“ už atliktus darbus, pateikė ieškovei 2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį.

84.       Pagal 2018 m. spalio 18 d. priėmimo–perdavimo aktą buvo atlikti šie statybos rangos darbai – 1) krantinės plokščių demontavimo darbai (technikos nuoma krantinės demontavimui (1 326,40 Eur be PVM), demontavimo darbai (405,94 Eur be PVM), senų plokščių išvežimas (1 449,68 Eur be PVM), plokščių utilizavimas 9 vnt. (1 081,80 Eur be PVM), duobių iškasimas ekskavatoriumi (1 624 Eur be PVM), adatinių siurblių sumontavimas / demontavimas (1 653,22 Eur be PVM), plieninių lakštų sukėlimas į duobę kranu (1 160 Eur be PVM), plieniniai lakštai (8 300 Eur be PVM), templių įrengimas (2 174,50 Eur be PVM), konstrukcijų suvirinimo darbai (2 349,35 Eur be PVM), duobės užkasimas ekskavatoriumi (928 Eur be PVM), užpilto grunto tankinimas (1 679,24 Eur), aplinkos sutvarkymas (žolės atsėjimas) (919,49 Eur be PVM), skaldos sluoksnio po plokštėmis įrengimas (2 464,4 Eur be PVM), naujų GB krantinės plokščių gamyba pagal projektą (12 555 Eur be PVM), plokščių transportavimas (749,68 Eur be PVM), plokščių montavimas kranu (1 044 Eur be PVM), plokščių montavimo darbai (1 304,73 Eur be PVM), tarpų tarp plokščių betonavimas (1 113,64 Eur be PVM), betono transportavimas 384,25 Eur be PVM), plokščių tarpų armavimas (1 220,56 Eur be PVM), darbo teritorijos aptvėrimas (657,67 Eur be PVM).

85.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ 15 637,07 Eur, vertino, kad nutrauktų templių atstatymo darbus atlikus iš karto po jų pažeidimo, dalies išlaidų, patirtų išardant dangą ir ją vėl paklojant, nebūtų patirta, todėl pagrįstais pripažino 2018 m. spalio 18 d. priėmimo–perdavimo akto pozicijose 2.2 – 2.6 papunkčiuose nurodytus darbus (adatinių siurblių sumontavimas / demontavimas (1 653,22 Eur be PVM), plieninių lakštų sukėlimas į duobę kranu (1 160 Eur be PVM), plieniniai lakštai (8 300 Eur be PVM), templių įrengimas (2 174,50 Eur be PVM), konstrukcijų suvirinimo darbai (2 349,35 Eur be PVM)), kurių kaina be PVM yra 15 637,07 Eur, ir konstatavo, kad likusią nuostolių dalį turi prisiimti ieškovė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Dar kartą pažymėtina, kad ieškovės nuostoliai atsirado tiek dėl jos, tiek dėl atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ veiksmų, tačiau teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 15 637,07 Eur nuostolių sumą, teisingai nustatė, kurie statybos rangos darbai buvo atlikti dėl ieškovės ir kurie darbai atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ kaltės. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuostolių atlyginimo, todėl darytina išvada, kad teismas ir šio dalies reikalavimo priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

86.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

87.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88.       Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės, atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos. Tačiau atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė R. P. įmonė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat atmetus ieškovės ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ apeliacinius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė UAB „Šiltas namas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89.       Atsakovė R. P. įmonė nurodė, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsakovė UAB „Šiltas namas“ nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai.

90.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

91.       Kadangi atsakovės R. P. įmonės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos priteisiamos atsakovei R. P. įmonei iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

92.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepriteisti atsakovei UAB „Šiltas namas“ iš ieškovės ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, nes šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl jos lygiomis dalimis (po 907,50 Eur) priteisiamos atsakovei iš ieškovės ir trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. P. įmonei, juridinio asmens kodas 145887771, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“, juridinio asmens kodas 302453251, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“, juridinio asmens kodas 220618020, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“, juridinio asmens kodas 302453251, ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „Visų darbų centras“, juridinio asmens kodas 303071564, po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

        Aldona Tilindienė

        Tomas Venckus