Baudžiamoji byla Nr. 1-150-799/2015
Teisminio proceso Nr.1-29-1-00219-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.5.4; 2.3.6.4.5
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 7 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorui E. B., gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. T., V. T., nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., gim. 1962-03-10 Vilkaviškio r., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, turi neįgalumą, vedęs, teistas 1985-02-13 pagal LR BK 246 str. 2 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d.;
R. M., gim. 1957-05-29 Pagėgių sav., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, turinti II gr. neįgalumą, neteista, kaltinama pagal LR BK 145 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R. M. ir R. M. kaltinami tuo, kad per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 20 d. Pavilkių k., Pagėgių sen., Pagėgių sav., veikdamas kartu, panaudodami psichinę prievartą, sistemingai baugino A. T. ir V. T., t.y. 2014 m. gegužės 31 d., apie pietus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, be jokios priežasties kieme iškeikė necenzūriniais žodžiais “kūrva, suskiai“ A. ir V. T.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 12 d., apie pietus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. M. grasino sumušti V. T., bet V. T. spėjus parbėgti į namus, jis, R. M., stovėdamas prie A. ir V. T. buto lango iš kiemo pusės, grasino visus nužudyti, rodydamas rankos gestais, t.y. ranka perbraukdamas per kaklą. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 20 d., apie 18.00 val. A. ir V. T. būnant savo bute, ji, R. M., būdama savo bute už sienos, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius „kūrva, suskiai“, grasino, kad jie čia negyvens, kad naktį įlips per jų buto langą ir abu nužudys. Tokiais savo veiksmais, grasindami padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, panaudodami psichinę prievartą, sistemingai baugino A. ir V. T..
R. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad spalio 12 d. buvo darbe ir pietų metu nebuvo parvykęs į namus. Spalio 20 d. apie 20 val. jis jau buvo lovoje ir kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. V. T. galėjo sumušti daug kartų, kai jis važiuodavo į parduotuvę bet to nepadarė. Tokių aplinkybių, kad būtų vijęsis V. T. ir pribėgęs prie T buto lango, rodęs ranka per kaklą, nebuvo. Jokių necenzūrinių žodžių jis nevartojo. Vienintelis žodis, kurį jis galėjo pasakyti, tai „žaltys“. T savo namų pusėje negyvena nuo praeitų metų, bet priežasties to jis nežino.
R. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad namas, kuriame gyvena, priklauso jai. Šį namą ji paveldėjo. Vienoje namo dalyje leidžia gyventi T. Savo namo dalyje T negyvena, nes nori suversti ant jų kaltę, kad dėl jo ir jos vyro T gyventi negali. Jokiais necenzūriniais žodžiais T nevadino, negrasino jų nužudyti. Jei būtų norėjusi ką nors padaryti, senai būtų padariusi.
N. R. M. ir R. M. kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad namas, kuriame gyvena priklauso jai ir seseriai R. M.. Nesutarimai su R. M. prasisėjo maždaug prieš 20 metų, kai atėjo gyventi R. M.. Bauginimas ir įvairūs grasinimai iš M prasidėjo maždaug nuo 2014 m. gegužės mėnesio, kai ji su vyru neapsikentę įtampos ir nuolatinių konfliktų su M, nutarė parduoti savo namo dalį. Tada notarė M išsiuntė pasiūlymą pirkti kitą namo dalį už 20000 Lt. Gegužės mėnesį R. M. ir jos šeimos nariai šūkavo, grasino, daužė į sieną, yra išdaužtas langas. Jos ir jos sesers R. M. šeimų gyvenamas patalpas skiria tik vienos plytos siena, todėl viskas per sieną girdisi. Išsigandusi ji paskambino sūnui D. T., kuris ją ir vyrą išsivežė pas save. Buvo, kad V. T. išnešė išpilti vandenį, o R. M. jį pamatęs užsipuolė, kad V. T. vos spėjo įbėgti į namus. R. M. priėjęs prie lango parodė ranka po kaklu. Tai pamačiusi ji išsigando. Tuo metu buvo pas juos svečių, todėl tokį R. M. elgesį matė svečiai. Jam ir jos vyrui R. ir R. M. ne kartą yra sakę, kad juos užmuš, buvo kitų grasinimų. R. M. visada sugrįžta pietų į namus, todėl pietų laiku buvo namuose, kai jiems grasino. Grasinimai buvo gegužės 31 d. – spalio 20 d. ji su vyru bijo R. ir R. M., dėl to negali gyventi savo namuose. Dabar gyvena pas sūnų ir pas kitus gimines. Kai atvažiuodavo į namus pasiimti į namus daiktų ir R. M. pamatydavo, sakydavo, „dink iš čia, visas namas priklauso man, čia negyvensi“. Reiškia R. ir R. M. civilinį ieškinį ir prašo iš kiekvieno priteisti po 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
N. V. T. parodė, kad 2014-10-12 pietų metu R. M. buvo parvažiavęs. Jis pats tuo metu išnešė vandenį. Tada R. M. norėjo jį sumušti, jis vos spėjo uždaryti duris, kurias uždarytas R. M. daužė. M taip pat išdaužė langą. Spalio 20 d. jam grasino, kad mes čia negyvensime. R. M. kaltinime nurodytu laiku grasino nužudyti. R. ir R. M. sudarė tokias sąlygas, kad jis su žmona bijo gyvent savo namuose. Jis invalidas ir pats tikrai neapsigins. Reiškia R. ir R. M. 2000 eurų civilinį ieškinį, nes negali gyventi savo namuose dėl M grasinimų, bijo gyventi, patyrė stresą, geria vaistus.
L. R. A. parodė, kad pora metų dirbo apylinkės inspektoriumi ir tankiai teko tirti pareiškimus ir vykti į iškvietimus. Konfliktai tarp T ir M vykdavo dažnai, M nesutardavo su kaimynais. Būdavo pastovūs nesutarimai, barniai, triukšmai. Apsiklausdavo dėl konfliktų abi šalis. P. T. visada durys būdavo užrakintos, radijas visada grodavo labai tyliai. Paklausus kodėl taip tyliai klauso radijo, A. T. sakydavo, kad sesuo nesupyktų. Pati A. T. kalbėdavo pašnibždomis. Pykčių neapsikentę T išėjo iš namų. Mano, kad T turėjo pagrindą bijoti, moteris matėsi, kad yra psichologiškai paveikta. M kaip žmonės yra konfliktiški. M kalbėdavo pakeltu tonu, šauksmais, barniais. Jis pats iš M pusės yra girdėjęs šauksmų, įvairių žodžių, keiksmų, necenzūrinių žodžių. Apie fizinio smurto panaudojimą nieko nežino. Dabartiniu metu tos teritorijos jau nekuruoja, bet iš suvestinių matyti, kad konfliktai tęsiasi.
Liudytojas D. T. parodė, kad nukentėjusieji byloje yra jo tėvai. Dabartiniu metu tėvai T gyvena pas jį, nes savo namuose gyventi negali dėl nuolatinių R. ir R. M. grasinimų, triukšmo. Konfliktai tarp jo tėvų ir M vyksta senai. Konflikto priežastis yra namas, kuris priklauso per pusę jo mamai A. T. ir tetai R. M.. R. M. grasindavo jo tėvams sakydama, kad jie čia negyvens, kad varytų į Varėną. Namo siena plona, todėl būdavo girdėti M grasinimai jo tėvams, kad susidoros, girdėdavosi beldimas į sieną, triukšmas, o vėlai vakare paleisdavo garsiai muziką. G. M. išsakant jo tėvų atžvilgiu įvairius necenzūrinius žodžius. Ne vieną kartą M grasino jo tėvams susidorojimu, fiziniu smurtu, rodydavo gestais kad nužudys, rodė ranka po kaklu. Spalio mėnesį A. T. jam paskambino ir jis nuvažiavo. Nuvykęs sužinojo, kad buvo konfliktas ir tada buvo pas tėvus R. S. Tada tėvus parsivežė namo, nes tėvai M bijo.
Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamoji R. M. ir nukentėjusioji A. T. yra jos seserys. Tarp seserų R. M. ir A. T. nesutarimai vyksta apie 20 metų. Tačiau kai buvo mama gyva, ji seseris sutaikydavo. 2014 m. nuo gegužės 21 d. iki spalio 20 d. laikotarpiu buvo nuėjusi pas seserį A. T.. Tik atėjus į kiemą R. M. ją užsipuolė. Kitą kartą, buvo atvažiavusi R. S., kuri taip pat matė, kaip M užsipuolė T. Ji pati yra girdėjusi kaip R. M. grasino A. T. sakydama „užmušiu, tu čia negyvensi, T išvešit su karstu“. Mano, kad M grasinimus gali įvykdyti, nes R. M. praeityje yra naudojusi fizinį smurtą.
L. R. S. parodė, kad ji 2014 m. spalio mėnesį atvažiavo aplankyti A. T. ir E. B.. Ėjo keliu ji, teta E. B. ir pusseserė D. S. pas A. T., o jos teta R. M. pradėjo ant jos rėkti, kad kur ji eina, nes į tą kiemą ji negali užeiti. Atsisėdo ant suoliuko prie A. T. namo ir kalbėjosi, o R. M. koliojosi ir sakė, kad čia jos kiemas. Tą vakarą ji liko nakvoti pas A. T.. Apie 9-12 valandą vakaro M pradėjo belsti į sieną, užleido muziką, trypė kojomis ir dūdavo su dūdelėmis. Į tai nieko ji ir T neatsakė. Apie 7 valandą ryto vėl pradėjo groti muzika. Norėjo išeiti į tualetą, bet M vaikščiojo apie langus. R. M. stovėjo prie lauko tualeto, jos sūnus stovėjo prie namo galo, o vyras už namo su pagaliais. Todėl pasikvietė A. T. sūnų, kad atvažiuotų. Taip pat ji buvo, kai V. T. išėjo į lauką su kibiru, bet greitai turėjo parbėgti, nes jam buvo grasinama. R. M., priėjęs prie lango parodė ranka perbraukdamas kaklą ir sakydamas, kad aš jus išžudysiu. Per tris dienas kai buvo pas T prisiklausė visko, tai yra M grasinimų T, girdėjo kaip M A. T. ir V. T. vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais.
L. L. M parodė, kad kaltinamieji yra jo tėvai. Tą vakarą, kai įvyko konfliktas jis su tėvais sėdėjo lauke ir kalbėjosi apie savo reikalus. Tuo metu T su E. B. ir R. S. pareidami kalbėjosi tarpusavyje ir jie girdėjo, kad buvo kalbama apie juos bei vadinami įvairiais žodžiais. Jo tėvai neištvėrė ir atsakė tuo pačiu. Pradėjo visi koliotis. Jis taip pat įsitraukė į visa tai, nes norėjo ginti savo tėvus. T. T. išsikvietė policiją ir parašė pareiškimą. Mano, kad konfliktą išprovokavo ne jo tėvai.
Iš 2014-10-20 pareiškimo matyti, kad A. T. kreipėsi į policiją dėl R. M. grasinimų (t.1.b.l.7).
Iš 2014-10-13 pareiškimo matyti, kad A. T. pareiškime nurodė 2014-10-12 R. M. žodinį grasinimą susidoroti ir rankos gestu parodė, kad nužudys perbraukdamas ranka per kaklą (t.1.b.l.38).
Iš 2014-06-11, 2014-08-27, 2014-10-17 nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad vyko tyrimai dėl konfliktų tarp T ir M, kurie buvo vertinami kaip privatūs, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas (t.1.b.l.44-45, 46-47, 48-49)
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantys pastatai ir žemė nuosavybės teise po ½ priklauso A. T. ir R. M. (t.1.b.l.50-53).
N. R. M. ir R. M. neprisipažino padarę nusikaltimą, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina jų kaltę.
BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sistemingai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp R. ir R. M. ir A. ir V. T. tarpusavio nesutarimai vyksta ilgą laiką. Abi šeimos gyvena viename name, kuris R. M. ir A. T. priklauso nuosavybės teise po ½ dalį. R. ir R. M. grasinimai tiek žodžiu tiek ir gestais prasidėjo nuo 2014 m gegužės mėnesio, kai A. ir V. T. nusprendus parduoti savo namo dalį R. ir R. M. gavo pasiūlymą iš notarės pirkti dalį namo. Nors nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ R. M. ir A. T., tačiau šį faktą R. M. ignoruoja ir teigia, kad visas namas priklauso jai vienai ir ji su T viename name negyvens. Tai patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusiuosius siekiant užvaldyti visą namą. Tarpusavio konfliktų pobūdį ir išsakytus grasinimus ir necenzūrinių žodžių naudojimą buvus patvirtino visi byloje apklausti liudytojai. Nors R. ir R. M. neigia vartoję necenzūrinius žodžius ir grasinę, naudoję psichinę prievartą nukentėjusiųjų A. ir V. T. atžvilgiu, tačiau liudytojai D. T., E. B., R. S., R. A. nurodo priešingai. Liudytojai patvirtina ne tik girdėję kaip R. ir R. M. grasina nukentėjusiesiems žodžiais, R. M. parodžius gestą perbraukiant ranka per kaklą, bet ir nukentėjusiųjų atžvilgiu naudotą psichologinę prievartą, naktimis ir rytais kėlus triukšmą, grasinus, leidus garsiai muziką ir pan. Šioje byloje patikimiausiais teismas laiko liudytojo R. A. parodymus, kadangi jo nesieja giminystės ar kitokie ryšiai nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiaisiais. Liudytojas R. A. patvirtino, kad dažnai tirdavo konfliktus, kilusius tarp abiejų šeimų ir iš jo parodymų matyti, kad nukentėjusieji buvo įbauginti ir psichologiškai paveikti R. ir R. M. elgesio su jais. Tai, kad nukentėjusieji iš R. ir R. M. patyrė psichologinę prievartą, bauginimus patvirtina ir nutarimai atsisakyti ikiteisminį tyrimą, kuriuose konstatuojama, kad veikos priskiriamos privataus kaltinimo byloms.
R. ir R. M. veiksmai parodo, kad jie piktybiškai ignoravo pagarbą asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas ir byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nukentėjusieji turėjo realų pagrindą bijoti R. ir R. M. sistemingų bauginimų. Aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad R. ir R. M. buvo agresyvūs, nuolat baugindavo tiek žodžiais išsakydami grasinimus, tiek veiksmais parodydami galimą susidorojimą su jais, tai yra R. M. braukimas per kaklą matant nukentėjusiesiems, garsus leidimas muzikos, triukšmas ir grasinimai nakties metu ir rytais. Tokie R. ir R. M. nuolatiniai veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiesiems baimę dėl jų sveikatos ir gyvybės, vertė nukentėjusiuosius jaustis nesaugiai, dėl ko jie paliko savo namus. Byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad R. M. ir R. M. laikotarpiu nu 2014 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 20 d. panaudodami psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiuosius A. T. ir V. T., ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d.
Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. R. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, teistas, teistumas išnykęs (t.1.b.l.87), baustas administracine tvarka (t.1.b.l.88-89), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Tačiau teismas prieina išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems atvykus į namus, konfliktų su R. M. įvyksta, todėl R. M. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su A. T. ir V. T.. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. R. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, neteista (t.1.b.l.112), administracine tvarka nebausta (t.1.b.l.113), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Tačiau teismas prieina išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su A. T. ir V. T.. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje nukentėjusieji A. T. ir V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti jiems po 2000 eurų kiekvienam iš R. M. ir R. M. solidariai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. R. ir R. M. neturtinę žalą nukentėjusiesiems padarė nusikalstamais veiksmais, todėl už padarytą žalą jie atsakingi asmeniškai. Nukentėjusieji dėl R. ir R. M. veiksmų jų atžvilgiu patyrė stresą, baimę dėl išsakytų grasinimų, patyrė psichologinį spaudimą, dėl kurio negali gyventi savo namuose. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes nustatant neturtinės žalos dydį, nukentėjusiųjų ieškiniai mažintini ir priteistina po 1000 eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji A. T. pateikė prašymą priteisti jai patirtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad už atstovavimą byloje sumokėjo 300 Eur. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad baudžiamoje byloje nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato atstovavimui apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamųjų. Tačiau atsižvelgiant į R. ir R. M. turtinę padėtį, į tai, kad vienas teismo posėdis neįvyko dėl nukentėjusiųjų atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje, priteistina suma mažintina 1/3 ir priteistina 200 Eur nukentėjusiosios A. T. naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas,
n u s p r e n d ė:
R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su A. T. ir V. T..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
R. M. pripažinti kalta pagal LR BK 145 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su A. T. ir V. T..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
A. T. ir V. T. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš R. M. ir R. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti A. T. naudai.
Priteisti solidariai iš R. M. ir R. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti V. T. naudai.
Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.
Priteisti solidariai iš R. M. ir R. M. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti A. T. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vida Butanavičiūtė