Administracinė byla Nr. eP-51-968/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021 pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja Ž. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2023 m. birželio 7 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (159 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (159 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, buvo išnagrinėta LVAT 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi (toliau – ir LVAT Nutartis). Kaip minėta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2023 m. birželio 7 d., t. y. vėliau kaip po vienų metų nuo LVAT Nutarties įsiteisėjimo dienos.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014, 2022 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-492/2022; kt.).

Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad apie materialiosios teisės normų pažeidimą – netinkamą 2006 m. lapkričio 28 d. Europos Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva) įgyvendinimą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinimo srityje ir tuo pagrindu 2022 m. rugpjūčio 12 d. registruotą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą sužinojo jau įsiteisėjus LVAT Nutarčiai. Pareiškėja dėsto aplinkybes, kad Europos Komisija 2021 m. liepos 15 d. pradėjo pažeidimo procedūrą Nr. INFR(2020)4057 prieš Lietuvą, kurioje išreiškė poziciją dėl netinkamo Direktyvos įgyvendinimo PVM apmokestinimo srityje. Pareiškėjos atstovai 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu dėl informacijos suteikimo. Finansų ministerija pareiškėjos atstovus 2022 m. rugpjūčio 29 d. informavo, kad Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. rugpjūčio 12 d. registruotas Finansų ministerijos parengtas Įstatymo projektas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, LVAT nagrinėjant administracinę bylą, ji 2020 m. kovo 30 d. pateikė prašymą dėl būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. Tačiau LVAT Nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjos nurodytais motyvais. Tokiu būdu LVAT užkirto kelią išsiaiškinti Direktyvos nuostatų teisingą taikymą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pareiškėja, veikdama apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę sužinoti apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą nuo LVAT Nutarties priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. Kaip matyti iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, pareiškėja jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kėlė klausimą dėl atitinkamų Direktyvos nuostatų netinkamo aiškinimo bei taikymo, teikė prašymą kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo minėtos suformuotos taisyklės, dėl to vertintina, kad apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą pareiškėja turėjo sužinoti nuo LVAT Nutarties priėmimo dienos. 

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kuris negali būti atnaujintas (nagrinėjamu atveju pareiškėja ir neprašo atnaujinti praleisto termino), todėl prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str. 2 d., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėja už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti šį prašymą, pareiškėjai grąžintina jos sumokėta žyminio mokesčio suma (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjos Ž. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021. 

Grąžinti pareiškėjai Ž. V. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė