Civilinė byla Nr. 2S-790-254/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20065-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.11.4.;3.3.1.6.;3.3.2.1.;3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-32667-947/2018 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – S. K. ir V. J., A. D..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, nepašalinus nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Suinteresuotas asmuo V. J. 2018 m. gruodžio 18 d Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-32667-947/2018, užvestoje pagal antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė atsiliepimą, prašydamas atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. 2018 m. gruodžio 27 d. suinteresuotas asmuo pateikė prašymo, kuris buvo adresuotas antstoliui S. U. ir kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą su pareiškimais dėl baudų suinteresuotiems asmenims A. D. skyrimo, kopiją.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo netenkino, 2018 m. gruodžio 20 d. atsiliepimą ir 2018 m. gruodžio 27 d. prašymą grąžino juos padavusiam asmeniui.
4. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 30 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui V. J. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad elektroniniu paštu pateiktas skundas suinteresuoto asmens nėra tinkamai pasirašytas, taip pat nėra pateikta procesinio dokumento kopijos visoms suinteresuotoms šalims, nepateikti pridedamų priedų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 22 d. nutartimi suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. J. per teismo nustatytą terminą pašalino tik vieną 2019 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą – atvyko į teismą ir atskirąjį skundą pasirašė, tačiau nepašalino kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų – nepateikė tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat nepateikė procesinio dokumento priedų originalų arba kopijų, patvirtintų teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens, šių įrodymų nepateikė ir per teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO VEP posistemį, nors teismas išsamiai tokią tvarką išaiškino 2019 m. sausio 30 d. nutartyje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai be pagrindo atsisakė atsispausdinti elektroniniu būdu pateikto atskirojo skundo ir jo priedų kopijas, tokiu būdu pažeisdamas protingumo, ekonomiškumo, rungimosi principus ir apelianto teises. Pateikti įrodymai yra pasirašyti apelianto elektroniniu parašu, todėl laikytini originalais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu atsakovo procesinis dokumentas, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pareiškėjo antstolio S. U. pateikto teismui pareiškimo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. 2VP-32667-947/2018, kurioje buvo sprendžiamas baudos suinteresuotam asmeniui A. D. už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0034/18/00750 skyrimo klausimas. 2018 m. gruodžio 18 d Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pareiškimas buvo atmestas.
13. Suinteresuotam asmeniui po bylos išnagrinėjimo 2018 m. gruodžio 20 d. pateikus atsiliepimą ir 2018 m. gruodžio 27 d. pateikus papildomus dokumentus, šie dokumentai 2019 m. sausio 10 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo grąžinti. Suinteresuotas asmuo V. J. dėl nurodytos nutarties pateikė atskirąjį skundą su trūkumais, konstatuotais 2019 m. sausio 30 d. nutartimi (atskirasis skundas netinkamai pasirašytas, nėra pateikta tiek skundo kopijų, kad po vieną tektų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nėra pateikti skundo priedų originalai ar tinkamai patvirtintos kopijos). Suinteresuotam asmeniui pašalinus tik dalį atskirojo skundo trūkumų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atskirąjį skundą teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
14. Suinteresuotas asmuo V. J. atskiruoju skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, teigdamas, kad pateikti teismui reikiamą skaičių atskirojo skundo ir jo priedų originalų ar patvirtintų kopijų buvo įpareigotas nepagrįstai.
15. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Nurodytos taisyklės taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl dviejų suinteresuoto asmens pateikto atskirojo skundo trūkumų, kurie aptarti CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir CPK 114 straipsnio 1 dalyje (pateikiamų procesinių dokumentų skaičius, priedų pateikimo forma).
17. Pagal CPK 113 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Pridedami priedai taip pat pateikiami originalūs, arba jų kopijos, patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 2 dalis).
18. Procesiniai dokumentai, remiantis CPK 111 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiami raštu. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams numatyta galimybė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti ir elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).
19. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras (Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis).
20. Taigi, Teismų įstatyme teisingumo ministrui deleguota funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Ši deleguota funkcija įgyvendinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę dviem būdais: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5 punktas).
21. Aptartas teisinis reglamentavimas ir aktuali jo taikymo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019) nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus ir atitinkamai jų priedus, kitokiomis formomis (pavyzdžiui, siunčiant juos elektroniniu paštu).
22. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo pasirinko dokumentus teikti ne per Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO VEP posistemį. Jis atskirąjį skundą ir jo priedus pateikė elektroniniu paštu. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartyje, kurios suinteresuotas asmuo neskundė, o, priešingai, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, atvykęs į teismą pateiktą atskirąjį skundą pasirašė. Ši aplinkybė sudaro pagrindą laikyti, kad procesinis dokumentas teikiamas paprasta, ne elektronine forma. Todėl, suinteresuotas asmuo, teikdamas procesinį dokumentą paprasta forma, turėjo pareigą pateikti tiek papildomų atskirojo skundo egzempliorių ar jo kopijų, kad po vieną tektų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Atitinkamai, suinteresuotas asmuo turėjo tokia pačia forma pateikti ir atskirojo skundo priedus tiek teismui, tiek ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Akivaizdu, kad jis to nepadarė, kas matyti ir iš atskirojo skundo argumentų, kuriame suinteresuotas asmuo tvirtina, kad teismas privalėjo pats atspausdinti reikiamą procesinių dokumentų ir jų priedų skaičių.
23. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas realizuoti CPK 1751 straipsnyje numatytą galimybę teismo procese naudotis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, inter alia (lot. be visa kita) – teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, kas jį atleistų nuo pareigos pateikti procesinių dokumentų kopijas šalims, taip pat ir procesinio dokumento priedus (jų kopijas), tokius veiksmus turi atlikti pagal teisės aktais nustatytą tvarką, o ne elektroniniu paštu, nes toks procesinio dokumento pateikimas, kaip jau aptarta nutarties 16-21 punktuose, neatitinka Teismų įstatyme nustatytų būdų.
24. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, pagrįstai nustatė atskirojo skundo trūkumus, o jų nepašalinus, turėjo pagrindą atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė