(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Mažeikiai

              Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant  teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei V. J., 

ieškovės atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui E. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

ieškovė V. J. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2009 m. spalio 2 d. iki jos pilnametystės, ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas E. P. yra jos nepilnametės dukters L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau nuo 2002 m. birželio 1 d. gera valia nebeskiria lėšų jos išlaikymui. Pažymėjo, jog nepilnametės dukters išlaikymui – maitinimui, aprangai, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, bendram vaiko ugdymui ir lavinimui, dienpinigiams, mobilaus ryšio telefonui ir internetui – kas mėnesį būtina skirti apie 700 Lt. Nurodė, jog ji niekur nedirba, yra bedarbė, bet pašalpos negauna, šeimoje yra dar trys nepilnamečiai vaikai, šeima gyvena iš 832 Lt dydžio socialinės pašalpos, todėl jai su keturiais nepilnamečiais vaikais yra labai sunku pragyventi. Mano, jog ir dukters tėvas taip pat turėtų prisidėti prie savo nepilnametės dukters Ligitos išlaikymo, skirdamas kas mėnesį ne mažiau kaip po 350 Lt

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog atsakovas jau daugelį metų dukters neišlaiko, visiškai ja nesirūpina, jos nelanko bei nebendrauja. Šiuo metu jos turtinė padėtis ypatingai pablogėjo, todėl ji nebeišgali viena išlaikyti dukrą. Jos nuomone atsakovas turi nelegalių pajamų, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl jis gali dirbti ir išlaikyti dukrą.

Ieškovės atstovė advokatė L. Žiubikienė, antrindama ieškovei, nurodė, jog ieškovės reikalaujama išlaikymo suma yra protinga bei pagrįsta, todėl ieškinys turi būti tenkintas.

Atsakovas E. P., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį nurodė esąs bedarbis, pašalpos negaunąs, 2011 m. gegužės mėnesį susirgęs erkiniu encefalitu, ligos padariniai jaučiasi ir dabar, todėl vaistams išleidžiąs nuo 30 iki 40 Lt per mėnesį. Priteisiant išlaikymą prašė atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.             

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Pagal LR CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Taigi, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. J. ir atsakovo E. P. dukra (7 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, santuokos nesudarę. Iš ieškovės ieškinio bei paaiškinimo teisme matyti, jog atsakovas nuo 2002 m. birželio mėnesio nebeteikia dukrai išlaikymo. Ieškovė nedirba, yra valstybės socialiai remtina (11 b. l.). Iš atsakovo pateikto atsiliepimo bei duomenų apie gaunamas pajamas ir turtinę padėtį matyti, jog atsakovas nuo 2011-02-18 taip pat yra bedarbis, išmokų negauna (24 b. l.), gauna 350 Lt dydžio socialinę pašalpą (22 b. l.), nuo 2011-05-19  iki 2011-05-27 gydėsi nuo erkinio encefalito (23 b. l.), nekilnojamo turto neturi (31 b. l.). Pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į paminėta, įvertinus atsakovo galimybę teikti išlaikymą – jo mėnesinės pajamos yra 350 Lt, atsižvelgiant į vaiko poreikius teismas sprendžia, jog vaiko poreikiams ir tėvų galimybėms proporcingas išlaikymas yra 500 Lt per mėnesį, šį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, todėl iš atsakovo E. P. priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio priėmimo dienos – 2012 m. spalio 3 d. iki jos pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo E. P. priteistinas 9000 Lt  dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 3 d. (36 mėnesiai x 250 Lt ? 9000 Lt).

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

L. P. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė V. J., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).

  Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 90 Lt (250 Lt x 12 mėn. = 3000 Lt x 3 %) bei 270 Lt už išlaikymo įsiskolinimą (9000 Lt x 3 % ) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ieškovės patirtos 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 Patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyto dydžio, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis). Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 13,97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

                 ieškinį patenkinti iš dalies.

              Priteisti iš atsakovo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametei dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) nuo 2012 m. spalio 3 d. iki jos pilnametystės ir 9000 Lt (devyni tūkstančiai litų) išlaikymo įsiskolinimo nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 3 d.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. P. bylinėjimosi išlaidas:

500 Lt (penki šimtai litų) advokato pagalbos išlaidų ieškovei V. J.;

360 Lt (trys šimtai šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio bei 13,97 Lt (trylika litų 97 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

                 Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

L. P. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J..

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                     Violeta Erlickienė