Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-6356-932/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05665-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 41.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., išnagrinėjusi A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
A. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) direktore, žinodama, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 16 444, 76 eurų mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdama kreditoriaus teises ir padarydama žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d., vykdė atsiskaitymus su kreditoriais iš kasos ir per atskaitingus asmenis – mokėjo atlyginimus, suteikė paskolą bendrovės akcininkei, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo įmokas „SEB banko lizingui“. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šiais veiksmais A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. iš esmės neginčijo nustatytų aplinkybių, gailėjosi ir neneigė, kad mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant eiliškumą, tačiau tikino, kad taip nutiko dėl tuo metu bendrovėje susiklosčiusios sunkios padėties. Pažymėjo, jog įsiskolinimas susidarė dėl SEB lizingo, su kuriuo sutartis pasirašytas 2007 m., pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)" išsiperka patalpas, kuriose vykdo veiklą. Tuo laiku, kai įmonė pasirašė lizingo sutartį, galėjo be problemų susimokėti ir lizingo įmokas, o taip pat ir VMI mokesčius, tačiau prasidėjus ekonominei krizei bendrovės veikla ėmė strigti, tapo nuostolinga, dėl ko kilo sunkumų dėl lizingo įmokų, o taip pat ir dėl mokesčių VMI. Bendrovė pakeitė veiklos pobūdį, turimą plotą išnuomavo kitoms įmonėms, gyvavo tik iš nuomos. Jeigu ne lizingas, apyvartinių lėšų būtų užtekę, tačiau finansinė situacija tapo išties sudėtinga, ji keletą kartų siūlė akcininkams kelti bankroto bylą, tačiau šie nesutiko. Nori atkreipti dėmesį, kad mokesčius VMI mokėjo pagal išgales. Gavę apyvartines lėšas, paskirstydavo jas minimaliais kiekiais, kad tik įmonė galėtų tęsti veiklą. Privalėjo apmokėti komunalines paslaugas, ryšio paslaugas, Sodros mokesčius, išmokėti darbo užmokestį, kurio dydis, beje, visiems darbuotojams tik kiek daugiau nei 900 eurų. Nori atkreipti dėmesį, kad PVM įsiskolinimas susidarė ne tik todėl dėl lėšų trūkumo, tačiau dar ir todėl, kad PVM mokestis buvo deklaruojamas nuo pajamų, kurių negavo. Kaip žinia, PVM mokestį įmonės turi deklaruoti pagal jau išrašytas sąskaitas, t. y. gautas pajamas, kurių taip ir negavo ir dėl kurių teko su skolininkais bylinėtis teisme. Pabrėžia, jog VMI įvardintos lėšos atskaitingiems asmenims yra ne kas kita kaip būtiniausios neišvengiamos išlaidos komunaliniams mokesčiams, antstolių paslaugų apmokėjimas, lizingo įmokos, kurių nemokėdama įmonė būtų neišgyvenusi nė mėnesio. Dėl akcininkei G. P. suteiktos paskolos pažymėjo, kad pastaroji yra įmonės darbuotoja, prašė paskolos dėl itin prastos asmeninės finansinės situacijos, todėl nepaskolinti nedidelės sumos būtų buvę paprasčiausiai nežmoniška, juo labiau, kad ši su vyru įmonei skolindavo dideles sumas. Prašo atsižvelgti į tai, kad nors ir vėluodama įmonė vis tiek atsiskaito su VMI, taip pat sumoka ir delspinigius už vėlavimą, bendradarbiauja su VMI, įsiklauso į jų atstovų rekomendacijas, niekur nesislapsto, tiesiog bando visokeriopai išsilaikyti sudėtingoje situacijoje. Nuolat ieško naujų būdų įmonės pajamoms padidinti, šiuo metu vyksta derybos su naujais nuomininkais, ketina prie savo veiklos prijungti nedidelį viešbutį, kas taip pat padidintų apyvartines lėšas. Duodama parodymus, A. K. taip pat nurodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomojusi patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)" restorano veiklai vykdyti. Deja, tikintis gauti lėšų, atsitiko taip, jog šie nuomininkai neatsiskaitė, be to, netgi nemokėjo komunalinių mokesčių. Dėl susidariusios skolos teko kreiptis į teismą, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 19 219,89 Eur, kurie perduoti išieškojimui. Dar kartą nori akcentuoti, jog nors atsiskaitymo su kreditoriais eilę išties pažeidė, tačiau taip atsitiko ne dėl tyčinių veiksmų, o iš būtinumo, kadangi priešingu atveju įmonė nebūtų galėjusi toliau egzistuoti, ypač tokia, kurios pagrindinė veikla yra patalpų nuoma ir kuri nuomos sutartyse įsipareigoja aprūpinti savo nuomininkus visais komunalinių patarnavimų resursais. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, ji išsiskyrusi, viena augina nepilnametį sūnų, todėl sumokėti baudą jai būtų itin sudėtinga. Esant galimybei prašo neskirti administracinės nuobaudos arba nustatyti kuo mažesnį jos dydį. Taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad įmonė deda visas pastangas kuo labiau sumažinti įsiskolinimą VMI, šiuo metu skola yra ženkliai mažesnė nei nurodyta VMI dokumentuose, šį mėnesį atliko 4 pavedimus (b. l. 62-66).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė – direktorė A. K. pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio l dalyje,
A. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga:
VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo; VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-3775, iš kurios matyti, kad, siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. kovo 9 d. buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui yra 16 444,76 Eur, iš jos: 5 426,48 Eur PVM ir 689,28 Eur šio mokesčio delspinigių, 8 927,73 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 652,88 Eur šio mokesčio delspinigių, 515,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 232,73 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. vasario mėn. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas pagal VMI prie FM Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke. Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas AB DNB banke ir AB SEB banke. Bendrovės kasoje faktiškai suskaičiuotas pinigų likutis 2 316,96 eurai. Per tikrinamą laikotarpį į Bendrovės kasą buvo pervestos pajamos už patalpų nuomą, o Bendrovės išlaidas sudarė atsiskaitymai už komunalines paslaugas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 1 519,14 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 18,29 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 11 398,15 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 1 236,42 Eur). Bendrovė taip pat atsiskaitė su tiekėjais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 20,00 Eur, UB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 857,15 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 124,62 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 75,49 Eur, (duomenys neskelbtini) banko lizingu sumokėta 15 260,67 Eur). Bendrovė atsiskaitė už notaro paslaugas, mokėjo atlyginimą, suteikė paskolą Bendrovės akcininkei G. P.. Nurodytos aplinkybės atsispindi ir byloje esančiuose išrašuose, banko dokumentuose.
ATPK 506 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., turėdama 16 444,76 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas, mokėjo darbo užmokestį, išmokėjo pinigus atskaitingiems asmenims. Šiuo atveju Bendrovės vadovė, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktorės neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.
Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. baustina.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pavojingo teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę), į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors A. K. teisme nuolat akcentavo, kad jos veiksmai buvo išimtinai nukreipti į įmonės išsaugojimą, tačiau ji neginčija nustatytų aplinkybių dėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo ir apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kas leidžia pripažinti pastarosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat įvertinama A. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, informacijos apie tai, kad anksčiau buvo bausta administracine tvarka, nėra). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Tuo pačiu pažymėtina, kad taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Minėto straipsnio taikymas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamu atveju įvertinus A. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktų duomenų matyti, kad įmonė deda realias pastangas padengti įsiskolinimą ir nuo 2015-03-09 jį ženkliai sumažino, t. y. vietoje 16 444,76 Eur įsiskolinimo šiuo metu yra 7888,46 Eur, tai, kad objektyvūs duomenys rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ženklų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 51, 52-56, 58-59), galiausiai įvertinus, kad nemaža dalis atsiskaitymų buvo skirti apmokėti komunalines paslaugas, yra pagrindo manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskiriant A. K. mažesnę baudą, nei ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 506 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, paskirti jai 950 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė