Administracinė byla Nr.I-1197-402 /2013
3-62-3-00547-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. B. Ž., atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovei Jurgitai Baltauskienei,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui O. M. K. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. Ž. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, O. M. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą (b.l. 5-7) ir prašo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-03-22 sprendimą Nr. KAKT-179 ir 2013-05-07 centrinio registratoriaus sprendimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name lA2p, Kaune, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja teismo posėdyje ir savo skunde nurodo, kad ji yra namų valdos esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. Peržiūrėjusi nekilnojamo turto registro banko išrašą išduotą 2008 m. pastebėjo, kad jai įregistruota nuosavybės teisė tik į dalį tai yra 50/100 rūsio patalpų. Kadangi likusi rūsio patalpų dalis nėra įregistruota jos vardu, 2013 m. kovo 8 dieną ji kreipėsi su prašymu į valstybės įmonės registrų centrą Kauno filialą prašydama įregistruoti nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name lA2p, Kaune, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pateikė dokumentus 2013-03-07 prašymą, 1989-10-26 dovanojimo sutarties Nr. 7-3132 kopiją, 1990-02-13 teismo sprendimo Nr. 457/90 kopiją, kurie patvirtina, jog rūsio patalpos priklauso jai nuosavybės teise. Atsakovas atsisakė tenkinti jos prašymą ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti duomenys apie jai priklausančią dalį gyvenamojo namo lA2p atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nuosavybės teise atitenka visos gyvenamojo namo lA2p rūsyje esančios patalpos, pareiškėja nepateikė, todėl prašymas buvo atmestas. Šį sprendimą ji apskundė centriniam registratoriui, kuris skundą atmetė, faktiškai tais pačiais motyvais kaip ir Registrų centro Kauno filialas.
Pareiškėja paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi O.M. K. buvo neteisingai įregistruota nuosavybės teisė į rūsio patalpas, kurių ji niekada neperėmė iš pardavėjos K.Burbaitės, todėl ji niekada neįgijo nuosavybės į daiktą, kuris pastarajai ir nebuvo perduotas.
Pareiškėjos nuomone, yra pakankamai duomenų, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitiko dokumentų, t.y. pirkimo - pardavimo bei dovanojimo sutartyje nurodytų duomenų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, nevertinant teismo sprendimo, todėl atsisakymas įregistruoti jai nuosavybės teises į visą rūsį esantį po gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra negrįstas jokiais teisiniais ir faktiniais argumentais.
Atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, visiškai palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre esantys duomenys visiškai atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, o pareiškėja nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, jog rūsio patalpos esančios ginčo name priklauso tik jai vienai, nes sandoriais sudarytais 1988 m. ir 1989 m., kurie buvo pagrindas pareiškėjos ir O. M. K. daiktinių teisių įregistravimui, buvo perleistos mūrinio su dviem priestatais, rūsiu, terasa gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys. 1990 m. vasario 13 d. sprendimu Lenino r. liaudies teismas priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 457/90, kuriuo įpareigojo kitą namo bendraturtę netrukdyti pareiškėjai naudotis ginčo name esančiomis rūsio patalpomis, tačiau minimoje byloje nebuvo nustatyta, kad rūsio patalpos nuosavybės teise išimtinai priklauso tik pareiškėjai arba kitai namo bendraturtei. Naudojimasis rūsio patalpomis nuosavybės teisės dalies į nekilnojamąjį daiktą nekeičia. Pareiškėja su 2013 m. kovo 7 d. prašymu nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjai turėtų priklausyti didesnė gyvenamojo namo dalis, ar dokumentų patvirtinančių, kad tik jai vienai nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos ginčo name. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje yra reglamentuota, jog asmuo kreipdamasis su prašymu dėl daiktinių teisių įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti dokumentus patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja tokių dokumentų teritoriniam registratoriui nepateikė, todėl ginčijamus sprendimus VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras priėmė teisėtai ir pagrįstai, bei nėra teisinio ar faktinio pagrindo juos naikinti. Rūsio patalpos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, todėl nėra galimybės tik į šias patalpas įregistruoti daiktines teises, nes LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuomet, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikoma patalpa šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (šiuo atveju tokių duomenų ir dokumentų VĮ Registrų centro Kauno filialas neturi, o pareiškėja jų nepateikė).
Pareiškėja patikslintame skunde vadovaujasi LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu netikslių ar klaidingų duomenų ištaisymo procedūrą nekilnojamojo turto registre. Taip pat net reikalavime teismo prašo įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažymėtina, kad pareiškėja 2013 m. kovo 7 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių įregistravimo į rūsio patalpas, o ne dėl netikslių ar klaidingų duomenų ištaisymo nekilnojamojo turto registre. Taigi pareiškėja teismo prašo įpareigoti teritorinį registratorių atlikti veiksmus, dėl kurių teritorinis registratorius nėra priėmęs sprendimo, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, yra visi pagrindai dalyje skundą palikti nenagrinėtu.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l. 5-7) ir prašo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-03-22 sprendimą Nr. KAKT-179 ir 2013-05-07 centrinio registratoriaus sprendimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name lA2p, Kaune, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. liepos 2 d. duomenimis 50/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, tokius duomenis patvirtina byloje nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas 2008-07-11 (b.l. 12-13), ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateiktas 2013-11-04 nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (b.l. 56-57). Pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartis reg. Nr. 7-3132 (b.l. 35-36). Likusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune dalis (50/100) priklauso O. M. K. , kuriai nuosavybės teisės į minėto namo dalis buvo įregistruota 1988 m. gegužės 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties reg. Nr. 1-1588 pagrindu (b.l. 37-38). Kitų patalpų suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais ginčo name nėra, namo rūsys yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, o ne atskiras nekilnojamojo turto objektas. Sandorių sudarytų 1988 m. ir 1989 m. objektais buvo mūrinio su dviem priestatais, rūsiu, terasa gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys (taip nurodyta aukščiau minėtuose sandoriuose). 2013 m. kovo 7 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo jai į ginčo name esančias rūsio patalpas (b.l. 39). Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties reg. Nr. 7-3132 nuorašą (b.l. 35-36) bei 1990 m. vasario 13 d. teismo sprendimo (civ. byla Nr. 457/90) nuorašą (b.l. 42-43). Teritorinis registro tvarkytojas išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. KAKT-179 atsisakė J. B. Ž. 2013 m. kovo 7 d. prašymą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindų tie duomenys įrašyti, o dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjai atitenka visos ginčo name esančios rūsio patalpos, pateikta nebuvo (b.l. 40-41). Pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundė teritorinio registro tvarkytojo sprendimą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (b.l. 28-29), pastaroji 2013 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 121, kuriuo teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 46-47).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ABTĮ) (3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl jos teisių pažeidimo teismas įvertina skundo pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjos teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pareiškėjos skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje teisminės gynybos kreipėsi pareiškėja J. B. Ž. dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. KAKT-179 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 121 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, patvirtina juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; paveldėjimo teisės liudijimas, rašytiniai sandoriai; nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos registruojami pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro 23 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 p. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymu nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre esantys duomenys visiškai atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, o pareiškėja nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog rūsio patalpos esančios ginčo name priklauso tik jai vienai, nes sandoriais sudarytais 1988 m. ir 1989 m., kurie buvo pagrindas pareiškėjos ir O. M. K. daiktinių teisių įregistravimui, buvo perleistos mūrinio su dviem priestatais, rūsiu, terasa gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys. 1990 m. vasario 13 d. sprendimu Lenino r. liaudies teismas priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 457/90, kuriuo įpareigojo kitą namo bendraturtę netrukdyti pareiškėjai naudotis ginčo name esančiomis rūsio patalpomis, tačiau minimoje byloje nebuvo nustatyta, kad rūsio patalpos nuosavybės teise išimtinai priklauso tik pareiškėjai arba kitai namo bendraturtei. Naudojimasis rūsio patalpomis nuosavybės teisės dalies į nekilnojamąjį daiktą nekeičia. Taigi iš išdėstyto akivaizdu, kad pareiškėja su 2013 m. kovo 7 d. prašymu nepateikė atsakovui dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjai turėtų priklausyti didesnė gyvenamojo namo dalis, ar dokumentų patvirtinančių, kad tik jai vienai nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos ginčo name. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje yra reglamentuota, jog asmuo kreipdamasis su prašymu dėl daiktinių teisių įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti dokumentus patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja tokių dokumentų teritoriniam registratoriui nepateikė, todėl ginčijamus sprendimus VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras priėmė teisėtai ir pagrįstai, bei nėra teisinio ar faktinio pagrindo juos naikinti. Rūsio patalpos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, todėl nėra pagrindo tik į šias patalpas įregistruoti daiktines teises, kadangi LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos, tik tuomet kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikoma patalpa šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas tokių duomenų ir dokumentų neturi, pareiškėja jų taip pat nepateikė.
Pareiškėja patikslintame skunde vadovaujasi LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu netikslių ar klaidingų duomenų ištaisymo procedūrą nekilnojamojo turto registre. Taip pat reikalavime teismo prašo įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovo atstovė pažymėjo, jog pareiškėja 2013 m. kovo 7 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių įregistravimo į rūsio patalpas, o ne dėl netikslių ar klaidingų duomenų ištaisymo nekilnojamojo turto registre, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, yra visi pagrindai dalyje skundą palikti nenagrinėtu.
Kolegija pažymi, kad pareiškėja nei skundo tekste, nei reikalavimais, nei teismo posėdžio metu nėra suformulavusi atskirai klaidingų atsakovo veiksmų. Iš visos bylos medžiagos ir faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėja siekia įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name lA2p, Kaune, Perkūno al. 44, kitokių veiksmų atskirai nuo šio pareiškėjos tikslo ji byloje nenurodo ir būtent dėl šių veiksmų atlikimo ji kreipėsi į teritorinį registratorių. Visi bylos faktiniai duomenys rodo, jog pareiškėja skundu siekia įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas ir klaida įvardina atsakovo veiksmus, dėl atsisakymo patenkinti jos prašymą įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas. Todėl išskirti pareiškėjos skundo reikalavimo dalį dėl klaidos ištaisymo, kaip savarankišką skundo dalį ir priimti dėl jos procesinį sprendimą atskirai nėra pagrindo.
Aptartų aplinkybių ir bylos įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., kolegija
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Natalja Zelionkienė
Asta Urbonienė
Gintaras Čekanauskas