Civilinė byla Nr. e2A-922-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01858-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2; 2.6.10.8 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ROVABO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROVABO“ ieškinį atsakovams G. A. ir mažajai bendrijai „Grantera“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Dayton“ (UAB ,,ROBIGA“ teisių perėmėja), bei atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ROVABO“ dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Dayton“ ir mažoji bendrija „Grantera“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ROVABO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, o teismo posėdžio metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Grantera“ 16 371,20 Eur žalos kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ 14 624,35 Eur ieškovės UAB „ROVABO“ negautų pajamų (patirtų netiesioginių nuostolių) atlyginimo; priteisti ieškovei iš atsakovo G. A. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „ROVABO“ buvo įkurta 1992 m. kovo 24 d., bendrovė be kitų veiklų užsiima specializuotos virtuvės įrangos ir baldų iš nerūdijančio plieno prekyba. Ieškovė ir atsakovas G. A. 2010 m. rugpjūčio 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą pardavimų vadybininko Skandinavijos rinkai pareigoms. Darbo sutartyje atsakovas įsipareigojo laikytis nekonkuravimo susitarimo (Darbo sutarties 6 punktas) ir išlaikyti ieškovės konfidencialios informacijos slaptumą (Darbo sutarties 8 punktas). Atsakovo pagrindinės darbo funkcijos buvo naujų klientų paieška, sandorių sudarymas ir produkcijos pardavimas Skandinavijos rinkoje. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2013 m. gruodžio 11 d. atsakovo prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį.
3. Ieškovė 2016 m. balandžio 7 d. gavo informaciją, kad atsakovas G. A. veikia ne ieškovės, o UAB „ROBIGA“ (kitos, su ieškove konkuruojančios bendrovės) vardu. Ieškovės klientės atstovas paaiškino, kad bendravo su UAB „ROVABO“ eksporto vadovu G. A., tačiau sąskaitas gavo tuo pačiu metu tiek UAB „ROVABO“, tiek ir iš UAB „ROBIGA“, mokėjimus atliko UAB „ROBIGA“. Ieškovė taip pat išsiaiškino, kad atsakovas, dar galiojant darbo sutarčiai su ieškove, pradėjo asmeninį verslą – 2013 m. spalio 8 d. įsteigė MB „Grantera“ ir pradėjo eiti joje vadovo pareigas. Atsakovas pradėjo vykdyti iš esmės analogišką veiklą toje pačioje rinkoje kaip ir ieškovė. Nuo 2013 m. pradėjo mažėti ieškovės parduodamos produkcijos kiekis, o atsakovės MB „Grantera“ – sparčiai didėti: ieškovė 2013 metais gavo 4 921 058 Eur pajamų, o atsakovė – 5 998 Eur, 2014 metais ieškovė gavo 3 523 032 Eur, o atsakovė – 185 568 Eur, 2015 metais ieškovės pajamos sumažėjo iki 3 300 491 Eur, o atsakovės pajamos išaugo iki 320 553 Eur.
4. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami darbo sutartį, jos 6 punkte susitarė dėl nekonkuravimo ribojimo. Atsakovas, būdamas nesąžiningas, tyčia pažeidė net kelis darbo sutarties punktus: dar dirbdamas pas ieškovę, pradėjo eiti kitas pareigas UAB „ROBIGA“, taip pat pradėjo vykdyti asmeninį verslą – 2013 m. spalio 8 d. įsteigė MB „Grantera“.
5. Ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją atsakovei MB „Grantera“. Atsakovas nuo MB „Grantera“ įsteigimo iki dabar yra vienintelis jos narys ir darbuotojas. Atsakovas savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas ieškovei priklausančia konfidencialia informacija apie produktus, jų kainas, klientus ir jų sudaromas sutartis, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieškovės klientus. Atsakovės MB „Grantera“ neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės konfidencialios informacijos, kurią gavo iš atsakovo G. A., neteisėtu panaudojimu. Atsakovė MB „Grantera“ pradėjo plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą, pasinaudodama komercinėmis ieškovės paslaptimis, teikti analogiškas paslaugas, vykdyti konkuruojančią veiklą. Kadangi atsakovai yra glaudžiai susiję, jie veikė kartu, žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais, todėl iš jų žala turtėtų būti priteista solidariai.
6. Patikslinusi ieškinio dalyką ieškovė nurodė, kad ieškovės patirta žala pasireiškė dvejopo pobūdžio nuostoliais, t. y. netiesioginiais nuostoliais – negautomis pajamomis dėl atsakovo G. A. neteisėtai atskleistos ir atsakovės MB „Grantera“ neteisėtai panaudotos ieškovės konfidencialios informacijos; ir atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstu praturtėjimu neteisėtai pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija. Ieškovė, susipažinusi su Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktų finansinių ekspertizių 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. liepos 17 d. aktais, teigia, kad MB „Grantera“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. iš perviliotų ieškovės klientų Skandinavijos šalyse gavo 16 371,20 Eur grynojo pelno, kuris turėtų būti suprantamas kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstas praturtėjimas, neteisėtai pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija. Nuo 2013 m. gruodžio 12 d. atsakovui G. A. atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją atsakovei MB „Grantera“, ieškovės pajamos (grynasis pelnas) iš MB „Grantera“ perviliotų klientų Skandinavijos šalyse per du metus sumažėjo 30 995,55 Eur suma ((23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur) + (23 387,81 Eur – 3 415,88 Eur)), kuri turėtų būti suprantama kaip ieškovės negautos pajamos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Nepagrįstą praturtėjimą faktiškai gavo MB „Grantera“, todėl visa nepagrįsto praturtėjimo suma – 16 371,20 Eur – priteistina iš ją gavusios atsakovės MB „Grantera“. Kadangi MB „Grantera“ nepagrįsto praturtėjimo suma (16 371,20 Eur) nepadengia visų ieškovės negautų pajamų (grynojo pelno) sumos (30 995,55 Eur), šių sumų skirtumas – 14 624,35 Eur, priteistinas solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“, nes nėra galimybės atskirti jų atsakomybės apimties.
7. Atsakovas G. A. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu nekonkuravimo susitarimą: „Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio Darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla“, kuris buvo įtvirtintas 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 6 punkte, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje pažymėjo, kad darbo sutartyje buvo numatytas mėnesinis darbo užmokestis ir priedai nuo įvykdytų pardavimų, tačiau šie mokėjimai negali būti traktuojami kaip kompensacija už nekonkuravimo susitarimą. Nekonkuravimo susitarimas nėra privaloma darbo sutarties sąlyga ir turi būti rengiamas atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Darbo sutartyje įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas yra negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento), todėl, kad pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taip pat nėra numatyta kompensacija už darbuotojo nekonkuravimo įsipareigojimus, kurie apriboja konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu:
8.1. priėmė ieškovės UAB „ROVABO“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos) ir šioje dalyje bylą nutraukė;
8.2. atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei UAB „ROVABO“ tenkino visiškai, pripažino negaliojančia ab initio 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „ROVABO“ ir G. A. sudarytos darbo sutarties Nr. 4 6 punkto dalį „Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio Darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla“;
8.3. ieškovės UAB „ROVABO“ ieškinį atsakovams G. A. ir MB „Grantera“ tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 13 096,95 Eur žalos, kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (13 096,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei 1 808,13 Eur negautų pajamų solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“. Priteisė ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 808,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės MB „Grantera“ ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 808,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo G. A.. Likusius ieškovės reikalavimus atmetė;
8.4. paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo G. A. priešieškinio reikalavimų, pažymėjo, kad darbo sutartyje nebuvo numatytas atlyginimas už nekonkuravimo susitarimą, todėl, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, jog tarp UAB „ROVABO“ ir G. A. 2010 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 4 6 punkto dalis „Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio Darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla“ pripažintina negaliojančia ab initio.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėja tuo, kad: pirma, atsakovas G. A. pažeidė nekonkuravimo susitarimą; antra, atsakovas G. A. disponavo konfidencialia informacija: Skandinavijos klientų duomenimis, jų poreikiais, kontaktais asmenų, su kuriais reikalinga susisiekti norint parduoti produkciją ir kurie priima sprendimus dėl prekių įsigijimo, kainodara, klientų mokumu, sutarčių su ieškove sąlygomis ir kt.; trečia, atsakovė MB „Grantera“ įgijo per atsakovą G. A. ir naudojosi ieškovės turima informacija apie ieškovės klientus, taikomas nuolaidas ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruodama, pradėjo vykdyti analogišką veiklą kaip ieškovė bei perviliojo ne mažiau kaip penkis klientus: „Chili Kjokkenutsrtyr AS/Chulina“, „Servicio AS“, „Haugaland Storkjokkensenter AS“, „Resto-Rent Eqiupment AB“ ir „Haugaland Storkojjensenter AS“.
11. Teismas nurodė, kad patenkino atsakovo G. A. priešieškinį ir pripažino darbo sutarties 6 punkte įtvirtintą nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), todėl sprendė, kad nebėra pagrindo pripažinti ieškovės įrodinėjamų atsakovo G. A. neteisėtų veiksmų dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.
12. Į bylą teikti įrodymai apie ieškovės ir atsakovės MB „Grantera“ siūlomas prekes leidžia daryti išvadą, kad jų siūlomos prekės iš dalies yra konkuruojančios. Teismo vertinimu, bylos medžiaga sudaro pagrindą konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus: atsakovo G. A. neteisėti veiksmai pasireiškė konfidencialios informacijos perdavimu MB „Grantera“, o šios neteisėti veiksmai pasireiškė jai perduotos konfidencialios informacijos panaudojimu vykdant tolesnę veiklą.
13. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė patyrė žalą, tačiau ją skaičiuoja nevisiškai teisingai: pirma, ieškovės reikalavimai iš esmės siejami: su i) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimu ir ii) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimu; antra, ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „ROVABO“ 2012 m. gruodžio 13 d. – 2013 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje gavo 23 387,81 Eur grynojo pelno; 2013 m. gruodžio 12 d. – 2014 m. gruodžio 11 d. gavo 12 364,19 Eur grynojo pelno (t. y. grynasis pelnas sumažėjo 11 023,62 Eur suma); 2014 m. gruodžio 12 d. – 2015 m. gruodžio 11 d. gavo 3 415,88 Eur grynojo pelno (t. y. nuo dar prieš tai buvusio laikotarpio sumažėjo 19 971,93 Eur suma). Ieškovė teigia, kad nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. grynasis pelnas sumažėjo 30 995,55 Eur (11 023,62 Eur + 19 971,93 Eur). Teismo vertinimu, toks skaičiavimas nėra teisingas, nes skaičiuojant už antruosius metus sumažėjusi grynąjį pelną, apskritai nėra atsižvelgiama į jau po metų fiksuotą sumažėjimą. Teismo įsitikinimu, darytina išvada, kad UAB „ROVABO“ grynasis pelnas nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. sumažėjo 18 631,36 Eur (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur) + (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur – 3 415,88 Eur). Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad MB „Grantera“ grynasis pelnas 2013 m. gruodžio 12 d. – 2015 m. gruodžio 11 d. sudarė 16 371,20 Eur.
14. Teismo įsitikinimu, tuo pačiu turėjo būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad UAB „ROVABO“ grynasis pelnas galėjo sumažėti ne tik išimtinai tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau ir dėl kitų aplinkybių (pvz. buvę klientai apskritai pasirinko kitokį prekių užsakymo modelį; jiems buvo svarbu, kur dirba prieš tai su jais kontaktavęs G. A., tą taip pat patvirtinta ir aukščiau nurodytuose raštuose klientų išdėstytos aplinkybės, kurių įvertinimas atliekant ekspertizes nebuvo darytas; pačių prekių pobūdis, jų kainų keitimasis ir pan.). Tokios pačios aplinkybės atitinkamai galėjo lemti ir didesnį MB „Grantera“ pelną, jo nesiejant išimtinai tik su neteisėtais (aukščiau nustatytais) atsakovų neteisėtais veiksmais.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), egzistuoja pagrindas tam tikra dalimi (20 procentų) mažinti tiek nurodytą UAB „ROVABO“ grynąjį pelną, tiek ir MB „Grantera“ grynąjį pelną. Be to, jau minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai prašomų priteisti sumų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo forma) teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati, žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu ir turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 97, 99 punktai). Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina, kad įrodyta UAB „ROVABO“ žala kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautos pajamos yra 13 096,96 Eur (16 371,20 * 0,8), o UAB „ROVABO“ negautos pajamos sudaro 1 808,13 Eur ((18 631,36 Eur * 0,8) – 13 096,96 Eur).
16. Teismas konstatavo, kad tarp nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Taip pat nustatyta kaltė, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, o atsakovės nepaneigė šios sąlygos nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „ROVABO“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės MB „Grantera“ 16 371,20 Eur žalos kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų, priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ 14 624,35 Eur ieškovės UAB „ROVABO“ negautų pajamų (patirtų netiesioginių nuostolių) atlyginimo; priteisti ieškovei iš atsakovo G. A. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų UAB „Dayton“ 950 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“; atmesti atsakovo G. A. priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
17.1. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės negautą grynąjį pelną dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, siekiant įgyvendinti visišką nuotolių atlyginimo principą ir ieškovę grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, teigtina, kad teismo pateiktas ieškovės sumažėjusio grynojo pelno apskaičiavimas to neužtikrina. Pagal teismo pateiktą ieškovės sumažėjusio grynojo pelno apskaičiavimą už antruosius metus, nepagrįstai yra atsižvelgta į po metų fiksuotą grynojo pelno sumažėjimą, nes pagal tokį apskaičiavimą ieškovė yra grąžinama ne į padėtį, buvusią iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. ne į 2012–2013 metų padėtį, o į padėtį, kuri buvo atsakovams jau atlikus neteisėtus veiksmus, t.y. į 2013–2014 metų padėtį, kai ieškovės grynasis pelnas jau buvo sumažėjęs dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas, ieškovės negautą grynąjį pelną tiek 2013–2014 metais, tiek 2014–2015 metais, apskaičiuojant pagal 2012–2013 metų duomenis, t.y. neatsižvelgiant į 2013–2014 metais įvykusį grynojo pelno sumažėjimą, tokiu būdu nustatant, jog ieškovės grynasis pelnas sumažėjo bendra 30 995,55 Eur suma.
17.2. Ieškovės sumažėjęs grynasis pelnas (negautos pajamos) atitinka visus kriterijus, t.y. pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nes ieškovė tinkamai teikė paslaugas, Skandinavijos klientai nesiskundė, nebuvo jokių ekonominių nuosmukių ar kitų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sutrukdyti gauti pajamas, vykdyti užsakymus. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad Skandinavijos klientai niekada anksčiau nėra kreipęsi į ieškovę su kokiomis nors pretenzijomis dėl nekokybiškos produkcijos ar netinkamų paslaugų suteikimo ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Skandinavijos klientų raštai turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra parengti ir pateikti į bylą atsakovų iniciatyva, tik po to, kai atsakovai perviliojo šiuos klientus, be to, šie raštai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė netinkamai teikė paslaugas.
17.3. Teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti tiek ieškovės, tiek atsakovės MB „Grantera“ gautą grynąjį pelną 20 procentų. Teismas nenurodė jokių pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą bei nagrinėjamo atvejo išimtinumą. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai nepagrindžia, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje būtų pažeidęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ar atsakovams būtų kilę labai sunkūs padariniai. Be to, teismas visiškai dėl neaiškių priežasčių nusprendė sumažinti tiek ieškovės, tiek atsakovės MB „Grantera“ gautąjį grynąjį pelną, nors jis tiksliai ir pagrįstai buvo apskaičiuotas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 17 d. ekspertizės akte.
17.4. Ieškovė neprieštarauja teismo argumentui, kad pagal aktualią teismų praktiką nekonkuravimo susitarime turi būti numatyta teisinga kompensacija už įsipareigojimą nekonkuruoti ir tokios kompensacijos nesant teismų praktikoje tokie susitarimai yra pripažįstami negaliojančiais, tačiau nagrinėjamu atveju pripažinti minėtą nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu byloje nebuvo jokios teisinės reikšmės. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui G. A. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o ne pagal Darbo sutarties 6 punktą dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo. Teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, tinkamai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo G. A. atžvilgiu ir pripažino jį atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei priteisė dėl to nuostolių atlyginimą ieškovės naudai. Visa tai reiškia, kad ieškovės ir atsakovo G. A. susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimas (ar negaliojimas) neturėjo jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Nekonkuravimo susitarimo pripažinimas negaliojančiu nesukūrė atsakovui G. A. jokių teisių ar pareigų ir juo labiau neatleido nuo atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimą ieškovei. Todėl teigtina, kad atsakovo G. A. priešieškinio tenkinimas visiškai nepakeitė bylos esmės, o tik padidino šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios dėl to nepagrįstai buvo priteistos iš ieškovės ir tokiu būdu dar labiau pasunkino ieškovės padėtį.
17.5. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nusprendė, kad jos turėtų būti sumažintos, tačiau visiškai nepagrįstai nusprendė jas priteisti iš ieškovės. Trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ne be pagrindo, o todėl, kad ieškovė gavo pagrįstos informacijos, jog atsakovas G. A. darbo santykių su ieškove metu trečiojo asmens vardu pardavinėjo trečiojo asmens produkciją ieškovės klientams Skandinavijoje. Vis dėlto, trečiajam asmeniui ir atsakovui G. A. vengiant pateikti duomenis, kurie pagrįstų (ar bent paaiškintų) jų bendrus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, byloje nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad trečiasis asmuo per atsakovą nesąžiningai konkuravo ir dėl to trečiojo asmens procesinė padėtis nebuvo pakeista į atsakovo procesinę padėtį.
17.6. Teismo išvada, kad ieškovė turi atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsta ir nesąžininga dar ir dėl to, jog padaryta neatsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, kurio produkciją atsakovai (G. A. ir MB „Grantera“), nesąžiningai konkuruodami, pardavinėjo ieškovės klientams, taip pat gavo turtinę naudą dėl tokių atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Iš byloje esančių MB „Grantera“ pirkimo sąskaitų ir pirkimo sąskaitų suvestinės akivaizdžiai matyti, kad visus savo parduodamus baldus MB „Grantera“ pirko iš trečiojo asmens (tuo metu – UAB „ROBIGA“), todėl dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų padidėjo trečiojo asmens pardavimų apimtys ir atitinkamai padidėjo trečiojo asmens gautas pelnas.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. A. ir MB „Grantera“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Ieškovė nepagrįstai padarė prielaidą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. gautas ieškovės grynasis pelnas, sudarantis 23 387,81 Eur sumą, išliks būtent toks pats ir kitus metus iki pat 2015 m. gruodžio 11 d., jei nebūtų vykę teismo pripažintų neteisėtų atsakovų veiksmų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovės grynasis pelnas buvo stabilus ir ieškovė būtų galėjusi pagrįstai tikėtis už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. gauti grynojo pelno būtent 23 387,81 Eur sumai. Priešingai, bylos duomenimis, ieškovės generuojamos pajamos ir pardavimo pelnas dinamiškai mažėjo dar nuo tada, kai nebuvo atsakovų neteisėtų veiksmų. UAB ,,ROVABO“ pardavimo pelnas dar ne ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 metų iki 2012 metų sistemingai mažėjo ir nenustojo mažėti iki pat 2015 m. gruodžio 11 d.
18.2. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų ar duomenų, kad ieškovė su ginčo klientais buvo sudariusi rašytines sutartis, kurios atspindėtų ilgalaikius ir periodiškus įsipareigojimus tiekti tapačių prekių stabilų kiekį su nesikeičiančia ir konkrečia kainodara ir to neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,ROVABO“ pelningumas sistemingai mažėjo dar tada, kai buvo vykdoma įprasta įmonės veikla ir jos veiklos pelningumui nedarė įtakos atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovė neturi jokio pagrindo daryti prielaidos, jog galėjo pagrįstai tikėtis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. gauti grynojo pelno būtent 23 387,81 Eur sumai, nuo kurios skaičiuotų kitų laikotarpių negautas pajamas. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama įrodyti gaunamo pelno pastovumą ar jo konkrečias apimtis ir jų realumą, į bylą galėjo pateikti įrodymus ar duomenis, kurie pagrįstų ilgalaikius ir periodiškai vykdomus pardavimus ginčo klientams, kurie atspindėtų konkretų pardavimų ir neišvengiamai gaunamų pajamų dydį ilguoju laikotarpiu, tačiau nepateikė jokių duomenų pagrįsti pelno realumą, o tik rėmėsi iškelta prielaida, kuri iš esmės paneigta kitais byloje esančiais duomenimis.
18.3. Atsakovų nuomone, byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą įrodymų vertinimo ir nuostolių atlyginimo praktiką, galėjo sudaryti pakankamą pagrindą ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi arba bent ta dalimi, kuria neįrodyti ieškovės nuostoliai negautų pajamų forma, tačiau atsakovai neteikė apeliacinio skundo dėl ribotų išteklių ir nenorėdami didinti bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, net teismui ir nustačius visas privalomas sąlygas civilinei atsakomybei kilti dėl neteisėto konfidencialios informacijos panaudojimo, savaime nereiškia, kad atsakovų veiksmai pilna apimtimi sąlygojo ieškovės pelno sumažėjimą vykdant pardavimus nurodytais laikotarpiais, o ieškovei nebekilo pareiga įrodinėti nuostolių dydžio visais įstatymo leidžiamais būdais. Atsakovų vertinimu, teismas pagrįstai sumažino tiek ieškovės, tiek atsakovės MB ,,Grantera” grynąjį pelną 20 procentų, kadangi ieškovė neįrodinėjo patirtos žalos dydžio, o atsakovai pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovės grynasis pelnas galėjo sumažėti ne tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau ir dėl kitų aplinkybių. Atsakovai į bylą pateikė pačių klientų, dėl kurių kilo ginčas, raštu išdėstytas priežastis dėl UAB ,,ROVABO“ ir ginčo klientų bendradarbiavimo nutraukimo. Raštuose pateikiamos aplinkybės patvirtina, kad ryšiai su ieškove buvo nutraukti dėl įvairių priežasčių ir tai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės grynojo pelno sumažėjimu.
18.4. Atsakovai į bylą pateikė duomenų analizę pagal kiekvieną klientą ir palygino ieškovės ir atsakovės MB ,,Grantera“ pardavimų mastą bei priežastinio ryšio nebuvimą. Iš duomenų analizės matyti, kad sumos nepagrįstos priežastiniu ryšiu, kadangi visiškai nekoreliuoja, pavyzdžiui, ieškovė dar iki kilus ginčui su atsakovais, uždirbo mažesnes sumas iš to paties kliento, nei kilus ginčui uždirbo atsakovas MB ,,Grantera“; atsakovės MB ,,Grantera” pardavimai tuo pačiu laikotarpiu daug labiau krito nei UAB ,,ROVABO“; tuo pačiu laikotarpiu tiek UAB ,,ROVABO“, tiek MB ,,Grantera“ su tuo pačiu klientu neįvykdo nei vieno pardavimo.
18.5. Atsakovai savo ruožtu atliko prekių tapatumo analizę tarp ieškovės ir atsakovės MB ,,Grantera“ prekiaujamų prekių ir įrodinėjo, kad ieškovė ir atsakovė MB ,,Grantera“ prekiauja skirtingomis prekėmis (nesutampa prekių pobūdis, prekių pavadinimai, kainodara, kiekiai, svoriai, išmatavimai, gamintojai ir tiekėjai), kad prekių sutapimas labiau atsitiktinis nei sistemingas, o dėl skirtingų prekių tiekėjų ir gamintojų, visiškai paneigiamas priežastinis ryšys tarp ieškovės kainodaros (maržos) panaudojimo atsakovės MB ,,Granteros“ veikloje. Ieškovė neginčijo atsakovų pateiktų įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės grynojo pelno sumažėjimas yra sąlygojamas išimtinai tik atsakovės MB ,,Granteros“ neteisėtų veiksmų, kol nebuvo paneigtos byloje nustatytos, prieštaravimus keliančios aplinkybės.
18.6. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymą, yra nurodęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Atsakovų įsitikinimu, ieškovei pasyviai elgiantis procese, o atsakovams pateikus pagrįstų įrodymų dėl galimo ieškovės pelno sumažėjimo priežasčių ir ieškovei to nepaneigus, teismas turėjo teisėtą pagrindą mažinti neįrodytų nuostolių dydį, esant pagrįstų abejonių dėl žalos dydžio.
18.7. Pažymėtina, kad atsakovas G. A. pateikė prašymą pripažinti darbo sutarties 6 punkte nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu, kadangi ieškovė pareikštą ieškinį grindė minėtos darbo sutarties 6 punkte numatytu nekonkuravimo susitarimu ir atsakovo G. A. neteisėtus veiksmus kildino būtent iš nekonkuravimo susitarimo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą patenkino.
18.8. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtraukas ieškovės iniciatyva, todėl būtent ieškovė ir turėtų atyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde pati nurodo, kad jai nepavyko įrodyti aplinkybių, dėl kurių UAB „Dayton“ (UAB ,,ROBIGA“ teisių perėmėja) buvo traukiama į bylą trečiuoju asmeniu, todėl paaiškėjus, kad trečiojo asmens dalyvavimas faktiškai neturi jokios procesinės reikšmės, ieškovė turėjo prašyti teismo pašalinti trečiąjį asmenį, jeigu norėjo išvengti bylinėjimosi išlaidų didinimo, tačiau to nedarė.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dayton“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
19.1. Trečiasis asmuo nėra susijęs su ieškovės ir atsakovų tarpusavio materialiniais teisiniais santykiais, todėl nesiima vertinti apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų pagrįstumo. Trečiasis asmuo pasisako tik dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su trečiajam asmeniui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
19.2. Ieškovei neginčijant trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, trečiajam asmeniui nėra aktualu, iš kurios šalies ir kokiomis proporcijomis trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos bus priteistos. Svarbu yra tai, kad šios išlaidos būtų atlygintos, ypač, vertinant tai, kad jis į bylą įstojo ne savo iniciatyva, o buvo įtrauktas ieškovės, jai siekiant savų tikslų – surinkti prieš tretįjį asmenį įrodymus ir jo procesinę padėtį pakeisti atsakovu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra ir šiuo atveju tretysis asmuo neturi pagrindo abejoti teismo išvados, kuri šalis yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą trečiajam asmeniui, teisingumu.
19.3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiajam asmeniui nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, todėl remtis deklaratyviais kaltinimais dėl neva nesąžiningų trečiojo asmens veiksmų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų skirstymo klausimą nėra jokio pagrindo. Kita vertus, ieškovė skunde pripažįsta, kad trečiojo asmens įtraukimas į procesą buvo tikslingai nukreiptas prieš tretįjį asmenį, turint tikslą jį patraukti atsakovu. Tad ieškovės prielaidoms nepasitvirtinus, šioje proceso dalyje ieškovė laikytina „pralaimėjusia šalimi“ ir jai dėl to turėtų kilti neigiamos procesinės pasekmės. Visgi, jei apeliacinės instancijos teismas mano, kad trečiojo asmens vertinimas neteisingas ir ieškovė nelaikytina atsakinga už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokiu atveju jos priteistinos iš atsakovų.
19.4. Papildomai pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo nėra atsakingas už atsakovų veiksmus, jiems įtakos nedarė ir nuo jų nepriklauso, ieškovės ir atsakovų tarpusavio teisiniuose santykiuose nedalyvavo, o atsakovas G. A. niekada nebuvo UAB „ROBIGA“ darbuotojas ar atstovas. Be to, ieškovė ir UAB „ROBIGA“ net nebuvo konkuruojančios įmonės, kadangi jų produktai (specializacija) yra skirtinga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reguliavimo
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas dėl atsakovo G. A. neteisėtai atskleistos ir atsakovės MB „Grantera“ neteisėtai panaudotos ieškovės konfidencialios informacijos bei atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstą praturtėjimą neteisėtai pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija už nesąžiningo konkuravimo laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d.
21. Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 14 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios teisės normos turinys iš esmės nekito iki 2018 m. birželio 1 d., ir į tai, kad nagrinėjamai bylai aktuali kasacinio teismo praktika suformuota naudojant CK 1.116 straipsnio 4 dalies numeraciją, šioje nutartyje taip pat nurodo CK 1.116 straipsnio 4 dalies numeraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 36 punktas). Kadangi atsakovų neteisėti veiksmai buvo atlikti ir ginčo laikotarpis prasideda nuo 2013 m. gruodžio 12 d., šiai bylai aktuali KĮ redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 8 d., todėl nutartyje bus nurodoma ši įstatymo redakcija.
22. Nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatytas pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl teisinio pagrindo priteisti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą
24. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Be to, asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KĮ 15 straipsnio 4 dalis).
25. CK 1.116 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.
26. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos priteisimo, pabrėžė, kad civilinės atsakomybės taikymas ir nepagrįstas praturtėjimas yra du atskiri civilinės teisės institutai. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra CK XXII skyriuje, o nepagrįstą praturtėjimą – CK XX skyriuje. Šių teisės institutų tikslai ir taikymo sąlygos yra skirtingi. Vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų – kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. Nepagrįsto praturtėjimo instituto tikslas – neleisti asmeniui be teisinio pagrindo praturtėti ir pašalinti nepagrįstą jo praturtėjimą. Civilinės atsakomybės ir nepagrįsto praturtėjimo institutai taikomi nustatant skirtingas įstatyme įtvirtintas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 80–82 punktai).
27. Kad nukentėjęs asmuo galėtų pasinaudoti CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais gynybos būdais, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl darytina išvada, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta iš esmės speciali delikto rūšis, kuri apibrėžia už žalą atsakingus subjektus, nustato specifinį žalos objektą (komercinės paslapties atskleidimą) ir žalos apimtį. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma, turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma, kompensacinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 83 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netiesioginių nuostolių – ieškovės negautų pajamų ir atsakovės nepagrįsto praturtėjimo – priteisimo klausimą, nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, ir konstatuotas pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei dėl nesąžiningos konkurencijos kilti, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.
Dėl priteistinos žalos dydžio
29. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį nurodydama, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės negautą grynąjį pelną ir nepagrįstai tiek ieškovės, tiek atsakovės MB „Grantera“ gautą grynąjį pelną sumažino 20 procentų.
30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylose, kuriose nagrinėjami ginčai, kylantys iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kasacinis teismas, spręsdamas nuostolių priteisimo klausimą, yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausiai atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė. Veiksmų bendrumas vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai. Tai padarius, turi būti vertinama, koks konkrečiai yra kiekvieno byloje pareikšto reikalavimo tarpusavio santykis su kitais byloje pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 93–95 punktai).
31. Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos pagal pirmiau minėtus kriterijus iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principus. Tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą. Skirtumas tarp negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo priteisiamas atsižvelgiant į tai, ar galima nustatyti kiekvienam iš asmenų tenkančią prievolės dalį. Taigi prievolės dalys nustatomos tokiu būdu: nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 99–103 punktai).
32. Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, kad MB „Grantera“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. iš perviliotų ieškovės Skandinavijos klientų gavo 16 371,20 Eur grynojo pelno, kuris yra atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstas praturtėjimas pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija. Taip pat, G. A. atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją atsakovei MB „Grantera“, ieškovės grynasis pelnas iš perviliotų klientų Skandinavijos šalyse per šį laikotarpį sumažėjo 30 995,55 Eur (11 023,62 Eur + 19 971,93 Eur). Kadangi nepagrįsto praturtėjimo suma (16 371,20 Eur) nepadengia visų ieškovės negautų pajamų sumos, šių pajamų skirtumas priteistinas iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ solidariai.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas grynojo pelno sumažėjimo apskaičiavimas nėra teisingas, nes, skaičiuojant už antruosius metus sumažėjusi grynąjį pelną, nėra atsižvelgiama į jau po metų fiksuotą sumažėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi būti įvertintos aplinkybės, jog UAB „ROVABO“ grynasis pelnas galėjo sumažėti ne tik išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau ir dėl kitų aplinkybių, kurios, atitinkamai, galėjo lemti ir didesnį MB „Grantera“ pelną. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, taip pat vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, savo iniciatyva sumažino tiek UAB „ROVABO“ negautą grynąjį pelną, tiek ir MB „Grantera“ grynąjį pelną 20 procentų.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka teigdama, kad toks skaičiavimas neatitinka teisingo žalos atlyginimo principo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į po metų fiksuotą grynojo pelno sumažėjimą, nes pagal tokį apskaičiavimą ieškovė yra grąžinama ne į padėtį, buvusią iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. ne į 2012–2013 metų padėtį, o į padėtį, kuri buvo atsakovams jau atlikus neteisėtus veiksmus. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti ieškovės ir atsakovės pelną 20 procentų, nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
35. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. negavo 30 995,55 Eur pajamų, kurias skaičiavo darydama prielaidą, jog, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, tiek per 2014 metus, tiek per 2015 metus, būtų gavusi stabilias 23 387,81 Eur grynąsias pajamas, kurias uždirbo 2013 metais iki atsakovų nesąžiningų veiksmų atlikimo.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018 ir kt.).
37. Be to, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės akto duomenis, pažymi, kad UAB „ROVABO“ pardavimo pajamos per 2014 metus (tiriamasis laikotarpis pagal 2019 m. liepos 17 d. ekspertizės aktą nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.), lyginant su prieš tai buvusiu laikotarpiu iki atsakovų neteisėtų veiksmų, sumažėjo 165 406,76 Eur suma, o grynasis pelnas – 11 023,62 Eur. Tuo tarpu atsakovės MB „Grantera“ pardavimo pajamos per 2014 metus buvo 156 419,70 Eur, o gautas grynasis pelnas – 11 199,65 Eur (2019 m. liepos 17 d. ekspertizės akto tiriamoji dalis pirmuoju ir antruoju klausimais, 2018 m. rugpjūčio 1 d. ekspertizės aktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovės pardavimo pajamos sumažėjo suma, kuri yra labai artima atsakovės MB „Grantera“ gautoms pardavimo pajamoms per tą patį laikotarpį, o ieškovės negautas grynasis pelnas beveik sutampa su MB „Grantera“ gautu grynuoju pelnu (įvertinus ir tai, kad bendrovių pelningumo rodiklis yra labai panašus), pagrįsta laikyti, kad UAB „ROVABO“ negavo visų 11 023,62 Eur (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur) dydžio grynųjų pajamų per 2014 metus dėl atsakovės atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
39. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai padarė prielaidą, kad jos grynasis pelnas, sudarantis 23 387,81 Eur sumą, nuo kurio ieškovė ir skaičiuoja pelno sumažėjimą, galėjo išlikti ir kitais, 2015 metais (ginčo laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d.). Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovės grynasis pelnas buvo stabilus ir ieškovė būtų galėjusi pagrįstai tikėtis kiekvienais metais gauti grynojo pelno būtent po 23 387,81 Eur. Iš UAB „ROVABO“ 2011–2015 metais gautojo grynojo pelno iš prekių pardavimų Skandinavijos šalyse matyti (b. l. 149, t 1), kad UAB ,,ROVABO“ pardavimai Skandinavijos šalyse nebuvo stabilūs, iš vienų įmonių pardavimai didėjo, iš kitų – mažėjo. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovė su klientais „Chili Kjokkenutstyr AS“, „Servicio AS“, „Haugesund Storkjokken“ ir „Haugaland Storjokkensenter AS“ būtų sudariusi ilgalaikes prekių tiekimo sutartis, todėl ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti iš šių pirkėjų iš anksto numatytas sumas.
40. UAB „ROVABO“ pardavimo pajamos per 2015 metus (tiriamasis laikotarpis pagal ekspertizės aktą nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d.) sudarė 59 822,63 Eur, gautas grynasis pelnas šiuo laikotarpiu buvo 3 415,88 Eur. Tuo tarpu MB „Grantera“ pardavimo pajamos iš Skandinavijos klientų tuo pačiu laikotarpiu buvo 5 171,55 Eur, o grynasis pelnas sudarė 688,22 Eur. Teisėjų kolegija, palyginusi bendrovių šio laikotarpio ekonominius rodiklius, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė iš Skandinavijos klientų gavo 11 kartų daugiau pajamų nei atsakovė MB „Grantera“, sprendžia, kad pardavimo pajamų bei gauto grynojo pelno disproporcija rodo, jog ieškovės pardavimo pajamų sumažėjimą 2015 metais (atitinkamai, ir negautą grynąjį pelną) iš Skandinavijos klientų lėmė ne vien atsakovų neteisėti veiksmai, o ir kitos objektyvios bei subjektyvios priežastys.
41. Iš „Chili Kjokkenutstyr AS“ 2017 m. sausio 7 d. rašto matyti, kad bendradarbiavimas su UAB „ROVABO“ nutrūko, nes ji buvo nepajėgi užtikrinti aptarnavimo po pardavimo ir tiekti atsargines dalis, neatitiko standartų. „Haugesund Storkjokken AS“ 2017 m. vasario 1 d. rašte paaiškino, kad pasirinko MB „Grantera“ kaip naująjį partnerį, kadangi visi užsakyti produktai buvo pristatomi laiku, buvo labai patenkinti kokybe už pagrįstą kainą. Taigi matyti, kad Skandinavijos klientai rinkosi kitus tiekėjus dėl to, kad ieškojo labiau tinkančių kainų, kokybės, aptarnavimo sąlygų. Nepaisant to, kad atsakovai pasinaudojo šiomis žiniomis, žinojo Skandinavijos klientų poreikius, konkurentų rinkodarą ir pardavimų specifiką (ieškovės komercines paslaptis) būtent todėl ir galėjo jiems pasiūlyti tinkamas alternatyvas, tačiau tokie nesąžiningi konkurencijos veiksmai iš esmės lėmė tik akivaizdų ieškovės pajamų sumažėjimą pirmaisiais metais, t. y. ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.
42. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Skandinavijos klientų raštai, esantys byloje, turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra parengti ir pateikti į bylą atsakovų iniciatyva ir jau po to, kai atsakovai perviliojo šiuos klientus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė neteko dalies šių klientų pajamų, tačiau, kaip matyti iš 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės akto, minėti klientai ir toliau bendradarbiavo su ieškove, prekybinių ryšių nenutraukė. Taigi klientai ginčo laikotarpiu buvo ir ieškovės, ir atsakovės klientai. Duomenų, kad minėti klientai šiuo metu bendradarbiauja tik su atsakovais, byloje nėra. Priešingai, „Servicio AS“ ir „Haugaland Storjokkensenter AS“ savo raštuose nurodė, kad bendradarbiavo su MB „Grantera“ neilgai, galiausiai nutraukė prekybinius ryšius ir su ieškove, ir su atsakove, pasirinko kitas įmones. Be to, atsakovai pateikė raštus, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad pirkėjai pradėjo bendradarbiauti tik tiesiogiai pasiūlius atsakovui, taigi atsakovas savo iniciatyva pateikė iš esmės jam nepalankius įrodymus, patvirtinančius, kad būtent dėl aktyvių atsakovo veiksmų klientai rinkosi MB „Grantera“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Skandinavijos klientų raštų turinį ir jų pateikimo aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė jų suinteresuotumo duoti konkrečius atsakovams palankius paaiškinimus neįrodė, pateikti paaiškinimai atitinka kitus byloje esančius duomenis, todėl nėra pagrindo jais nesiremti ar abejoti jų patikimumu.
43. Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi ir sumažindamas tiek UAB „ROVABO“ negautą grynąjį pelną, tiek MB „Grantera“ gautas pajamas 20 procentų, tai padarė nepagrįstai. Nors teismas motyvuojamojoje dalyje citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kurioje pažymėta, kad ši teisės norma turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši teisės norma gali būti taikoma tik tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Tokių aplinkybių teismas nenurodė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija nagrinėjamoje civilinėje byloje.
44. Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga verslo praktika ir iškreipia konkurenciją rinkoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 29 punktą). Taigi draudimas nesąžiningai konkuruoti svarbus ne tik konkrečiam ūkio subjektui, tačiau ir visai rinkai, todėl žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas visų pirma laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kadangi tokiu būdu ne tik nukentėjęs asmuo galės efektyviai apginti savo teises, tačiau ir potencialūs pažeidėjai bus pakankamai atgrasomi nedaryti nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
45. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas UAB „ROVABO“ negautą grynąjį pelną (skaičiuodamas už antruosius metus sumažėjusi grynąjį pelną, atsižvelgė į jau po metų fiksuotą sumažėjimą), įvertino visas anksčiau nurodytas aplinkybes, inter alia (taip pat) ir tai, kad ieškovės grynasis pelnas mažėjo ne tik išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Taigi UAB „ROVABO“ negautą grynąjį pelną sumažinus dar kartą iš esmės remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, buvo pažeistas žalos atlyginimo kompensacinis tikslas.
46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybės, lėmusios UAB „ROVABO“ negauto grynojo pelno sumažėjimą, atitinkamai galėjo lemti ir didesnį MB „Grantera“ pelną, todėl ir MB „Grantera“ grynąjį pelną sumažino 20 procentų suma. Taigi teismas tokiu būdu netiesiogiai nusprendė, kad dalis MB „Grantera“ gauto pelno buvo uždirbta išimtinai pačios atsakovės pastangomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės doktrinoje yra išskiriamas restitucinių nuostolių (angl. restitutionary damages) institutas. Restitucinių nuostolių priteisimo tikslas – į pirminę padėtį grąžinti pažeidėją, iš jo nukentėjusiam asmeniui priteisiant tai, ką jis gavo iš neteisėtų veiksmų (žr., pavyzdžiui, Kontrimas, V. Iš neteisėto pasinaudojimo komercine paslaptimi gautos naudos priteisimo nukentėjusiam asmeniui problemos. Teisė, 2017, p. 126). Iš esmės tokio žalos atlyginimo principo laikosi ir kasacinis teismas, kuris išaiškino, kad tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 99–100 punktai). Pažeidėjo gautos naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjui neturi būti paliekama iš pažeidimo gauta nauda, t. y. pažeidėjas neturi praturtėti iš neteisėtų veiksmų. Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, kad restitucinių nuostolių priteisimo kontekste tam tikrais išskirtiniais atvejais pažeidėjui gali būti paliekama dalis iš pažeidimo gautos naudos, kuri buvo nulemta paties pažeidėjo savybių ir pastangų, pavyzdžiui, pažeidėjui efektyviau valdant įmonę, turint mažesnes sąnaudas, dėl atliktų investicijų ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent pažeidėjas turėtų įrodyti aplinkybes, kad gavo konkretų (didesnį) pelną dėl savo specialių pastangų, tačiau tokie argumentai nebuvo nurodyti atsakovų procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dalis atsakovės pelno gauta jos investicijų ar ypatingų pastangų dėka, taigi teismas nepagrįstai sumažino MB „Grantera“ grynąjį pelną 20 procentų suma.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas UAB „ROVABO“ negautą grynąjį pelną pagrįstai atsižvelgė į prieš metus buvusį grynojo pelno sumažėjimą, tačiau nepagrįstai šią sumą ir MB „Grantera“ gautą grynąjį pelną sumažino 20 procentų dydžiu. Taigi konstatuotina, kad UAB „ROVABO“ negautas grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. yra 18 631,36 Eur (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur) + (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur – 3 415,88 Eur). Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad MB „Grantera“ grynasis pelnas minėtu laikotarpiu sudarė 16 371,20 Eur. Kadangi žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu, taigi UAB „ROVABO“ žala, kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautos pajamos, yra 16 371,20 Eur, o UAB „ROVABO“ negautos pajamos, kurių nepadengia MB „Grantera“ nepagrįstas praturtėjimas, sudaro 2 260,16 Eur (18 631,36 Eur – 16 371,20 Eur). Kadangi MB „Grantera“ nepagrįstai gavo pajamų bendrais atsakovų veiksmais ir nėra galimybės nustatyti kiekvieno iš jų konkrečios dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši suma priteistina iš atsakovų solidariai.
Dėl atsakovo priešieškinio
48. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo atmesti atsakovo G. A. priešieškinį, kuriame atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu nekonkuravimo susitarimą, įtvirtintą 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties Nr. 4 6 punkte. Ieškovės teigimu, ieškinys buvo pareikštas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o ne pagal darbo sutarties 6 punktą dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, taigi susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimas (ar negaliojimas) neturėjo jokios teisinės reikšmės šioje byloje, tik padidino bylinėjimosi išlaidas.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais buvo tenkintas atsakovo priešieškinis, tik nurodo, kad priešieškinio tenkinimas buvo netikslingas. Pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškinys, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla, buvo grindžiamas būtent darbo sutarties 6 punkte numatytu nekonkuravimo susitarimu, ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus kildino būtent iš šio darbo sutarties punkto pažeidimo. Kadangi teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus išnagrinėjo pagrįstai.
50. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-422/2013, kadangi šioje byloje nėra konstatuota, kad netikslinga spręsti nekonkuravimo susitarimo (ne)galiojimo klausimą, kai žala kyla ir įstatyme nustatytais pagrindais. Priešingai, nekonkuravimo susitarimo (ne)galiojimo klausimas civilinėje byloje buvo išspręstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
51. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą dėl atsakovo G. A. neteisėtų veiksmų – vykdytos nesąžiningos konkurencijos, ir todėl būtent atsakovas G. A. turėtų atsakyti už trečiojo asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kuriuose nurodyta, kad trečiasis asmuo į nagrinėjamą civilinę bylą buvo įtrauktas būtent ieškovės iniciatyva, taigi ir pačios ieškovės rizika. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad jai nepavyko įrodyti aplinkybių, jog trečiasis asmuo nesąžiningai konkuruoja pasinaudodamas atsakovo G. A. atskleista ieškovės konfidencialia informacija apie Skandinavijos klientus, taigi nebuvo pagrindo patraukti trečiąjį asmenį atsakovu. Teisėjų kolegija pritaria vertinimui, kad paaiškėjus, jog trečiojo asmens dalyvavimas faktiškai nesudaro procesinės reikšmės, ieškovė turėjo prašyti pašalinti trečiąjį asmenį iš nagrinėjamos civilinės bylos, jeigu norėjo išvengti didesnių bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 5 dalis), tačiau to savo rizika nedarė.
52. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai pažymėjo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Nors trečiasis asmuo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylą prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau pirmosios instancijos teismas iš procesinių dokumentų turinio pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovo poziciją. Todėl, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai, nustatęs šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, dėl kurių nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo nėra, aptaręs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir, jas įvertinęs, nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai priteisė žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą iš atsakovų. Visgi pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės negautų pajamų ir atsakovės nepagrįstai gautų pajamų dydį 20 procentų suma, nukrypo nuo visiško nuostolių atlyginimo ir teisingo žalos kompensavimo principų, todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.
54. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik labai nedidele apimtimi, taip pat atsižvelgusi į tai, kad bylinėjimosi išlaidų sumažinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme lėmė ir kitos teismo nustatytos ir įvertintos priežastys (ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus beveik 80,40 procento, taip pat atsisakė neturtinio reikalavimo), o ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nusprendžia bylinėjimosi išlaidų neperskirstyti.
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
56. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė neturtinį reikalavimą dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinį reikalavimą dėl nepatenkintos ieškinio dalies, kuri sudaro 16 090,47 Eur. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nusprendė ieškovei papildomai priteisti 3 726,28 Eur (papildomai 3 274,25 Eur žalos kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų ir 452,03 Eur žalos kaip UAB „ROVABO“ negauto pelno solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“), taigi tenkino 23 procentus turtinio reikalavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrai yra patenkina 12 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. patenkinta vieno reikalavimo (50 procentų) dalis (50 * 0,23).
57. Ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 437 Eur dydžio žyminį mokestį, taigi jai pagal patenkintų reikalavimų dalį priteistina 87,12 Eur (726 Eur * 0,12) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir 52,44 Eur (437 Eur * 0,12) žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsakovams tokia tvarka: iš atsakovo G. A. priteistina 5,12 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 3,44 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės MB „Grantera“ – 82 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 49 Eur žyminio mokesčio.
58. Atsakovai nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur išlaidų, o trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti 586,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams ir trečiajam asmeniui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Taigi atsakovui G. A. priteistina iš ieškovės 1 341,65 Eur (1 524,60 Eur * 0,88) , o trečiajam asmeniui iš ieškovės – 516,43 Eur (586,85 Eur * 0,88).
59. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos tiek ieškovei, tiek atsakovams, siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, tikslinga atlikti priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovui G. A. priteisiant iš ieškovės UAB „ROVABO“ 1 333,09 Eur (1 341,65 Eur – 5,12 Eur – 3,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ROVABO“ žalos, kaip nepagrįstai gautų pajamų, iš mažosios bendrijos „Grantera“, ir žalos, kaip negautų pajamų, solidariai iš atsakovų G. A. ir mažosios bendrijos „Grantera“, pakeisti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ROVABO“ (juridinio asmens kodas 121308027), 16 371,20 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 euro centų) žalos, kaip mažosios bendrijos „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės mažosios bendrijos „Grantera“ (juridinio asmens kodas 303162067).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ROVABO“ (juridinio asmens kodas 121308027) 2 260,16 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų 16 euro centų) negautų pajamų solidariai iš atsakovų G. A. (asmens kodas 38501120898) ir mažosios bendrijos „Grantera“ (juridinio asmens kodas 303162067).
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ROVABO“ (juridinio asmens kodas 121308027) 131 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės mažosios bendrijos „Grantera“ (juridinio asmens kodas 303162067).
Priteisti atsakovui G. A. (asmens kodas 38501120898) 1 333,09 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus 9 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROVABO“ (juridinio asmens kodas 121308027).
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Dayton“ (juridinio asmens kodas 122598028) 516,43 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROVABO“ (juridinio asmens kodas 121308027).
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis