Civilinė byla Nr. e2A-2236-936/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23965-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;  3.1.7.6.;  3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Transilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. Jurkus ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transilas“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S. Jurkus ir partneriai“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 31 628 Eur skolą, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 800 Eur užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimo 1 punkto patikslinimo nurodė, kad šalys 2022 m. balandžio 6 d. sudarė saulėgrąžų aliejaus pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo DDP Incoterms 2020 taisyklėse numatytomis sąlygomis pristatyti iš Turkijos sunkvežimį saulėgrąžų aliejaus ,,Selin“, o ieškovė įsipareigojo už prekes sumokėti avansu. Ieškovė nurodo, kad į atsakovės nurodytą banko sąskaitą pervedė 9 750 Eur ir 38 678 Eur sumas. Atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pristatyti prekes, todėl 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė išsiuntė raginimą atsakovei grąžinti sumokėtus pinigus, o 2022 m. gegužės 26 d. pateikė skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo sukčiavimo. 2022 m. birželio 9 d nutarimu ikiteisminį turimą atsisakyta pradėti nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Kadangi sutartyje buvo numatyta arbitražinė išlyga, kurioje buvo numatyta neegzistuojanti nuolatinė arbitražo institucija, 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pasiūlymą, kuriame nustatė terminą atsakovei iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš naujo suderinti arbitražinį teismą ir kilusį ginčą spręsti komercinio arbitražo teisme. 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu laišku gautas atsakovės pasiūlymas pasirašyti susitarimą ,,Dėl pagal 2022-04-06 sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties Nr. 06/04/2022/-1 sumokėtų pinigų grąžinimo“, kuriame nurodoma, kad šalys susitarė dėl 56 628 Eur pagal 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties sumokėtų pinigų grąžinimo tvarkos kas mėnesį mokamomis sumomis iki 2022 m. lapkričio 30 d. Atsakovė pasirašytame 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarime numatytų grąžinimo terminų nesilaikė, pradinio ieškinio pateikimo metu 2022 m. gruodžio 1 d. buvo likusi nesumokėta 38 628 Eur suma, 2022 m. gruodžio 21 d. buvo likusi 31 628 Eur suma.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimų dalimi priteisti išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, bei 8 procentus procesinių palūkanų nesutinka. Nurodo, kad pagal sutartį ieškovė sumokėjo 56 628 Eur, atsakovė pareigą grąžinti ieškovės sumokėtą sumą pripažįsta. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė susitarimą dėl 56 628 Eur grąžinimo tvarkos. Atsiliepimo pateikimo dieną atsakovė yra grąžinusi 25 000 Eur sumą, liko nesumokėta 31 6289 Eur suma. Atsakovė niekada neginčijo prievolės grąžinti pagal sutartį sumokėtą sumą, todėl turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 434 straipsnio 4 dalies nuostatos ir nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

3.       Ieškovė dublike palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovė nuo pat sandorio pradžios teikė ieškovei melagingą informaciją apie sandorio vykdymo eigą. Toks elgesys preziumuoja atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė nebendradarbiavo siekiant parinkti arbitražo teismą, į ieškovės siunčiamus raštus neatsakė. Be to, atsakovė nevykdė 2022  m. rugpjūčio 30 d. susitarimo. Aplinkybė, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl 31 628 Eur sumos, nereiškia kad atsakovė nebūtų ginčijusi supaprastinto proceso tvarka pareikšto reikalavimo.

4.       Atsakovė triplike palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad atsakovės kreipimasis į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu buvo nepagrįstas. Ieškovei kreipiantis į teismą buvo žinoma, kad atsakovė skolą pripažįsta, neginčija, įsipareigojo sumokėti. Šalių vadovai telefonu nuolat bendravo, todėl ieškovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė skolos neginčija, ieškovė galėjo pasirinkti kitą teisių gynimo būdą ir patirti mažesnes išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės UAB „S. Jurkus ir partneriai“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 31 628 Eur skolą, 600 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32 228 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 691,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat iš atsakovės valstybei priteisė 13,28 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 6 d. šalys sudarė saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutartį. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas iš anksto sumoka 20 proc. sunkvežimio su saulėgrąžomis kainos, likusi 80 proc. suma sumokama baigus krauti šį sunkvežimį su prekėmis. 2022 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 668965 ieškovė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą pervedė 9 750 Eur. 2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 669046 ieškovė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą pervedė 46 878 Eur, t. y. iš viso atsakovei pervesta 56 628 Eur suma. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė išsiuntė prašymą atsakovei grąžinti sumokėtus pinigus. 2022 m. gegužės 26 d. ieškovė, atstovaujama advokato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė skundą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo). 2022 m. birželio 9 d. ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu ieškovė pasiūlė atsakovei iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. apsikeičiant raštais, siunčiamais elektroniniu paštu, pasirinkti šalių nesutarimų ir ginčų sprendimui Vilniaus komercinio arbitražo teismą. 2022 m. rugpjūčio 29 d. šalys sudarė susitarimą ,,Dėl pagal 2022-04-06 sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties Nr. 06/04/2022/-1 sumokėtų pinigų grąžinimo“ (74 e. b. l.), kuriame šalys susitarė dėl 56 628 Eur pagal 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties sumokėtų pinigų grąžinimo tvarkos: atsakovė įsipareigojo susitarimo pasirašymo dieną sumokėti 5 000 Eur; o likusią 51 628 Eur sumą grąžinti iki 2022 m. lapkričio 30 d. mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 17 209,33 Eur. 2022 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu atsakovė ieškovei pervedė 5 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimu – 5 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimu – 3 000 Eur, 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo pavedimu – 5 000 Eur, 2022 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimu – 7 000 Eur, iš viso 25 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei yra negrąžinusi 31 628 Eur sumos. 2022 m. spalio 7 d. raštu ieškovė pakartotinai pasiūlė atsakovei pasirinkti arbitražo teismą bei priminė dėl tinkamai nevykdomo susitarimo.

5.2.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savo prievolę įvykdė, t. y. atsakovei pervedė visą sutartą 56 628 Eur sumą, tačiau atsakovė nesuteikė ieškovei sutartų paslaugų, t. y. nepristatė sutartyje numatytų prekių. 2022 m. rugpjūčio 29 d. šalys pasirašydamos susitarimą pakeitė tarpusavio prievoles, t. y. atsakovė įsipareigojo grąžinti jai sumokėtas sumas ir šį susitarimą iš dalies vykdė. Remiantis 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei likusią ieškovės sumokėtą 31 628 Eur sumos dalį (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėta, kad šalys sudarytos sutarties nenutraukė, neprašė pripažinti negaliojančia, todėl šiuo atveju restitucija reguliuojančios teisės normos netaikytinos.

5.3.                      Ieškovė nurodo patyrusi 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už skundo policijai dėl galimo sukčiavimo paruošimo, taip pat patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už sutarties analizę ir advokato teisinę pagalbą rengiant raštą atsakovei dėl arbitražo teismo pasirinkimo, 300 Eur už teisinę pagalbą rengiant 2022 m. spalio 4 d. rašto parengimą, derybas su atsakovės vadovu. Teismo vertinimu, šios išlaidos, nors ieškovė jas ir nurodo kaip bylinėjimosi išlaidas, kvalifikuotinos kaip skolos išsiieškojimo išlaidos CK 6.249 straipsnio prasme, todėl turi būti įrodytas ne tik šių išlaidų realumas, bet ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį numatyta 40 Eur išieškojimo išlaidų suma yra neįrodinėtina, t. y. pagal įstatymą preziumuojama, kad ši 40 Eur suma yra protinga ir racionali. Tuo atveju, jei šalis dėl netinkamo kontrahento prievolių vykdymo patiria kitų išlaidų, šios išlaidos turi būti įrodytos ir priteisiamas skirtumas tarp faktiškai patirtų ir būtinų išlaidų bei 40 Eur preziumuojamų išlaidų. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaidos už skundo policijai parengimą nesusijusios priežastiniu ryšiu, buvo visiškai nebūtinos, todėl negali būti priteisiamos. Kita ieškovės patirta iki kreipimosi į teismą teisinės pagalbos išlaidų dalis, t. y. 600 Eur, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra susijusi su ieškovės pastangomis ne teismo tvarka atgauti jos sumokėtas pinigines lėšas ir turi būti priteistos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės faktiškai patirtos pagrįstos ir būtinos išlaidos sudaro 600 Eur, t. y. yra didesnės nei pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį preziumuojama 40 Eur dydžio suma, jau aptarta 600 Eur faktiškai aptartų išlaidų suma apima preziumuojamą 40 Eur išieškojimo išlaidų sumą. Ieškovei įrodžius faktiškai patirtas 600 Eur skolos išieškojimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą ir sąsajumą, šios išlaidos priteistos iš atsakovės, o ieškinio reikalavimų dalis dėl 40 Eur preziumuojamos išieškojimo išlaidų sumos atmestas.

5.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovės priteisė 8 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos 32 228 Eur (31 628 Eur + 600 Eur) už kiekvieną praleistą dieną nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

5.5.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis teismų praktika, taikant CPK 434 straipsnio 4 dalį, būtent šia normai besiremiančiai šaliai (t. y. atsakovei) tenka pareiga įrodyti visas CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės poziciją, nepateikė. Išanalizavus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių elgesį iki ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė turėjo numanyti, kad atsakovė reikalavimų neginčys. Pažymėjo, kad vien susitarimo, kuriuo atsakovė pripažino pareigą grąžinti ieškovei 56 628 Eur sumą pasirašymas savaime nereiškia, ieškovės reikalavimai nebūtų ginčijami. Nepaisant to, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei susitarime nurodytą sumą, tačiau pati atsakovė susitarimo nesilaikė (t. y. nesilaikė nei susitarime numatytų terminų, nei aptartų sumų), taip pat nereagavo į ieškovės 2022 m. spalio 7 d. raštą. Atsakovei nereaguojant į ieškovės 2022 m. spalio 7 d. raštą, taip pat atsakovei nevykdant 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad tarp šalių gali kilti ginčas. Pažymėta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė po suėjusio 2022 m. rugpjūčio 29 d. termino. Pažymėta ir tai, kad nepaisant atsakovės deklaruojamo neprieštaravimo ieškinio reikalavimams, pačios atsakovės ketinimai atsiskaityti su ieškove (t. y. grąžinti ieškovei šios sumokėtas sumas) gali kelti ieškovei abejonių dėl ketinimų sąžiningumo. Bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau geranoriškai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį net dalies sumos negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį atmestas.

5.6.                      Už pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 712 Eur žyminio mokesčio, taip pat 53 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) dalis, sumokėta už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nelaikytina būtina ir pagrįsta, neatlygintina.

5.7.                      Teismas nurodė, kad nors pati byla ir nėra sudėtinga, tačiau, įvertinęs ieškovės atstovo atliktų teisinės pagalbos veiksmų šioje byloje apimtį ir pobūdį, darė išvadą, kad šios išlaidos iš esmės buvo pagrįstos ir būtinos. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio, dubliko parengimą, ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose nesiekia net rekomenduojamos atstovavimo išlaidų už nurodytų veiksmų atlikimą vidurkio. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 99,26 procentais, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 691,93 Eur (2712 Eur x 99,26 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB „Transilas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „S. Jurkus ir partneriai“ iš atsakovės UAB „Transilas“ priteisė 600 Eur išlaidų už skolos išieškojimą ne teismo tvarka ir 2 691,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir ieškinio reikalavimo dėl 600 Eur išlaidų už skolos išieškojimą ne teismo tvarka ir 2 691,93 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovui turi būti atlygintos kitos išlaidos už skolos išieškojimą ne teismo tvarka, o būtent 300 Eur už sutarties analizę ir advokato teisinę pagalbą, rengiant raštą atsakovei dėl arbitražo teismo pasirinkimo bei 300 Eur už 2022 m. spalio 4 d. rašto parengimą ir derybas su atsakovės vadovu. Tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytos sutarties analizė ir pasiūlymas ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme negali būti vertinami kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Atsakovė turėjo teisę, o ne pareigą sutikti su ieškovės pasiūlymu ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme arba ne. Ieškovė turėjo teisę siūlytį atsakovei ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme arba kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė skolą pripažįsta, neginčija ir įsipareigojo ją sumokėti. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės ginčo dėl 56 628 Eur sumokėto avanso grąžinimo niekada nebuvo. 2022 m. spalio 7 d. rašto parengimas buvo nereikalingas, nes tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas susitarimas dėl 56 628,00 Eur grąžinimo tvarkos. Pažymėta, kad ieškovės atstovas nevedė jokių derybų su atsakovės vadovu dėl sumokėto avanso grąžinimo ne teismo tvarka.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 434 straipsnio 4 dalies teisės normos, nes nusprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą iš atsakovės elgesio manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės poziciją, nepateikė. Be 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo dėl 56 628 Eur sumokėto avanso grąžinimo tvarkos atsakovė pateikė teismui penkis bankinius mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad atsakovė vykdė pasirašytą susitarimą. Atsakovė pripažįsta, kad nebuvo sumokėta visą sumą pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovei manyti, kad atsakovė ginčys grąžintino ieškovės sumokėto avanso sumą. Aplinkybė, kad atsakovė netinkamai vykdė susitarimą, sudarė pagrindą ieškovei kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir ieškovė turėjo teisę bei pagrindą kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, tačiau ieškovė pasirinko kitą savo reikalavimo patenkinimo būdą, tokiu būdu ženkliai padidino bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovė reikalavimo pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne pagal CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarką, grindė prielaidomis ir visiškai neatsižvelgė į tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytą susitarimą, atsakovės vykdomus mokėjimus ir į tai, kad atsakovė niekada nei raštu, nei žodžiu nepareiškė nesutikimo dėl 56 628 Eur avanso grąžinimo ieškovei. Kadangi atsakovė niekada neginčijo 56 628 Eur avanso grąžinimo ir ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 434 straipsnio 4 dalies teisės normos ir nepagrįstai priteisė ieškovei 600 Eur išlaidų už skolos išieškojimą ne teismo tvarka ir 2 691,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Ieškovė UAB „S. Jurkus ir partneriai“ pateiktame atsiliepime į atsakovės UAB „Transilas“ apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovė nurodė, kad šalių susirašinėjimo turinys neginčijamai patvirtina, kad atsakovė faktiškai nuo pat sandorio pradžios buvo nesąžininga ir ieškovei teikė melagingą informaciją apie sutarties vykdymą ir aliejaus pristatymo eigą. Ieškovė supratusi atsakovės nesąžiningumą 2022 m. gegužės 20 atsakovei išsiuntė prašymą dėl pinigų grąžinimo bei įspėjo, kad imsis teisnių priemonių dėl pinigų susigrąžinimo. Atsakovė į prašymą nesureagavo, jai sumokėtų už nepristatytą aliejų pinigų negrąžino. Atsakovei 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. spalio 7 d. buvo išsiųsti raštai dėl skolos grąžinimo ir arbitražinio susitarimo, kuriais pasiūlyta iškilusias sutarties vykdymo problemas spręsti komerciniame arbitraže, kaip numatyta sutartyje. Atsakovė į šiuos raštus nesureagavo, nepritarė veikiančio komercinio arbitražo teismo pasirinkimui, taip vilkindama ir trukdydama spręsti sutarties vykdymo problemas bei nesąžiningai vykdė savo prievolę pagal sutartį. Aptartas apeliantės elgesys ieškovei davė realų pagrindą manyti, kad atsakovė nenori grąžinti jai sumokėtų pinigų už aliejų. Apeliantei buvo daug kartų skambinta telefonu, rašyti raštai su prašymu grąžinti skolą, prašoma sutarties vykdymo problemas spręsti pasirinktame, veikiančiame komercinio arbitražo teisme, tačiau atsakovė į juos tinkamai nesureagavo ir iki šiol yra grąžinęs tik mažąją dalį skolos.

8.2.                      Nors ir apeliantė šioje byloje prašė taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, teismui nepateikė. Vien deklaratyvus apeliantės pareiškimas, kad ji neginčija ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į ankstesnį apeliantės nesąžiningą elgesį, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės sąžiningumą. Nors ir toliau apeliantė deklaruoja, kad pripažįsta ieškinio reikalavimus, tačiau skolos grąžinimo bent dalimis nėra pradėjusi ir po 2023 m. liepos 5 d. teismo priimto sprendimo, kurio dalies dėl skolos priteisimo neginčija. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė teismui pateiktame atsiliepime pripažino ieškinį, savaime nereiškia, kad atsakovė būtų pripažinusi reikalavimą ir nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka.

8.3.                      Atkreiptas teismo dėmesys, kad šalių susitarimu šis ginčas iš viso turėjo būti nagrinėjimas komercinio arbitražo teisme, o ne valstybiniame teisme. Taigi pati apeliantė savo elgesiu sudarė sąlygas ieškinio nagrinėjimui ginčo teisenos tvarka.

8.4.                      Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pristatyti aliejų neįvykdė visiškai, teikė melagingą informaciją apie pristatymo eigą, buvo nesąžininga, nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, į ieškovės raginimus grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, pasirinkti veikiantį komercinio arbitražo teismą ginčui spręsti ir jam išreikštas pretenzijas nereagavo, gera valia sumokėtų už prekę pinigų negrąžino iki šiol, todėl ieškovė mano, kad pagrįstai pasirinko ginčo teiseną skolai ir su ja susijusiems reikalavimams išspręsti su atsakove. Todėl CPK 434 straipsnio 4 dalies pagrindu negali būti mažinamos ieškovės patirtos ir teismo priteistos ikiteisminio skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalies, kuria priteista iš atsakovės ieškovei 600,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

12.       Apeliantė teigia, kad tarp ieškovės ir jos pasirašytos sutarties analizė ir pasiūlymas ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme negali būti vertinami kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos; atsakovė turėjo teisę, o ne pareigą sutikti su ieškovės pasiūlymu ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme arba ne; ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė skolą pripažįsta, neginčija ir įsipareigojo ją sumokėti; 2022 m. spalio 4 d. rašto parengimas buvo nereikalingas.

13.       CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas.

14.       Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

15.       Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės atstovas advokatas Vaclovas Akavickis parengė raštą dėl arbitražo teismo pasirikinimo atsakovei UAB „Transilas“, kuriame nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo, aliejaus iš Turkijos ieškovei nepristatė, bei atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos sutarties 7.1 ir 7.2 punktus, tai, kad sutartyje nurodytas neegzistuojantis arbitražo teismas – Vilniaus pramonės prekybos rūmų arbitražo teismas, ir kad susitarta ginčus spręsti arbitražo teisme, pasiūlė pasirinkti Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Raštas išsiųstas atsakovei 2022 m. rugpjūčio 18 d. Po šio rašto parengimo advokatas ieškovei 2022 m. rugpjūčio 19 d. išrašė sąskaitą už teisinę pagalbą, pagal kurią ieškovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo 300 Eur už paslaugas: teisinę pagalbą; 2022 m. balandžio 6 d. sutarties dėl aliejaus pirkimo ir teismų praktikos dėl komercinio arbitražo analizę; rašto dėl komercinio arbitražo teismo pasirinkimo paruošimą. Taip pat 2022 m. spalio 7 d. ieškovės atstovas parengė raštą dėl papildomo susitarimo vykdymo pažeidimo, kuriuo pareikalauta nedelsiant likviduoti sutartinių mokėjimų įsiskolinimą, taip pat nurodyta, kad atsakovė neatsakė į raštą dėl komercinio arbitražo pasirinkimo, bei pakartotinai prašė informuoti apie sutikimą ar nesutikimą ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Po šio rašto parengimo advokatas ieškovei 2022 m. spalio 10 d. išrašė sąskaitą už teisinę pagalbą, pagal kurią ieškovė 2022 m. spalio 12 d. sumokėjo 300 Eur už paslaugas: teisinę pagalbą; 2022 m. spalio 7 d. parengimą ir išsiuntimą UAB „Transilas“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal 2022 m. balandžio 6 d. sutartį bei 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarties priedą; derybas dėl skolos padengimo su UAB „Transilas“ direktoriumi.

16.       Pirmiausia, vertinant ieškovės 2022 m. rugpjūčio 23 d. ikiteismines išlaidas, pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitą už teisinę pagalbą, pažymėtina, kad ieškovė dar 2022 m. gegužės 20 d. pareikalavo atsakovės UAB „Transilas“ iki 2022 m. gegužės 25 d. grąžinti sumokėtus 56 628,00 Eur, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų atsakiusi į šį reikalavimą, taip pat iki šio termino negrąžino sumokėtų pinigų. Antra, 2022 m. balandžio 6 d. tarp UAB ,,S. Jurkus ir partneriai“ ir UAB ,,Transilas“ pasirašytos sutarties 7.1 punktas numato, kad kilus be kokiems nesutarimams dėl bet kurio šios sutarties aspekto, šalys susitaria perduoti klausimą spręsti arbitražui. Šios sutarties 7.2 punktas nustato, kad visus ginčus ar nesutarimus, kurie gali kilti dėl šios sutarties ar su ja susijusius, spręs Vilniaus pramonės prekybos rūmų arbitražo teismas, visapusiškai laikydamasis teismo taisyklių ir tvarkos. Šios šalių sudarytos sutarties nuostatos pagrindžia būtinybę tiek dėl ieškovės teisinių konsultacijų, tiek dėl rašto parengimo susijusio su arbitražo teismo pasirinkimu, atsižvelgiant į tai, kad iki šios datos nebuvo grąžinti pinigai ar bent dalis jų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 300 Eur, patirtos 2022 m. rugpjūčio 23 d., yra pagrįstos, būtinos ir protingos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės ieškovei.

17.       Vertinant ieškovės 2022 m. spalio 12 d. ikiteismines išlaidas pagal 2022 m. spalio 10 d. sąskaitą už teisinę pagalbą, pažymėtina, kad nors atsakovė su ieškove 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarė susitarimą dėl pagal 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties Nr. 06/04/2022/1 sumokėtų pinigų grąžinimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti ieškovei 5000 Eur, ir likusią sumą 51 628 Eur lygiomis dalimis iki 2022 m. lapkričio 30 d., mokant kas mėnesį po 17 209,33 Eur, tačiau atsakovė šio savo įsipareigojimo tinkamai nevykdė, todėl buvo surašytas 2022 m. spalio 7 d. raštas dėl papildomo susitarimo vykdymo pažeidimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šis raštas nebuvo būtinas. Apeliantė nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė neginčija įsiskolinimo, tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė laiku nemokėjo, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad tokio rašto parengimas nebuvo reikalingas, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė neatsakė dėl arbitražo pasirinkimo, dėl ko šalys buvo sutarusios 2022 m. balandžio 6 d. sutartimi. Šios aplinkybės rodo, kad 2022 m. spalio 12 d. ikiteisminio išieškojimo išlaidos, t. y. 300 Eur, buvo nulemtos būtent atsakovės veiksmų, t. y. nepateikiant atsakymo dėl arbitražo pasirikimo bei netinkamai vykdant papildomą susitarimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 300 Eur, patirtos 2022 m. spalio 12 d., yra pagrįstos, būtinos ir protingos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės ieškovei.

Dėl CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo

18.       CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „S. Jurkus ir partneriai“ nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o pareiškė teisme ieškinį atsakovei UAB „Transilas“. Ieškovė buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nebuvo patenkintas.

20.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakovas, siekdamas pasinaudoti CPK 434 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybe mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, privalo pagrįsti ir įrodyti, jog egzistuoja visos CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-488-330/2020). Šiuo atveju vertintini tie byloje esantys įrodymai, kurie gali patvirtinti, ar kreipimosi į teismą metu ieškovas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, jog atsakovė neginčys ieškovo reiškiamų reikalavimų pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-488-330/2020).

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, taip pat bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ieškovė galėjo tikėtis, kad atsakovė neginčys pateiktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus apeliantės argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

22.       Pirmiausia pažymėtina, kad nors šalys 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarė susitarimą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo, t. y. atsakovė neginčijo skolos fakto ir dydžio, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė būtų pripažinusi reikalavimą ir nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, t. y. nebūtų reiškusi prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo. Byloje esantis susitarimas patvirtina atsakovės skolos realumą, galiojimą, bet nėra pagrindas prognozuoti atsakovės elgesio dėl jos apmokėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė ne kartą buvo raginama grąžinti pinigus, t. y. 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. spalio 7 d., tačiau atsakovė tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė būtų atsakiusi bent į vieną iš raštų, kuriame būtų tvirtinama, kad skolos apeliantė neginčija. Nors po 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimo šalys sudarė 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą, tačiau šio susitarimo apeliantė tinkamai nesilaikė, laiku negrąžino pinigų, o paraginus vykdyti tinkamai įsipareigojimus, jų neįvykdė laiku ir į raštą neatsakė. Tokios aplinkybės ieškovei galėjo sudaryti pagrindą manyti, kad atsakovė reikalavimus ginčys. Tokią išvadą patvirtinta ir tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu ginčija skolos išieškojimo išlaidas, taip pat pirmosios instancijos teisme nesutiko ir su 8 proc. procesinėmis palūkanomis, kas rodo, kad atsakovė nesutinka su dalimi pareikštų reikalavimų. Be to, ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovė teikė klaidingą informaciją sutartinių santykių metu, t. y. pateiktame susirašinėjime matyti, kad atsakovės atstovas tvirtino, kad krovinys jau Vengrijoje (2022 m. balandžio 20 d.), tačiau atsakovė ieškovei 2022 m. gegužės 2 d. rašte nurodė, kad krovinys bus pristatytas tik gegužės 11 d., kadangi reikia gauti atitinkamus dokumentus Turkijoje, o atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prekės (aliejus) nebuvo išvežtos iš Turkijos. Klaidingos informacijos pateikimas taip pat galėjo ieškovei sudaryti įspūdį, kad atsakovė reikalavimus ginčys, ar abejoti atsakovės sąžiningumu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovė, nors ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei dalies skolos negrąžino.

23.       Byloje taip pat matyti, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kas iš dalies būtų sumažinę bylinėjimosi išlaidas. Tokios aplinkybės parodo, kad ieškovė nesiekė nepagrįstai padidinti bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, jų atitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, detaliau dėl jų nepasisako, kadangi apeliantė jokių argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų nepateikė.

24.       Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nenustatė, jog prieš kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė nereikš prieštaravimų kreditoriaus pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo. Vadinasi, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų.

Dėl bylos baigties

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

28.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovės UAB „S. Jurkus ir partneriai“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1000,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Transilas“, juridinio asmens kodas 304928184, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S. Jurkus ir partneriai“, juridinio asmens kodas 180210385, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Urmila Valiukienė