Administracinė byla Nr. A-406-602/2015

Teisminio proceso 3-62-3-00519-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos 10.10; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. D., Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gegužės 24 d. skundu (b. l. 4-7), kurį patikslino 2013 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 83-88), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) priteisti 4 635,19 Lt turtinės žalos ir 4 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), priteisti 465,30 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM, 900 Lt išlaidų už skundo surašymą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 100 Lt išlaidų už skundo surašymą bei iš abiejų atstovų priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad viešojo administravimo subjektų – Kauno TM ir Muitinės departamento – neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Dėl Kauno TM padarytos turtinės žalos paaiškino, kad žala jam buvo padaryta Kauno TM pareigūnui priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl papildomos sankcijos – automobilio konfiskavimo. Kauno TM, 2010 m. lapkričio 25 d. priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byloje Nr. 1063/2010, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 3 dalį jam skyrė 600,00 Lt baudą su vežtų cigarečių konfiskavimu, neteisėtai ir nepagrįstai nutarė konfiskuoti ir jo automobilį. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi konstatavo, kad automobilio konfiskacija nėra proporcinga pažeidimui ir pakeitė nutarimą, panaikindamas automobilio konfiskaciją. Pareiškėjas, motyvuodamas transporto priemonės būtinumu tenkinant šeimos poreikius ir dėl jo konfiskavimo patiriamais nuostoliais, 2011 m. kovo 23 d. pateikė Kauno TM prašymą grąžinti automobilį arba perduoti jam jį saugoti, tačiau Kauno TM tokį prašymą atmetė, nurodydama, kad dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno TM apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d. nutartimi jį atmetė, konstatuodamas, kad muitinės pareigūnas, skirdamas papildomą sankciją, nesivadovavo ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostata.

Pareiškėjas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius neteisėtus pareigūno veiksmus, yra pagrindas taikyti atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto – Kauno TM –  neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu, 58 straipsnio 2 dalimi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, pasireiškę kaip neteisėtas neveikimas, nes muitinės pareigūnas, paskirdamas papildomą sankciją, nesivadovavo ATPK 30 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio 1 dalies, 210 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesirėmė bendraisiais ir administracinės teisės principais bei teismų precedentais, o pateikdamas apeliacinį skundą – dar ir piktnaudžiavo valdžia bei tiesiogiai siekė pareiškėjui sukelti turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais pareigūnai pažeidė paminėtas ATPK nuostatas bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2-4 dalių  nuostatas, numatančias, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje turi vadovautis objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, o administracinio sprendimo mastas ir įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus bei pagrįstus administravimo tikslus; 2) tiesioginis priežastinis ryšys, nes Kauno TM pareigūnas, taikydamas papildomą sankciją, nevykdė įstatyminės pareigos vadovautis ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio l dalies nuostatomis bei VAĮ numatytais administracinės teisės principais; 3) žala, pasireiškusi dėl neteisėtos transporto priemonės konfiskacijos patirtomis priverstinėmis transportavimo ir saugojimo išlaidomis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d.  iki 2012 m. liepos 2 d., kuri sudaro 4 635,19 Lt.

Dėl Muitinės departamento padarytos turtinės žalos paaiškino, kad įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo nutarčiai, jis kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas gražinti konfiskuotą automobilį, tačiau pastarasis, peržengdamas savo kompetencijos ribas, pareikalavo iš pradžių apmokėti privataus ūkio subjekto uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ (toliau – ir UAB „Sauda“) patirtas automobilio saugojimo išlaidas. Todėl Muitinės departamento atžvilgiu taip pat yra pagrindas taikyti atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (CK 6.271 str.), nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, pasireiškę kaip neteisėtas veikimas, nes, reikalaudamas apmokėti už automobilio saugojimą, Muitinės departamentas peržengė savo kompetencijos ribas, tuo pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr.1B-431 (toliau – ir Įsakymas) nuostatas, nenumatančias apmokėjimo už saugojimo aikštelę, kaip sulaikytos prekės atidavimo iš muitinės sandėlio sąlygos. Be to, Muitinės departamento atsisakymas paklusti įsiteisėjusiai nutarčiai vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto savivalė, tuo pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje nustatytus viešo administravimo principus ir Muitinės departamento įsteigimo tikslus; 2) tiesioginis priežastinis ryšys, nes Muitinės departamento veiksmai, kuriais, pažeidžiant Įsakymo nuostatas ir nevykdant įsigaliojusio teismo sprendimo, pareiškėjui nebuvo grąžintas konfiskuotas automobilis, lėmė priverstinio automobilio saugojimo išlaidas bei  antstolio vykdymo išlaidas; 3) žala, pasireiškusi dėl neteisėtos transporto priemonės konfiskacijos patirtomis priverstinėmis saugojimo išlaidomis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., kuri sudaro 165,30 Lt ir 300,00 Lt antstolio vykdymo išlaidų, viso – 465,30 Lt.

Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad dėl neteisėtų Kauno TM ir Muitinės departamento veiksmų pareiškėjas ilgam laikui prarado vienintelį šeimos automobilį, šeima augino du mažamečius vaikus, pajamos buvo nedidelės, be to, reikėjo slaugyti sunkia liga sergantį giminaitį, todėl neteisėtas automobilio konfiskavimas tiesiogiai lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Neturtinė žala pasireiškė dideliais išgyvenimais, emocine depresija, netikrumu dėl ateities. Pareiškėjas ir visa jo šeima buvo įtraukta į ilgą bylinėjimosi procesą, dėl ko patyrė didelį pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą. Dėl neteisėtų Kauno TM veiksmų pareiškėjas patyrė 4 500,00 Lt neturtinę žalą. Dėl neteisėtų Muitinės departamento veiksmų pareiškėjas pasijuto pažemintas, mėnesį laiko jautė besitęsiančias Muitinės departamento patyčias, prarado tikėjimą teisingumu ir patyrė 500,00 Lt neturtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 155-158) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kauno TM bei Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus veiksmai, atlikti su pareiškėjo sulaikytu automobiliu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Papildoma sankcija buvo taikoma teisėtai, vadovaujantis ATPK 237 straipsnio, 210 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Muitinės veiksmai sulaikant pareiškėjo neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes ir jas gabenančią transporto priemonę buvo tik pareiškėjo neteisėtos veikos pasekmės. Pažymėjo, kad nei Kauno apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaneigė aplinkybės, kad automobilis buvo naudojamas kontrabandai gabenti, o sprendimą grąžinti automobilį grindė skiriamos nuobaudos dydžio proporcingumu padaryto teisės pažeidimo pavojingumui ir mastui. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais. ATP bylos objektu buvo pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas, bet ne muitinės pareigūnų veiksmai, o pagal VAĮ 42 straipsnio ir CK 6.271 straipsnio nuostatas, žala atlyginama tik tais atvejais, kai ji padaroma neteisėtais viešojo administravimo institucijos veiksmais. Todėl, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka asmeniui, kuris mano, jog jam buvo padaryta žala, tačiau pareiškėjas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš Muitinės departamento, neįrodė, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, t. y. neįrodė, kad jam turi būti atlyginta žala, jis taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl neva patirtos neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą VAĮ nuostatos netaikytinos. Muitinės departamentas tinkamai įformino automobilio grąžinimo dokumentus ir nustatyta tvarka perdavė saugotojui pagal sutartį UAB „Sauda“. Pareiškėjas automobilio sulaikymo metu be pastabų pasirašė 2010 m. lapkričio 20 d. Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo, ir priėmimo aktą, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, pareigos atlyginti kito asmens turto administravimo išlaidas teisinis pagrindas yra CK 6.229 ir 6.233 straipsniai.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 108-110) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno TM veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Pareiškėjas administracinį nusižengimą, už kurį buvo taikomos administracinio poveikio priemonės (tarp jų ir automobilio sulaikymas bei konfiskavimas), padarė tyčiniais veiksmais, todėl privalėjo numatyti galimus tokio neteisėto veikimo padarinius. Kauno TM, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo veika yra viena iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, numatytų ATPK, vadovaudamasi ATPK 210 straipsnio 3 dalies, 268 ir 269 straipsnių nuostatomis, sulaikė ginčo objektu tapusį automobilį, kaip kontrabandos gabenimo priemonę, ir išnagrinėjo administracinę bylą, priimdama nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi ATPK 20 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies, 237 straipsnio nuostatomis, ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos ribose skyrė administracinę nuobaudą – administracinę baudą, konfiskavo neteisėtai gabentas cigaretes ir kontrabandos gabenimo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“. Kauno TM, vadovaudamasi ABTĮ nuostatomis, sąžiningai naudojosi savo procesine teise pateikdama apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tiek Kauno apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo jokių neteisėtų muitinės veiksmų, tačiau individualizavo pareiškėjui skiriamą administracinę nuobaudą ATPK 210 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose, t. y. netaikė automobilio konfiskavimo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi palikus galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą, Kauno TM, vadovaudamasi ATPK 304 straipsnio 2 dalimi ir 2012 m. sausio 4 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-8 patvirtintų Prekių sulaikymo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 21 punkto nuostatomis, įsiteisėjusius teismo sprendimus 2012 m. liepos 2 d. raštu perdavė vykdyti. Muitinė pati negalėjo vykdyti prievolės grąžinti automobilį pareiškėjui, nes pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-846 patvirtinto Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio paslaugų pavyzdinio aprašo 4 ir 6.5 punktus, centralizuotas F tipo muitinės sandėlys apskaito ir saugo bei grąžina muitinės įstaigų sulaikytas prekes, todėl konfiskuoto automobilio gražinimo klausimus sprendė Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius. Pažymėjo, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju būtent paties pareiškėjo priešingas teisei elgesys yra ta aplinkybė, iš kurios jis kildina žalos atsiradimą, ir už tai jis turėjo atlyginti transporto priemonės saugotojo patirtas išlaidas, be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, atleidžiant atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala dėl Kauno TM ir Muitinės departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų saugant 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu ATP byloje konfiskuotą transporto priemonę „Ford Galaxy“ iki galutinio sprendimo ATP byloje priėmimo bei šio automobilio grąžinimo pareiškėjui. Pareiškėjas reikalavimus grindžia ATPK nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinės bylos nagrinėjimą ir nuobaudos skyrimą, CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinės atsakomybės klausimus, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis viešojo administravimo principus.

Teismas konstatavo, kad pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Teismas rėmėsi ATPK 210 straipsnio 3 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, turėjo teisę skirti administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Ford Galaxy“ – konfiskavimą, o kartu įgijo pareigą pasirūpinti jo saugojimu iki galutinio ATP bylos išnagrinėjimo.

Muitinės sulaikytų prekių perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį tvarką nustatė sulaikymo metu galiojusios Muitinės sulaikytų prekių pristatymo į prekių saugojimo vietą instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1B-436, 4 punktas, nurodantis, kad muitinės sulaikytos prekės turi būti perduotos muitinės postui, kurio teritorijoje įsteigta laikinojo saugojimo vieta, Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio budėtojui, pristatytos į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį, padėtos į depozitines sąskaitas, banko saugyklas arba perduotos saugoti turto saugotojui pagal centralizuoto F tipo muitinės sulaikytų prekių saugojimo (pasaugos paslaugų teikimo) sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais. 

Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-846 patvirtintą Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio paslaugų pavyzdinį aprašą, F tipo sandėlis, be kita ko, atlieka šias funkcijas: sulaikytų prekių apskaitymas (2 p.); prekių sandėliavimas ir laikinasis saugojimas: pasaugos sutarčių su ūkio subjektais sudarymas (4.1 p.); prekių perdavimas: grąžinimas (6.5 p.); sulaikytų prekių administravimo išlaidų išieškojimas (9 p.).

Prekių išdavimo (grąžinimo) iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-431 (įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.), 4 punktas nustato, kad prekių išdavimą (grąžinimą) iš muitinės sandėlio organizuoja Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius pagal iš muitinės įstaigų gautus patvirtintus dokumentus dėl sulaikytų prekių (pinigų) grąžinimo prekių savininkams. Šių taisyklių 5 punktas nustato, kad Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (įsiteisėjusio teismo nutarimo, nutarties, nuosprendžio, sprendimo, kitos kompetentingos institucijos nutarimo, sprendimo ar kito teisės aktų nustatyto dokumento) išduoti (grąžinti) prekes kopijos gavimo dienos išsiunčia rašytinį pranešimą asmeniui, kuriam išduodamos (grąžinamos) prekės, informuodamas apie prekių išdavimo vietą ir laiką; prekės iš muitinės sandėlio išduodamos (grąžinamos) asmeniui pateikus atitinkamą sprendimą išduoti (grąžinti) prekes (6 punktas). Prekės išduodamos (grąžinamos) asmeniui, pateikusiam Taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus (...) ir įforminus Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412, 3 priede nurodytą dokumentą (7 punktas), t. y. Išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašą.

Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 patvirtintų Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje ir Panevėžio teritorinės muitinės apskaitoje taisyklių 7 punktu, muitinės sulaikytos prekės paprastai saugomos muitinės sandėlio saugojimo vietose. Jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (dėl didelių matmenų, pavojingumo, didelės vertės, pvz., sulaikytas jūrų laivas, gyvi gyvūnai ir pan.) sulaikytų prekių saugoti muitinės sandėlyje neįmanoma, su prekių saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.

Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-686 nurodė Kauno TM 2011 m. gruodžio 31 d. perduoti F tipo muitinės sandėlio, veikiančio Kauno TM veiklos zonoje, kuriame saugomos sulaikytos ir konfiskuotos prekės (...), savininko teises ir pareigas Muitinės departamentui, o šio departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui nuo 2012 m. sausio 1 d. pavedė administruoti 1 punkte nurodytą muitinės sandėlį. Muitinės departamentas 2008 m. gegužės 26 d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutarties Nr. A10-41/PM84 (toliau – ir Paslaugų sutartis) ir pagrindu muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos pareigą perdavė UAB „Sauda“. Paslaugų sutartimi (1.1 punktas) UAB „Sauda“ įsipareigojo pagal muitinės iškvietimus transportuoti teisės aktų nustatyta tvarka visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sulaikytas transporto priemones į jų saugojimo vietas ir pagal Muitinės departamento ar jo įgaliotų asmenų pagal Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo – priėmimo aktus perduotus šiuos pasaugos objektus saugoti ir, davėjui pareikalavus, grąžinti pagal Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo – priėmimo aktus juos išsaugotus, atsižvelgiant į pokyčius dėl natūralių jų savybių. Teismas pažymėjo, kad minėtos sutarties 4.4, 4.4.1 ir 4.4.2 punktuose buvo nustatyta, jog tuo atveju, kai (...) ATPK nustatyta tvarka nutraukta ATP byla, kurioje transporto priemonė buvo sulaikyta kaip daiktas, kuris yra administracinio teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, UAB „Sauda“: išduoda transportuotą ir saugotą tokiose bylose sulaikytą transporto priemonę nereikalaudamas iš jų savininkų (...) šių transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo; turėtas tokiose bylose sulaikytos transporto priemonės faktines transportavimo ir saugojimo išlaidas gali reikalauti atlyginti iš muitinės.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ATPK nustatyta tvarka ATP byloje pripažinus pareiškėją  kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, ir teismui netaikius teisės aktų nustatyta tvarka sulaikytos transporto priemonės konfiskavimo, UAB „Sauda“ dėl jai deleguotos muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos prievolės vykdymo patyrė R. V. padaryto ATP padarymo įrankio – automobilio „Ford Galaxy“ – transportavimo ir pasaugos išlaidų, kurias, pagal minėtos Paslaugų sutarties 4.3 punkto nuostatas įgijo teisę išieškoti iš šios transporto priemonės savininko. Tuo pagrindu pareiškėjui, kaip ginčo transporto priemonės valdytojui, kilo pareiga atlyginti saugotojo patirtas transporto priemonės transportavimo į saugojimo vietą bei saugojimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas R. V. padarė ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą ATP, nėra. Pažymėtina, kad tiek Kauno apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaneigė aplinkybės, jog ginčo automobilis buvo naudojamas kontrabandai gabenti, o sprendimą grąžinti automobilį grindė skiriamos nuobaudos dydžio proporcingumu padaryto teisės pažeidimo pavojingumui ir mastui. Byloje nenustatytas ATP bylą išnagrinėjusio ir administracinę nuobaudą skyrusio pareigūno veiksmų neteisėtumo faktas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareigūnas, nuspręsdamas konfiskuoti ATP padarymo įrankį, neperžengė savo diskrecijos ir kompetencijos ribų. Faktinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu ATP byloje konfiskuotas automobilis pareiškėjui buvo grąžintas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų tokiems veiksmams atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vertindamas pareigūnų veiksmus aukščiau paminėtų domenų kontekste, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnai veikė neteisėtai ir  pažeidė teisės aktų reikalavimus. Todėl ginčo atveju nesant įrodymų, pagrindžiančių neteisėtų veiksmų buvimą, negalima konstatuoti vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo R. V. reikalavimas atlyginti žalą atmestas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

Pareiškėjas R. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1-7) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas išėjo už skundo ribų, nes sprendė, ar pareiškėjas turėjo pareigą privačiam ūkio subjektui UAB „Sauda“ atlyginti automobilio priverstinio saugojimo išlaidas. Tačiau tai yra dviejų privačių subjektų civilinis ginčas (automobilis saugojimo metu buvo apgadintas), kuris yra išspręstas. Pareiškėjas mano, kad minėtos išlaidos buvo nulemtos neteisėtų Kauno TM ir Muitinės departamento neteisėtų veiksmų, todėl jas atlyginęs, jis įgavo atgręžtinio reikalavimo teisę.

2. Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo Kauno TM pareigūną pažeidus savo tiesioginę pareigą – tinkamai kvalifikuoti bylos aplinkybes ir motyvuoti savo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi konstatavo, kad muitinės pareigūnas, skirdamas papildomą sankciją – automobilio konfiskavimą, nesivadovavo ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog skiriant administracinę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, t. y. skiriamų nuobaudų dydžiai turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei mastui. Konstatavus neteisėtus pareigūnų veiksmus, atsiranda būtinos sąlygos žalos atlyginimui.

3. Nagrinėjamu atveju yra visos Kauno TM atsakomybei būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai pasireiškė pareigūnui netinkamai kvalifikavus bylos aplinkybes ir neteisingai motyvuojant konfiskacijos pagrindą ATPK 210 straipsnio 2 dalimi. Kauno TM neteisėti veiksmai pasireiškė ir kaip piktnaudžiavimas valdžia, nes, žinant Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kad sprendimas konfiskuoti transporto priemonę prieštarauja bendriesiems ir administracinės teisės principams, tikėtis, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeis nutartį, buvo neprotinga, todėl Kauno TM nepagrįstai padavė apeliacinį skundą. Tuo tarpu tuo laikotarpiu, kol byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, pareiškėjui didėjo priskaičiuota suma už automobilio saugojimą.

Priežastinis ryšys yra tiesioginis, nes Kauno TM pareigūnas, taikydamas ATKP 210 straipsnio 3 dalį, nevykdė savo įstatyminės pareigos, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Žala pasireiškė dėl neteisėtos transporto priemonės konfiskacijos patirtomis priverstinėmis transportavimo ir saugojimo išlaidomis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 2 d. (4 635,19 Lt).

4. Nagrinėjamu atveju yra visos Muitinės departamento atsakomybei būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai pasireiškė kaip neteisėtas neveikimas. Pareiškėjui pareikalavus grąžinti automobilį, Muitinės departamentas nevykdė Prekių išdavimo (grąžinimo) iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-431 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų – neišrašė išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašo, nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl automobilio grąžinimo, viršijo savo kompetenciją, nes reikalavo apmokėjimo (kuris Taisyklių 7 punkte nenumatytas), kaip sulaikytos prekės atidavimo sąlygos.

Priežastinis ryšys yra tiesioginis, nes Muitinės departamentas turėjo veikti pagal Taisyklių reglamentavimą, tačiau nevykdė Taisyklių reikalavimų ir įsigaliojusio Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo ir dėl to atsirado priverstinio automobilio saugojimo išlaidos.

Žala pasireiškė dėl neteisėtos transporto priemonės konfiskacijos patirtomis priverstinėmis saugojimo išlaidomis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. (465,30 Lt).

5. Pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai nepriteista ir neturtinė žala.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12-14) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė kompetencijos ribas, spręsdamas civilinį ginčą, nes teismas pagrįstai pasisakė dėl šiam ginčui aktualių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas savo patirtos žalos dydį šioje byloje kildino būtent išlaidų, kurias jis patyrė dėl priverstinio transporto priemonės transportavimo ir saugojimo.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas jau buvo konstatavęs, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, tam panaudodamas ginčo automobilį, o sprendimą grąžinti automobilį grindė skiriamos nuobaudos proporcingumu padaryto pažeidimo pavojingumui ir mastui. Byloje nenustatytas pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, nes nuobauda buvo skirta sankcijos ribose.

3. Dėl Kauno TM neteisėtų veiksmų pažymi, kad nei Kauno apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo jokių Kauno TM neteisėtų veiksmų, o tik individualizavo skiriamą nuobaudą. Nepagrįstas ir argumentas dėl apeliacinio skundo pateikimo, nes teisės aktai nenumato jokių apribojimų pasinaudoti teise skųsti priimtus sprendimus.

4. Dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių atsiimti automobilį po teismo sprendimo, tačiau jis pats to nepadarė. Pats pareiškėjas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, po to į antstolių  kontorą, taip tik padidindamas išlaidas.

5. Dėl neturtinės žalos pažymi, kad būtent pareiškėjo priešingas teisei elgesys – kontrabandos gabenimas – buvo ta aplinkybė, iš kurios pareiškėjas kildina žalos atsiradimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 16-19) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas peržengė pareikšto skundo ribas, nes sulaikyto automobilio saugojimo aplinkybės teismo sprendime aptartos tik tiek, kiek tai susiję su muitinės pareigūnų veiksmų įvertinimu, sprendžiant jų atsakomybės klausimą.

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ATP byloje teismų buvo nustatyti muitinės pareigūnų neteisėti veiksmai, kurių iš naujo nereikia įrodinėti. Muitinės pareigūnų veiksmai ATP byloje nebuvo nagrinėjami. Teismas Kauno TM nutarimo ATP byloje nepanaikino, tik pakeitė taikytą sankciją.

3. Viešoji atsakomybė būtų galima, jeigu būtų įrodyta, kad pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, atlikdamas prekių tikrinimą, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Veiksmai, atlikti su apelianto automobiliu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Neteisingas yra apelianto teiginys, kad papildoma sankcija buvo taikoma neteisėtai, kadangi ATPK 210 straipsnio 3 dalies sankcija numato kontrabandinių prekių gabenimo priemonės konfiskavimą. Muitinės pareigūnai turėjo teisę priimti nutarimą konfiskuoti transporto priemonę, nes buvo požymių, kad ji naudojama kontrabandos gabenimui. Nei Kauno apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaneigė aplinkybės, kad automobilis buvo naudojamas kontrabandai gabenti.

4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl patirtos neturtinės žalos. Automobilio sulaikymas buvo paties apelianto neteisėtos veikos pasekmė. Automobilio grąžinimas nereiškia, kad apeliantas nepadarė ATP. Viešojo administravimo institucijos pareigūnų padaryta neturtinė žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t. y. kai ji padaroma viešojo administravimo institucijų neteisėtais veiksmais arba neveikimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno TM ir Muitinės departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. V., 2010 m. lapkričio 20 d. vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių (Sudargo) kelio postą automobiliu „Ford Galaxy“, pažeisdamas nustatytą tvarką ir siekdamas išvengti muitinės kontrolės, šio automobilio ortakiuose gabeno paslėptus 50 pakelių cigarečių, todėl jam už šį pažeidimą 2010 m. lapkričio 20 d. surašytas ATP protokolas pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį (kontrabanda), sulaikytos neteisėtai gabentos cigaretės bei transporto priemonė, kuria buvo gabenama kontrabanda (ATPK 269 str. l d.) (I t., b. l. 9, 57). 2010 m. lapkričio 25 d. Kauno TM nutarimu ATP byloje Nr. 1063/2010  R. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir už tai jam buvo paskirta 600 Lt bauda su cigarečių ir automobilio „Ford Galaxy“ konfiskavimu (I t., b. l. 57).

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu ATP byloje priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą neskiriant automobilio konfiskavimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-57-422/2011 konstatavęs teisės pažeidimo padarymo faktą, individualizavo už šį pažeidimą R. V. skirtą administracinę nuobaudą ir neskyrė teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Ford Galaxy“ – konfiskavimo (I t., b. l. 10-13).

Pareiškėjas 2011 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Kauno TM, prašydamas jam perduoti saugoti konfiskuotą automobilį, tačiau Kauno TM, vadovaudamasi ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, 295 ir 304 straipsnių nuostatomis, 2011 m. balandžio 1 d. raštu Nr. l B-6.5-6570 tokį prašymą tenkinti atsisakė, nurodydama, jog dar nėra įsiteisėjusio sprendimo ATP byloje (I t., b. l. 14-15, 16).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno TM apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d. priėmė nutartį, kuria, konstatavęs, jog Kauno apygardos administracinis teismas, nutardamas neskirti transporto priemonės konfiskavimo, nenukrypo nuo teismų praktikos, apeliacinį skundą atmetė ir ginčijamą nutartį paliko nepakeistą (I t., b. l. 17, 56).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį Kauno TM 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 1B-6.23-10524 pateikė vykdyti pagal kompetenciją Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui (I t., b. l. 52).

Pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. Kauno TM pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. jam nuvykus į automobilio saugojimo vietą, muitinės darbuotojai nurodė pasirašyti dėl automobilio grąžinimo, tačiau automobilio neperdavė, todėl pareikalavo, kad Kauno TM iki 2012 m. liepos 13 d. grąžintų jam automobilį „Ford Galaxy“ bei išspręstų buhalterinio atsiskaitymo klausimus su automobilio saugojimo aikštelės įmone (I t., b. l. 160).

Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2012 m. liepos 13 d. išdavė jam vykdomąjį raštą ATP byloje dėl 2012 m. birželio 22 d. įsiteisėjusios Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties (I t., b. l. 26).

2012 m. liepos 20 d. Kauno TM gavo antstolės raginimą iki 2012 m. liepos 31 d. 11 val. įvykdyti sprendimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. II-57-422/2011, t. y. išieškotojui R. V. perduoti konfiskuotą automobilį „Ford Galaxy“ bei sumokėti 293,00 Lt vykdymo išlaidų (I t., b. l. 49).

Atsakydama į raginimą, Kauno TM 2012 m. liepos 23 d. raštu pranešė antstolei, jog dėl minėto automobilio atsiėmimo reikia kreiptis į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių, organizuojantį konfiskuoto automobilio grąžinimą iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio (I t., b. l. 48). Kauno TM pareiškėjo 2012 m. liepos 9 d. pretenziją ir antstolės raginimą perdavė vykdyti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui (I t., b. l. 47, 50).

Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. (23.2)3B-7565 „Dėl automobilio grąžinimo“ informavo pareiškėją, kad konfiskuotą automobilį galima pasiimti pateikus tapatybę patvirtinantį dokumentą ir apmokėjus automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugos išlaidas bei pasiūlė automobilio atsiėmimo laiką suderinti (I t., b. l. 46).  Be to, 2012 m. liepos 26 d. raštu Nr. (23.2)3B-7984 Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius informavo pareiškėją, kad sąskaitą dėl automobilio transportavimo į jo saugojimo vietą bei jo saugojimo išlaidų, saugotojo patirtų dėl jam deleguotos muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos prievolės vykdymo, atlyginimo pateiks saugotojas (I t., b. l. 164), o 2012 m. liepos 31 d. raštu Nr. (23.3) 3B-8120 pranešė Kauno TM, pareiškėjui bei UAB „Sauda“, kad automobilio grąžinimo procedūros bus vykdomos 2012 m. rugpjūčio 1 d. (I t., b. l. 165).

Automobilis „Ford Galaxy“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo perduotas pareiškėjui pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. Išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašą Nr. 4900161681 (I t., b. l. 27).

Taip pat nustatyta, kad UAB „Sauda“ R. V. 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią už automobilio transportavimą bei saugojimą nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. sausio 27 d. turi būti sumokėta 1 173, 82 Lt,  ir PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią už minėto automobilio saugojimą nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turi būti sumokėta 3 626,67 Lt (I t., b. l. 29-30).

2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pateikė UAB „Sauda“ pretenziją dėl žalos atlyginimo nurodydamas, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsiimant automobilį „Ford Galaxy“ iš UAB „Sauda“ teritorijos, buvo nustatyti automobilio apgadinimai, kurių 2010 m. lapkričio 20 d. paimant jį saugoti nebuvo, kadangi automobilis buvo apgadintas netinkamai jį saugant ar transportuojant laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., padarytą žalą jam turi atlyginti UAB „Sauda“ (I t., b. l. 170).

Minėtos pretenzijos pagrindu pareiškėjas UAB „Sauda“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Pranešimą apie įskaitymą, nurodydamas, kad pagal CK 6.130 straipsnio, 6.131 straipsnio nuostatas, 2012 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1713 pateiktas 1 173, 82 Lt reikalavimas sudengiamas su jo vienarūšiu priešpriešiniu 2 344, 40 Lt reikalavimu, 1 170, 58  Lt likutį pervedant į pareiškėjo sąskaitą (I t., b. l. 31).

2012 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė antrą Pranešimą apie įskaitymą, nurodydamas, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1714 pateiktas 3 626, 67 Lt reikalavimas sudengiamas pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. patikslintos pretenzijos sumos likutį, sumoje 1 737, 36 Lt (I t., b. l. 39).

Pareiškėjas pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. lapkričio 28 d., 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. gegužės 8 d. sumokėjo UAB „Sauda“ atitinkamai 400,00, 800,00 ir 689,31 Lt, tokiu būdu visiškai padengė minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytą reikalavimą (I t., b. l. 33-35).

Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM priteisti 4 635,19 Lt turtinės žalos ir 4 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, priteisti 465,30 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM, 900 Lt išlaidų už skundo surašymą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 100 Lt išlaidų už skundo surašymą bei iš abiejų atstovų priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

V.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. 

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi konstatavo, jog automobilio konfiskavimas nėra proporcingas pažeidimui ir, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, darė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paliekant galioti paskirtą baudą su cigarečių konfiskavimu, neskiriant automobilio „Ford Galaxy“ konfiskavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno TM apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d. nutartimi jį atmetė, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo skirti automobilio konfiskavimą. Muitinės pareigūnas, skirdamas papildomą sankciją, turėjo vadovautis ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostata.

Nors Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino pareigūnų veiksmų teisėtumo, o pasisakė, jog pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta papildoma sankcija – automobilio konfiskavimas, tačiau teismai konstatavo, kad nebuvo atsižvelgta į ATPK 30 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. skiriamų administracinių nuobaudų dydžiai, jų rūšys turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui ir mastui.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad Kauno TM (CK 6.271 str. taikymo prasme – institucijos) pareigūnų veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad Kauno TM pareigūnai netinkamai kvalifikavo ATP bylos aplinkybes ir neteisingai motyvavo konfiskacijos pagrindą ATPK 210 straipsnio 2 dalimi. Taip pat tuo, kad piktnaudžiavo valdžia, t. y. Kauno TM, žinodama Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje konstatuota, jog sprendimas konfiskuoti transporto priemonę prieštarauja bendriesiems ir administracinės teisės principams, negalėjo tikėtis, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeis nutartį, todėl be pagrindo padavė apeliacinį skundą. Nurodoma turtinė žala –transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 2 d. (4 635,19 Lt).

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ši norma iš esmės reiškia, kad pažeidėjui paskirta nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjui paskiriant nuobaudą į minėtą normą nebuvo atsižvelgta, nes neįvertinta tai, jog transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandos pažeidimui daryti. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilyje nebuvo įrengta speciali slėptuvė, vien tai, kad cigaretės buvo paslėptos, savaime nesudarė pagrindo skirti automobilio konfiskavimą. Taigi aplinkybė, jog pareiškėjui sankcija už pažeidimą paskirta nesilaikant įstatymo reikalavimų, kuri yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti Kauno TM neteisėtus veiksmus, skiriant nuobaudą pareiškėjui už administracinį teisės pažeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors Kauno TM pareigūnų pareiškėjui paskirta nuobauda, be kita ko, transporto priemonės konfiskavimas, pateko į ATPK 210 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas, tačiau tai nereiškia, jog jie galėjo nesilaikyti ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir neatsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį. Neteisingai vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, buvo paskirta neproporcinga sankcija, todėl konstatuotina, kad Kauno TM pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip numatyta ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, ir tai laikytina neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme.

Kita vertus, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Kauno TM piktnaudžiavo valdžia, t. y. žinodama Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje konstatuota, jog sprendimas konfiskuoti transporto priemonę prieštarauja bendriesiems ir administracinės teisės principams, negalėjo tikėtis, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeis nutartį, todėl be pagrindo padavė apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė apskųsti apygardos administracinio teismo sprendimą priimtą nagrinėjant bylą pirmąja instancija. ABTĮ 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Taigi Kauno TM, paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties, pasinaudojo įstatyme nustatyta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Įstatymas nenustato jokių šios teisės ribojimų, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Kauno TM neteisėtus veiksmus galima sieti su be pagrindo paduotu apeliaciniu skundu.

Pareiškėjas turtinę žalą taip pat kildina iš Muitinės departamento neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju Muitinės departamento neteisėti veiksmai pasireiškė kaip neteisėtas neveikimas. Pareiškėjui pareikalavus grąžinti automobilį, Muitinės departamentas nevykdė Prekių išdavimo (grąžinimo) iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-431 reikalavimų – neišrašė išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašo, nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl automobilio grąžinimo, viršijo savo kompetenciją, nes reikalavo apmokėjimo (kuris Taisyklių 7 punkte nenumatytas), kaip sulaikytos prekės atidavimo sąlygos. Žala pasireiškė dėl neteisėtos transporto priemonės konfiskacijos patirtomis priverstinėmis saugojimo išlaidomis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. (465,30 Lt).

Prekių išdavimo (grąžinimo) iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-431 (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.), 4 punktas nustato, kad prekių išdavimą (grąžinimą) iš muitinės sandėlio organizuoja Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius pagal iš muitinės įstaigų gautus patvirtintus dokumentus dėl sulaikytų prekių (pinigų) grąžinimo prekių savininkams. Šių taisyklių 5 punktas nustato, kad Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (įsiteisėjusio teismo nutarimo, nutarties, nuosprendžio, sprendimo, kitos kompetentingos institucijos nutarimo, sprendimo ar kito teisės aktų nustatyto dokumento) išduoti (grąžinti) prekes kopijos gavimo dienos išsiunčia rašytinį pranešimą asmeniui, kuriam išduodamos (grąžinamos) prekės, informuodamas apie prekių išdavimo vietą ir laiką; prekės iš muitinės sandėlio išduodamos (grąžinamos) asmeniui pateikus atitinkamą sprendimą išduoti (grąžinti) prekes (6 punktas). Prekės išduodamos (grąžinamos) asmeniui, pateikusiam Taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus (...) ir įforminus Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412, 3 priede nurodytą dokumentą (7 punktas), t. y. Išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašą.

Pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad Muitinės departamentas 2008 m. gegužės 26 d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutarties Nr. A10-41/PM84 pagrindu muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo pareigą perdavė UAB „Sauda“. Paslaugų sutarties 4.3 punkte buvo, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje pripažinus asmenį kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, ir teismui (kompetentingoms institucijoms) tokiais atvejais netaikius teisės aktų nustatyta tvarka sulaikytų transporto priemonių konfiskavimo, UAB „Sauda“ pats savo sąskaita ir rizika išieško pagal šią sutartį saugotų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidas iš šių transporto priemonių savininkų, valdytojų, naudotojų, taikydamas šios sutarties Priede Nr. 1 nustatytus Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir paslaugos paslaugų įkainius.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju ATP byloje pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ATP ir teismo sprendimu nuspręsta netaikyti teisės aktų nustatyta tvarka sulaikytos transporto priemonės konfiskavimo, todėl sprendė, kad UAB „Sauda“ dėl jai deleguotos prievolės patyrė automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų, kurias, pagal Paslaugų sutarties 4.3 punkto nuostatas, įgijo teisę išieškoti iš šios transporto priemonės savininko.

Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo nagrinėjo civilinės sutarties, sudarytos tarp Muitinės departamento ir UAB „Sauda“, nuostatas, kurios nagrinėjamai bylai nėra aktualios. Pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo pareigos apmokėti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas, tačiau tik tikrinama, ar Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė grąžinti automobilį pareiškėjui, kol jis neapmokėjo minėtų išlaidų. Būtent šis klausimas yra esminis siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjo teiginiai dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų yra pagrįsti.

Pažymėtina, kad Prekių išdavimo (grąžinimo) iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio taisyklėse, reglamentuojančiose prekių, saugomų centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje, išdavimo tvarką, nėra numatyta tokia saugomų prekių išdavimo sąlyga, kaip apmokėjimas už prekių transportavimą ir saugojimą. Minėta, kad Taisyklių 7 punkte įtvirtinta, jog prekės išduodamos (grąžinamos) asmeniui, pateikusiam Taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (įgaliotam asmeniui – ir įgaliojimą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka) ir įforminus Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 (Žin., 2008, Nr. 69-2643; 2010, Nr. 47-2280), 3 priede nurodytą dokumentą. Todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarčiai, kurioje nuspręsta neskirti pareiškėjui teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Ford Galaxy“ – konfiskavimo, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis Kauno TM 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 1B-6.23-10524 pateikta vykdyti pagal kompetenciją Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui (I t., b. l. 52). Tokiu atveju Muitinės departamentas, atsižvelgiant į išdėstytą reguliavimą, neturėjo pagrindo reikalauti iš pareiškėjo apmokėjimo už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, kaip papildomos transporto priemonės grąžinimo sąlygos. Tiek Muitinės departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Muitinės departamento ir trečiojo asmens sudaryta Paslaugų sutartimi, kuri negali nustatyti papildomų, teisės aktuose nenumatytų pareigų pareiškėjui, siekiančiam susigrąžinti transporto priemonę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymėtina, kad šią išvadą teisėjų kolegija daro vertindama tik Muitinės departamento veiksmų, grąžinant konfiskuotą transporto priemonę pareiškėjui, teisėtumą, tačiau ne pareiškėjo pareigą mokėti / nemokėti už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą.

Išvadą dėl neturėjimo pagrindo reikalauti iš pareiškėjo apmokėjimo už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, kaip papildomos transporto priemonės grąžinimo sąlygos, teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad panašius teisinius santykius reglamentuojanti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas nepagrįstai reikalavo apmokėjimo už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, ir tai laikytina neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme.

Dėl turtinės žalos ir priežastinio ryšio

Konstatavus pareigūnų neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija nurodo, kad svarstytinas klausimas dėl pareiškėjui padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjas nurodo, kad patirta turtinė žala, kuri apibūdinama kaip transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 2 d. (4 635,19 Lt) ir transporto priemonės saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. (465,30 Lt). Įvertinus atsakovo neteisėtus veiksmus, skiriant nuobaudą pareiškėjui už ATP, laikotarpį, kurio metu pareiškėjo transporto priemonė buvo konfiskuota (nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. liepos 2 d.), pareiškėjo dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (pareiškėjas turėjo sumokėti už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą), konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą. Tokia pati išvada darytina ir dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo nepagrįstai negrąžinta transporto priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti žala (4 635,19 Lt (1 342,44 Eur) ir 465,30 Lt (134,76 Eur)) yra reali, tarp jos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl neturtinės žalos

Sprendžiant dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors įstatymuose konkrečiai nenustatytas specialus neturtinės žalos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, atlyginimo pagrindas, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, jog asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos aukščiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo jam atsirasti dėl Kauno TM ir Muitinės departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų, nagrinėjant ATP bylą ir grąžinant konfiskuotą transporto priemonę. To pakanka konstatuoti esant dvi iš aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų: valdžios institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos patyrimo fakto, pasakytina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nustatytinas atlygintinos 345,28 Lt (100 Eur) neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM, ir 172,64 Lt (50 Eur) neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, dydis, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytiems teisės pažeidimams ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas (ABTĮ 143 str.). Pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies, nustačius esant visas viešosios atsakomybės sąlygas ir priteisiant pareiškėjui 4 635,19 Lt (1 342,44 Eur) turtinės ir 345,28 Lt (100 Eur) neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM, bei 465,30 Lt (134,76 Eur) turtinės ir 172,64 Lt (50 Eur) neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas, be kita ko, skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM, priteisti 900 Lt už skundo surašymą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, priteisti 100 Lt už skundo surašymą. Minėtas išlaidas patvirtina pareiškėjo pateikta 2013 m. gegužės 17 d. sąskaita faktūra Nr. 000107 (I t., b. l. 38) ir 2013 m. gegužės 17 d. kasos pajamų orderis Nr. 007 (I t., b. l. 39).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė iš esmės du reikalavimus (atlyginti turtinę žalą ir atlyginti neturtinę žalą), iš kurių vienas reikalavimas (atlyginti turtinę žalą) buvo tenkintas, o kitas (atlyginti neturtinę žalą) buvo taip pat iš esmės tenkintas.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013, 2014 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-495/2014) pažymima, jog sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu nustatyti tai, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas (CPK 3 str. 6 d., CK 1.8 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.). Kadangi teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas veikė neteisėtai, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisės dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės apgintos, pareiškėjas turi teisę į jam priklausančios atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą. Pareiškėjas pateikė duomenis apie 1 000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai už skundo parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl sprendžia, jog minėta suma yra priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos sąlygos abiejų atsakovų atsakomybei, pareiškėjui priteistina 900 Lt (260,66 Eur) už skundo surašymą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TM, ir 100 Lt (28,96 Eur) už skundo surašymą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 1 342,44 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 134,76 Eur turtinės ir 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 260,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                               Arūnas Dirvonas

                                                                            Veslava Ruskan

                                                                            Arūnas Sutkevičius