Byla Nr. ATP-573-290/2017

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00609-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. R. S. 2016 m. lapkričio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 13 d. 8.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,65 prom. girtumas. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir už šį pažeidimą jis buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi netenkino R. S. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas konstatavo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
3. Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
1. Skunde apeliantas nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nutarimo priėmimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, o ir vėliau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, yra išklausęs papildomą vairuotojų mokymą, 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Mano, kad apylinkės teismas atmetė jo prašymą remiantis tik formaliais pagrindais, nutartyje nesivadovauta teismų praktika, netinkamai įvertinta jį charakterizuojanti medžiaga. Teismas neįvertino jo neįgalumo ir mano, kad jam, kaip žmogui nuskriaustam likimo, nutartis aiškiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
2. Skunde pažymi, kad jis įvykdė visus reikalavimus, numatytus ATPK 329 straipsnyje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, neįgalumą, požiūrį į paskirtą nuobaudą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu, pažeidimo padarymo metu nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad nesukėlė jokių eismo įvykio padarinių. Tvirtinta, kad yra pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, todėl jo atžvilgiu yra visos galimybės taikyti jam ATPK 329 straipsnio nuostatas ir teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti.
4. Atsiliepimu į R. S. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir specialiosios teisės atėmimo termino netrumpinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. R. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą taikant atsakomybę švelninančio įstatymo nuostatas.
7. ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. atitiko formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą, išklausęs mokymus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos niekada netaikytos formaliai, būtina buvo įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
9. ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. 2016 m. lapkričio 13 d. 08.40 val. buvo sustabdytas vairuojantis (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu konstatuota, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,65 prom.). Už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įstatyme, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti, įstatymo leidėjas už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas tokio pažeidimo sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. R. S. buvo paskirta minimali nuobauda – 289 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 1 metams.
11. Apeliantas skunde nurodė, kad atitinka visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, mano, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, tačiau su tokiais skundo argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad R. S. yra neįgalus, gailėjosi dėl pažeidimo padarymo, charakterizuojamas teigiamai jau buvo įvertintos priimant nutarimą ir atsižvelgus į jas buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Sutiktina su skundo argumentais, kad turi būti vertinama, jog R. S. po nagrinėjamo pažeidimo daugiau nepažeidė jokių teisės aktų, pažeidimo padarymo metu jam konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, tačiau teismas privalo vertinti ir tai, kad tai jau nebe pirmas kartas, kuomet R. S. vairuoja būdamas neblaivus. Jam jau buvo atimta teisė vairuoti dvejų metų laikotarpiui, tačiau net ir neturėdamas teisės vairuoti jis vėl buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus. Visa tai tik įrodo, kad net ir ankstesnė patirtis R. S. nesulaikė nuo teisės pažeidimų padarymo.
12. Be to, nors apeliantas ir nurodo, kad vairuodamas neblaivus nesukėlė eismo įvykio ir dėl to neatsirado jokių padarinių, toks jo argumentas ­yra atmestinas. Pažymėtina, kad tokiu atveju R. S. būtų grėsusi dar griežtesnė administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, o už neblaivaus asmens vairavimą net ir nesukeliant dėl to jokių padarinių numatyta griežta atsakomybė dėl to, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones nuo galimų skaudžių pasekmių. Pažymėtina, kad ir asmens neįgalumas negali būti laikoma išimtine aplinkybe, kadangi šiuo atveju R. S. neįgalumas netrukdė daryti teisės pažeidimo, priešingai jis padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, vairavo transporto priemonę apsvaigęs, taip sukeldamas pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui.
13. Atsižvelgiant į visą tai, pritartina apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad pažeidimą padariusio asmens patiriami nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, kadangi darydamas pažeidimą, R. S. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
14. Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos R. S. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Kitų naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, R. S. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nubaustojo atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl jos keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Jurgis Kiškis