Baudžiamoji byla Nr. 1-3060-271/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43293-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-3060-271/2016 medžiaga, kurioje

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-09-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. – 8 mėnesiais laisvės apribojimo, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikaltimu, numatytu LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

R. U. šeimos nariui panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016-09-12 apie 00.10 val. namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,75 promilės alkoholio), kartu gyvenančiai sugyventinei D. K. tyčia vieną kartą ranka trenkė į veidą, tempė už rankų, suėmė D. K. už kaklo ir jį spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė D. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo R. U. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu  ir duotais parodymais, nukentėjusiosios D. K. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad kartu su sugyventine D. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su sugyventine bendrų vaikų neturi. Su sugyventine sutaria gerai, tačiau kai jie išgeria alkoholio, tarp jų kyla konfliktai. Tuomet sugyventinė jam pradeda priekaištauti dėl meilužių, tačiau, kadangi taip nėra, R. U. pyksta. 2016-09-11 d. vakare, kartu su sugyventine D. K. gėrė alų. Be to, jis į namus grįžo jau neblaivus. Namuose tarp jų kilo konfliktas, kadangi jie nepasidalino alkoholiu. Tada D. K. susiruošė išeiti nusipirkti alaus, tačiau R. U. to neleido padaryti, nes jau buvo vėlu. D. K. priešinosi, todėl R. U. ją tempė už rankų, taip pat galėjo jai trenkti į veidą ir suimti D. K. už kaklo ir jį spausti. Įvykio metu buvo neblaivus ir tiksliai visų aplinkybių gali neprisiminti, tačiau kaltę pripažįsta pilnai. Įvykio metu jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Psichinėmis ligomis neserga, anksčiau vieną kartą buvo gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nuo alkoholizmo (b.l. 25, 28, 35).

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. U. yra jos sugyventinis, jie gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas yra nuomojamas, kartu su jais dar gyvena kita nuomininkė M., pavardės nežino. Ji su R. pažįstami apie trejus metus, anksčiau gyveno kartu metus, vėliau išsiskyrė 7 mėnesiams, tačiau dabar vėl gyvena kartu apie metus laiko. Su R. U. santykiai yra normalūs, bet pykstasi dažnai, maždaug vieną kartą į savaitę jis ją sumuša. Dėl R. U. smurtavimo ji kelis kartus kreipėsi į policiją. Prieš šį įvykį į policiją ji kreipėsi 2016-08-15, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad R. U. ją sumušė. R. U. buvo skirta kardomoji priemonė gyvenimas skyrium, tačiau jis vis tiek ateidavo į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016-09- 11, apie 23.00 val. ji miegojo, R. U. atėjo į butą, įsiveržė į jos kambarį, jai miegančiai trenkė į veidą su delnu vieną kartą. Ji juto fizinį skausmą. R. U. sakė: "tuoj aš tau parodysiu, kas darosi". Sugyventinis taip pat tempė D. K. už rankų, ištempė iš lovos, ji dėl to taip pat pajuto fizinį skausmą. Ją tempdamas sugyventinis suplėšė jos naktinius. Tuo metu atsibudo M. ir pradėjo R. U. klausti, ką jis čia daro. R. U. nuėjo pas M. į kambarį, tada D. K. pasislėpė vonioje. R. U. pradėjo M. klausinėti, kur ji ją slepia, apieškojo jos kambarį. Kai jis išėjo iš M. kambario, D. K. nubėgo pas M., pasislėpė už durų. Paėmė savo telefoną ir norėjo paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. R. U. tai išgirdo ir atėmė iš jos telefoną. Paskui ji dar kartą bandė skambinti iš M. telefono bendruoju pagalbos numeriu 112, tačiau R. U. ir vėl atėmė jos telefoną jai iš rankų. Su R. U. bendravo M., prašė grąžinti jos telefoną. Tuo metu R. U. pro langą pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, iš karto namuose išjungė šviesą, paėmė ją už kaklo, ranka uždengė jai burną, kad ji negalėtų nieko pasakyti pareigūnams, ištempė ją į kitą kambarį. Dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Pareigūnai prašė atidaryti duris. R. U. ją laikė, ji atidaryti durų negalėjo, tačiau ji patraukė R. U. ranką nuo burnos ir sušuko pareigūnams: "Laužkit duris". M. durų atidaryti pareigūnams negalėjo, kadangi ji sunkiai vaikšto. Policijos pareigūnai išstūmė duris ir iš karto užėjo į kambarį, pamatė, kaip R. ją laikė. Jam pareigūnai liepė gultis ant žemės ir tada jis ją paleido, bet pareigūnams priešinosi, juos įžeidinėjo. Ji parašė pareiškimą, o R. U. policija išvežė. Tą dieną R. U. buvo neblaivus. Ji buvo blaivi (b.l. 12).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-09-12 apie 00:08 val. gautas pranešimas apie sugyventinio smurtą ir grasinimus užmušti  adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus nustatyta kad policiją kvietė D. K., pabeldus į duris pranešėja pasakė, kad negali jų atidaryti, nes sugyventinis jas užkalė vinimi, buvo iškviesta gaisrinė, tačiau belaukiant jos išgirdo moters pagalbos šauksmą, todėl durys buvo išlaužtos ir patekta į vidų. Viduje moteris (D. K.) nurodė vyrą (kaip vėliau paaiškėjo – R. U.), kuris prieš ją smurtavo. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs, rėkė, mosavo rankomis, prieš jį buvo panaudotos spec.priemonės - antrankiai. D. K. paaiškino, kad namo girtas grįžęs sugyventinis trenkė jai per veidą, nuplėšė naktinius rūbus, tampė už rankų, atėmė telefoną, kuomet ji skambino bendrajam pagalbos centrui, grasino, kad jai bus blogai. Ant dešinės rankos moteriai buvo matyti mėlynė. Smurtu įtariamas vyras vietoje paaiškino, kad išvestas iš kantrybės nesusivaldė, todėl trenkė sugyventinei į veidą (b.l. 7-8).

R. U. 2016-09-12 00:37 val. alkotesteriu nustatytas 2,75 promilių girtumas (b.l. 37).

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. U. sugyventinės D. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą ranka trenkė į veidą, tempė už rankų, suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, dėl ko D. K. patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus  neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad dėl girtumo tiksliai neatsimenantis savo veiksmų. Atsimena, kad buvo sugriebęs sugyventinę  už rankų, neatmeta galimybės, kad galėjęs trenkti į veidą ar suspausti už kaklo. Tačiau smūgio į veidą sugyventinei jis neneigė atvykusiems policijos pareigūnams, o pastarieji tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje  pažymėjo matę mėlynę ant nukentėjusiosios rankos. Pati nukentėjusioji nurodo, kad sugyventinis be šių veiksmų, dar buvo sugriebęs ir suspaudęs ją už kaklo, kuomet bandė neleisti bendrauti su pareigūnais, įsileisti juos vidun. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, patvirtina nukentėjusiosios žodžius, kad nukentėjusiajai buvo trukdoma įsileisti pareigūnus į butą. Tokiu būdu byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.  Smurtą kaltinamasis teigė pavartojęs iš pykčio, kai tarp jų kilo konfliktas dėl alkoholio. Nepaisant kaltinamojo aiškinimų, kad smurtas buvo pavartotas tarpusavio konflikto metu (ką neigia pati nukentėjusioji, nurodydama, kad kaltinamasis ją smūgiu į veidą pažadino miegančią) teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas: nei kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė, nei kaip susierzinimo išraiška. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų  atsirado  baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. R. U. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs  į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 67).  Kaltinamasis R. U. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu  (b.l. 63-66).

Bausmės skyrimas

R. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

R. U. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas (galiojančių teistumų neturėjo) (b.l. 38), baustas administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus (b.l. 44-52). Nedirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokuroro R. U. siūloma laisvės apribojimo bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai.

LR BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. U. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Už nagrinėjamą nusikaltimą skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-09-26 teismo baudžiamuoju įsakymu R. U. skirta bausme. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

NUSPRENDĖ :

R. U. pripažinti kaltu padarius  nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2  dalyje, ir nuteisti  1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. U. paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-09-26 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės ir galutinę bausmę nustatyti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:

1) bausmės laikotarpiu  nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu,

2) per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

LR BK 63 str. 9 d. pagrindu į galutinę bausmę įskaityti bausmę, faktiškai atliktą pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-09-12 d. 00:08 val. iki 2016-09-13 d. 10:55 val. (dvi paras) bei laikinojo sulaikymo laiką, nurodytą  2016-09-26 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamojo  įsakymo rezoliucinėje dalyje, vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str.  pagrindu nuteistajam R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo  įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę R. U. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                           Pavel  Borkovski