Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-114-2009].doc
Bylos nr.: 3K-3-114/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                            Civilinė byla Nr. 3K-3-114/2009 (S)

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                        33; 45.6

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. O. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir J. O. dėl termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

 

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ginčas yra kilęs dėl sudaryto nekilnojamojo turto sandorio neįregistravimo teisinių pasekmių. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. O. 2000 m. gruodžio 4 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš suinteresuoto asmens nupirko 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2008 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą 2000 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl ligos, vėliau ilgą laiką buvo bedarbis, todėl neturėjo lėšų nei žyminiam mokesčiui sumokėti, nei advokatui samdyti.

              Suinteresuotas asmuo J. O. su pareiškėjo prašymu nesutiko, motyvuodama tuo, kad šiuo metu jai reikalingas gydymas, o žemės kaina yra labai padidėjusi.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

 

              Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad 2000 m. gruodžio 4 d. sandoris buvo įvykdytas, tačiau neįregistruotas per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą sutarčiai įregistruoti grindė rašytiniu įrodymu – medicininiu pažymėjimu, patvirtinančiu, kad pareiškėjas sirgo plaučių uždegimu nuo 2001 m. vasario 26 d. iki 2001 m. kovo 8 d. Teismas sprendė, kad tokių argumentų neužtenka praleistam terminui atnaujinti, ir pažymėjo, jog, būdamas apdairus pirkėjas, sandorį jis galėjo įregistruoti dar iki ligos pradžios, be to, pasveikęs turėjo įgyvendinti savo teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo pardavėja (suinteresuotas asmuo) tuo metu pripažino, jog sandoris įvykdytas tinkamai, ir tikėjosi, kad pareiškėjas vykdo savo kaip naujo žemės sklypo savininko pareigas, ir tik po septynerių metų sužinojo apie sklypo pardavimo sandorio neįregistravimą.

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį panaikino ir priėmė naują procesinį sprendimą – pareiškimą tenkino.  Kolegija pažymėjo, kad pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį šalys atsiskaitė, pardavėja pretenzijų nereiškė, septynerius metus sandorio neginčijo ir tik pareiškėjui pateikus pareiškimą teismui pareiškė, kad sutartis negalioja. Kolegija nustatė, kad visus mokesčius už žemę mokėjo ją įsigijęs pirkėjas (pareiškėjas). Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje pagal pateiktą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį žemės mokesčio deklaracijos išrašytos pirkėjo vardu, jis laikomas žemės savininku. Kolegija pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo (pardavėja) nesutinka su pareiškėjo reikalavimu tik dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu žemės sklypo kaina yra labai padidėjusi, o jai reikalingi pinigai gydymui. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad žemės sklypas sandorio sudarymo metu buvo parduotas tuo metu galiojusiomis rinkos kainomis, sumokėta kaina atitiko žemės vertę ir tenkino pardavėjos lūkesčius. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pagrindo atnaujinti terminą sandoriui įregistruoti, atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis bei atnaujino terminą sandoriui įregistruoti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu J. O. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

              1. Sandorio sudarymo metu  galiojusioje CK 255 straipsnio 1 dalies nuostatoje nustatytas terminą nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti. Šio reikalavimo nesilaikymas sandorį darė negaliojantį. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas savo teises ėmėsi ginti po septynerių metų nuo sandorio sudarymo, netinkami taikė 1964 m. CK 255 straipsnio, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas.

              2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pagrindas atnaujinti praleistą terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam asmeniui sutrukdė įgyvendinti įstatymo reikalavimus. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti, nes apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) ir įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas su kasatore visiškai atsiskaitė, jokių pretenzijų ji nereiškė, septynerius metus sandorio neginčijo, ir, tik prasidėjus procesui byloje, pareiškė, kad sutartis negaliojanti.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

              Dėl nuosavybės teisės į žemę atsiradimo momento ir nuosavybės teisės registravimo reikšmės

 

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki įsigaliojant CK, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

              Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,,Maturė“ v. ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas, bylos  Nr. 3K-3-174/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. D. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003, ir kt.). Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

              Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypą atsirado pagal 2000 m. gruodžio 4 d. sandorį. Pagal tuo metu galiojusio CK 255 straipsnio nuostatas pareiškėjas turėjo sandorį įregistruoti, tačiau įstatyme nustatytą terminą praleido. Tiek CK 255 straipsnyje, tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino pareiškėjo nurodytas aplinkybes svarbiomis  įregistravimo termino praleidimo priežastimis ir šį terminą atnaujino. Kasacinės instancijos teismas netiria faktinių bylos aplinkybių; teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismui pripažinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes svarbiomis įregistravimo termino praleidimo priežastimis, kasacinės instancijos teismas sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, nes nenustatė, jog apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs ar netinkamai taikęs proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas, jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią: kasatorė siekė parduoti, o pareiškėjas – pirkti žemės sklypą; kasatorė gavo iš pareiškėjo pageidautą žemės kainą ir jam pretenzijų  dėl nuosavybės teisių neturėjo; pareiškėjo po sandorio sudarymo visą laiką žeme naudojosi kaip savininkas. Dėl to termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir nepažeidžia kasatorės interesų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                                            Vincas Verseckas