Baudžiamoji byla Nr. 1-685-1036/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14591-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6;
(S)
2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam O. K. (O. K.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
O. K. 2020 m. balandžio 14 apie 16.20 val. A2 kelyje, link Vilniaus miesto pusės, prie išvažiavimo iš Avižienių k., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio (Alcotestet 6810 Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1200001) pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis O. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo dar prieš Lietuvoje paskelbiant karantiną. Pablogėjo sveikata, pasiėmė nedarbingumą. Vėliau paskambino šefas ir pasakė, kad reikia išeiti į darbą ir jis sutiko. Išėjo dirbti, padarė kelis reisus. Nuvažiavęs į maršrutą pastebėjo Kernavės, Širvintų, Ukmergės rajonuose, kad ten žmonės visiškai nesisaugo, neturi nei kaukių, nei pirštinių, o kadangi jis yra rizikos grupėje dėl savo sveikatos, t. y. turėjęs dvi plaučių operacijas, yra iš dalies darbingas, supanikavo ir išsigando, jog turės tiesiogiai bendrauti su klientais - pristatyti prekes, paimti jų parašus, ir taip galės užsikrėsti. Pradėjo drebėti, pasidarė bloga, norėjo greičiau išvežioti prekes, bet kurį laiką tiesiog negalėjo vairuoti. Kai išvežė paskutines prekes klientams, nežino kas atsitiko, bet nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Išgėrė alaus, dar apie valandą pasėdėjo automobilyje. Viskas vyko Ukmergėje. Apie 15:30 val. pradėjo važiuoti į Vilnių ir prieš pat Vilnių jį sustabdė pareigūnai ir patikrino blaivumą. Nustatė 1,58 promiles. Vairavo automobilį Fiat Doblo, kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Automobilis jam buvo suteiktas darbinėms funkcijoms atlikti. Prašo teismo jį atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Jis po įvykio iškarto paskambino žmonai, kuri neigiamai reagavo į tai kas nutiko. Po to su žmona, artimaisiais kalbėjosi apie tai kas nutiko. Suprato ką padarė. Su žmona 15-16 metų bendrauja, santuokoje yra 9 metus, augina vieną nepilnametį vaiką. Su žmona dėl visko tariasi kartu, namų ūkį veda bendrai, išlaidos bendros. Su finansais šiuo metu yra prastai, neteko darbo, neturi santaupų, kol kas tik iš pašalpos gyvena. Anksčiau nėra baustas už tokias veikas. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai gėda dėl savo neatsakingų veiksmų. Prižada daugiau niekada gyvenime taip nebesielgti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Be kaltinamojo O. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
A. K. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad ji yra vertas pasitikėjimo žmogus, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką. Yra daug dirbusi su panašias veikas padariusiais asmenimis, žino kaip reikia daryti. Dirba statutine pareigūne, yra vyriausioji tyrėja ir dirba procese. Jos su vyru santykiai geri, šeimoje sprendimai priimami bendrai. Šeimoje augina vaiką. Sutuoktinis klausia jos nuomonės, jam jos nuomonė yra svarbi, įsiklauso į ją. Po įvykio daug kalbėjosi su juo, jis labai pergyvena. Sutuoktinio finansiniai įsipareigojimai tiek dėl lizingo, tiek dėl ligos – vaistų įsigijimo, yra dideli. Galima sakyti, kad sutuoktinis yra jos išlaikytinis. Laiko prižiūrėti sutuoktinį turės, kadangi po darbo būna namuose, laisvadienius praleidžia kartu. Šiuo metu sutuoktinis bus su vaiku, kuriuo reikia rūpintis dėl sveikatos problemų, nes reikalauja priežiūros.
Liudytoja I. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2020 m. balandžio 14 d. dirbo pagal grafiką su vyriausiuoju patruliu K. B. Apie 15.48 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje Panevėžys-Vilnius, ties 48 km, važiuoja automobilis Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris mėtosi po kelią, kerta visas ženklinimo juostas. Atvykus prie išvažiavimo į kelią A2 iš Avižienių kaimo, Vilniaus rajone, pastebėjo minėtą automobilį, važiuojantį nuo Ukmergės pusės link Vilniaus miesto pusės. Švyturėlių ir garsiakalbio pagalba sustabdė minėtą automobilį. Ji priėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Tuo metu pastebėjo, kad abiejų priekinių durelių langų stiklai nuleisti. Ji prisistatė vairuotojui, paaiškino sustabdymo priežastį, kad gautas pranešimas apie tai, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Tuo metu matė, kad vairuotojo judesiai nekoordinuoti, jo kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę. Tada ir suprato, kad vairuotojas iš tikrųjų gali būti neblaivus. Ji paklausė vairuotojo ar jis yra vartojęs prieš tai alkoholį. Vairuotojas jai pasakė, kad nieko nevartojo. Patikrinus jo dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir kt.) buvo nustatyta, kad tai O. K.. Tada ji pasakė vairuotojui, kad bus tikrinamas jo blaivumas. Jos kolega atnešė alkotesterį Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428. Vairuotojas pirmu pūtimu 16:25 val. įpūtė 1,66 promiles. Po to, jam paaiškino, kad po 15 minučių jis vėl pakartotinai pūs. Be to paprašė, kad vairuotojas duotų jai automobilio užvedimo raktus. Vairuotojas padavė jai raktą. Ji nuėjo prie tarnybinio automobilio atspausdinti alkotesterio kvitą. Tuo metu jos kolega liko stovėti prie automobilio Fiat Doblo ir stebėti vairuotoją. 16:44 val. vairuotojas vėl pūtė ir įpūtė 1,58 promiles. Vairuotojas prisipažino, kad apie 15:30 val. vartojo kažkokią tinktūrą. Ji paprašė, kad atvyktų kitas ekipažas uždaryti automobilį Fiat Doblo į stovėjimo aikštelę. Atvyko Kelių policijos ekipažas V1860, kurio pareigūnai ir uždarinėjo automobilį. Ji su kolega pristatė neblaivų vairuotoją O. K. tolimesniam aiškinimuisi į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 21–22).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu K. B., apie 15.48 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje Panevėžys-Vilnius, ties 48 kelio km, važiuoja Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris mėtosi po kelią, kerta visas juostas. Atvykus prie išvažiavimo į A2 kelią iš Avižienių k., Vilniaus r., minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį nuo Ukmergės miesto pusės link Vilniaus miesto. Automobilį sustabdė 16.20 val. priėjus prie automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prisistatė ir paaiškino stabdymo priežastį. Automobilį vairavo O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę. Jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428 pirmu pūtimu (16.25 val.) vairuotojas įpūtė 1,66 promiles, antru (16.44 val.) įpūtė 1,58 promiles. Vairuotojas prisipažino, kad apie 15.30 val. vartojo kažkokią tinktūrą. Automobilį Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), liko uždaryti kelių policijos ekipažas V1860, o jie O. K. pristatė į VPK OVS (b. l. 16).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad O. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. O. K. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1200001 ir 16.25 val. nustatytas 1.66 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 16.44 val. nustatytas 1.58 promilių girtumas (b. l. 18).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. 16.25 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1200001 matyti, kad O. K. nustatytas 1.66 promilių girtumas (b. l. 17).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. 16.44 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1200001 matyti, O. K. nustatytas 1.58 promilių girtumas (b. l. 17).
Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB "Luminor lizingas", valdytojas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).
Iš VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, kad automobilio Fiat Doblo Cargo 1.3 M-Jet, kategorija N1-BB, pasirinkti metai 2013, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 3670 Eur, su PVM – 4440 Eur. (b. l. 31).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota transporto priemonės Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčios A2 kelyje prie išvažiavimo iš Avižienių k., Vilniaus r., patikrinimas ir apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio vairuotojo pusėje (kairėje pusėje) yra kėbulo įbrėžimai bei kiti daugybiniai smulkūs kėbulo įbrėžimai (b. l. 23–24, 25–29).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. 15.47 val. gautas pranešimas telefonu apie tai, kad kelyje Panevėžys-Vilnius, ties kelio 48 km., važiuoja automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris mėtosi po kelią, kerta visas juostas (b. l. 15 ).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus A. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 16.20 val. A2 kelyje, prie išvažiavimo iš Avižienių k., O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio (Alcotestet 6810, Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1200001) pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas (b. l. 4).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad O. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. O. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. G. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama O. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes O. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. K. laidavimą. O. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą (b. l. 70), dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žalos nepadarė. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad O. K. už KET pažeidimus baustas tris kartus, paskutinį kartą 2018 m. kovo 26 d. (b. l. 71–72). Visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis nors ir turėdamas keturiasdešimties procentų darbingumo lygį yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 95). O. K. turi šeimą, mažametę dukrą (b. l. 90). Neigiamai O. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai O. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip O. K. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti O. K. pasitikėjimą.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. K. yra tinkama būti laiduotoja. A. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą sutuoktinį O. K. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sutuoktinis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl to jis gailisi, labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas. A. K. praeityje neteista (b. l. 95), administracine tvarka nebausta (b. l. 93), dirbanti (b. l. 91), darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 92), teismo vertinimu jos darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam O. K.. Tiek kaltinamasis, tiek A. K. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus ryšius. A. K. visada pataria savo sutuoktiniui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbūs, jis įsiklauso į tai, ji yra tas asmuo, kuris teigiamai veikia sutuoktinį. Jie pakankamai ilgai kartu veda bendra šeimos ūkį, puikiai sutaria, turi bendrų pomėgių ir rūpesčių, kuriuos visada sprendžia kartu. Pažymėtina, kad A. K. sužinojusi apie sutuoktinio O. K. nusikalstamą veiką ne kartą apie tai su juo kalbėjosi, aptarė visą situaciją. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. K. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad O. K. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl A. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. K. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti O. K. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. K. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. K. asmenybę, tiek jos bei O. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką O. K., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos A. K. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, O. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos A. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir penkių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė O. K.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį O. K. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus O. K. ir A. K. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. augina mažametę dukrą, turinčią neįgalumą, šeimos mėnesinės pajamos nėra didelės (b. l. 98–100), kurios dar labiau sumažės sutuoktiniui laikinai netekus darbo, kadangi jis dirba vairuotoju, o įvertinus O. K. sveikatos būklę pagal kurią jis gali dirbti (b. l. 96), susirasti kitą darbą bus sudėtingiau, turimus finansinius įsipareigojimus (b. l. 103–112), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, O. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad O. K. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam O. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, važiuodamas pagrindiniu keliu, judrioje vietovėje, tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo O. K. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog O. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus penkis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. (b. l. 59–64).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis O. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiškai atsitiktinis ir vienkartinis reiškinys jo gyvenime, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso UAB „Luminor lizingas“, jo valdytojas (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamojo darbovietė. Kaip pažymėjo kaltinamojo sutuoktinė, kuri prašo atleisti O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn, visi tiek šeimos, tiek sutuoktinio finansiniai įsipareigojimai dabar priklauso nuo jos, nes sutuoktinis šiuo metu yra jos išlaikytinis. Todėl konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai, toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Kartu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo šeimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
Jau buvo minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turimus finansinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, galimybes įsidarbinti, išreikštą norą pasitaisyti.
Procesiniai klausimai
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 59–64), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ė :
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, O. K. (O. K.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. K. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laiduotojos A. K. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti O. K. (O. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti O. K. (O. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1000 (vieno tūkstančio) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59–64), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. K. (O. K.) ir laiduotojai A. K. kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas