Administracinė byla Nr. II-309-753/2018
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00090-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2;59.1.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. spalio 12 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,
sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K.,
nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2018-06-06 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo ir imtis kitokių veiksmų,
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. D. 2018-06-06 nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal V. K. pareiškimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas V. K. prašė panaikinti Kauno AVPK Kaišiadorių PK 2018-06-06 nutarimą ir imtis kitų procesinių veiksmų, pilna apimtimi palaikydamas skundą.
Teisme 2018-06-25 buvo gautas V. K. skundas, kuriame nurodyta, kad pareigūnai -
Pravieniškių pataisos namų AK APS specialistas V. Š. ir R. K. vykdo perkėlimus nuteistųjų į kitas kameras, nors pagal pataisos įstaigos tvarkos aprašo 4 ir 5 punktus, minėti pareigūnai neturi tokios kompetencijos perketi nuteistųjų, tuo pažeidžiant LR BVK 70 str. 1 d., 3 d. reikalavimus bei padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 518 str. Pareiškime (skunde) nurodytos aplinkybės nebuvo išsamiai tiriamos, todėl priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną turi būti panaikintas ir imtasi kitų procesinių veiksmų. Taip pat skunde V. K. nurodė, kad nebuvo tiriamos aplinkybės bei nebuvo suteikta galimybė jam pasisakyti išsamiau tyrime dėl Pravieniškių pataisos namų AK pareigūnų veiksmų, nes pastarieji nekreipė didelio dėmesio į nuteistųjų apsvaigimus, neatliko nuteistiesiems testų, tikslu jų apsvaigimui nustatyti, keldavo į pasivaikščiojimus asmenis ne eilės tvarka (atitinkamiems poreikiams atlikti), tačiau jokių veiksmų imtasi nebuvo, nors 2018-04-13 buvo pateiktas skundas (b. l. 4-5).
Kauno AVPK Kaišiadorių PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. D. 2018-06-06 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (b. l. 9-11).
2018-04-25 Kauno AVPK Kaišiadorių PK veiklos skyriuje iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus buvo gautas raštas reg. Nr. 20-AP-5274, kuriuo persiųstas pareiškėjo V. K. pareiškimas, kuriame išdėstytos pretenzijos dėl jo perkėlimo į kitą kamerą bei be kitų asmenų (nuteistųjų) iškėlimo iš jo kameros, nurodyta, kad Pravieniškių PN –AK 2-jame sektoriuje galimai vykdoma neteisėta veikla, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys svaiginami psichotropinėmis medžiagomis ir po apsvaiginimo, nesuprasdami savo veiksmų, yra išnaudojami. Visa tai vyksta su Pravieniškių PN –AK prižiūrėtojo V. Š. žinia, veikiant jo pavaldiniams. Prie V. K. pareiškimo kopijos pridėta P. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, pareiškimo kopija. Nutarime nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog P. B. pareiškimą rašė ne savo iniciatyva ar dėl to, kad turėtų kam nors pretenzijų dėl neteisėtų veiksmų, o tik dėl to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę vienoje kameroje su V. K. šis liepė rašyti ir diktavo ką ir kaip rašyti, ką P. B. paaiškino savo valia duotame rašytiniame paaiškinime. Nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena, kadangi V. K. pareiškime išdėstytos aplinkybės nepasitvirtino ir nėra pagrįstos, jo atžvilgiu nėra padaryta jokia priešinga teisei veika, o tik iš P. B. pasakojimo yra girdėjęs kas vyksta, o ar tai vyksta iš tiesų, pastarasis nepatvirtina. Nutarime nurodyta, kad V. K. prašymas taikyti asmenims administracinio poveikio priemones, numatytas LR ANK 481 str. (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), 486 str. (Lindynių laikymas), 518 str. (Savavaldžiavimas) nėra pagrįstas, jokioje veikoje nėra išvardintų straipsnių įvykių ir sudėties, pats V. K. nėra tiesiogiai nukentėjęs nuo minėtų veikų, o P. B. niekam pretenzijų neturi, pastarasis skundą surašė V. K. paliepimu, joks oficialus skundas tiesiogiai iš nukentėjusiųjų asmenų nėra gautas, o V. K. pranešime išdėstytos aplinkybės nurodytos tik jo asmeninė nuomonė, todėl LR ANK 591 str. 1 d. 1 p. (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) nutraukta pagal ANK 481 str., 486 str. ir 518 str. bylos teisenas ir pranešimo, reg. Nr. 20-AP-5274 tolimesnis tyrimas baigtas (b. l. 9-11).
Susipažinus su bylos medžiaga Nr. 20-AP-5274 gauta iš Kauno AVPK Kaišiadorių PK nustatyta, kad 2018-04-25 šioje institucijoje iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus buvo gautas raštas, kuriuo persiųstas 2018-04-16 V. K., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN –AK, pareiškimo kopija, kuriame buvo išdėstytos pretenzijos dėl jo perkėlimo į kitą kamerą bei kitų nuteistųjų iškėlimo aplinkybės iš kameros. Minėtame pareiškime (pareiškimo kopija) buvo nurodyta aplinkybė, kad Pravieniškių pataisos namų AK-2-jame sektoriuje galimai vykdoma neteisėta veikla, t. y. ten laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys svaiginami psichotropinėmis medžiagomis ir po apsvaigimo, nesuprasdami savo veiksmų, yra išnaudojami. Minėtame pareiškime (pareiškimo kopija) yra nurodyta, kad visa tai vyksta su pareigūno – V. Š. žinia, veikiant jo pavaldiniams. Prie V. K. pareiškimo kopijos (vos įskaitomas raštas) yra pridėta P. B. (atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK) kopija. V. K. pareiškime (pareiškimo kopija) nurodė, kad jis atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje, kur 2018-04-06 pas jį į kamerą atkėlė nutiestąjį P. B.. V. K. pareiškime nurodyta, kad sektoriuje vyksta administracijos darbuotojų neteisėti veiksmai. Kadangi V. B. nemokėjo tinkamai išdėstyti savo minčių, tai jis pastarajam pasufleravo kaip tinkamai ir teisiškai visa tai išdėstyti. Pravieniškių PN- AK yra dvi kameros, kuriose kalintiems asmenims prižiūrėtojai – jaunesnieji specialistai, esantys pareigūno V. Š. žinioje, teikia psichotropines medžiagas, o jų paveikti bei savęs nesuvokdami dėl apsvaigimo, kalinti asmenys teikia seksualinio pobūdžio paslaugas kitiems nuteistiesiems (ištvirkavimo pobūdžio). V. K. pareiškime nurodyta, kad tose kamerose nuolat pažeidžiama viešoji tvarka, nes prieš apsvaigintus nuteistuosius savavaldžiauja su pareigūno V. Š. žinia ir kiti jaunesni specialistai, kurių jis įvardinti negali, nes jie nenešioja identifikavimo kortelių, todėl atlikus tyrimą ir nustačius kaltus asmenis yra taikytinos jų atžvilgiu ANK 481 str., 486 str. ir 518 str. nuostatos. Visa tai ja patvirtino P. B., dėl to abu parašė skundus – prašymus ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
2018-05-15 P. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN –AK 3-jame sektoriuje, o prieš tai atliko bausmę pataisos namų 2-jame sektoriuje. Nurodė, kad jis buvo vienoje kameroje su V. K.. Jie buvo apsipykę, todėl kuriam laikui buvo išskirti į skirtingas kameras, po to vienam savaitgaliui buvo perkeltas į V. K. kamerą. Tuomet V. K. pasiūlė jam parašyti skundą dėl pataisos namų 2-ojo sektoriaus darbuotojų elgesio. Jis pats niekam pretenzijų neturi, niekas jam nieko blogo nedarė. Prašymą prokuratūrai balandžio mėn. jis rašė ne savo sugalvojimu, būnant vienoje kameroje su V. K. šis liepė jam rašyti, diktavo ką rašyti. Jis pats nepamena ką nurodė skunde, nes ne pats dėstė mintis, V. K. diktavo ką rašyti.
V. Š. (dirbantis Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistu) 2018-05-24 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuteistuosius į kameras jis skirsto pagal turimas vietas kamerose, nebent būna duodamas nurodymas iš KŽS, jog tam tikti nutiestieji negali būti vienoje kameroje. Pastarasis nurodė, kad psichotropinių medžiagų nuteistiesiems jis neplatina, jų neplatina ir pavaldiniai. Visiems nuteistiesiems yra nustatyta bendra tvarka. Nuteistasis V. K. nuolat bando nurodinėti kas su kuo turi sėdėti. V. Š. paaiškinimu, jo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val., o už naktines pamainas yra atsakingas pamainos budintysis. Kol nuteistasis V. K. atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje, pastarasis nuolat kiršino nuteistuosius ir kėlė sumaištį.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rašte Nr.S-18521 (2018-08-28) nurodyta, kad pataisos įstaigos 2-jame sektoriuje nuteistieji į kamerų tipo patalpas perkeliami vadovaujantis 2018 m. kovo 8 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-136 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 4 punktas numato, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau tekste - APS) vyriausiasis specialistas, atliekantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas, apie gautą nutarimą informuoja Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kurio būryje yra nuteistasis, turintis atlikti paskirtą nuobaudą ir ant nutarimo užrašo kameros, kurioje atliks paskirtą nuobaudą nuteistasis, numerį ir pasirašo. Aprašo 5 punktas nurodo, kad esant būtinumui, kamerą, kurioje atliks paskirtą nuobaudą nuteistasis, paskirti turi teisę ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie ant nutarimo užrašo kameros, numerį ir pasirašo. Minėto aprašo 8 punkte nurodyta, kad atlikus pilną nuteistojo kratą ir asmens daiktų patikrinimą, APS vyriausiasis specialistas, atliekantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas dalyvauja, kol nuteistasis patalpinamas į kamerą.
Nuteistojo patalpinimo faktas fiksuojamas Nuteistųjų uždarymo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnale, kurį pildo tą dieną už uždarąją zoną atsakingas APS specialistas (b. l. 79).
Pravieniškių pataisos namų AK rašte Nr. 18851 (2018-08-30) nurodyta, kad nuteistasis V. K. nuo 2017-12-01 iki 2018-04-16 buvo perkeltas atlikti bausmę į pataisos namų kamerų tipo patalpas. Nuteistasis V. K. atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo D. S. 2017-11-13 nutarimo Nr. 68-1905 ir 2018-02-15 nutarimo Nr. 68-292 pagrindu, iš kurių matyti, kad priimtais nutarimais jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, t. y. abiem atvejais jis perkeltas atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių terminui (b. l.80, 82,83).
Nagrinėjant skundą, V. K. nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad jis ar kiti nuteistieji be jokio pagrindo būtų perkelti atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas bei rašytinių duomenų apie tai, kad jam, t. y. V. K. būtų panaikintos drausminės nuobaudos – perkėlimai atlikti bausmę 6 mėn. terminui į kamerų tipo patalpas, skirtos jam 2017-11-13, 2018-02-15 Pravieniškių pataisos namų –AK direktoriaus pavaduotojo D. S. nutarimais.
2018-08-20 teismo posėdyje, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, apklaustas liudytoju P. B. parodė, kad jam nieko nėra žinoma apie nuteistųjų apsvaigimą įkalinimo įstaigoje, tačiau vėliau paaiškino aplinkybę, jog 2018 m. kovo mėn., tikslaus laiko nepamena, kuomet jis pareigūno V. Š. buvo vedamas prie kitų nuteistųjų kameros, nors pastarasis to pagal vidaus tvarkos taisykles negalėjo daryti, jis girdėjo kitų nuteistųjų įtartinus (ištvirkavimo) garsus, nors nematė kas vyksta, o taip pat matė apsvaigusius nuo psichotropinių medžiagų nuteistuosius. Pareigūnas V. Š. matė, kad nuteistieji yra apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, nieko nedarė, tik nusijuokė. Jis pats, t. y. liudytojas P. B. nesikreipė raštu ir nieko iš pareigūnų neinformavo dėl kitų nuteistųjų apsvaigusių nuo psichotropinių medžiagų. Liudytojo P. B. teigimu, pareigūnas V. Š. jį vedė kovo mėn. prie kitų nuteistųjų atliekančių bausmę kamerų tipo patalpoje, kad pasikalbėtų, t. y. nuteistųjų D. V. ir O., nors tai pareigūnas daryti negalėjo. P. B. teigia, kad bausmę įkalinimo įstaigoje kamerų tipo patalpoje atliko nuo 2018-01-13 iki 2018 m. balandžio mėn. Teigia, kad pareigūnas V. Š. jam liepdavo susirinkti daiktus ir eiti į kitą kamerą. Tačiau jam, t. y. liudytojui nėra žinoma nuteistųjų į kamerų tipo patalpas perkėlimo tvarka. Paaiškino, kad kiti nuteistieji, tačiau ne pareigūnas V. Š., kurstė rašyti skundą V. K. atžvilgiu. Liudytojas P. B. paaiškino, kad atlikdamas bausmę drausmės grupėje (kamerų tipo patalpose), jis 3 kartus buvo įkeltas į kamerą, kurioje bausmę atliko V. K.. Paiškino, kad jo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl pavartojo skuro V. K. atžvilgiu, todėl jis negalėjo po pradėto tyrimo būti įkeltas į kamerą, kurioje bausmę atliko V. K.. Tačiau nežiūrint į tai, jis buvo pareigūno V. Š. įkeltas į kamerą, kurioje bausmę atliko V. K., nes nebuvo laisvų vietų kitose kamerose. Taip pat paaiškino, kad jo, t. y. liudytojo P. B. atžvilgiu kitas nuteistasis vartojo psichologinį spaudimą (8 kameroje), kuris atimdavo maistą, reikalaudavo prašyti cigarečių iš pareigūnų. Jis susižalojo save, t. y. P. B. pjovėsi venas ir atsisakė sugrįžti į tą kamerą, todėl pareigūno buvo perkeltas atlikti bausmę į kitą kamerą.
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 str.).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, žemiau minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste.
LAT yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).
Šiame kontekste pažymėtina ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia sprendimo grįsti netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, t. y. įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą ir toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimą Mandic ir Jovic prieš Slovėniją ir jame nurodytą teismo praktiką). EŽTT savo praktikoje taip pat nuolat pabrėžia, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Šio Kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir kita (Instrukcijos 7 punktas). Įvertinus anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, formuluojamą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai yra atsakingi už kalinamųjų asmenų saugumą, šiuo atveju, apsaugą nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais. Todėl liudytojas P. B. jei patyrė kokias nors fizines kančias iš kito nuteistojo atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje, jis turėjo apie tai informuoti pareigūną ar pataisos įstaigos administraciją. Iš liudytojo P. B. paaiškinimo nustatyta, kad po to, kai jis pareiškė nepageidaujantis grįžti į tą kamerą, kurioje buvo paskirtas atlikti bausmę, nurodęs aplinkybes, jis pareigūnų iš karto buvo perkeltas bausmę atlikti kitą kamerą, o tai rodo, kad pareigūnai į tokią nuteistojo nurodytą aplinkybę sureagavo iš karto. Apklaustas liudytojas P. B. nurodė aplinkybę, kad pareigūnas V. Š., kuomet jis atliko bausmę kamerų tipo patalpoje, buvo jį nuvedęs prie kitos kameros, tikslu, kad jis pasikalbėtų su kitais nuteistaisiais, t. y. tuo pažeidus nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose tvarką. Byloje nustatyta, jog dėl minėto pažeidimo liudytojas P. B. raštu nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją, kaip ir dėl kitų nurodytų aplinkybių, jog matė kitus nuteistuosius apsvaigusius nuo psichotropinių medžiagų ir girdėjo tam tikrus garsus (ištvirkavimo), tačiau kas vyko kamerose nematė. Jei P. B. būtų raštu kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl jo atžvilgiu padaryto pažeidimo bei nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose, laikymo tvarkos pažeidimo, pataisos įstaigos administracijoje būtų atliktas vidinis tyrimas šių ir kitų nurodytų aplinkybių ištyrimui, kuris būtų turėjęs reikšmės nagrinėjant šį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo P. B. duoti parodymai nėra nuoseklūs, nes 2018-08-20 teismo posėdžio pradžioje jis nurodė aplinkybę, jog nieko nežino apie nuteistųjų apsvaigimą, tačiau vėliau nurodė, kad yra matęs pasvaigusius nuteistuosius, laikomus kamerų tipo patalpose. Tačiau 2018-05-15 rašytiniame paaiškinime P. B. nurodė, jog balandžio mėn. prokuratūrai jis rašė prašymą ne savo sugalvojimu, o kuomet buvo vienoje kameroje su nuteistuoju V. K., kuris liepė jam rašyti. Tuomet jis tik rašė, o V. K. jam diktavo (b. l. 22). Šią aplinkybę P. B. nurodė minėtame rašytiniame paaiškinime, todėl teismas daro išvadą, jog pagrįstai pareigūnė, nagrinėjusi V. K. pareiškimą, padarė išvadą, kad V. K. nėra tiesiogiai nukentėjęs, pastarojo atžvilgiu nėra padaryta priešinga teisei veika, jis tik iš P. B. pasakojimo yra girdėjęs kas vyksta, tačiau pats P. B. raštu nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ar PK dėl jo atžvilgiu padarytos priešingos teisei veikos ir ar kitų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2018-06-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a
V. K. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2018-06-06 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje Nr.20-AP-5274 (ROIK:18084680737) palikti nepakeistą.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti administracinio nusižengimo bylą Nr. Nr.20-AP-5274 Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Rasa Balsevičienė