Civilinė byla Nr. 2-895/2011

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-04158-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandentiekis“ dėl įsiskolinimo pagal kredito sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo solidarių atsakovų atžvilgiu pagrįstumo.

Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš solidarių atsakovų UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ 7 040 686,51 EUR (kas sudaro 24 310 082,38 Lt) įsiskolinimą pagal kredito sutartį, kintamas metines palūkanas, skaičiuojamas iki kredito grąžinimo ieškovui dienos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė, nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jų nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises 10 408 982,38 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeitęs ieškovui turto, kurio vertė yra 13 901 100 Lt, iš ko seka, kad liko neužtikrinta 10 408 982,38 Lt dydžio dalis ieškinio sumos. Būtent šiai sumai, kuri pripažintina didele solidarių atsakovų atžvilgiu, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsakovai UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami jo netenkinti. Nurodė, kad faktiškai pradelsta ieškovui grąžinti skola sudaro 662 332,10 Lt, tuo tarpu ieškovas nepagrįstai reikalauja visos pagal Kredito sutartį iki 2024 m. rugsėjo 9 d. grąžintinos sumos, remdamasis neteisėtu ieškovo vienašališku kredito sutarties nutraukimu. Be to, iš kredito sutarties kylančių ieškovo reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas jo paties pageidautomis priemonės, todėl ieškovui įkeisto turto atsakovas neturėtų jokios galimybės apsunkinti, perleisti ar paslėpti. Atsakovas UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ yra finansiškai stabili ir stipri įmonė, kurios turimo turto visiškai užtektų teismo sprendimo įvykdymui. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2010 m. lapkričio 1 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovo grynasis pelnas sudaro 2 578 457,95 Lt, turto vertė – 31 259 347 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 400 135,84 Lt. Pradelstų įsipareigojimų, išskyrus ieškovui, atsakovas turi ne daugiau kaip 15 000 Lt. Laiduotojas UAB „Druskininkų vandentiekis“, kurio vienintelis akcininkas yra Druskininkų savivaldybė, turi turto, kurio balansinė vertė yra 16 835 696,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 664 361 Lt, o pradelstų įsipareigojimų atsakovas beveik neturi. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ gali netekti viso turimo turto, dėl ko teismui priėmus sprendimą, jo būtų negalima įvykdyti ar jo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė ieškovo AB „Swedbank“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas iš atsakovo UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ 2010 m. lapkričio 1 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų nustatė, kad atsakovo turto vertė sudaro 31 259 347 Lt (ilgalaikis turtas - 29 740 249,75 Lt, trumpalaikis turtas - 1 519 097,39 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 400 135,84 Lt, grynasis pelnas sudaro 2 578 457,95 Lt. Šis atsakovas pradelstų įsipareigojimų, išskyrus ieškovui, turi ne daugiau kaip 15 000 Lt. Iš atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso teismas nustatė, kad šio atsakovo turto vertė sudaro 16 835 696,00 Lt (ilgalaikis turtas - 12 427 283 Lt, trumpalaikis turtas – 4 408 413,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 664 361 Lt. Įvertinęs šiuos finansinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma taikyti turto arešto masto suma (10 408 982,38 Lt) nėra didelė atsakovų turimo turto atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, realios grėsmės, jog dėl kokių nors atsakovų veiksmų ar neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovas nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1.      teismas neteisingai nustatė, jog ieškinio suma atsakovų atžvilgiu nėra laikytina didele. Šią išvadą patvirtina tai, kad atsakovo UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 30 805 082,37 Lt, iš kurių mažiausiai 24 310 082,38 Lt yra pradelstos, nes tokio dydžio yra skola ieškovui. Iš to seka, kad šio atsakovo turto vertė yra tik 454 264,77 Lt didesnė už įsipareigojimus, o materialaus turto vertė yra 1 064 832,62 Lt mažesnė už įsipareigojimus. Atsakovo pardavimo pajamos per 2010 m. 11 mėnesių sumažėjo 1 999 279,45 Lt lyginant su 2009 m., kas patvirtina blogėjančią atsakovo finansinę padėtį. Be to, šio atsakovo finansiniai įsipareigojimai AB „Šiaulių bankas“ taip pat užtikrinti įkeitimu, iš ko seka, kad ieškovas negalės patenkinti ieškinio reikalavimo iš viso atsakovo materialaus turto. Ieškinio sumos dalis (10 408 982,38 Lt), kuri neužtikrinta įkeitimu, sudaro trečdalį atsakovo turto bei apytiksliai 2 metų pardavimo pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pelningumas sumažėjo 24 proc., jis minėtą ieškinio sumos dalį galėtų uždirbti per 17 metų. Tuo tarpu atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 13 753 961 Lt, turimas turtas 16 835 696 Lt, iš jo materialus – 733 447 Lt. Šio atsakovo turtas per metus sumažėjo apie 10 proc. Iš šių aplinkybių seka, kad abu atsakovai turi turto už 28 821 525,94 Lt, o įsipareigojimų kreditoriams už 44 559 043,70 Lt, kas patvirtina, kad ieškinio sumos dalis (10 408 982,38 Lt) nėra pripažintina maža jų atžvilgiu;

2.      teismas nenurodė aplinkybių, paneigiančių atsakovų galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, išmokėti akcininkams dividendus) ar kitaip jį apsunkinti;

3.      teismas nenurodė iš kokių lėšų būtų galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tuo atveju, jei atsakovai perleistų ieškovui neįkeistą turtą.

Atsakovai UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ bei UAB „Druskininkų vandenys“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino atsakovų finansinius duomenis ir nustatė, kad ieškinio suma jų atžvilgiu nėra laikytina didele. Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ ieškinį AB „Swedbank“ dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo. Ieškovui įkeisto minėto atsakovo nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta šalių susitarimu Sutartinės hipotekos lakšte Nr. 06220090002427, o turtinių teisių - Įkeitimo lakštuose Nr. 06220070002245 ir Nr. 06220090002428, pagal kuriuos balansinė įkeisto turto vertė sudaro 30 000 000 Lt. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia minėtam atsakovui daryti spaudimą, iškelti bankroto bylą bei perimti vertingą turtą. Areštavus atsakovų lėšas, bus sužlugdyta jų ūkinė – komercinė veikla, jie nebegalės atsiskaityti su darbuotojais, kitais kreditoriais, įskaitant ir kitas kredito įstaigas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeis viešąjį interesą, kadangi atsakovo UAB „Druskininkų vandenys“ statybos finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų, o Vandens ir pramogų parko veikla yra susijusi su daugelio kitų Lietuvos įmonių veikla, teikiant paslaugas ir prekes. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai būtų ėmęsi veiksmų, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

            Laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių taikymo kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, tikslas yra būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Taip pasakyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašydamas taikyti aptariamą priemonę – atsakovų nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 10 408 982,38 Lt sumai, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja didelę jo pareikšto ieškinio sumą - 24 310 082,38 Lt, ir nurodo aplinkybę, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui atsakovas UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ yra įkeitęs turto tik už 13 901 100 Lt.

Teismų praktikoje iš tikro yra suformuota ieškovo minima taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši taisyklė nėra vienintelė, kuria privalu vadovautis sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o paminėta prezumpcija nėra absoliuti, nes civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - jos gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kita vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevalia pažeisti ekonomiškumo ir teisingumo principų. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas reikalaujant priteisti didelę, 24 milijonus Lt viršijančią pinigų sumą. Tačiau reikalavimas yra pareikštas dviems bendrovėms. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad abi bendrovės turi turto, kurio bendra vertė (31 259 347 Lt ir 16 835 696,00 Lt) ženkliai viršija pareikšto ieškinio sumą. Be to, abi bendrovės yra sėkmingai veikiančios ir gaunančios pelną. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo pateikiami duomenys apie atsakovų, kaip veikiančių juridinių asmenų, finansinius įsipareigojimus, apie tai, kad ne visa pareikšto ieškinio suma yra užtikrinta hipoteka ir, kad pagal šiuo metu gaunamą pelną atsakovas (pagrindinis skolininkas) tik per 17 metų uždirbs prašomą užtikrinti ieškinio dalį, yra nepakankami argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas atsakovams neabejotinai turėtų neigiamos įtakos jų veiklai, dėl ko ne tik galėtų sumažėti įmonių pelningumas, bet ir visiškai žlugti atsakovų verslas. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, kai yra pagrįstos abejonės, ar galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus sėkmingai įvykdytas. Tokių abejonių pagrindas gali būti atsakovo veiksmai, kuriais yra siekiama jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo. Ieškovas atskirajame skunde remiasi tokia galimybe, tačiau duomenų apie panašaus pobūdžio atsakovų veiksmus byloje nėra. Daroma išvada, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi virš išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog ieškovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti naikinama skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.                

Teisėjai                                                                                    Artūras Driukas

                                                                                                Kazys Kailiūnas

                                                                                                Egidijus Žironas