Civilinė
byla Nr. 2-895/2011
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-04158-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5;
122.3
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos
pirmininko ir pranešėjo),
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį
solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandens parko
viešbutis Aqua“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandentiekis“ dėl įsiskolinimo
pagal kredito sutartį priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo
solidarių atsakovų atžvilgiu pagrįstumo.
Ieškovas AB „Swedbank“
kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš solidarių atsakovų UAB „Druskininkų
vandens parko viešbutis Aqua“ ir UAB
„Druskininkų vandentiekis“ 7 040 686,51
EUR (kas sudaro 24 310 082,38 Lt) įsiskolinimą pagal kredito sutartį, kintamas
metines palūkanas, skaičiuojamas iki kredito grąžinimo ieškovui dienos ir 6
proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas
taip pat prašė, nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
areštuoti jų nekilnojamuosius, kilnojamuosius
daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises 10 408 982,38 Lt sumai. Nurodė, kad
atsakovas UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ savo
įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeitęs ieškovui turto, kurio vertė yra
13 901 100 Lt, iš ko seka, kad liko neužtikrinta 10 408 982,38 Lt dydžio dalis
ieškinio sumos. Būtent šiai sumai, kuri pripažintina didele solidarių atsakovų
atžvilgiu, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsakovai UAB „Druskininkų vandens parko
viešbutis Aqua“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ pateikė atsiliepimą į ieškovo
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami jo netenkinti.
Nurodė, kad faktiškai pradelsta ieškovui
grąžinti skola sudaro 662 332,10 Lt, tuo tarpu ieškovas nepagrįstai reikalauja
visos pagal Kredito sutartį iki 2024 m. rugsėjo 9 d. grąžintinos sumos,
remdamasis neteisėtu ieškovo vienašališku kredito sutarties nutraukimu. Be to,
iš kredito sutarties kylančių ieškovo reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas jo
paties pageidautomis priemonės, todėl ieškovui įkeisto turto atsakovas neturėtų
jokios galimybės apsunkinti, perleisti ar paslėpti. Atsakovas UAB „Druskininkų
vandens parko viešbutis Aqua“ yra finansiškai stabili ir stipri įmonė, kurios
turimo turto visiškai užtektų teismo sprendimo įvykdymui. Šią aplinkybę
patvirtina atsakovo 2010 m. lapkričio 1 d. balanso bei pelno (nuostolių)
ataskaitų duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovo grynasis pelnas sudaro 2 578
457,95 Lt, turto vertė – 31 259 347 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 400 135,84 Lt. Pradelstų įsipareigojimų,
išskyrus ieškovui, atsakovas turi ne daugiau kaip 15 000 Lt. Laiduotojas UAB
„Druskininkų vandentiekis“, kurio vienintelis akcininkas yra Druskininkų
savivaldybė, turi turto, kurio balansinė vertė yra 16 835 696,00 Lt, per
vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 664 361
Lt, o pradelstų įsipareigojimų atsakovas beveik neturi. Šios aplinkybės
patvirtina, kad nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas UAB
„Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ gali netekti viso turimo turto, dėl
ko teismui priėmus sprendimą, jo būtų negalima įvykdyti ar jo vykdymas būtų iš
esmės apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010
m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė
ieškovo AB „Swedbank“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
netenkinti. Teismas iš atsakovo UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“
2010 m. lapkričio 1 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų
nustatė, kad atsakovo turto vertė sudaro 31 259 347 Lt (ilgalaikis turtas - 29
740 249,75 Lt, trumpalaikis turtas - 1 519 097,39 Lt), per vienerius metus
mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 400 135,84 Lt,
grynasis pelnas sudaro 2 578 457,95 Lt. Šis atsakovas pradelstų įsipareigojimų,
išskyrus ieškovui, turi ne daugiau kaip 15 000 Lt. Iš atsakovo UAB „Druskininkų
vandentiekis“ 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso teismas nustatė, kad šio atsakovo
turto vertė sudaro 16 835 696,00 Lt (ilgalaikis turtas - 12 427 283 Lt,
trumpalaikis turtas – 4 408 413,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos
ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 664 361 Lt. Įvertinęs šiuos
finansinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma taikyti turto
arešto masto suma (10 408 982,38 Lt) nėra didelė atsakovų turimo turto
atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad duomenų,
patvirtinančių, realios grėsmės, jog dėl kokių nors atsakovų veiksmų ar
neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
neįmanomas, ieškovas nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“
pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais
motyvais:
1.
teismas neteisingai nustatė, jog
ieškinio suma atsakovų atžvilgiu nėra laikytina didele. Šią išvadą patvirtina
tai, kad atsakovo UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ mokėtinos
sumos ir įsipareigojimai sudaro 30 805 082,37 Lt, iš kurių mažiausiai 24 310
082,38 Lt yra pradelstos, nes tokio dydžio yra skola ieškovui. Iš to seka, kad
šio atsakovo turto vertė yra tik 454 264,77 Lt didesnė už įsipareigojimus, o
materialaus turto vertė yra 1 064 832,62 Lt mažesnė už įsipareigojimus.
Atsakovo pardavimo pajamos per 2010 m. 11 mėnesių sumažėjo 1 999 279,45 Lt
lyginant su 2009 m., kas patvirtina blogėjančią atsakovo finansinę padėtį. Be
to, šio atsakovo finansiniai įsipareigojimai AB „Šiaulių bankas“ taip pat
užtikrinti įkeitimu, iš ko seka, kad ieškovas negalės patenkinti ieškinio
reikalavimo iš viso atsakovo materialaus turto. Ieškinio sumos dalis (10 408
982,38 Lt), kuri neužtikrinta įkeitimu, sudaro trečdalį atsakovo turto bei
apytiksliai 2 metų pardavimo pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo
pelningumas sumažėjo 24 proc., jis minėtą ieškinio sumos dalį galėtų uždirbti
per 17 metų. Tuo tarpu atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ mokėtinos sumos
ir įsipareigojimai sudaro 13 753 961 Lt, turimas turtas 16 835 696 Lt, iš jo
materialus – 733 447 Lt. Šio atsakovo turtas per metus sumažėjo apie 10 proc.
Iš šių aplinkybių seka, kad abu atsakovai turi turto už 28 821 525,94 Lt, o
įsipareigojimų kreditoriams už 44 559 043,70 Lt, kas patvirtina, kad ieškinio
sumos dalis (10 408 982,38 Lt) nėra pripažintina maža jų atžvilgiu;
2.
teismas nenurodė aplinkybių,
paneigiančių atsakovų galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims (pavyzdžiui,
išmokėti akcininkams dividendus) ar kitaip jį apsunkinti;
3.
teismas nenurodė iš kokių lėšų
būtų galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tuo atveju, jei
atsakovai perleistų ieškovui neįkeistą turtą.
Atsakovai UAB „Druskininkų
vandens parko viešbutis Aqua“ bei UAB „Druskininkų vandenys“ pateikė
atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodo, kad teismas
teisingai įvertino atsakovų finansinius duomenis ir nustatė, kad ieškinio suma
jų atžvilgiu nėra laikytina didele. Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės
teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB
„Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ ieškinį AB „Swedbank“ dėl neteisėto
kredito sutarties nutraukimo. Ieškovui įkeisto minėto atsakovo nekilnojamojo
turto vertė buvo nustatyta šalių susitarimu Sutartinės hipotekos lakšte Nr.
06220090002427, o turtinių teisių - Įkeitimo lakštuose Nr. 06220070002245 ir
Nr. 06220090002428, pagal kuriuos balansinė įkeisto turto vertė sudaro 30 000
000 Lt. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia minėtam
atsakovui daryti spaudimą, iškelti bankroto bylą bei perimti vertingą turtą.
Areštavus atsakovų lėšas, bus sužlugdyta jų ūkinė – komercinė veikla, jie
nebegalės atsiskaityti su darbuotojais, kitais kreditoriais, įskaitant ir kitas
kredito įstaigas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeis
viešąjį interesą, kadangi atsakovo UAB „Druskininkų vandenys“ statybos
finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų, o Vandens ir pramogų parko veikla yra
susijusi su daugelio kitų Lietuvos įmonių veikla, teikiant paslaugas ir prekes.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai būtų ėmęsi veiksmų, siekiant
išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
(nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Laikinųjų
apsaugos priemonių, dėl kurių taikymo kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje,
tikslas yra būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymo
užtikrinimas. Taip pasakyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad
laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, jeigu jų nesiėmus teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašydamas
taikyti aptariamą priemonę – atsakovų nekilnojamųjų, kilnojamųjų
daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 10 408 982,38 Lt sumai, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja
didelę jo pareikšto ieškinio sumą - 24
310 082,38 Lt, ir nurodo aplinkybę, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo
užtikrinimui atsakovas UAB „Druskininkų vandens parko viešbutis Aqua“ yra
įkeitęs turto tik už 13 901 100 Lt.
Teismų praktikoje iš tikro yra suformuota ieškovo
minima taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas
tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma
gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši
taisyklė nėra vienintelė, kuria privalu vadovautis sprendžiant laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo klausimą, o paminėta prezumpcija nėra absoliuti, nes
civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą
- jos gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog,
nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti neįmanomas. Kita vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos
priemonių nevalia pažeisti ekonomiškumo ir teisingumo principų. Ekonomiškumo
principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos
priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą
išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio
7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi,
laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių
nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių
daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik
vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo
užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies
priešingus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas reikalaujant
priteisti didelę, 24 milijonus Lt viršijančią pinigų sumą. Tačiau reikalavimas
yra pareikštas dviems bendrovėms. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad abi
bendrovės turi turto, kurio bendra vertė (31 259 347 Lt ir 16 835 696,00 Lt)
ženkliai viršija pareikšto ieškinio sumą. Be to, abi bendrovės yra sėkmingai
veikiančios ir gaunančios pelną. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo pateikiami
duomenys apie atsakovų, kaip veikiančių juridinių asmenų, finansinius
įsipareigojimus, apie tai, kad ne visa pareikšto ieškinio suma yra užtikrinta
hipoteka ir, kad pagal šiuo metu gaunamą pelną atsakovas (pagrindinis
skolininkas) tik per 17 metų uždirbs prašomą užtikrinti ieškinio dalį, yra
nepakankami argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, ieškovo
prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas atsakovams neabejotinai
turėtų neigiamos įtakos jų veiklai, dėl ko ne tik galėtų sumažėti įmonių pelningumas,
bet ir visiškai žlugti atsakovų verslas. Minėta, kad laikinosios apsaugos
priemonės taikomos tuomet, kai yra pagrįstos abejonės, ar galimai ieškovui
palankus teismo sprendimas bus sėkmingai įvykdytas. Tokių abejonių pagrindas
gali būti atsakovo veiksmai, kuriais yra siekiama jo turimą turtą paslėpti,
perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo. Ieškovas atskirajame skunde
remiasi tokia galimybe, tačiau duomenų apie panašaus pobūdžio atsakovų veiksmus
byloje nėra. Daroma išvada, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi virš išdėstytomis
aplinkybėmis, sprendžia, jog ieškovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, o
pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330
straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis
galėtų būti naikinama skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio
2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta
(CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo
2010 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Kazys
Kailiūnas
Egidijus Žironas