Administracinio nusižengimo byla
Nr. A.13.-85-298/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00806-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14. 21.2.4. 21.13.1. 21.13.3.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,
sekretoriaujant V. Ž.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. ir jo atstovui advokatui A. A.,
nukentėjusiosios D. G. atstovui (tėvui) V. G., atstovei advokatei J. D.,
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui K. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo,
n u s t a t ė :
J. S. 2019-05-24 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis ir jo vedamas šuo (rudai juodas) buvo palaidas ir be antsnukio lakstė bendro naudojimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), to pasėkoje užpuolė ir įkando D. G.. J. S. savo veiksmais nesilaikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A27(1)-2876 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 8.9 ir 8.10 punktų bei padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu J. S. paaiškino, kad kaip jis pamena, viskas vyko po darbo, grįžo namo apie 16 val. ir grįžęs už 400 m nuvedė šuniuką išsimaudyti. Šuo turi visus dokumentus, psichologiškai sveikas, vokiečių aviganiui bus 4 metai. Turi 1 šunį, jis registruotas. Parodė, kad vedant maudytis, jis nieko nesutiko. Maudant, atsega šunį nuo pavadžio ir nuima antsnukį. Besimaudant, dviračiu pravažiavo mergaitė, jo manymu į priešingą pusę. Išsimaudę jie grįžo namo; buvo gal 5 minutes, vėliau patikslino – 10-15 min. Šuo neužpuolė mergaitės. Pagaliuką pamėtė į vandenį. Prieš einant namo pririšo ir uždėjo šuniui antsnukį. Gal buvo tas įvykis, bet su juo niekas nekalbėjo. Parodė, kad galimai buvo atėję mergaitės tėvai, kurie reikalavo šuns dokumentų, rodė mergaitės įkandimus, tačiau neaiškino, kodėl pas jį buvo atėję. Paaiškino, kad mergaitės tėvai buvo įsijaudrinę ir dėl to jis atsiprašė, kad galimai jiems bus ramiau. Jis netoli tos vietos gyvena, iš anksčiau šios šeimos nepažinojo. Nesutinka dėl minėtų aplinkybių ir palaiko savo atstovo poziciją, kuria labai daug ką pasakė. Protokolas negaliojantis, nutarimo nėra. Teigia, kad jo šuo neįkando, jis turi tik vieną šunį ir jis niekam nieko nepadarė.
Teismo posėdžio metu J. S. atstovas advokatas A. A. palaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, ir paaiškino, kad nenori mokyti, kas yra įrodymai, kas patvirtina ir kas paneigia aplinkybes, bet nori pasakyti, kad komisija neturėjo jokios teisės nagrinėti bylą, todėl išklausytas įrašas neturi įtakos; parodymu patikrinimo protokolas yra niekinis. J. S. paaiškino, kad atsiprašė, jog nenori kelti triukšmo. Išklausyti liudytojai. G. G. atsakymai nebuvo logiški, į klausimus neatsakė konkrečiai, todėl negalima remtis jos parodymais. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad teismas liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus vertintų tikslingai. Mano, jog ten galėjo būti tik mažametė mergaitė ir (duomenys neskelbtini). Lieka neaišku, ar buvo du, ar vienas šuo. Byloje esantys duomenys patvirtina tik viena šunį. (duomenys neskelbtini) turi tik vieną jam priklausantį šunį. Protokole yra parašyta, kad vienas šuo. Bet jei buvo du, tai kieno ten tas kitas šuo buvo. Pateiktas civilinis ieškinys, kuris nepagrįstas. Pasisako dėl ekspertizės atlikimo. Akivaizdu, kad neturtinei žalai atsirasti tam turi būti aplinkybės, ko šiuo atveju neįžvelgiama. Dėl drabužių: nesuprantama, kaip galima įkasti, tačiau nesugadinti drabužių. Nėra patvirtinančių įrodymų, kad jo kliento šuo įkando.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. G. atstovas V. G. paaiškino, kad šalia esančius kaimynus pažįsta; prie tvenkinio būna kiekvieną dieną ir važiuojant jam iš darbo įvykio dieną, prie tvenkinio lakstė du aviganiai, kurie buvo be antsnukių, jiems buvo mėtomi pagaliai į tvenkinį. Paaiškino, kad tądien matė J. S. (po įvykio), bet pačio įvykio nematė. Kai jis išlipo iš savo automobilio, išgirdo, kad jo žmona surėkė, jog apkandžiota jų dukra, kuri gulėjo ant žemės. Dukra grįžus papasakojo, kad ją apkandžiojo vienas šuo, o dėdė traukė nuo jos šunį, kurį prisegė prie pavadėlio ir nusivedė; matėsi šuns įkandimai. Paskui J. S. nematė, tik sklype pastebėjo kaimynę, kurios paklausė dėl įvykio. Su dukra ėjo per sklypus ir ji pamatė (duomenys neskelbtini) su šunimi pastarojo teritorijoje. Priėjus prie tvoros, su (duomenys neskelbtini) bendravo per tvorą, nors jis nenorėjo bendrauti; padarė namo ir automobilio nuotraukas, kadangi pastarasis nenorėjo bendrauti. Grįžus namo pastebėjo ir kitus įkandimus, kreipėsi pagalbos. Palaiko savo atstovo poziciją, prašo nubausti pažeidėją ir atlyginti žalą. Papildomai parodė, kad tądien matė du šunis, teigė, jog (duomenys neskelbtini) žaidė su 2 šunimis.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. G. atstovė advokatė J. D. paaiškino, kad buvo laiku atlikta apžiūra, surinkti liudytojų parodymai, tėvai atėjo pas (duomenys neskelbtini), kuris matė irgi mergaitę. Rašytinė baigiamoji kalba: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais - nepriklausomos ir byla nesuinteresuotos liudytojos (kaimynės) parodymais, mergaitės tėvų parodymais, kad mergaitei suklykus, kad jai įkando šuo, tuo metu niekas iš asmenų, buvusių netoli įvykio vietos, nematė jokių kitų šunų, išskyrus J. S. žinioje buvusius toje vietoje šunis be pavadėlio ir antsnukio bei šalia mergaitės stovėjusį patį J. S.; mergaitė buvo apkandžiota ant kelio, kuris tik per 1 metrą nutolęs nuo prūdo, kur (duomenys neskelbtini) maudė palaidus be antsnukio du šunis (2019-07-23 administracinių nusižengimų komisijos posėdžio I d. garso įrašo 6.36 min., 15.12 min.- (duomenys neskelbtini) apklausa, mergaitės tėvų parodymai), o vėliau su jais ėjo pro važiuojančią mergaitę, kas reiškia, kad įvykis ir jo pasekmės laiko ir vietos atžvilgiu yra artimai susiję su (duomenys neskelbtini) žinioje toje vietoje buvusiais be antsnukių ir pavadėlių dviem šunimis, todėl darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdamas 2 šunų savininku ar valdytoju (nors pasak (duomenys neskelbtini) jis buvo su vienu šunimi, kas pabrėžtina taip pat neeliminuoja jo atsakomybės), neužtikrino, kad viešoje vietoje – gatvėje, esantys jo žinioje šunys būtų su antsnukiais ir pavadėliais, ir kad gatvėje esant svetimam žmogui - vaikui, nepadarytų jam žalos. Nagrinėjamu atveju atsakovas to neužtikrino ir jo vienas iš turėtų šunų, pribėgęs prie mergaitės, 2 kartus įkando mažametei D. G. į koją, vaikui sukėlė didelį išgąstį, šoką, stresą, skausmą ir baimę. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančių naminių gyvūnų tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė pagal minėtą normą kyla be kaltės, t. y. šio faktoriaus nustatymas nėra būtinas. Pažymėtina ir tai, kad 2019-07-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos posėdžio metu J. S. patvirtino, kad atsiprašė mergaitės tėvų (I d. garso įrašo 21.25-21.27 min.), kas pagal logikos dėsnius įrodo, kad (duomenys neskelbtini) dėl įvykio jautėsi kaltas. Pažymėtina ir tai, kad tas faktas, kad atsakovo vardu registruotas tik vienas šuo, pats savaime nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas įvykio dieną negalėjo vedžiotis dviejų šunų ir būti dviejų šunų valdytoju, nes po įvykio nieko (nei mergaitės tėvų, nei vėliau protokolą surašiusio pareigūno) neįsileido į savo privačią valdą slėpdamas nuo pašalinių savo valdomus gyvūnus. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai. Minėtų taisyklių 8.9. p. reglamentuoja, kad gyvūno laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų; o 8.11.p. numato, kad įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, gyvūno laikytojas privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą; Tų pačių taisyklių 50 p. reglamentuoja, kad viešosiose vedimo vietose gyvūnai vedami tik su pavadėliu. Pavojingi šunys turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais, ko šiuo atveju šunų valdytojas - atsakovas neįvykdė, t. y. du didelių šunų veislės šunys viešoje vietoje - gatvėje buvo be pavadėlių ir antsnukių, dėl ko užpuolė pro šalį važiavusį mažametį vaiką ir jį apkandžiojo. Kadangi minėtų taisyklių 115 p. nurodo, kad už šių Taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, todėl atsižvelgiant į minėtų norminių aktų reglamentavimą, bei byloje esančius įrodymus, J. S. taikytina administracinė bei civilinė atsakomybės. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi turtinės žalos ieškovė nepatyrė, V. G., atstovaudamas mažametę dukrą, prašo priteisti vaiko naudai tik neturtinę žalą, patirtą dėl šuns užpulto vaiko patirtų išgyvenimų ir atsiradusių įvykio padarinių - skausmo, baimės, išgąsčio, patirto streso, kurią subjektyviai vertina 800 Eur. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, kaip atsitiko šiuo atveju. Ir pagal minėtą reglamentavimą, ieškovas neprivalo įrodinėti kokiems nukentėjusio asmens poreikiams prašoma žalos suma bus panaudota ar kaip ji pagerins nukentėjusio asmens gyvenimo kokybę. Pažymėtina, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra kompensacija už mažamečio vaiko patirtus dvasinius išgyvenimus bei fizinį skausmą. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-539/2012). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-357/2008). Pažymėtina, kad asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis grindžia mažamečio vaiko sveikatos sužalojimu, atsiradusiu dėl atsakovo neprižiūrėtų šunų užpuolimo (neteisėtos veikos). Kadangi atsakovo šunys viešoje vietoje buvo be antsnukių ir pavadėlių, ir netikėtai pribėgę prie pro šalį dviračiu keliu važiuojančio mažamečio vaiko jam įkando ir sužalojo sveikatą, todėl darytina išvada, kad yra visos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos - neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Ieškovės atstovas remiasi tuo, kad jo vaiką užpuolęs atsakovo žinioje esantis didelių šunų veislės šuo net du kartus netikėtai pribėgęs įkando mergaitei ir sužalojo jai kairės kojos šlaunį bei blauzdą, kas sukėlė vaikui šoką ir didelį išgąstį (tai įrodo tas faktas, kad po įvykio vaikas su dviračiu nuvažiavo į priešingą pusę nei vaiko namai, o tėvų paklaustas kodėl taip padarė, pasakė, kad labai išsigando). Be to, dėl patirto didelio išgąsčio vaikas tapo jautresnis, vaikui atsirado šunų baimė, ilgą laiko tarpą bijojo viena važinėti dviračiu gatvėje (t. y. už gyvenamosios teritorijos ribų), kentėjo fizinį skausmą ir patyrė stresą dėl 2 šuns įkandimų, o vėliau ir dėl 5 skiepų nuo pasiutligės. Įkandimo vietą mergaitei skauda iki šiol. Ieškovės atstovas iš karto po įvykio kreipėsi į medikus, vežiojo dukrą į gydymo įstaigas. Minėtas aplinkybes dėl sužaloto vaiko patvirtina 2019-05-24, t. y. įvykio dieną traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, išduotas Santaros klinikų vaikų ligoninėje, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ambulatorijos išduota kreipimosi dėl pasiutligės kortelės kopija, administracinio nusižengimo protokolas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos įrodymų rinkimo stadijoje surinkta medžiaga. Ieškovas, subjektyviai įvertindamas vaiko patirtos neturtinės žalos dydį 800 Eur atsižvelgė į tai, kad buvo pažeista svarbiausia vertybė - sveikata, dukra įvykio metu buvo mažametė ir neaišku kaip įvykis ateityje atsilieps jos psichinei būklei, vaikui net 7 kartus teko patirti fizinį skausmą, baimę ir stresą - 2 kartus įkandus šuniui ir 5 kartus skiepijantis nuo pasiutligės (kaip visi žinome - vaikai labai bijo skiepų), vaiko kaltės dėl įvykio nėra, mergaitė patyrė jau minėtus kitus dvasinius išgyvenimus - tapo jautresnė, uždaresnė, nes bijo eiti viena tuo keliu, kur įvyko įvykis, bijo didelių šunų. Įvertintinas ir atsakovo elgesys - jis savo kaltės nepripažino, ne vieną kartą vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadėlio viešoje vietoje - gatvėje, sukeldamas baimę ir kitiems tos vietovės gyventojams, nereagavo į jų pastabas, dėl ko ir įvyko šis įvykis. Atsakovas po įvykio piktybiškai neteikė vaiko tėvams informacijos apie jo šuns vakcinavimą nuo pasiutligės, dėl ko vaikas dėl atsakovo kaltės papildomai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius sukrėtimus dėl skiepų, po įvykio nesuteikė vaikui jokios pagalbos, o kuo greičiau pasistengė pasišalinti iš įvykio vietos, kas rodo jo nepagarbų ir cinišką elgesį nukentėjusios atžvilgiu. Atsižvelgiant į minėtą, prašo pripažinti, kad J. S. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir 4 p., Gyvūnų laikymo Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje taisyklių 8.9 p., 8.11 p. ir 50 p. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 4 d. ir prašo patenkinti civilinį ieškinį pilna apimtimi, priteisiant iš atsakovo ieškovės atstovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad su vaikais važiavo prie statomo namo su automobiliu apie 17 val. Dukrai beveik 9 metai. Vyro nebuvo, sūnų pasodino į vežimėlį. Dukra paprašė pasivažinėti dviračiu. Vandens telkiniai netoliese. Sutiko pravažiuojant vyrą, nes ėjo link vandens telkinio. Girdėjo šunų lojimą ir ėjo link tos vietos. Pamatė, kad šitas žmogus ((duomenys neskelbtini)) tempė savo šunį. Buvo su šviesiais šortais, žalia maikute. Vaikas važiavo dviračiu, ten yra kalniukas mažas. Atpažino, kad važiavo dukra link šio tvenkinio, nušoko nuo dviračio. Iš abiejų pusių pribėgo abu aviganiai. (duomenys neskelbtini) priėjo ir patraukė vieną šunį nuo dukros. Kitas šuo pabėgo. Nežino, kodėl dukra nuvažiavo į kitą pusę. Šaukė vyrą, išgirdęs jis ir atbėgo. Aiškino, kad dukrai kažkas nutiko, nes vaikas užrėkė, kai šunys jau buvo šalia. (duomenys neskelbtini) nuėjo su vienu šuniu, kur kitas pabėgo neaišku kur. Dukrai matėsi įkandimai ir pradėjo ieškoti, gal kas matė įvykį. Sutikus kaimynę sode, ji pasakiusi, kad girdėjo vaiko klyksmą. Ieškant kieno šuo galėjo įkasti, dukra pamatė šunį, kuris jai įkando – tai buvo (duomenys neskelbtini) šuo. Pradėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini), kurį dukra atpažino kaip asmenį, kuris ir patraukė ją kandusį šunį; atpažino ir patį šunį; (duomenys neskelbtini) atsiprašė. Paskui vyko į medicinos įstaigą. Dukra jaučia baimę šunims, jautė skausmą; aplinkui daugiau šunų nėra. Ji nematė, jog dukra būtų nukritusi nuo dviračio.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sklypas yra šalia tvenkinio, ten maudosi. Įvykio dieną ji matė tik vieną šunį aviganį, matė važinėjančią mergaitę. Išgirdusi klyksmą, ji paėjo ir pamatė verkiančią mergaitę ir matė, kad šalia jos stovėjo kažkoks asmuo su dideliu šunimi. Parodė, kad kaimyno šuo visada be pavadėlio; mėtė į tvenkinį pagalius. Pamena, kad mergaitės tėvai ieškoję kas jų dukra apkandžiojo ir kam tas šuo priklauso, jog jie eina pas šuns šeimininką aiškintis.
(duomenys neskelbtini) paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuvykus į įvykio vietą, duodant parodymus, asmuo nesipainiojo. Kaip suprato, jog buvo vienas šuo.
Apklaustas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas K. S. teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų. Reikia įvertinti liudytojos L. M. parodymus, ji paliudijo nemažai faktinių aplinkybių (kaip maudė (duomenys neskelbtini) šunį, kaip išgirdo vaiko riksmą), be to G. G. parodymus. Įvertintina faktinė aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) prisipažino, jog bendro naudojimo teritorijoje maudė šunį be pavadėlio ir antsnukio, kas reiškia, kad šuo galėjo įkasti mergaitei.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad J. S. su turiniu susipažino ir nurodė, kad šuo buvo su pavadėliu, pareiškėjo nematęs, mergaitė važiavo dviračiu viena (b.l. 6-7).
2019-05-24 Skundu matyti, kad V. G. nurodo, jog D. G. buvo užpulta šuns aviganio aukščiau nurodytu laiku ir adresu, o šuns savininkas atsisakė bendrauti, pasisakyti savo pavardę ir pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas nurodo, kad dėl įkandimo kreiptasi į medikus, nurodo šuns šeimininko gyv. vietos adresą ir automobilio numerius (b.l.9).
BIRT ataskaitų žiūrykle nustatyta, kad pranešta, jog 8 metų vaikui įkando šuo. Kaimynas atsisakė bendrauti, pranešėjas turi pretenzijų (b.l. 10-11).
Traumą patyrusio paciento apžiūros lapu ir kitais medicinos duomenimis nustatyta, kad D. G. buvo suteikta medicininė pagalba po kaimynų šuns įkandimo. Diagnozė – šlaunies žaizda; kąstinė k. šlaunies žaizda; k. blauzdos žaizda; šuns įkandimas (b.l. 12-14, 31).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėtas įvykio kelias, kuriame buvo apkandžiota mergaitė, parodė savo namą, iš kurio G. G. ėjo sutikti savo vyro ir pažiūrėti savo važinėjančios mergaitės (duomenys neskelbtini), kaip ji matė šunų užpuolimą ir vyras patraukė šunis ir kokią pusę jis nuėjęs (b.l. 49-56).
Iš L. M. paaiškinimo nustatyta, jog įvykio dieną ir laiku, dirbant sode ir girdėjusi vaiko klyksmą. Priėjusi prie gatvės pamatė verkiančią mergaitę, bet kaip šuo įkando nematė ir negalinti teigti, kam šuo priklauso (b.l. 57).
Kita bylos medžiaga: Administracinių nusižengimų registro išrašu (b.l. 32-33); duomenimis apie nekilnojamąjį turtą (b.l. 15-16, 42-43); fotolentelėmis (b.l. 25-30).
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pripažįstant asmenį kaltu, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (Suvestinė 2018-01-17 - 2019-12-09 redakcija) (toliau – Taisyklės) 8.9 ir 8.10 punktai nustato, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi <...> garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-07-05) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. paties įvykio dienos faktų - kad jam priklausantis šuo buvo paleistas be pavadžio ir antsnukio; šuo buvo maudomas ir jam metami į tvenkinį pagaliai; šuns vedžiojimo ir jo maudynių metu sutiko nukentėjusiąją mergaitę - neneigia, tačiau nesutinka su tuo, kad jam priklausantis šuo sužalojo D. G.. Aplinkybė, kad mergaitė buvo sužalota šuns, yra visiškai įrodyta medicinos duomenimis, paties nukentėjusio vaiko paaiškinimais savo tėvams ir jos įstatyminių atstovų (tėvų) parodymais, liudytojų parodymais. Ir nors J. S. kaltės nepripažįsta ir kaip matyti, labiau yra linkęs šį atsitikimą laikyti kaip nesusipratimą, tačiau byloje nustatyta, kad jo šuo buvo vedamas, maudomas nesilaikant Gyvūnų laikymo gyvenamojoje vietovėje taisyklių, ir neįsitikinus, kad jis nekels grėsmės žmonėms ar nepadarys žalos.
Visų pirma, apklaustų V. G., G. G. ir L. M. parodymais teisme nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio dieną ir tam tikru laiku, kurių teismas nebekartoja, jie matę J. S. ir jam priklausantį vokiečių aviganį paleistą be pavadėlio ir antsnukio bei kuriam buvo mėtomi į vandenį pagaliai. Be to, kaip matyti bylos medžiaga, ši paminėta aplinkybė patvirtinta ir pačios nukentėjusios mergaitės (duomenys neskelbtini) pasakojimu tėvams, jog jai įkando šuo, kurį paskui dėdė atitraukė. Kita vertus, pats J. S. administracinio nusižengimo protokole pažymėjęs, kad šuo buvo su pavadėliu, pareiškėjo nemačiau, mergaitė važiavo su dviračiu viena. Taigi nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. G. suklydo nurodydama ją užpuolusį šunį bei neteisingai paaiškino įvykio aplinkybes savo tėvams, kadangi pati mergaitė vėliau atpažino asmenį ir jam priklausantį, ją apkandžiojusį šunį. Pažymėtina, kad teismui nekelia abejonių tai, kad 9 metų nukentėjusi mergaitė galėjo įsiminti ją apkandžiojusį šunį ir jį atitraukusį asmenį, tuo labiau, kad buvo šviesus paros laikas. Todėl nepaisant to, kad nukentėjusioji buvo vienintelė, tiesiogiai mačiusi nagrinėjamą įvykį, byloje yra ir kitų – netiesioginių įrodymų tiesai nustatyti. Šiuo atveju tarp V. G., G. G. ir L. M. parodymų nėra prieštaravimų, jie nepaneigti.
Atkreiptina ir į tai, kad nemanytina, jog visais atvejai įkandus šuniui, įkandimas būna atviras ar plėštinės žaizdos forma, tikėtina, jog gali būti ir kraujosruvų susiformavimo apraiškų turintys sužalojimai, kur akivaizdu, kad asmens kūnas, organizmas buvo paveiktas iš šalies, kaip šiuo atveju kontaktuojant J. S. šuniui. Todėl teismas nesutinka su J. S. atstovo advokato pozicija dėl to, kad buvo būtina imtis priemonių dėl sužalojimo mechanizmo detalesnio nustatymo (ekspertizės), kadangi bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, todėl nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjo vaikas, kuriam ne tik konstatuota šlaunies, blauzdos žaizdos, vaikas patyrė išgąstį dėl gyvūno agresijos. Vertinant byloje esančius duomenis pažymėtina, kad po įvykio nebuvo delsta, bet iš karto ieškota vaiką apkandžiojusio šuns šeimininko, imtasi aktyvių veiksmų (aplankyti ir apklausti kaimynai; kreiptasi į teisėsaugos ir medicinos institucijas) rasti galimą pažeidėją. Nustačius galimai šuns šeimininką, J. S., kaip matyti bylos duomenimis, nebendravo ir neteikė informacijos prašantiems mergaitės tėvams. Akivaizdu, kad kaimynai vieni kitų šunis pažįsta, todėl tai, kad laiko šunį ir kiti kaimynai bei kurie galimai taip pat galėjo apkandžioti mergaitę, tokių byloje duomenų nenustatyta, todėl apsirikti dėl šuns priklausymo pažeidėjui tiesiog nebuvo įmanoma. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kadangi priežasčių, dėl kurių šie asmenys siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nenustatyta ir teismui pažeidėjas taip pat nenurodo tokių objektyvių aplinkybių. Todėl atmestini teiginiai dėl nepakankamo jo šuns/šunų identifikavimo, dėl prieš tai aptartų aplinkybių visumos, kas byloje nekelia abejonių.
Minėtos aplinkybės suponuoja pagrindą išvadai, kad nėra pagrindo abejoti nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad nukentėjusioji mergaitė buvo apkandžiota būtent J. S. priklausančio aviganio, nes nustatytos aplinkybės nepaneigtos jokiais kitais įrodymais. Surinktais byloje įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes pateikti V. G., G. G. paaiškinimai buvo nuoseklūs, kaip matyti, nuo pat tyrimo pradžios, jie nekito ir bylą nagrinėjant teisme, teismas jų nelaiko prioritetiniais, juos vertina atsižvelgęs į įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kiekvieną jų atskirai ir visumoje, todėl abejonių dėl jų patikimumo teismui nekilo.
Vertinant tai, kad J. S. šunį vedėsi ir maudė be antsnukio, pavadėlio, jis turėjo būti pakankamai atsargus, kad jo vedamas ir/ar maudomas šuo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims viešoje vietoje, prieš vedantis/maudantis uždėti pavadėlį ir antsnukį dėl galimų netikėtumų, pavyzdžiui, pravažiuojant vaikui su dviračiu, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju. Kaip jau minėta, iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pasakojimų jos atstovams (tėvams), šuniui įkandus, šuo buvo šeimininko atitrauktas, tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. S. šunį vedėsi ir /ar maudė neužtikrinęs, kad šuo nesukels grėsmės žmonėms. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. S. veika kvalifikuota teisingai, todėl jis baustinas.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, jog už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą J. S. baudžiamas pirmą kartą, sunkių pasekmių pažeidimu nesukėlė, jam skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.
ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas <...> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas žalą, nustato žalos atlyginimo terminą.
Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą tikslinga vadovautis įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos gairėmis, kurios aktualios sprendžiant dėl minėtos žalos atlyginimo priteisimo baudžiamajame procese, ypač panašiose situacijose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiosios D. G. įstatyminis atstovas iš esmės tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog po aptariamo įvykio (duomenys neskelbtini) buvo gydyta, dėl minėto įvykio ji patyrė ir neturtinę žalą. Būtent dėl dukros patirto streso, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, ji patyrė 800 Eur neturtinę žalą. Be to, dėl patirtų sužalojimų dukrai atsirado nerimo ir baimės jausmas. Dėl šių aplinkybių visumos iš atsakovo prašo priteisti D. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010). Byloje nustatyta, kad J. S. nesilaikė su gyvūnų priežiūra susijusių teisės aktų reikalavimų ir jo šuo įkando nukentėjusiajai D. G., kuriai tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl būtent J. S., būdamas šuns savininku, yra atsakingas už tinkamą savo šuns laikymą, jis privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo laikomas (vedamas) šuo nepadarytų žalos kitiems asmenims, o šiuo atveju neužtikrinęs tinkamo jo laikymo (vedžiojimo), privalo atlyginti šuns įkandimu padarytą žalą (CK 6.245-249 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji D. G. išties patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą, tam tikrą laiką turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ir pan. Be abejonės, tokia situacija turi vienokių ar kitokių pasekmių jos gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismas, vertindamas bendrą įvykio situaciją, kartu atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai sveikata buvo sužalota nežymiai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktikoje panašiose situacijose priteistinais neturtinės žalos dydžiais nuo 145 Eur iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-141/2017, 2K-393/2017 ir kt.), sprendžia, kad prašomos atlyginti nukentėjusiosios D. G. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 400 Eur. Taigi, vertinant nukentėjusiosios D. G. atstovo V. G. pareikštą civilinį ieškinį, teismas daro išvadą, jog jis tenkintinas iš dalies. Todėl administracinį nusižengimą padaręs J. S. privalo atlyginti 400 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajai D. G., kurios įstatyminiu atstovu yra V. G. (ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad priteistinas žalos dydis nėra didelis, o byloje duomenų apie J. S. finansinę padėtį nėra, todėl nustatytinas vieno mėnesio terminas žalos atlyginimui (ANK 665 straipsnio 1 dalis).
ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Atsižvelgiant į šios bylos duomenis, J. S. netinkamai vykdė gyvūnų laikytojo pareigas, pažeidė gyvūnų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Tačiau kaip teigia pats J. S., jo šuo turi visus dokumentus, yra psichologiškai sveikas, registruotas, taigi tikėtina, jog dėl šio pažeidimo padarymo jis savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimą gyvūną (šunį), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju J. S. netaikytinas jam priklausančio gyvūno (šuns), konfiskavimas.
Byloje pateiktas prašymas dėl atstovo advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai D. G. ir jos įstatyminiam atstovui išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokatas teikė teisinę pagalbą pagal susitarimą. Prie prašymo pridėti kvitai teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, kurie sudaro 800 Eur. Nukentėjusiojo teismo procese turėtų advokato išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK nuostatos, kurios mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjant administracinės teisenos bylas (ANK 666 straipsnis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje dalyje taip pat numatyta ir teismo teisė, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, jog nustatyta, kad J. S. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, kurio pasėkoje buvo sužalota nukentėjusioji D. G. ir jos įstatyminiam atstovui advokatas bylos nagrinėjimo metu teikė teisinę pagalbą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydį, kuris iš esmės yra protingas, prašymas tenkintinas visiškai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 346 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 644, 665 straipsniais, teismas,
n u t a r i a :
J. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19102363819.
Nukentėjusiosios D. G. įstatyminio atstovo V. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. D. G. naudai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį netenkinti.
Nustatyti J. S. žalos atlyginimo terminą – 1 (vieną) mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu neatlyginus priteistos žalos, žalos atlyginimo išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.
(duomenys neskelbtini) prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Priteisti iš J. S. V. G. naudai 800 Eur jo turėtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Vaclavas Karšulis