Civilinė byla Nr. e2-728-931/2021 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06620-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Godai Varkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir A. V. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir A. V. prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 370,05 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 7,50 EUR bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti iš atsakovės A. V. 370,05 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 7,50 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas Nr. 1) nuosavybės teise priklausė A. V., kurį, A. V. (duomenys neskelbtini) mirus, 2016 m. liepos 12 d. paveldėjo Lietuvos Respublika (toliau – atsakovė). Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2016 spalio 26 d. Atsakovę dėl šios skolos atstovauja VĮ Turto bankas (toliau – Turto bankas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2016 m. spalio 26 d. Pateiktame liudijime nurodyta, kad A. V. paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės turto banko 2016 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto taip pat matyti, kad valstybės paveldimą turtą sudaro tik ½ dalis minėto buto. Byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 29 d. turto apžiūros aktas, kuriame be kita ko nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė yra A. V. (toliau – atsakovė). Registrų centro pažymoje nėra įregistruotos A. V. nuosavybės teisės į minėtą turto dalį. Lietuvos Respublika nėra viso buto savininkė, ½ buto dalies savininku nurodytas mirusysis A. V. Tačiau A. V. turto po savo mirties paveldėti negalėjo. Iš paveldėjimo teisės liudijimo taip pat galima daryti išvadą, kad paveldimą turtą sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi būti įrašas, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau viešame registre pateikiant informaciją apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Su ieškovu rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Šiame Objekte mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 103 punktas). Šiame Objekte vartotojas privalo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškovu už patiektą elektros energijos kiekį. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovui nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir (ar) pagal ieškovo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų (keitimo) metu. Skolos pagal įrengto apskaitos prietaiso rodmenis yra 740,09 EUR, skolos susidarymo laikotarpis nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Prašomos priteisti iš atsakovių pagal jų valdomo turto dalį 740,09 EUR skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2015-07-15 iki 2017-09-05“. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Taisyklės ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. EEĮ 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 punktai).
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Turto banko, Objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2016 m. liepos 12 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, tarp jų ir pareiga tinkamai atsiskaityti už Objektui tiekiamą elektros energiją. Nagrinėjamu atveju ieškovui yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą Objektui, kuriame skola susidarė jau po buvusio Objekto savininko (palikėjo) mirties. Skolos susidarymo laikotarpiu Objekto savininke laikoma Lietuvos Respublika. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Pagal teismų praktiką nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Todėl, net ir pasitvirtinus faktinėms aplinkybėms, jog Objekte skolos susidarymo laikotarpiu kažkas gyveno, būtent atsakovei, kaip Objekto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su ieškovu. CK 6.388 straipsnyje nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, kurios atsakovė tinkamai nevykdė. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, vartotojas, kuris gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją. Ieškovas jam teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovės nevykdė joms teisės aktų numatytų įsipareigojimų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, ieškovas mano, kad jo reikalavimas yra teisiškai pagrįstas.
Atsakovės atstovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma ieškovo reikalavimus atsakovei Lietuvos Respublikai dėl skolos už elektros energiją, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
VĮ Turto bankas atsiliepime pažymi, kad valstybei į ieškovo ieškinyje nurodytą turtą 2016 m. spalio 26 d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir ji tik 2016 m. spalio 26 d. priėmė mirusiojo A. V. palikimą, todėl iki nurodyto termino nevaldė minėto nekilnojamojo turto objekto ir nebuvo elektros energijos vartotoju. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, minėtą paveldėtą nekilnojamojo turto objektą pradėjo valdyti, kai jau 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į jį. Ieškovas iki šiol į bylą nepateikė AB ,,LESTO“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos apskaitos prietaiso, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo dokumentų. Byloje duomenų, kad ieškovas perėmė prašomą priteisti skolą, po šių įmonių reorganizavimo, nėra. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, negali būti laikoma elektros energijos vartotoja minėtame nekilojamojo turto objekte, todėl ji neturi pareigos apmokėti ieškovo prašomos priteisti jai apskaičiuotos skolos (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Ieškovo su ieškiniu pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos duomenyse net nėra įrašyti ir užskaityti mokėjimai atlikti, po palikėjo mirties nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., už elektros energijos suvartojimą, (duomenys neskelbtini), kurių sumą sudaro 199,49 EUR. Dėl to minėtas dokumentas yra netikslus, todėl jo duomenys yra abejotini. Taigi ieškovo reikalavimas, pareikštas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl 370 EUR priteisimo yra visapusiškai nepagrįstas. Atsiskaitymai už vartotojui patiektą elektros energiją yra atliekami sistemingai kas mėnesį, jei šalys dėl to nesusitaria kitaip, o įmokos, apskaičiuotos per tokį ataskaitinį laikotarpį už suvartojimą, yra priskiriamos prie periodinių mokėjimų, nes turi būti mokamos už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį. Dėl to turėtų būti atsižvelgta į tokį teisinį reglamentavimą ir išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių ieškovas beveik 5 metus nesprendė jo apskaičiuotos skolos butui, (duomenys neskelbtini), apmokėjimo klausimo, neišsiaiškino aplinkybių, kurios lėmė per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. kovo 5 d. nepagrįstai didelį elektros energijos kiekio (5792 kWh) suvartojimo jame apskaičiavimą. Visų šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti, kaip buvo mokami mokesčiai už elektros energijos suvartojimą, iki kol palikėjo palikimą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Ginčo situacijoje yra kaltas pats ieškovas, kuris kaupė skolą minėtame nekilnojamojo turto objekte, nepateikė jos susidarymą ir apskaitymą pagrindžiančių dokumentų. Dėl to reikalavimai priteisti 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, todėl jie negali būti patenkinti pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus.
Atsakovė A. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovei A. V. patikslintas ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas buvo įteikti asmeniškai 2021 m. sausio 29 d. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė jokių procesinių dokumentų teismui nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliota atstovė patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė iš atsakovių skolą priteisti lygiomis dalimis.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė A. V. ir VĮ Turto banko įgaliotas atstovas.
Teismo šaukimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 2 dalimi, laikomas įteiktu atsakovei A. V. tinkamai.
Teismo šaukimas į posėdį VĮ Turto bankui buvo išsiųstas per EPP sistemą ir laikomas įteiktu tinkamai. VĮ Turto bankas pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Lietuvos Respublikai ir A. V. (kiekvienam po ½ dalį buto). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centro duomenys atlieka išviešinimo funkciją. Pagal kasacinio teismo praktiką net ir turto registracija viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau ji nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ½ dalį buto įregistruota nuo 2016 m. lapkričio 17 d. remiantis 2016 m. spalio 26 d. Palikimo perėmimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublika kitos ½ nekilnojamojo turto dalies nepaveldėjo, remdamasis VĮ Turto banko 2016 m. lapkričio 29 d. Turto apžiūros akto duomenų nustatyta, kad likusi ½ dalis buto nebuvo paveldėta, kadangi ji priklauso mirusiojo sutuoktinei A. V., kurios nuosavybės teisės į jai priklausančią ½ buto dalį Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinusi.
Byloje nustatyta, kad ieškovas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. rugsėjo 13 d. tiekė elektros energiją. Ieškovas prašo iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 370,05 EUR, priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d.
Atsakovė A. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, taigi, byloje neišreiškė savo pozicijos dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovei A. V.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašomos priteisti skolos dalies iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko. Ieškovo teigimu, skola susidarė po buvusio buto savininko mirties. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo VĮ Turto banko nuomone, Lietuvos Respublika tik nuo mirusiojo asmens palikimo priėmimo, t. y. 2016 m. spalio 26 d., tapo ½ dalies buto valdytoja, tačiau prieš palikimo priėmimą, t. y. 2016 m. rugsėjo 13 d., buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į butą, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos dalies priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos yra nepagrįstas.
Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi nuo palikėjo mirties momento atsakovei Lietuvos Respublikai kilo prievolė atsiskaityti su ieškovu už tiektą elektros energiją paveldėtam butui pagal jai priklausančią turto dalį. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir aukščiau nurodytą teismų praktiką, taip pat į tai, kad buvęs buto savininkas (duomenys neskelbtini) mirė, o atsakovė Lietuvos Respublika perėmė dalį mirusiojo savininko turto, darytina išvada, kad atsakovė Lietuvos Respublika turi pareigą, atsižvelgiant į jai priklausančią turto dalį, atsiskaityti už ieškovo tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo buvusio savininko mirties momento iki elektros energijos tiekimo nutraukimo. Todėl atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo VĮ Turto banko argumentai, jog ji neturi pareigos atsiskaityti už elektros energiją, tiektą butui iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).
Nagrinėjamoje byloje atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo butui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškovu tenka buto savininkėms, t. y. Lietuvos Respublikai ir A. V.
Ieškovas į bylą pateikė Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2021 m. kovo 30 d. Iš ataskaitoje esančios lentelės nustatyta, kad po elektros energijos tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nutraukimo toliau naujai mokėtinos sumos už tiektą elektros energiją nebuvo skaičiuojamos ir į ataskaitą netraukiamos. Iš ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo atlikti septyni mokėjimai atsiskaitant pagal mokėjimo knygelę. Nustatyta, kad iki A. V. mirties susidaręs skolos likutis buvo 170,73 EUR. Per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. papildomai susidarė 825,89 EUR skola, o septyniais atsiskaitymais buvo apmokėta 199,49 EUR skolos dalis.
CK 6.55 straipsnyje yra įtvirtintos kelių skolų tam pačiam kreditoriui paskirstymo taisyklės. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Remiantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai atliktais mokėjimais dengė seniausias skolas. Pažymėtina ir tai, kad mokėjimai buvo atliekami A. V. vardu.
Ieškovas nurodo, jog priskaitymai už elektros energiją minėtame bute buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energiją deklaruoja pats mokėtojas ir (ar) pagal ieškovo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis jų patikrinimų (keitimo) metu. Ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui lentelę apie mokėjimus už elektros energiją, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nurašomi elektros skaitiklio rodmenys ir perskaičiuota skolos suma, kurios likutis sudarė 740,09 EUR.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog minėta ieškovo ataskaita apie priskaitymus už elektros energiją yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusios skolos dydį (CPK 185 straipsnis). VĮ Turto bankas teigė, kad ieškovo pateikti duomenys apie skolos dydžio apskaičiavimą yra netikslūs, tačiau nenurodė jokių motyvų ir neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytos ir prašomos priteisti skolos dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų tinkamai atsiskaičiusios su ieškovu už butui tiektą elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo tenkinami – ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteisiama 370,05 EUR skola ir iš atsakovės A. V. priteisiama 370,05 EUR skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (370,05 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 7,50 EUR, priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Byloje patirta 18,16 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 9,08 EUR, priteistinos iš atsakovių (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo UAB „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir A. V. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, j. a. k. 112021042, 370,05 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt eurų 5 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (370,05 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,50 EUR (septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 370,05 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt eurų 5 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (370,05 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,50 EUR (septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo VĮ Turto banko, j. a. k. 112021042, 9,08 EUR (devynių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 9,08 EUR (devynių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė