Bylos Nr. 1S-3-557/2021

   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32191-2020-3

   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas ir nuteistajam E. K. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta data – 2019 m. rugpjūčio 27 d.) baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Plungės

1.1.        Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi paros laikinojo sulaikymo nuo 2020-08-12 iki 2020-08-13, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 BBND dydžio baudai, ir nustatyta 36 BBND (1 800 Eur) bauda.

1.2.       Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-06-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 36 BBND (1 800 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant E. K. 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

1.3.       Plungės

2.       2020-11-13 Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į teismą, siūlydama nuteistajam E. K. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nes nuteistasis piktybiškai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kai yra taikoma 0,00 promilės tolerancija, ir alkoholio vartojimas negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis.

3.       Skundžiama 2020-12-03 nutartimi Plungės apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir nuteistajam E. K. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nuteistasis piktybiškai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes per du mėnesius nustatyti trys girtumo atvejai – 2020-08-12 E. K. buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas, 2020-09-28 nustatytas 1,92 promilės girtumas, 2020-10-26 – 1,83 promilės girtumas, tai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis tyčia vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nors buvo supažindintas su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, tai patvirtina jo elgesys bausmės vykdymo metu.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.       Skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-12-03 nutartį ir Probacijos tarnybos teikimo netenkinti.

4.1.       Visų pirma E. K. pažymi, jog Plungės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė klaidą, nurodydamas, kad baudžiamasis įsakymas yra priimtas 2019-08-27, nes tikroji baudžiamojo įsakymo data yra 2020-08-27, ir prašo šią nutartį panaikinti bei Probacijos tarnybos teikimą atmesti.

4.2.       Nurodo, kad jis į 2020-12-03 teismo posėdį neatvyko dėl to, kad tuo metu turėjo darbo pokalbį, kuris užtruko ilgiau nei planuota, vyko ne pačioje Plungėje, todėl taip jau atsitiko, kad dėl nenumatytų aplinkybių nebuvo galimybių jam atvykti į teismo posėdį ir apie tai pranešti teismui. Darbo pokalbis buvo produktyvus – jis gavo pasiūlymą įregistruoti individualią veiklą ir teikti paslaugas. Šiuo metu jis kaip tik bando įregistruoti individualią veiklą nuotoliniu būdu, tačiau tai padaryti nėra lengva, nes labai sunku prisiskambinti į VMI dėl konsultacijos. Fiziškai nuvykti į VMI jis negali, nes be išankstinės registracijos niekas nepriima.

4.3.       Plungės

4.4.       E. K. pripažįsta, kad 3 kartus per tris mėnesius jam buvo nustatytas girtumas, tačiau pažymi, jog taip atsitiko dėl turimos priklausomybės alkoholiui. Jis supranta, kad toks elgesys yra netinkamas, ir pats jį vertina kaip itin neigiamą. Tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai stengiasi pasikeisti, savanoriškai pradėjo gydymo procesą, kuriuo siekia atsisakyti alkoholio, taip parodydamas savo siekį vykdyti jam paskirtą bausmę.

4.5.       Jis atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyvendinti teismo paskirtą įpareigojimą, – iki karantino Lietuvoje paskelbimo 3 kartus lankėsi Plungės anoniminių alkoholikų klube. Ilgiau lankytis ten negalėjo, nes užsiėmimai dėl karantino nebevyksta. Taip pat jis dalyvauja psichologo ir psichiatro rengiamose konsultacijose, susijusiose su priklausomybių mažinimu ir alkoholio atsisakymu. Jo gydymui yra paskirti potraukį alkoholiui mažinantys raminamieji vaistai, kuriuos jis nuolat vartoja. Situacija gerėja – per pastaruosius 2 mėnesius jis alkoholio nevartojo, girtumas jam nebuvo nustatytas.

4.6.       Taigi, E. K. nuomone, jo aktyvūs veiksmai patvirtina, kad jis nesiekia ir nesitiki lengvabūdiškai išvengti bausmės ir jam paskirtų įpareigojimų vykdymo, pagal visas išgales siekia atsikratyti žalingų įpročių. Su priklausomybėmis nėra taip paprasta ir lengva kovoti, todėl rezultatus galima matyti tik po nuolatinio apsilankymo pas specialistus. Apie tai, kad jis deda pastangas pakeisti savo netinkamą elgesį ir stengiasi susitvarkyti su priklausomybe alkoholiui, Probacijos tarnybos teikime net nėra užsiminta, nors jo apsilankymai pas specialistus fiksuoti Klaipėdos probacijos skyriaus (Plungės) vedamuose įrašuose apie bausmės vykdymą, tačiau teismas į šiuos duomenis visiškai neatsižvelgė, nutartyje net nepažymėjo jo pastangų keistis ir be žalingų įpročių grįžti į visuomenę. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. K. nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis vengia atlikti bausmę, todėl teismas nepagrįstai jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į arešto bausmę. Teismas, tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą, vertino tik neigiamas pateiktas aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į teigiamas jo, E. K., pastangas keisti gyvenimo būdą.

4.7.       Be to, E. K. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi išlaikytinių – sūnų E. K., kuriam kas mėnesį moka po 150 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis. Pradėjus dirbti, darbiniai santykiai, darbo ritmas, apsilankymai pas specialistus turės teigiamos įtakos jo, E. K., asmenybei, mažins potraukį alkoholiui, todėl bus pasiekti visi jam paskirtos bausmės tikslai. Jis gyvena pas močiutę, kuri gyvena kaime, yra silpnos sveikatos, todėl kasdien padeda prižiūrėti jos ūkį. Paskyrus areštą, šių savo pareigų jis nebegalės vykdyti.

4.8.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

4.9.       E. K. nuomone, laisvės apribojimo pakeitimas į areštą šiuo atveju yra neadekvati priemonė bausmės tikslams pasiekti. Paskyrus arešto bausmę, jam atimama teisė gydytis priklausomybes, dirbti ir turėti legalų pajamų šaltinį, padėti artimiesiems, išlaikyti vaiką. Jis būtų daug naudingesnis dirbdamas neatlygintinas valandas nei izoliuotas nuo visuomenės ir valstybės išlaikomas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5.       Skundas atmestinas.

6.       Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė –nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai baudimo elementai. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

7.       Plungės

8.       Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, bausmės vykdymo metu nuteistasis E. K. vykdė teismo jam skirtą įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šaukiamas atvykdavo į Probacijos tarnybą individualiems pokalbiams, tačiau jis ne kartą pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2020-08-12 patikrinimo metu E. K. buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas, 2020-09-28 – 1,92 promilės girtumas (asmens b. l. 25), 2020-10-26 – 1,83 promilės girtumas (asmens b. l. 27). Pasiaiškindamas dėl šių pažeidimų E. K. savo 2020-09-30 ir 2020-11-04 rašytiniuose paaiškinimuose (asmens b. l. 26, 28) Probacijos tarnybai neginčijo 2020-09-28 ir 2020-10-26 vartojęs alkoholį, nors žinojo, kad negali vartoti ir buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių pažeidus šį teismo jam skirtą įpareigojimą, tačiau jokių pateisinamų priežasčių nenurodė ir savo elgesio net ir po pakartotinio įspėjimo nepakeitė. Tiesa, savo 2020-11-04 rašytiniame paaiškinime Probacijos tarnybai E. K. nurodė, kad pradėjo lankytis pas daktarus dėl alkoholio vartojimo ir stengiasi alkoholio nebevartoti, savo skunde apygardos teismui taip pat nurodė, kad lankėsi Plungės anoniminių alkoholikų klube bei dalyvauja psichologo ir psichiatro konsultacijose, susijusiose su priklausomybių mažinimu ir alkoholio atsisakymu, nuolatos vartoja gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus, mažinančius potraukį alkoholiui, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nei Probacijos tarnybai, nei teismui nepateikė. Todėl E. K. skundo argumentas, kad jis deda pastangas atsikratyti turimos priklausomybės alkoholiui, yra deklaratyvus, nes jokių objektyvių duomenų, kad iš tiesų ėmėsi priemonių išspręsti šiai problemai (pradėjo gydytis ar pan.), kuri, kaip matyti, turėjo įtakos jo priešingam teisei elgesiui, teismui nepateikta.

9.       Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo 2020-08-27 baudžiamuoju įsakymu E. K. buvo nubaustas už nusikaltimą, susijusį būtent su alkoholio vartojimu – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilės neblaivumas). Šis baudžiamasis įsakymas buvo subendrintas su to paties teismo 2020-06-23 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo E. K. buvo nubaustas už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurį padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,18 promilės girtumas), be to, Plungės apylinkės teismo 2020-01-16 baudžiamuoju įsakymu E. K. taip pat buvo nubaustas smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurį vėlgi padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,17 promilės girtumas), tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors visais atvejais priimant E. K. baudžiamuosius įsakymus jis teismo buvo įpareigotas nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, kaip matyti, šio draudimo jis nepaisė ir savo elgesio teigiama linkme nekeitė. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (asmens b. l. 23–24), E. K. ne kartą baustas administracine tvarka ir už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (2019-10-15 ir 2020-03-20 buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas atitinkamai 2,85 ir 2,65 promilės neblaivumas) šlitinėjo viešoje vietoje, sunkiai pastovėjo ant kojų, tokiais savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę), tačiau, kaip matyti, jokių išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio esant neblaiviam E. K. nepadarė. Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad E. K. pasiteisinimas dėl padarytų pažeidimų (per pakankami trumpą probacijos laikotarpį E. K. 3 kartus buvo neblaivus) yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

10.       Svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo turi būti patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. E. K. nenurodė jokių svarbių ir objektyvių teismo jam skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymo pateisinančių priežasčių. Nors jis ir teigia, jog deda pastangas atsikratyti turimo priklausomybės alkoholiui, be to, nurodo, jog teikimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu posėdyje nedalyvavo, nes dalyvavo darbo pokalbyje Plungėje ir gavo pasiūlymą įregistruoti individualią veiklą bei teikti paslaugas, o šiuo metu jis kaip tik bando įregistruoti individualią veiklą nuotoliniu būdu, tačiau, kaip minėta, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, o įvertinus E. K. pasikartojantį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, net ir po to, kai jis buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių pažeidus šį teismo jam skirtą įpareigojimą, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistasis prioritetą teikia ne prasmingo užimtumo paieškoms, bet lengvabūdiškam laisvalaikio praleidimui, ignoruojant teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

11.       Apygardos teismas pabrėžia, jog būtent E. K. privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų vykdymu, o jam nerodant nuoširdaus noro jų laikytis, byloje užfiksuoti jo pasikartojantys veiksmai vartojant alkoholį sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti tai, jog asmuo negeba savo tikslų laisvėje siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, to daryti nesistengia, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja nes, kaip matyti, ir toliau girtauja. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų žiūri aplaidžiai ir jį vykdyti vengia, dėl to probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

12.       Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas duoda teisinį pagrindą ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Taigi, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, nes nuteistasis jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nesilaikė. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo supažindintas su paskirtos bausmės nevykdymo pasekmėmis, todėl nesilaikydamas bausmės vykdymo sąlygų žinojo, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į areštą. Bausmės vykdymo metu nuteistojo elgesį atskleidžiančias aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai, teismo nutartis pagrįsta, pakankamai motyvuota ir šiuo atveju apygardos teismas su nutartyje padarytomis išvadomis sutinka.

13.       Atsižvelgiant į nustatytų ir patikrintų bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog sprendimu pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę E. K. į kitą bausmę – areštą – baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta, BK 48 straipsnio 8 dalis pritaikyta tinkamai, teisingumo principas nepažeistas, maksimali įstatyme numatyta už nusikaltimus skiriama arešto bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nuteistojo E. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                Linas Pauliukėnas