Baudžiamoji byla Nr. 1-1750-673/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16532-2020-4
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
prokurorui Nerijui Gružauskui,
nukentėjusiajai D. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, jo tvirtinimu – registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), neteistas (2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksu (toliau – ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje 2 dalyje),
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui - sugyventinei).
Teismas,
n u s t a t ė :
2020 m. balandžio 29 d. apie 12.15 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už plaukų tąsė savo šeimos narę – sugyventinę D. L., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to – 2019 spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, M. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui - sugyventinei), tai yra dėl to, kad:
2019 m. spalio 16 d. apie 18.25 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), savo šeimos narę – sugyventinę D. L. tyčia sugriebęs už plaukų tampė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą (-us) kaltinimą (-us) kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 12.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebęs už plaukų tąsė savo šeimos narę – sugyventinę D. L., suvokia, kad smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Patvirtino, kad nusikaltimo, už kurį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, metu, tai yra 2019 m. spalio 16 d. apie 18.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), savo šeimos narę – sugyventinę D. L. taip pat tyčia buvo sugriebęs už plaukų ir tampė. Gailisi. Viskas įvyko dėl alkoholio. Šiuo metu negeria, ieško darbo. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji D. L. parodė, kad gyvena Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu M. Š., kartu augina dukrą E. Š., gimusią (duomenys neskelbtini)., veda bendrą ūkį. Butas, kuriame gyvena, priklauso jos sugyventiniui M. Š.. Kartu su M. Š. nesusituokę gyvena apie 6 metus. 2020 m. balandžio 29 d. apie 12.15 val., namuose tarp jos ir sugyventinio M. kilo konfliktas dėl to, kad ji pasakė, jog ruošiasi išsikraustyti ir su juo negyvens. Iki konflikto M. namuose vienas visą naktį vartojo alkoholį. Apie 12.15 val., konflikto metu sugyventinis jai smarkiai sugriebė už plaukų ir patąsė, jai skaudėjo, taip pat M. ją stumdė, tačiau nuo stumdymo negriuvo, nesusižalojo, jai neskaudėjo. Jis ją pastūmė apie 10 kartų. Po to jis ėmė spardyti buto duris, taip pat bandė išdaužti balkono stiklą. Konfliktas vyko jų mažametės dukros E. Š. akivaizdoje. Nurodė, kad ji išsigando, todėl paskambino socialinei darbuotojai Ž. J., kuri iškvietė policiją. M. nurimo tik atvykus policijos pareigūnams. 2019 m. spalio mėnesį taip pat buvo kilęs konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau byla buvo nutraukta susitaikius. Nuo to laiko nuolat kyla konfliktai dėl to, kad ji nori išsikraustyti, o jis neleidžia. Byloje ieškinio nereikš (2 t., b. l. 43, 48).
Liudytojai Ž. J. parodė, kad dirba „Kėdainių pagalbos šeimai centre“, socialine darbuotoja. Nuo 2019 m. spalio 30 d. D. L. ir M. Š. šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Šiai šeimai paslaugos teikiamos dėl smurto ir alkoholio vartojimo. 2020 m. balandžio 29 d. apie 12.20 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino D. L., kuri kalbėjo susijaudinusi ir išsigandusi, prašė pagalbos, nes M. neleidžia jai išeiti iš namų, visą naktį namuose vartojo alkoholį, ją tampė už plaukų, kad ji jo bijo. Kalbėdama D. pradėjo verkti ir ji jos paprašė, kad duotų pakalbėti M.. Kalbant su M. suprato, kad jis neblaivus, nusiteikęs agresyviai, kalbėjo piktai ir sakė, kad D. turi kitą vyrą ir nori pas jį išeiti, o jis neleidžia jos ir neišleis iš namų. Kadangi su M. negalėjo susikalbėti, D.telefonu paklausė ar jai iškviesti policiją, ar ji pati išsikvies. D. pasakė, kad iš jos atimtas telefonas ir prašė, kad ji iškviestų policiją, todėl ji ir iškvietė policiją (2 t., b. l. 70).
Iš pranešimo BPC matyti, kad 2020 m. balandžio 29 d. 12.28 val., į BPC skambino Ž. J., kuri nurodė, kad jai, kaip socialinei darbuotojai, buvo pranešta, jog Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis kelia barnį, tąso moterį už plaukų (2 t., b. l. 23-24).
Iš įvykių paieškos matyti, kad kaltinamojo kaimynai dažnai skambina į bendrąjį pagalbos centrą pranešdami, jog namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), yra didelis triukšmas, vyras smurtauja, išgėrinėja (2 t., b. l. 25-29).
Iš aprašyto garso/vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams patvirtino, kad sugyventinis ją tampė už plaukų, jai skaudėjo (2 t., b. l. 31).
2020 m. balandžio 29 d. 13.04 val., M. Š. nustatytas 2,09 promilių girtumas (2 t., b. l. 75-76).
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiųstame rašte matyti, kad M. Š. ir D. L. šeima gyvena Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), augina dukrą E. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Šeimai nuo 2019 m. spalio 30 d. paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. 2019 m. spalio 16 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Visi šeimoje nustatyti vaiko teisių pažeidimai susiję su M. Š. girtavimu ir smurtavimu sugyventinės D. L. atžvilgiu (2 t., b. l. 36).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo M. Š. prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: 2020 m. balandžio 29 d. apie 12.15 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už plaukų tąsė savo šeimos narę – sugyventinę D. L., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis, visą dieną vartojęs alkoholį, stipriai sugriebė jai už plaukų ir tąsė bei stumdė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos, tuo pačiu ir prisipažinusio kaltinamojo kaltę, patvirtina ir netiesioginės, tačiau bešališkos liudytojos Ž. J. parodymai, kurie kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra nukentėjusiosios pareiškimas, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo turinys ir jame užfiksuoti duomenys, pranešimo į bendrąjį pagalbos centrą turinys, alkoholio kiekio matavimo prietaiso nustatymo protokolas.
Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, pripažino, kad šiuo atveju alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina ir tai, kad ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis taip pat padarė būdamas neblaivus, todėl prieš vartodamas alkoholį kaltinamasis turėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be ištirtų nukentėjusiosios/liudytojos parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, darydamas nusikaltimą, nors ir buvo neblaivus, tačiau orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Kadangi be kaltinamojo prisipažinimo jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino byloje išnagrinėtų ir ištirtų anksčiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui).
Teismas, padaręs išvadą, kad M. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, daro išvadą, kad 2019 spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, M. Š. per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl, paminėtam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti, M. Š. privalo būti nuteistas paskiriant jam bausmę už paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje teismo nustatytą jo padarytą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad M. Š., 2019 m. spalio 16 d. apie 18.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), šeimos narę – sugyventinę D. L. tyčia sugriebęs už plaukų tampė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika tyčinė, nesunki, baigta; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę (2 t., b. l. 121-137): neteistas, 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, nedirba.
Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą nuteisiamam kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), mažesnės nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), bausmes tarpusavyje subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimoje, o ir pats buvo smurto auka. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 29 d. 13.04 val. iki 2020 m. balandžio 30 d. 14.44 val. (2 t., b. l. 77, 115-116). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 118). Ankstesnėje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (2 paras).
Daiktiniai įrodymai.
Du CD diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje (1 t., b. l. 43, 2 t., b. l. 30).
Proceso išlaidos.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,39 Eur), neviršija galimos nepriteisti proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui 2020 m.) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui 2019 m.), ir nuteisti:
remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis – bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimą;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: M. Š. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismo gali būti pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (2 paras) ir nuo 2020 m. balandžio 29 d. 13.04 val. iki 2020 m. balandžio 30 d. 14.44 val. (2 paras).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – 2 (du) CD su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė