Civilinė byla Nr. e2S-2753-880/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32537-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;
3.2.6.12.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-38181-1125/2021.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ pateikė prašymą išaiškinti sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-38181-1125/2021 ir išaiškinti nuo kokio dydžio pagal sprendimą skaičiuotinas 50 proc. kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas; ar sprendimą reikėtų suprasti, kaip nustatantį bendrą rezultatą (teikti paslaugas 50 proc. kiekvieno maršruto apimtyje) ir paliekantį sprendimo teisę, kaip (kokiu būdu) šį rezultatą pasiekti atsakovei (darbdaviui), kaip subjektui, atsakingam už darbo organizavimą; jeigu vis dėlto sprendimą reikėtų suprasti kaip nustatantį konkretų metodą, kaip turi būti pasiektas rezultatas (teikti paslaugas 50 proc. kiekvieno maršruto apimtyje), atsakovė prašo teismo išaiškinti, ar pagal sprendimą tinkama sumažinti atskirų grafikų skaičių konkrečiuose viešojo transporto maršrutuose. Nurodė, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad 2022 m. spalio 3 d. organizuojamo streiku metu teismo nustatytos minimalių paslaugų teikimo apimtys turi būti skaičiuojamos nuo įgaliotos įstaigos viešojo transporto priemonių išleidimo plano maršrutuose, t. y. nuo 490 viešojo transporto priemonių darbo dieną, 286 viešojo transporto priemonių šeštadienį ir 285 viešojo transporto priemonių sekmadienį. Tarp šalių kilo nesutarimas ir dėl to, kaip aiškinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog minimalių teiktinų paslaugų apimtis yra 50 proc. kiekvieno maršruto, nes šis rezultatas gali būti pasiektas įvairiais būdais.
2. Atsiliepimu ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kad minimalių paslaugų apimtis skaičiuojama nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų yra abiem šalims aiški ir kaip teigia atsakovė reiškia, kad streiko metu teikiamos 50 proc. paslaugos turi būti skaičiuojamos nuo įgaliotos įstaigos viešojo transporto priemonių išleidimo plano maršrutuose, t. y. nuo 490 viešojo transporto priemonių darbo dieną, 286 viešojo transporto priemonių šeštadienį ir 285 viešojo transporto priemonių sekmadienį. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad tik bendrovė turi spręsti kuriuo būdu turi būti pasiekta minimalių teiktinų paslaugų apimtis 50 proc. kiekviename maršrute. Tai yra aiškiai nustatęs teismas savo sprendime nurodydamas, kad streiko metu atsakovė turi teikti paslaugas 50 proc. kiekvieno maršruto apimtyje. Atsakovės ir ieškovės pozicijos dėl teikiamų paslaugų apimčių mažinimo streiko metu išsiskiria tik dėl maršrutų, kuriuose dirba viena transporto priemonė. Atsakovė nurodo, kad šiuose maršrutuose streiko metu turi būti teikiamos 100 proc. apimčių paslaugos, o ieškovė nurodo, kad teismo sprendime numatyta visuose, o tai reiškia ir maršrutuose kur dirba viena transporto priemonė streiko metu teikti 50 proc. paslaugų. Nurodo, kad ieškovės pozicija yra tokia, kad maršrutuose, kuriuose dirba daugiau nei viena transporto priemonė, turi būti 50 proc. mažinamas transporto priemonių skaičius, o maršrutuose, kuriuose dirba tik viena transporto priemonė, turi būti 50 proc. mažinamas tos transporto priemonės reisų skaičius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3002-1125/2022 išaiškinimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nusprendė nustatyti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento.
5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi sprendimas pakeistas panaikinant sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento“.
6. Teismas nurodė, kad sprendimas, kurio dalis palikta galioti ir kuriuo teismas nusprendė: „nustatyti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų“ – yra aiškus, ir nėra pagrindo aiškinti priimtą sprendimą, nauja duomenų analizė nėra teismo sprendimo aiškinimas, o jei tarp šalių kyla papildomi ginčai jie gali būti sprendžiami atskirai. Išaiškinus teismo sprendimą atsakovės prašomu būdu iš esmės pasikeistų teismo sprendimo turinys, kadangi būtų išplėsti sprendimo motyvai, o civilinio proceso kodeksas leidžia išaiškinti teismo sprendimą tik nekeičiant jo turinio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai nusprendė netenkinti prašymo išaiškinti sprendimą, kuris yra neaiškus ir dviprasmiškas. CPK nustato, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, įskaitant sprendimo išaiškinimą. Kad sprendimas nėra aiškus patvirtina šios aplinkybės: sprendime neįvardinta, nuo kokio dydžio pagal sprendimą skaičiuotinas 50 % kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas. Sprendime įvardintas „nuo VVT teikiamų paslaugų“ nėra pakankamai aiškus; šalys, vadovaudamosi sprendimu, skirtingai supranta minimalių paslaugų teikimo „50 % kiekvieno maršruto“ nustatymo metodiką.
7.2. Teismas neįvertino, kad prašymu atsakovė neprašė ir nesiekė, kad teismas vertintų naujus duomenis. Priešingai prašymo ir su juo pateiktais priedais siekė teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kadangi šalims nėra aiškus sprendimo vykdymas. Atsakovė pabrėžia, kad tarp šalių nekyla papildomi atskiri ginčai, nesusiję su sprendimo vykdymo įgyvendinimu. Priešingai, šalys tik skirtingai interpretuoja sprendimo vykdymą, o tai reiškia, kad sprendimas nėra aiškus.
7.3. Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, kad praymu išaiškinti sprendimą ji siekia keisti sprendimo turinį. Atsakovė viso proceso metu (išsakė tokį prašymą tiek ieškinyje, tiek apeliacinėje instancijoje), o ne tik teikdama prašymą, siekė aiškaus ir nedviprasmiško sprendimo įvardinant minimalių paslaugų teikimo/vykdymo metodą, į ką teismas neatsižvelgė priimdamas sprendimą ir atmesdamas prašymą sprendimą išaiškinti.
8. Ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
8.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog reikalingas teismo sprendimo išaiškinimas dėl minimalių paslaugų apimties skaičiavimo nuo „VVT teikiamų paslaugų“. Iš atsakovės prašymo ir ieškovės atsiliepimo matyti, kad abi šalys šią teismo sprendimo dalį supranta taip pat, t. y. kad paslaugų apimtis turi būti skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 20 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartyje nustatytų sąlygų. Taip pat ieškovė visiškai sutiko su atsakovės nuomone, kad maršrutuose, kuriuose paslaugas teikia daugiau nei viena transporto priemonė, gali būti 50 proc. mažinamas transporto priemonių skaičius dirbančių šiuose maršrutuose. Ieškovė pasisakė tik dėl atsakovės priedo Nr. 2 dėl maršrutų, kuriuose paslaugas teikia tik viena transporto priemonė.
8.2. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad streiko metu atsakovė turi teikti paslaugas 50 proc. kiekvieno maršruto apimtyje. Kitaip tariant teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad negali būti maršrutų, kuriuose streiko metu būtų teikiamos 100 proc. apimties paslaugos teiktos iki streiko.
8.3. Atsakovė prašydama išaiškinti teismo sprendimo turinį taip, kad maršrutuose, kuriuose dirba viena transporto priemonė, reikalavimas mažinti 50 proc. teikiamų paslaugų apimtis streiko metu būtų netaikomas, o taip pat atsakovės prašymas mažinti 50 proc. teikiamų paslaugų apimtis streiko metu ne visuose, o tik jos pasirinktuose maršrutuose yra atsakovės bandymas pakeisti teismo sprendimo turinį.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sprendimo išaiškinimo
11. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Įstatymo dalies nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-306-407/2015, 2015-01-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-34-381/2015).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį, konstatuoja, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška.
13. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi sprendimas pakeistas panaikinant sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento“.
14. Nors atsakovė teigia, kad sprendimas yra neaiškus, nes neaišku, nuo kokio dydžio pagal sprendimą skaičiuotinas 50 % kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas bei kokia turėtų būti minimalių paslaugų teikimo „50 % kiekvieno maršruto“ nustatymo metodika, vis tik apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.
15. Tiek iš atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo bei atskirojo skundo, tiek iš ieškovės atsiliepimų į juos matyti, kad abi šalys teismo sprendimą ir jo rezoliucinę dalį supranta iš esmės vienodai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimo skaičiavimą nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų tiek ieškovė, tiek atsakovė suprato, kaip skaičiavimą nuo 2020 m. gruodžio 20 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartyje nurodytų teikiamų paslaugų (jų masto), t. y. nuo 490 viešojo transporto priemonių darbo dieną, 286 viešojo transporto priemonių šeštadienį ir 285 viešojo transporto priemonių sekmadienį. Atitinkamai ir 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimą, abi bylos šalys suprato taip, kad maršrutuose, kuriuose paslaugas teikia daugiau nei viena transporto priemonė, gali būti 50 proc. mažinamas dirbančių šiuose maršrutuose transporto priemonių skaičius, ir dėl to ginčo tarp bylos šalių nėra. Tai, kad nėra galimybės mažinti transporto priemonių skaičiaus maršrutuose, kuriuose dirba viena transporto priemonė, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra neaiškus. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdu, kad turi būti užtikrinamas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas, todėl jeigu maršrute dirba tik viena transporto priemonė, natūralu, kad įgyvendinant teismo sprendimą mažinamas jos reisų skaičius.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, naujiems klausimams spręsti, kaip to faktiškai siekia ieškovė.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, pagrįstai nurodė, kad sprendimas yra aiškus, procesinių teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
19. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ieškovės patirtos 500 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į atsakovės atskirąjį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai (j. a. k. 193151691) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Linas Zinkevičius