Baudžiamoji byla Nr. e1-2302-978/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30940-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlys, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

G. V. 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 57, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

G. V.ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.00 val., buvo pas savo draugą (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Ten gėrė alkoholį. Išgėrė butelį degtinės. Tada nusprendė važiuoti namo. Apsvaigęs nesijautė. Namo važiavo automobiliu Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jam. Jam važiuojant Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, nuleido automobilio vairuotojo pusės priekinę padangą. Pats tada išlipo iš automobilio, po ko prie jo priėjo kažkoks tai nepažįstamas vyriškis ir per priekines keleivio dureles ištraukė automobilio raktelį iš degimo spynelės. Jis pareikalavo, kad vyras grąžintų raktelius, tačiau tas vyras pasakė, kad raktelius grąžins, kai atvyks policijos pareigūnai. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Kiek pamena, pūtė į alkotesterį. Pamena, kad pūtė vieną kartą, o vėliau pūtė antrą kartą. Pareigūnai pasakė, kad pripūtė tris promiles. Kiek pripūtė antrą kartą, nepamena. Vėliau pareigūnų buvo atvežtas į policijos komisariatą. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P.parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.05 val., Vilniuje, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, maždaug ties 43 namu, išgirdo kažkokį smūgio garsą. Atsisukęs pasižiūrėti iš kur sklido garsas pamatė, kad kelyje, ties pėsčiųjų perėjoje esančia salele, stovi automobilis TOYOTA Previa (valstybinių numerių neatsimena), kiek pamena raidės buvo (duomenys neskelbtini). Pamanė, kad šio automobilio vairuotojas atsitrenkė į šios salelės bordiūrą ir galimai prasikirto savo padangą. Į tai iškarto neatkreipė dėmesio ir tiesiog ėjo toliau gatve. Netrukus pamatė, kaip minėtas automobilis pradėjo toliau lėtai važiuoti ar riedėti. Automobilis pavažiavo iki maždaug (duomenys neskelbtini) pažymėto namo ir sustojo. Netrukus iš minėto automobilio išlipo jo vairuotojas, tai buvo vyriškis. Jis buvo apie 50 metų amžiaus, trumpų plaukų, išskustus šonus ir nedidelę skiauterėlę ties viršugalviu. Buvo apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kiek pamena, šis vyras dėvėjo džinsus ir tamsios spalvos marškinėlius be rankovių. Daugiau asmenų automobilyje nesimatė. Minėtas vyriškis, kuomet išlipo iš automobilio, šiek tiek svirduliavo, priėjo prie savo automobilio, vairuotojo pusėje esančio priekinio rato ir pasilenkė. Pastovėjęs kurį laiką vyriškis atsitraukė, po ko ant šio automobilio vairuotojo pradėjo rėkti taip pat šaligatviu ėjęs vyriškis, kuris jam garsiai sušuko: "ką tu darai, tu visiškai girtas". Išgirdęs tai, pats nutarė prieiti arčiau, o priėjęs pamatė, jog minėto automobilio vairuotojas yra girtas, sunkiai stovi ant kojų, svirduliuoja. Labai arti pastarojo nėjo, bet iš to atstumo tikrai suprato, jog šis vyras yra girtas. Nusprendė iškviesti policiją. Kuomet iškvietė policiją, su kitu vyriškiu nutarė paimti automobilio raktelius, kad TOYOTA automobilio vairuotojas nesugalvotų toliau važiuoti. Jis, jam paėmus automobilio raktelius, bandė ginčytis, įvyko nedidelis susistumdymas, tačiau vairuotojas apsiramino, pradėjo kažką kalbėti, jog dabar turės nemalonumų, bandė pasakyti, jog gal susitarkime ir panašiai. Tačiau su juo į kalbas nesivėlė nei pats, nei tas kitas vyras. Tuomet tas kitas kartu buvęs vyras dar kartą paskambino į policiją ir paprašė, kad paskubintų ekipažą. Kol atvažiavo policija, toliau automobilio vairuotojas elgėsi ramiai, niekur nesitraukė, nebėgo, kiek matė, alkoholio nevartojo. Policija nuo jo kvietimo atvyko maždaug per 10-15 min. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems perdavė automobilio raktelius ir nurodė automobilio vairuotoją. Kuomet atvyko policija, tas kitas vyras, kuris irgi laukė atvykstančių policijos pareigūnų ir padėjo užlaikyti automobilio vairuotoją, nuėjo. Šio vyro, kuris buvo kartu, nepažįsta, kiek matė, jis taip pat buvo skambinęs policijai dėl minėto įvykio. Toliau policijos pareigūnai pradėjo bendrauti su automobilio TOYOTA vairuotoju, pradėjo pildyti dokumentus. Kiek matė, automobilio vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu, jam buvo nustatytas virš 3,06 prom. neblaivumas. Toliau, policijos pareigūnai pasiūlė jam surašyti paaiškinimą dėl įvykio, ką jis ir padarė. Kuomet surašė paaiškinimą, nuėjo, o policijos pareigūnai toliau dirbo įvykio vietoje. Nori tik pasakyti, kad šio automobilio vairuotoją matė būtent vairuojantį automobilį TOYOTA kuomet jis jau buvo atsitrenkęs į pėsčiųjų perėjos salelės bordiūrą, iki to laiko jo nestebėjo ir nebuvo atkreipęs į jį dėmesio.  Automobilyje šis vyras buvo vienas, daugiau nieko kartu nebuvo (b. l. 11) .

        Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyr. patrulio D. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams dirbant pagal įvykį (ROIK: 0120000414811) 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gatvėje buvo pastebėtas automobilis TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio buvo jo vairuotojas G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams bebendraujant su minėtu asmeniu ir pastebėjus, kad asmuo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis svirduliavo, todėl, G. V. buvo patikrintas alkotesteriu, neblaivumui nustatyti. Pirmojo tikrinimo metu alkotesteriu, t. y. 18.29 val., asmeniui G. V. buvo nustatytas 3,60 prom. neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu, t. y. 18.49 val., asmeniui buvo nustatytas 3,76 prom. neblaivumas. Tokiais savo veiksmais G. V., vairavo automobilį TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kuomet jis vairavo automobilį TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį  (e. b. l. 1-4).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. V. 2020 m. rugpjūčio 3 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 18.29 val. buvo nustatytas 3,60 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 18.49 val. G. V. nustatytas 3,76 promilių girtumas (b. l. 14).

Alkotesterio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0232 rodmenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. 18.29 val. G. V. buvo nustatytas 3,60 promilių neblaivumas, o 18.49 val. – 3,76 promilių neblaivumas (e. b. l. 36-37). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1179181 (e. b. l. 38).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. V. (e. b. l. 57).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio TOYOTA PREVIA (2004 m.) kaina Lietuvoje yra 3080 EUR (su PVM) (e. b. l. 58).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. automobilis TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas saugojimui į UAB „Tomadas“ aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (e. b. l. 39 ).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. V. vairavo automobilį „TOYOTA PREVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 3,60 promilių girtumas), todėl kaltinamojo G. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti dalimis per 2 metus, taip pat sutiko su siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašė sutrumpinti teisių vairuoti atėmimo laikotarpį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė, išgėręs sėdo ir važiavo namo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. V. neteistas (e. b. l. 59), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (e. b. l. 61-64), nedirbantis (e. b. l. 60), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 51 MGL (2550 EUR), šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

G. V. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą dalimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. nedirbantis, todėl, teismo vertinimu, įvertinus skirtinos baudos dydį bei siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą G. V. savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas dvidešimčiai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

G. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. G. V. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo Vilniaus mieste, vakaro metu, apie 18.15 val., kuomet yra gana intensyvus eismas, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, anksčiau jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau yra baustas už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl G. V. negalima charakterizuoti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonę „TOYOTA PREVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamajam G. V.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs alkoholinio gėrimo, būdamas sunkaus girtumo būklės, sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, vairavo vakaro metu, kai gatvėse yra pakankamai intensyvus eismas, tokiu būdu savo veiksmais keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „TOYOTA PREVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. 18.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 11.18 val., t. y. vieną dieną (e. b. l. 12-14, 15-16), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 87-89) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui  „TOYOTA PREVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 71-72), taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. V. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. 18.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 11.18 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 32 MGL (1 600 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvidešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „TOYOTA PREVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „TOYOTA PREVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. V., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvidešimt mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                          Beatričė Bakanauskaitė