Civilinė byla Nr. e2-198-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00862-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.8.9; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. balandžio 2 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Ingridai Krolienei, Vidmantui Drizgai, Dovilei Armalytei, advokato padėjėjui S. P.,

atsakovės atstovams A. M., advokatams Egidijui Baranauskui, Rapolui Kasparavičiui, Kristinai Matvejenkaitei,

trečiojo asmens atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl koncesijos sutarties nutraukimo ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo, taip pat pagal trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, savarankišką ieškinį dėl prašomų priteisti be teisinio pagrindo įgytų lėšų įskaitymo ir pervedimo į banko sąskaitą.

Teismas 

n u s t a t ė: 

I. Ieškovės reikalavimų esmė

1.       Ieškovė RUAB „Kamesta“ (toliau ir ieškovė, Kamesta) kreipėsi į teismą, 2020 m. rugsėjo 30 d. patikslintu ieškiniu (DOK-24923) prašydama:

1.1.                      priteisti ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau ir atsakovės, KMSA, Savivaldybės) 993 398,69 Eur dydžio koncesijos mokesčio skolą; 119 429,15 Eur delspinigių ir palūkanų; 7 440 889 Eur netiesioginių nuostolių negauto grynojo pelno forma, 1 436 074,96 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita;

1.2.                      netenkinus pirmojo reikalavimo ar tenkinus jį tik iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 425 831,20 Eur koncesijos išlaidų tiek, kiek jų nedengia priteistas koncesijos mokesčio įsiskolinimas;

1.3.                      įpareigoti atsakovę iš priteistų sumų pirmiausiai visą įkeitimu užtikrintą ieškovės įsiskolinimą pagal 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 8876, 2012 m. rugsėjo 21d. garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 (ir visus vėlesnius šių sutarčių pakeitimus bei jų pagrindu priimtus teismų procesinius sprendimus / nutartis), kurio suma yra 2 282 438,68 Eur ir bus patikslinta atsiskaitymo dieną pagal banko pažymą, sumokėti tiesiogiai įkaito turėtojui – trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Luminor Bank AS;

1.4.                      priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.                      priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Ieškovė, laimėjusi atvirą konkursą, 2005 m. rugpjūčio 1 d. su atsakove sudarė Koncesijos sutartį (toliau ir Sutartį), pagal kurią prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, t. y. visuomenei ir valstybei reikšmingą viešosios infrastruktūros objektą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti Koncesijos sutartyje numatytą koncesijos mokestį. Koncesijos sutartyje numatytas koncesijos laikotarpis – 25 metai.

2.2.                      Pagal Koncesijos sutartį, nuo koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo datos, kuri laikoma statybos darbų pabaiga, atsakovei kilo pareiga pradėti mokėti koncesijos mokestį Koncesijos sutarties 6 priede ,,Mokėjimų tvarka“ nustatytomis sąlygomis. Ieškovė pastatė koncesijos ruožą ir 2008 m. gegužės 26 d. pridavė jį atsakovei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

2.3.                      Pagal Koncesijos sutartį vykdomų darbų finansavimui ieškovė su UAB „NORD/LB Lietuva“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra trečiasis asmuo Luminor Bank AS (toliau – Bankas), 2005 m. lapkričio 29 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 8876 (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią Bankas suteikė Kamestai 15 500 000 Lt (4 489 110,29 EUR) dydžio kreditą. Pagal Kreditavimo sutartį suteiktas Banko kreditas buvo skirtas išimtinai Koncesijos sutarties vykdymui, o suteiktas kreditas Bankui turėjo būti grąžintas iš atsakovės ieškovei mokėtino koncesijos mokesčio.

2.4.                      Netrukus po koncesijos ruožo statybos pabaigos, siekdama išvengti koncesijos mokesčio mokėjimo, atsakovė 2009 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Kilus šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, Kauno apygardos teismas 2012m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Pagal Taikos sutartį atsakovė įsipareigojo ne tik ieškovei sumokėti koncesijos mokesčio įsiskolinimą, bet ir toliau vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Tačiau Savivaldybė ir toliau vengė mokėti koncesijos mokestį, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

2.5.                      Atsakovė 2016 m. kovo 14 d. vienašališku pranešimu, dėl tariamų ieškovės pažeidimų, dar kartą nutraukė Koncesijos sutartį. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 patenkino ieškovės ieškinį ir atsakovės vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Šis teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-865-178/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-1075/2018 buvo paliktas nepakeistas.

2.6.                      Nors atsakovė ir toliau sistemingai siekė trukdyti ieškovei vykdyti Koncesijos sutartį, tačiau nepaisant visų atsakovės neteisėtų veiksmų, visą laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. gegužės 5 d. ieškovė vykdė Koncesijos sutartį ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

2.7.                      Anot ieškovės, atsakovės ginčijamas (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 0,37 km, ruožas (toliau - Ruožas), priklausė pagal Koncesijos sutartį visam koncesijos ruožui, jį ieškovė įrengė pagal pačios atsakovės paruošą projektinę dokumentaciją. Tačiau atsakovė, priešingai nei numatyta Koncesijos sutartyje, nebuvo perdavusi ieškovei žemės sklypo, ant kurio buvo Ruožas, o vėliau iš viso neigė Ruožo priklausomumą koncesijos ruožui. Atsakovės ginčijamą aplinkybę, kad Ruožas priklausė koncesijos ruožui ir kad ją įrengė ieškovė patvirtina net trys teismo ekspertizės. Dėl to, kad atsakovė neperdavė žemės sklypo, ant kurio buvo Ruožas, ieškovė negavo dalies koncesijos mokesčio.

2.8.                      Apie tai, kad projektinė ir kiti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, patvirtina statybos techninio prižiūrėtojo tarpinis aktas, 2008 m. gegužės 26 d. Valstybinės komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tai reiškia, kad ieškovės darbai buvo visiškai atlikti pagal Techninį projektą, atsakovės priimti bei pripažinti tinkamais naudoti. Šią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, tai matyti ir iš VĮ ,,Registro centras” išrašo, patvirtinančio, kad yra suformuotas ir viešame registre įregistruotas naujas daiktas vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, o minimame akte statybos objekto statytoju nurodoma būtent ieškovė. Be to, atsakovė pati pripažino, kad ginčo Ruožą pastatė ieškovė, nes į bylą pateikti Savivaldybė raštai patvirtina, kad atsakovė kontroliavo, ar ieškovė tinkamai vykdo minimos gatvės dalies techninės priežiūros įsipareigojimus pagal Koncesijos sutarties 28 skyrių.

2.9.                      Pagal Koncesijos sutartį ieškovei mokamas mokestis buvo tiesiogiai priklausomas nuo pravažiuojančių automobilių srauto per sutvarkytą ruožą. Pravažiuotų automobilių skaičius buvo matuojamas automobilių skaičiavimo daviklių. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-97 atsakovė patvirtino apie 3 ha teritorijos prie Aleksoto tilto detalųjį planą, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas transporto mazgui statyti, todėl atsakovė laikėsi pozicijos, kad dalis automobilių, kurie pravažiuoja Ruožu, negalėjo būti apskaityti, nes Ruožas nepatenka pagal sutartį į Koncesijos ruožą (t. y. Ruožas yra už Koncesijos ruožo ribų). Kadangi atsakovė laikėsi tokios pozicijos, ieškovė dėl to negavo dalies koncesijos mokesčio.

2.10.                      Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, priteisdamas atsakovei už 2012 – 2013 m. laikotarpį susidariusią permoką, konstatavo, kad davikliai, fiksuojantys (duomenys neskelbtini) sankryža pravažiuojančių automobilių skaičių, yra įrengti ne ieškovei pagal Koncesijos sutartį perduotame Koncesijos ruože, todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaityti šiuos automobilius ir teikti už juos sąskaitas faktūras atsakovei. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, tenkindamas atsakovės reikalavimą dėl 2014 – 2015 m. susidariusios permokos priteisimo, rėmėsi aukščiu nurodytu Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ir pažymėjo, kad Ruožas nepriklauso Koncesijos sutarties ruožui. Tačiau, ieškovės nuomone, minėtose bylose nebuvo atliekama jokia statybų ekspertizė, o teismų išvados dėl tariamo Ruožo nepriklausomumo Koncesijos ruožui buvo padarytos šio klausimo specifiškai netyrus. Išnagrinėtose civilinėse bylose taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos perduoti Ruožą ieškovei, taip pat šios pareigos neįvykdymo pasekmės, nei vienoje iš nurodytų bylų nebuvo paneigta atsakovės pareiga perduoti Ruožą statybai.

2.11.                      Atsakovės atsisakymas perduoti žemės sklypą, ant kurio pagal Koncesijos ruožo projektinę dokumentaciją buvo pastatytas Ruožas, apribojo ieškovės teisę gauti koncesijos mokestį už šios gatvės projektavimą, statybą ir priežiūrą. Todėl ieškovė negavo dalies koncesijos mokesčio dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų – pareigos perduoti (duomenys neskelbtini) g. statybai neįvykdymo. Tai reiškia, kad atsakovė  šioje apimtyje nepagrįstai praturtėjo.

2.12.                      Be to, Savivaldybė sistemingai ir ilgą laiką vengė mokėti ieškovei koncesijos mokestį. Nors atsakovė koncesijos mokesčio skolą pradėjo mokėti tik nuo 2013 metų, tačiau nuo 2015 metų koncesijos mokesčio mokėjimą visai nutraukė. Pagal Kreditavimo sutartį suteiktas Banko kreditas buvo skirtas išimtinai Koncesijos sutarties vykdymui, o iš atsakovės mokėtino koncesijos mokesčio Bankui turėjo būti grąžintas kreditas. Atsakovei nemokant koncesijos mokesčio, ieškovė nesugebėjo tinkamai vykdyti Kreditavimo sutarties, todėl Bankas pranešė ieškovei, kad Kreditavimo sutartį nutraukia nuo 2018 m. sausio 25 d. Atsakovės neteisėti veiksmai, kai nepagrįstai buvo atsisakyta mokėti koncesijos mokestį, lėmė, kad Bankas įgijo reikalavimo teisę į visą ieškovės nepadengtą kredito sumą.

2.13.                      Ieškovė ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę su prašymais vykdyti Koncesijos sutartį, 2018 m. sausio 26 d. dalyvavo atsakovės inicijuotame susitikime dėl galimo Koncesijos sutarties nutraukimo, tačiau pastarasis nedavė jokių rezultatų, nes ieškovei buvo siūlomos nesąžiningos ir nepriimtinos sąlygos. Atsakovė 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. (33.200)R-700 nurodė, kad nebeketina toliau vykdyti Koncesijos sutarties, nes, jos manymu, tolimesnis prievolių pagal Koncesijos sutartį vykdymas nebeįmanomas, o Kamestos prašymus įvykdyti Koncesijos sutarties 9.1.2. bei 10.1. punktuose prisiimtus įsipareigojimus – tinkamai įforminti žemės sklypo Koncesijos ruožui įrengti perdavimą, taip pat tinkamai vykdyti pareigą mokėti koncesijos mokestį, pavadino nepagrįstais. Kadangi 2018 m. kovo 14 d. kviečiamas sutaikinimo komitetas šalių ginčui spręsti nebuvo suformuotas, nes šalys nesusitarė dėl komiteto pirmininko kandidatūros, Koncesijos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo nuo 2018 m. gegužės 5 d. Atsakovė niekada neskundė nei Koncesijos sutarties nutraukimo fakto, nei nutraukimo pagrindo.

2.14.                      Atsakovės pretenzijos dėl neva jai neperduotų statybos dokumentų yra nepagrįstos, kadangi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl atsakovė nebegali kvestionuoti projektinės dokumentacijos neperdavimo fakto. Be to, visa ši dokumentacija pateikta į nagrinėjamą bylą. Ieškovė pažymi, kad techninius projektus patvirtino ir ieškovei perdavė pati atsakovė, statybas leidžiantys dokumentai, statybos projektai, statinių pripažinimo naudoti tinkamais aktai yra prienami viešuose registruose, todėl iš viso nėra aišku, kokių dar dokumentų reikalauja atsakovė.

2.15.                      Koncesijos sutarties 44.5. punkte šalys buvo numačiusios, kad nutraukus Koncesijos sutartį dėl šalies padaryto esminio pažeidimo, atsakovė privalės padengti visas koncesininko turėtas išlaidas, susijusias su koncesijos ruožo projektavimu, statyba, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant koncesininko turėtas finansavimo išlaidas, priskaičiuojant įdėto nuosavo kapitalo procentus - 8 procentų dydžio, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, atskaičius suteikiančiosios institucijos koncesininkui sumokėtas sumas kaip pradinį finansavimą, numatytą šios sutarties 36 skyriuje, ir sumokėtą koncesijos mokestį, o koncesininkas turės perduoti Koncesijos ruožą suteikiančiajai institucijai. Paminėta Koncesijos sutarties nuostata taip pat numato kaltajai šaliai pareigą atlyginti kitai šaliai visus su tokiu Koncesijos sutarties nutraukimu susijusius pagrįstus nuostolius. 

2.16.                      Ieškovė 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. 996 pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 10 011 462,77 Eur nuostolius, susijusius su Koncesijos sutarties nutraukimu, išdėstydama šios sumos paskaičiavimą bei pridėdama skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė nesutiko sumokėti nurodytų sumų, pateikė pasiūlymą atlyginti 1 500 000 Eur sumą, kuri buvo akivaizdžiai nepakankama, kad būtų kompensuotos pagal Koncesijos sutartį atlygintinos sumos. Susitaikyti šalims nepavyko.

2.17.                      Net ir po teismų priimtų sprendimų atsakovė nemokėjo koncesijos mokesčio, jos skola už 2016 m. I – IV , 2017 m. I – IV ketvirčius bei 2018 m. sausio – gegužės mėn. pagal PVM sąskaitas faktūras siekia 726 103,45 Eur. Kadangi Atsakovė nuo 2016 m. II ketvirčio išmontavo pro Koncesijos ruožą pravažiuojančių automobilių skaičiavimo automatus, ieškovė koncesijos mokestį nuo 2016 m. II ketvirčio iki Koncesijos sutarties nutraukimo – 2018 m. gegužės 5 d. apskaičiavo dvejais etapais. Pirma, ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras pagal Koncesijos sutartyje numatytą minimalų automobilių skaičių (šios sąskaitos faktūros bei jų pagrindu susidariusi skola yra įtraukta į 726 103,45 Eur skolos sumą). Antra, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad faktiškai pravažiavusių automobilių skaičius minimu laikotarpiu buvo kur kas didesnis nei Koncesijos sutartyje numatytas minimalus jų skaičius, už tą patį laikotarpį nuo 2016 m. II ketvirčio iki 2018 m. gegužės 5 d. ieškovė paskaičiavo likusią koncesijos mokesčio dalį tokia tvarka: 1) apskaičiavo koncesijos mokestį pagal 2013 – 2015 m. pravažiavusių automobilių skaičiaus vidurkį; 2) tuomet iš šio mokesčio atėmė pagal PVM sąskaitas išrašytą koncesijos mokestį, paskaičiuotą pagal minimalų automobilių skaičių; 3) šiam skirtumui išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių suma yra 267 295,24 Eur, ir kuri taip pat sudaro atsakovės koncesijos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. II ketvirčio iki 2018 m. gegužės 5 d. Tokiu būdu, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.200 straipsnio 1 dalimi bei Koncesijos sutarties 37.1 punktu, prašo priteisti iš atsakovės bendrą koncesijos mokesčio įsiskolinimą, kuris yra lygus 993 398,69 Eur (726 103,45 Eur + 267 295,24 Eur).

2.18.                      Pagal ieškovės skaičiuotę nuo ieškovės prašomo priteisti 993 398,69 Eur dydžio koncesijos mokesčio skolos sumos paskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos – 119 429,15 Eur, kuriuos ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės.

2.19.                      Pagal Koncesijos sutarties 44.5 punktą visais Koncesijos sutarties nutraukimo atvejais atsakovė ieškovei privalo atlyginti jos patirtas koncesijos išlaidas, atskaičius iš jų atsakovės kaip pradinį finansavimą bei koncesijos mokestį sumokėtas sumas. Į bylą patekti Ekspertų paskaičiavimai patvirtina, kad pagal Koncesijos sutarties 44.5 punktą tokia atlyginta koncesijos išlaidų suma yra lygi 425 831,20 Eur. Ieškovė pažymi, kad 993 398,69 Eur koncesijos mokesčio skolos priteisimo atveju Kamestos koncesijos išlaidos pagal Koncesijos sutarties 44.5 punktą būtų padengtos visiškai ir atskiro reikalavimo dėl koncesijos išlaidų nereiškia. Visgi, jei nebūtų tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti koncesijos mokesčio skolą arba priteistinas jos dydis sudarytų mažiau nei kompensuotinos išlaidos (425 831,20 Eur), tuomet ieškovė alternatyviai prašo priteisti 425 831,20 Eur Koncesijos sutarties 44.5 punkto pagrindu paskaičiuotas koncesijos išlaidas toje dalyje, kurioje jos nebus padengtos priteistu koncesijos mokesčio įsiskolinimu.

2.20.                      Be to, Savivaldybė privalo atlyginti Kamestai ir netiesioginius nuostolius, patirtus dėl Koncesijos sutarties nutraukimo ir dėl to negauto ieškovės grynojo pelno. Koncesijos sutarties 44.5 punktas ne tik numato, jog visais Koncesijos sutarties nutraukimo atvejais Savivaldybė privalo atlyginti ieškovei koncesijos išlaidas, bet taip pat tiesiogiai nurodo, kad kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai visus su Koncesijos sutarties nutraukimu susijusius pagrįstus nuostolius. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 7 440 889 Eur dydžio netiesioginius nuostolius negauto grynojo pelno forma, kuriuos savo išvadoje apskaičiavo ekspertas R. B..

2.21.                      Be to, atsakovė privalo atlyginti ieškovei 1 436 074,96 Eur sumą kaip nepagrįstą parturtėjimą ieškovės sąskaita. Prašomą priteisti sumą sudaro: 1) pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 ieškovės sumokėtos atsakovei 46 233,55 Eur dydžio palūkanos; 2) atsakovė privalo tiesiogiai atlyginti Bankui pagal 2012m. rugsėjo 21 d. garantijos suteikimo sutartį atsakovei sumokėtas 449 164,26 Eur lėšas. Bankas šią sumą išmokėjo atsakovei ir vėliau kreipėsi į ieškovę, kad ji atlygintų Savivaldybei išmokėtą 449 164,26 Eur garantijos sumą bei 300 Eur mokestį už garantijos reikalavimo administravimą, iš viso 449 464,26 EUR. Šiuo metu šis Banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas ieškovės restruktūrizavimo byloje; 3) atsakovė privalo atlyginti ieškovei 609 871,42 Eur dydžio nepriteistą koncesijos mokesčio sumą su palūkanomis; 4) atsakovė privalo ieškovei sumokėti 2012 m. gegužės 29 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 ieškovės nereikalautą atlyginti sumą 330 805,73 Eur.

2.22.                      Remdamasi tuo, kas nurodyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bendrą 9 989 791,80 Eur sumą, iš kurios dalis ieškovei priteistinos sumos turėtų būti atlyginama tiesiogiai Bankui. Ieškovė prašo įpareigoti Savivaldybę 2 282 438,68 Eur iš ieškovei priteistos sumos pirmiausia tiesiogiai sumokėti Bankui. Atsižvelgiant į tai, kad Banko kreditorinio reikalavimo suma pagal faktą gali mažėti pagal ieškovės restruktūrizavimo plane numatytą grafiką, tiksli tiesiogiai Bankui atlygintina suma bus patikslinta mokėjimo dieną pagal Banko pažymą.

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmė

3.       Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimai į ieškovės reikalavimus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais: 

3.1.                      Įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-583-657/2016 ir Nr.e2-1213-259/2018 yra nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. II ketv. iki 2015 m. IV ketv. netinkamai, pažeidžiant Koncesijos sutarties ir 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ nuostatas, skaičiavo Koncesijos mokestį ir dėl to atsakovės naudai iš ieškovės priteisė Koncesijos mokesčio permokas. Permokas priteisė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryža (transporto mazgas / Ruožas) nepriklauso Koncesijos ruožui, nes nepatenka į Koncesijos sutarties vykdymui ieškovei išnuomoto žemės sklypo ribas.

3.2.                      Užtikrindamas ieškovės įsipareigojimų pagal Koncesijos sutartį vykdymą, Bankas išdavė Savivaldybei neatšaukiamą Banko garantiją. Kadangi ieškovė nevykdė įsiteisėjusių teismų sprendimų, t. y. ieškovė taip ir nesumokėjo Koncesijos mokesčio permokų atsakovei pagal abu įsiteisėjusius teismų sprendimus, 2019 m. kovo 28 d. atsakovė pateikė reikalavimą Bankui, kuriuo ji prašė Banko išmokėti 449 164,26 Eur sumą pagal Banko garantiją. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019, išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Kamesta“ ieškinį, konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai pasinaudojo banko garantija. Analogišką išvadą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-881/2020, tuo pačiu dar kartą patvirtindamas išvadą, kad (duomenys neskelbtini)g. ruožas bei (duomenys neskelbtini) sankryža nepriklausė Koncesijos ruožui ir nebuvo Koncesijos sutarties dalyku.

3.3.                      Vertinant, ar ieškovės nurodytas pažeidimas, kuris buvo vienas iš pagrindų Koncesijos sutarčiai iš ieškovės pusės nutraukti – atsakovės nemokėtas Koncesijos mokestis – turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, kokio dydžio teismų priteistas sumas Koncesijos sutarties nutraukimo dieną Kamesta buvo skolinga Savivaldybei 2018 m. gegužės 5 d., t. y. Koncesijos sutarties nutraukimo dieną. Atsakovės nuomone, tai dienai ieškovės mokėtina suma atsakovei viršijo Savivaldybės mokėtiną Koncesijos mokesčio sumą net 497 414,10 Eur, tačiau ieškovė šią aplinkybę ignoruoja.

3.4.                      Atsakovė neginčija, kad Koncesijos sutarties 44.5 punktas numato sumas, kurias atsakovė turi pareigą kompensuoti Kamestai tuo atveju, jeigu Koncesijos sutartis nutraukiama prieš terminą, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės ši sutartis nutraukiama. Atsakovė pasiūlė ieškovei apsvarstyti galimybę išspręsti tarpusavio ginčus geranoriškai ir sutiko sumokėti ieškovei 1,5 mln. Eur prie jau Savivaldybės Kamestai sumokėtų 6,89 mln. Eur pagal Koncesijos sutartį. Tai reišia, kad ieškovei iš viso būtų sumokėta 8,39 mln. Eur suma pagal Koncesijos sutartį. Tačiau šis Savivaldybės pasiūlymas ieškovės netenkino. Atsakovės nuomone, ieškinio patenkinimas reikštų, kad ieškovei pagal Koncesijos sutartį iš viso būtų sumokėta net 16,88 mln. Eur, o tai gerokai viršytų pačios ieškovės konkurso metu pateiktą Koncesijos mokesčio pagrindimą, kuriame nurodyta, kad visos Koncesijos vertė (įskaitant visas ieškovės sąnaudas per 25 metus bei grąžą (pelną)) siekia 14,5 mln. Eur. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad pačios ieškovės šioje byloje deklaruojamos sąnaudos buvo iš esmės mažesnės, nei buvo nurodyta atsakovės viešojo koncesijos konkurso metu.

3.5.                      Atsakovė pažymi, kad pradiniu ieškiniu ieškovė nereikalavo jokios Koncesijos mokesčio skolos. Šis reikalavimas atsirado tik patikslintame ieškinyje. Be to, pagal Koncesijos sutarties 45.1.5 – 45.1.8 punktus tokiam reikalavimui yra numatyta ikiteisminė stadija. Ieškovė po sutarties nutraukimo 2018 m. birželio 25 d. pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 10 022 462,77 Eur dydžio nuostolių bei išlaidų atlyginimą. Toks ieškovės elgesys patvirtina ne tik tai, kad pati ieškovė daugiau nei 2 metus nuo Koncesijos sutarties nutraukimo nelaikė, kad jai priklauso koks nors Koncesijos mokesčio įsiskolinimas, bet ir tai, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ikiteisminės Koncesijos sutartyje numatytos ieškovei kompensuotinų sumų nagrinėjimo tvarkos, todėl negali reikalauti jokio Koncesijos mokesčio įsiskolinimo priteisimo. Be to, tariamo Koncesijos mokesčio įsiskolinimo suma apskaičiuota nesilaikant teismų nustatytų prejudicinių faktų, kad skaičiuodama Koncesijos mokestį ieškovė neturi teisės remtis automobilių skaičiavimo sistemos duomenimis, kuri yra įrengta (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje.

3.6.                      Priešingai nei teigia ieškovė, vien ta aplinkybė, kad ji atliko konkrečius statybos darbus, savaime nesuteikia teisės gauti apmokėjimą už šiuos darbus, nes pirmiausia būtina nustatyti, ar pagal Koncesijos sutartį ieškovė tinkamai įvykdė įsipareigojimus, nuo kurių priklauso atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygos ir atlyginimo dydis, ar turi teisę į apmokėjimą už tokius darbus. Dalį darbų (Nemuno krantinės tvirtinimo, metalinių laiptų į Aleksoto tiltą darbus) ieškovė atliko apskritai be jokios projektinės dokumentacijos ir net be statybos leidimo. Už tokius darbus ieškovei negali būti kompensuotos jos tariamai patirtos sąnaudos. Akivaizdu, kad pagal Koncesijos sutartį Koncesijos ruožo statytoju (užsakovu) buvo pati ieškovė, todėl būtent jai ir atiteko visos statytojo (užsakovo) pareigos ir atsakomybė, o ne atsakovei.

3.7.                      Ieškovė neperdavė turimos projektinės dokumentacijos atsakovei, kaip tai numato Koncesijos sutarties 44.5 punktas (kai sutartis nutraukiama dėl esminio pažeidimo Kamesta privalo perduoti atsakovei ne tik Koncesijos ruožą, bet ir jo statybos projektinę dokumentaciją). Neperdavusi tokios dokumentacijos ieškovė negali pretenduoti į sąnaudų vykdant Koncesijos sutarties darbus atlyginimą. Be to, net ir norėdama ieškovė negali tinkamai perduoti Savivaldybei viso Koncesijos ruožo projektinės dokumentacijos bei statybos leidimų, nes didelę dalį darbų atliko neteisėtai, t. y. neturėdama tinkamai parengtos projektinės dokumentacijos ir statybos leidimų šiems darbams atlikti. Tai reiškia, kad ieškovė tiesiog neturi tokių dokumentų. Todėl Savivaldybė neprivalo priimti neteisėtai atliktų ir/ar tinkamai neužbaigtų ir/ar neįregistruotų statinių ir/ar kaip papildomai atliktų darbų, kurie nebuvo tinkamai suprojektuoti, taip pat neprivalo už juos apmokėti.

3.8.                      Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė Koncesijos ruožo eksploatavimo ir priežiūros sąnaudų. Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas eksploatacijos ir priežiūros sąnaudas yra nepatikimi ir kyla pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo. Ieškovės samdytas specialistas R. B. nurodo, kad 881 010 Eur dydžio Koncesijos ruožo eksploatacines sąnaudas sudaro: 1) 250 161,07 Eur dydžio tiesioginės sąnaudos; 2) 630 849,08 Eur dydžio netiesioginės (pridėtinės) sąnaudos. Atsakovė nei su tiesioginių sąnaudų, nei su netiesioginių sąnaudų paskaičiavimais nesutinka, nes jų skaičiavimo metodas yra nepagrįstas.

3.9.                      Ne visa ieškovės reikalaujama priteisti 1 194 308,75 Eur dydžio suma už paskolą pagal Kreditavimo sutartį yra susijusi su Koncesijos sutartimi, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja visos sumos priteisimo iš atsakovės. Šioje byloje paaiškėjo, kad ieškovė iš Banko pasiskolino gerokai didesnę sumą, nei jai reikėjo Koncesijos sutarties statybos darbams atlikti, todėl visiškai nesuprantamas ieškovės siekis priversti atsakovę sumokėti visas kredito sumos palūkanas. Finansų ekspertizės akte nustatyta, ką pripažįsta ir pati ieškovė, kad ieškovė už Koncesijos ruožo statybos ir projektavimo darbus iš viso patyrė 4 239 321,50 Eur (14 637 529,27 Lt) išlaidų. Pagal Koncesijos sutarties 36 punktą atsakovė suteikė ieškovei 1 998 378,12 Eur (6 900 000 Lt) dydžio pradinį finansavimą. Ieškovės trūkstama piniginių lėšų suma Koncesijos statybos darbams atlikti sudarė 2 240 943 Eur, tačiau ieškovė iš Banko pasiskolino net 4 489 110,29 Eur (15 500 000 LTL) sumą. Koncesijos ruožo konkurso dokumentuose ieškovė žadėjo, kad į Koncesijos sutarties vykdymą investuos ir savo nuosavą kapitalą (iki 20 proc. projekto finansavimo poreikio, neskolintą iš bankų). Taigi, iš banko pasiskolinta suma realiai turėjo būti dar mažesnė.

3.10.                      Ieškovė tinkamai nepagrindė, jog reikalaujama priteisti 52 450,18 Eur finansavimo išlaidų suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su Koncesijos sutartimi. Ieškovė patyrė išlaidas net ne Koncesijos sutarties galiojimo metu, o iki šios sutarties sudarymo (Finansinio patarėjo paslaugų sutartis sudaryta 2005 m. gegužės 3 d.). Be to, šios išlaidos nėra veiksmų, lėmusių Koncesijos sutarties nutraukimą, rezultatas. 

3.11.                      Ieškovė taip pat neįrodė, kad patirtos 183 835,21 Eur finansavimo išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su Koncesijos sutarties vykdymu ar jos nutraukimu. 

3.12.                      Ieškovės patirtos 82 101,11 Eur finansavimo išlaidos pagal su Banku 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarytą garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 taip pat nėra susijusios priežastiniu ryšiu su veiksmais, sąlygojusiais Koncesijos sutarties nutraukimą. Pateikti garantiją ieškovė buvo įsipareigojusi pagal Koncesijos sutartį, nes kitu atveju tai būtų sutarties sąlygų esminis pažeidimas (sutarties 44.2.3 p.) ir res judicata galią turinčios Taikos sutarties, patvirtintos Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, pažeidimas. 

3.13.                      Ieškovės patirtos 96 646,37 Eur išlaidos pagal 2017 m. balandžio 14d. kredito linijos sutartį Nr. FLS-2017-004-09, sudarytą su AB Šiaulių banku, nėra ieškovės patirti nuostoliai, susiję su Koncesijos sutarties vykdymu ar nutraukimu.

3.14.                      Savivaldybė prašo atmesti kaip nepagrįstą ir ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių negauto grynojo pelno forma priteisimo. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti negautą grynąjį pelną, nes Koncesijos sutartis nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, be to, Koncesijos sutarties nutraukimo dieną ieškovė buvo skolinga atsakovei daugiau, nei atsakovė skolinga ieškovei. Kita vertus, ieškovė neįrodė ir kitų esminių Koncesijos sutarties pažeidimų, kurie būtų pagrindas sutarčiai nutraukti. Kadangi mažiausiai nuo 2016 metų ieškovė jokios Koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros nevykdo, o 2019 metais Savivaldybės užsakymais buvo atliktas Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir šalia besijungiančių gatvių ruožų kapitalinis remontas, atsakovė neprašo teismo pripažinti Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau prašo teismo pripažinti, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo nutraukti Koncesijos sutartį ir dėl to neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo.

3.15.                      Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nutraukė Koncesijos sutartį tik todėl, kad galėtų nevykdyti daug išlaidų pareikalausiančių savo pareigų, dėl kurių nevykdymo Savivaldybė būtų įgijusi pagrindą nutraukti Koncesijos sutartį dėl ieškovės padarytų esminių sutarties pažeidimų. Pagal savo pasiūlymą (Koncesijos sutarties 3.2 p.) ieškovė buvo įsipareigojusi kas dešimt metų atlikti Koncesijos ruožo kapitalinį remontą. Nors šį remontą Kamesta turėjo atlikti iškart po 2018 m. gegužės 26 d., tačiau tam net nesirengė ir net nebuvo pradėjusi kapitalinio remonto techniniam projektui rengti privalomų dokumentų gavimo procedūrų.

3.16.                      Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti ne bet kokį negautą grynąjį pelną, bet tik tokį, koks yra nurodytas Koncesijos sutarties 44.5 punkte, t. y. ieškovės investuoto nuosavo kapitalo grąžą, tačiau ieškovė jokio nuosavo kapitalo į Koncesijos sutarties įsipareigojimų vykdymą neinvestavo. Ieškovės paskaičiuotos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 6d. iki 2030 m. spalio 30 d. yra nepagrįstos. Ieškovės negautos pajamos – tai mokėtinas Koncesijos mokestis, kuris, ieškovės specialisto R. B. skaičiavimais, šiuo laikotarpiu sudarytų net 13 518 771 Eur.

3.17.                      Ieškovės reikalaujamas atlyginti 1 436 074,96 Eur dydžio nepagrįstas atsakovės praturtėjimas yra nepagrįsta, kadangi toks reikalavimas prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Pirma, teismas civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 priteisė iš ieškovės atsakovei sumokėtą 251 475 Eur Koncesijos mokesčio permoką bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo. Kitą ieškovės reikalaujama priteisti 46 233,55 Eur dydžio suma susidarė išimtinai dėl ieškovės elgesio, t. y. jeigu ieškovė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą būtų įvykdžiusi geranoriškai ir jo nevilkinusi, tokio dydžio procesinės palūkanos nebūtų susikaupusios. Antra, Bankas pagrįstai išmokėjo Savivaldybei 449 164,26 Eur garantijos sumą, todėl ši suma nėra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019. Trečia, nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei 609 871,42 Eur dėl Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 jai nepriteisto Koncesijos mokesčio su palūkanomis, kadangi dėl reikalaujamos sumos jau išspręsta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ketvirta, prašomos priteisti 330 805,73 Eur sumos negalima laikyti atsakovės nepagrįstu praturtėjimu, kadangi šio reikalavimo ieškovė pati atsisakė ir toks atsisakymas buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir byla nutraukta.

3.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija šioje byloje 2019 m. vasario 13 d. buvo pateikusi priešieškinį dėl dokumentų išreikalavimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakyta priimti.

III. Trečiojo asmens atsikirtimų į ieškinį ir savarankiškų reikalavimų esmė

4.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašo dėl ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus, nepažeidžiant trečiojo asmens (Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), kaip 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 finansuotojo ir įkaito turėtojo pagal 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 8876, 2012 m. rugsėjo 21 d. garantijos suteikimo sutartį Nr. G- 2500-2012-14 (ir visus vėlesnius šių sutarčių pakeitimus bei jų pagrindu priimtus teismų procesinius sprendimus / nutartis) teisių ir teisėtų interesų. 

5.       Trečiasis asmuo savarankiškai pareikštais reikalavimais prašo:

5.1.       įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją ieškovės RUAB „Kamesta“ naudai pagal ieškovo RUAB „Kamesta“ šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus teismo priteistą sumą vykdant šioje byloje priimtą teismo sprendimą pirmiausia sumokėti 2 286 517,99 Eur sumą ir visas kitas mokėjimo dieną atsirasiančias mokėtinas bei įkeitimu užtikrintas pinigines ieškovės prievoles įkaito turėtojui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartį Nr. 1717 (arba iš jos kylančias), 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 8876, 2012 m. rugsėjo 21 d. garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 (ir visus vėlesnius šių sutarčių pakeitimus bei jų pagrindu priimtus teismų procesinius sprendimus / nutartis) į Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai įkeistą RUAB „Kamesta“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba sumokėti tiesiogiai įkaito turėtojui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, neviršijant: 1) sutartinio įkeitimo sutartimi (identifikavimo kodas Hipotekos registre 02/2/200/50015593; pirmos eilės įkeitimas) nustatytos 4 489 110,29 EUR sumos; 2) neviršijant sutartinio įkeitimo sutartimi (identifikavimo kodas Hipotekos registre 202201200167688; paskesnės antros eilės įkeitimas) nustatytos 700 759,39 EUR sumos; 3) neviršijant šioje byloje teismo sprendimu visos priteistos sumos.

5.2.       Atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai nevykdant nustatyto įpareigojimo pervesti priteistas lėšas teismo sprendime nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško ir tinkamo sprendimo įvykdymo.

6.       Banko reikalavimai grindžiami tokiais argumentais:

6.1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 ieškovei UAB „Kamesta“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo priteista 326 435,65 Eur skola, 29 379,21 Eur delspinigiai, iš viso 355 814,86 Eur. Be to, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 148 844,13 Eur permoką ir 22 671,60 Eur delspinigius.

6.2.       Šio teismo sprendimo pagrindu ieškovei 2019 m. vasario 27 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Nors teismo sprendimu nurodytos sumos buvo priteistos ieškovei pagal Koncesijos sutartį, tačiau Savivaldybė šią sumą pervedė ne į Bankui įkeistą ieškovės sąskaitą, bet į antstolio depozitinę sąskaitą, o antstolis šią sumą pervedė į ieškovės kitą AB „Šiaulių bankas“ esančią sąskaitą. Ieškovė, gavusi lėšas, didžiąją jų dalį išleido ne atsiskaitymu su Banku, bet kitiems mokėjimams.

6.3.       Bankas, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2019 m. vasario 27 d. vykdomajame rašte nurodytas pinigų sumas finansiniu užtikrinimu arba įkeistomis bankui ir kt.

6.4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1362-273/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovei UAB „Kamesta“ bei antstoliui disponuoti atsakovės pervestomis lėšomis.

6.5.       Atsižvelgus į civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 susiklosčiusią situaciją, kai bankui įkeistos lėšos buvo panaudotos ne atsiskaitymui su banku, analogiška padėtis gali susiklostyti ir nagrinėjamoje byloje. Trečiojo asmens vertinimu, toks savarankiškas reikalavimas šioje byloje užkerta kelią pasikartoti situacijai, susijusiai su 2019 m. vasario 27 d. išduotu vykdomuoju raštu ir jo vykdymu. Todėl atsakovė privalo vykdyti prievoles taip, kaip buvo numatyta, ir visas lėšas pervesti į ieškovės įkeistą sąskaitą Banke.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir ieškovė UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Koncesijos sutartį dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos. Šalys 2008 m. gegužės 26 d. pasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (1 t., b. l. 16-57, 58-61). Savivaldybė 2009 m. spalio 29 d. ir 2016 m. kovo 14 d. Koncesijos sutartį vienašališkai nutraukė, tačiau ieškovei su tuo nesutinkant ir užginčijus šiuos sutarties nutraukimus teismine tvarka, pirmuoju atveju Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, o antruoju atveju tas pats teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu (sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jį nepakeistą (c/b Nr. e2A-865-178/2017), o pastarojo teismo nutartį palikus nepakeistą 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c/b Nr. e3K-3-312-1075/2018. (1 t., b. l. 62-71, 72-87, 88-101).

8.       Anot ieškovės, atsakovė sistemingai nemokėjo koncesijos mokesčio, todėl Kamesta 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 739 ir 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 802 kreipėsi į Savivaldybę prašydama vykdyti sutartį. Atsakydama į ieškovės poziciją, atsakovė 2018 m. kovo 2 d. raštu Nr. (33.200)R-700 atsakė, kad tolimesnis prievolių pagal sutartį vykdymas yra neįmanomas (1 t., b. l. 110-114, 120-123). Ieškovės 2018 m. kovo 5 d. inicijuotas sutaikinimo komiteto suformavimas nepavyko, nes šalys nesusitarė dėl komiteto pirmininko kandidatūros (1 t., b. l. 124-128). 

9.       Remdamasi 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 818, Kamesta nutraukė Koncesijos sutartį nuo 2018 m. gegužės 5 d. dėl Savivaldybės esminio sutarties pažeidimo.

10.       Nutraukusi sutartį, ieškovė 2018 m. birželio 25 d. pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 10 011 462,77 Eur Koncesijos sutarties nutraukimo nuostolių ir kitų išlaidų atlyginimą (1 t., b. l. 129-132). Atsakovė su tuo nesutiko ir 2018 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodė, kad ieškovė tinkamai nepagrindė reikalaujamų išmokėti sumų (1 t., b. l. 133-151).

11.       Ieškovė 2018 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės:

1)       – 993 398,69 Eur dydžio koncesijos mokesčio skolą;

2)       – 119 429,15 Eur delspinigių ir palūkanų;

3)       – 7 440 889 Eur netiesioginių nuostolių negauto grynojo pelno forma; 

4)       – 1 436 074,96 Eur kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita;

5)       – netenkinus pirmojo reikalavimo dėl 993 398,69 Eur dydžio koncesijos mokesčio skolos, ar tenkinus jį tik iš dalies, priteisti iš atsakovės 425 831,20 Eur koncesijos išlaidų tiek, kiek jų nedengia priteistas koncesijos mokesčio įsiskolinimas;

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir iš to atsirandančių teisinių padarinių

12.       Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktas, kt.).

13.       Kita vertus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

14.       Nagrinėjamu atveju Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindai įtvirtinti šios sutarties 44 punkte (paragrafe), nurodant, kad bet kuri sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš Koncesijos laikotarpio pasibaigimą šios sutarties 47 punkte nustatyta tvarka, apie tai pranešdama raštu kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso (44.1 punktas).

15.       Esminiu Koncesijos sutarties pažeidimu šios sutarties 44.1 punkto prasme iš suteikiančiosios organizacijos (Savivaldybės) pusės laikomi šie įvykiai ir/ar veiksmai : 1) suteikiančioji institucija vėluoja sumokėti koncesininkui mokestį ilgiau kaip 120 dienų; 2) suteikiančiosios institucijos koncesininkui suteikti pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės.  

16.       Pagal Koncesijos sutarties 44.5 punktą nutraukus Sutartį dėl šalies padaryto esminio pažeidimo, Suteikiančioji institucija (šiuo atveju atsakovė) privalo padengti visas Koncesininko turėtas išlaidas, susijusias su Koncesijos ruožo projektavimu, statyba, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant Koncesininko turėtas finansavimo išlaidas, priskaičiuojant įdėto nuosavo kapitalo procentus – 8 procentų dydžio, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, atskaičius Suteikiančiosios institucijos Koncesininkui sumokėtas sumas kaip pradinį finansavimą, numatytą šios Sutarties 36 skyriuje, ir sumokėtą Koncesijos mokestį, <...>. Be to, šioje sutarties nuostatoje įtvirtinta kaltosios šalies pareiga atlyginti kitai šaliai visus su tokiu Koncesijos sutarties nutraukimu susijusius pagrįstus nuostolius.

17.       Koncesijos sutarties 45.1.1 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju išlaidų kompensacija vykdoma tik Sutartyje numatytos apimties. 

18.       Pagal Koncesijos sutarties 45.1.5 punktą, tuo atveju, jeigu Koncesininkui (ieškovei) remiantis Sutartimi priklauso nuostolių kompensavimo, išlaidų padengimo ar kitokio mokėjimo reikalavimai, jis yra įpareigotas per 3 mėnesius po Koncesijos sutarties galiojimo pabaigos pateikti Suteikiančiajai institucijai (atsakovei) įrodymais pagrįstus mokėjimo reikalavimo paskaičiavimus. Aptartos Sutarties nuostatos kontekste pažymėtina, kad atsakovė 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. 996 (1 t., b. l. 129-132) pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti 10 011 462,77 Eur Koncesijos sutarties nutraukimo nuostolių bei išlaidų padengimo sumą, pridėdama skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus.

19.       Ieškovė prašė nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo dviem pagrindais, t. y. kad: 1) atsakovė sistemingai ir daugiau kaip 120 dienų nemokėjo koncesijos mokesčio; 2) atsakovė neperdavė ieškovei 0,37 km ginčijamos žemės sklypo dalies (Ruožo), kurioje buvo įrengta dalis pravažiuojančių automobilių matavimo prietaisų; išardė Kamestos įrengtą automobilių skaičiavimo sistemą ir atjungė nuo ieškovės valdymo bloko Koncesijos ruože esančius šviesoforus. Minėta, kad esminio sutarties pažeidimo požymiai įtvirtinti ir įstatymu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).   

20.       Byloje nėra ginčo, kad nuo statinio statybos pabaigos (2008 m. gegužės 26 d statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo) Savivaldybė, pažeisdama Sutarties 39.2 punkto reikalavimus, nemokėjo Kamestai koncesijos mokesčio ilgiau kaip 120 dienų. Paminėtam kontekste pastebėtina, kad pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtintą šalių taikos sutartį atsakovė pripažino, kad koncesijos mokesčio ji nemokėjo nuo 2008 m. gegužės 30 d. (skola iki ieškinio padavimo – 3 734 191,58 Lt / 1 081 496,63 Eur; 2011 m. spalio 1 d. skola išaugo iki 8 264 577,64 Lt / 2 393 587,12 Eur; 2012 m. kovo 31 d. padidėjo dar 1 151 328,53 Lt / 333 447,79 Eur), o bendrą 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolą Savivaldybė įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2013 m. birželio 10 d. Be to, pati Savivaldybė pripažįsta, kad koncesijos mokestis, pažeidžiant daugiau kaip 120 dienų terminą, praktiškai nebuvo mokamas nuo 2014 m. III ketv. ir siekė 1 266 468,14 Eur (ieškovės iš esmės neginčijamas laikotarpis ir suma) (atsiliepimo į patikslintą ieškinį 26 p.; patikslinto ieškinio 20 priedas; atsakovės 2020-09-04 rašytinių paaiškinimų 1 priedas).

21.       Apibendrinant aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir įvertinus Sutarties nutraukimo sąlygą (vėlavimą atsiskaityti daugiau kaip 120 dienų) jos teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad Koncesijos sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Atsakovės argumentai, kad pagal tarpusavio skolų balansą ne atsakovė, bet ieškovė buvo skolinga Savivaldybei, teismo vertinimu, esminės reikšmės šio klausimo sprendimui neturi, kadangi nepaneigia Sutarties 39.2 ir 44.1 punktų reikalavimų, be to jie galėtų būti vertinami sprendžiant nuostolių kompensavimo klausimą pagal Sutarties 44.5 punktą.

22.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovei neperdavus turimos projektinės dokumentacijos atsakovei, kaip tai numato Koncesijos sutarties 44.5 punktas, Sutartis neturėtų būti laikoma nutraukta tik dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 dėl Koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė teikė priešieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti UAB „Kamesta“ perduoti jai visą projektinę dokumentaciją. Tačiau Taikos sutarties 1 punkte Savivaldybė nurodė atsisakanti priešieškinio reikalavimų, kas leidžia daryti išvadą, kad šalių nesutarimai dėl dokumentacijos pateikimo, išskyrus koncesijos mokesčio nustatymo tvarkos kausimą, nebuvo ar neliko esminiai. Be to, Koncesijos sutartį Savivaldybė nutraukusi ne dėl to, kad dalis darbų būtų buvę atlikti be reikalingų statybos dokumentų, o dėl to, kad nepateikta projektinė dokumentacija. Tai leidžia daryti išvadą, kad projektinės dokumentacijos (ne)perdavimo klausimas jau buvo išspręstas šalims sudarius taikos sutartį minėtoje byloje, todėl atsakovės iš naujo keliami to paties pobūdžio reikalavimai laikytini nepagrįstais. Be to, į daugelį atsakovės keliamų klausimų dėl dokumentacijos, pagal kurią buvo vykdomi statybos darbai, jai buvo atsakyta teismo ekspertės R. U. 2020 m. spalio 26 d. pateiktais atsakymais į atsakovės klausimus (2020-10-26 DOK Nr. 27479).

23.       Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antrasis esminis Sutarties pažeidimas ir jos nutraukimo pagrindas (suteikiančiosios institucijos (atsakovės) koncesininkui (ieškovei) suteikti pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės). Kaip minėta, ieškovė šį Sutarties nutraukimo pagrindą kildina iš neva atsakovės ieškovei neperduotos 0,37 km žemės sklypo dalies (Ruožo), kurioje ieškovė buvo įrengusi pravažiuojančių per Ruožą automobilių skaičiavimo sistemą (Loop1–Loop6).

24.       Aptariamam kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė būtų šį klausimą kėlusi iki statybos objekto pabaigos (2008 m. gegužės 26 d.). Šio klausimo ieškovė nekėlė ir pasirašydama 2012 m. gegužės 29 d. taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Antra, įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-464/2019) nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias (gatvė) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 ruožui ir kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis. Šie teismų sprendimai turi įstatymo galią, todėl ieškovės pozicija ir argumentai, kuriais siekiama paneigti minėtų teismų išvadų privalomumą, neturi teisinio pagrindo, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad egzistuoja ir antrasis Sutarties 44.1 punkte nustatytas jos nutraukimo pagrindas.

25.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju yra nustatyta pirmoji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis).       

Dėl 993 398,69 Eur dydžio koncesijos mokesčio skolos arba alternatyvaus ieškovės reikalavimo – 425 831,20 Eur koncesijos išlaidų, jeigu būtų atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl skolos (įsiskolinimo) priteisimo.

26.        Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimo institutas (CK 6.217 straipsnis) taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio (nuo sudarymo momento), o ex nunc (nuo nutraukimo momento), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e464-687/2017, 36 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

28.       Aptartas teisinis nuostolių atlyginimo reguliavimas ir kasacinio eismo praktika teikia pagrindo išvadai, kad nepriklausomai nuo ieškovės ankstesnės pozicijos, kuria vadovaujantis atsakovė teigė, kad ieškovė neturi teisės į koncesijos mokesčio skolos atlyginimą, Kamesta turi teisę prašyti atlyginti jos negautas pajamas (skolą) iki sutarties nutraukimo ir šie mokėjimai patenka į Koncesijos sutarties 44.5 punktu reglamentuojamą Koncesininko nuostolių atlyginimą.  

29.       Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose (2021-02-10 Dok Nr. 3435, psl. 63) pripažino, kad koncesijos mokesčio skola pagal minimalų (2 275 154 vnt. per ketvirtį), kaip numatyta Sutarties 6 priede, automobilių skaičių už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki sutarties nutraukimo 2018 m. gegužės mėn. sudarytų 674 066,07 Eur. Minėta suma iš esmės sutampa su atsakovės skaičiavimais, pateiktais 2020 m. rugsėjo 4 d. rašytinių paaiškinimų 1 priede. 

30.       Tokiu būdu, ieškovės skaičiavimais, iki Sutarties nutraukimo ji patyrė 7 403 739,31 Eur išlaidas, iš kurių 674 066,07 Eur skola; 4 239 321,50 Eur – koncesijos ruožo projektavimo ir statybos išlaidos; 881 010,15 Eur – koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatavimo išlaidos; 1 609 341,62 Eur – finansavimo išlaidos (patikslinto ieškinio 193 p., 1 lentelė). Anot ieškovės, atsakovė atlygino 6 303 842,07 Eur ( patikslinto ieškinio 195 p., 2 lentelė). Tai reiškia, kad vadovaujantis ieškovės skaičiavimais, ji patyrė 1 099,897,24 Eur nuostolius (7 403 739,31 Eur - 6 303 842,07 Eur).

31.       Minėta, kad ieškovė šiuo ginčijamu klausimu reiškė alternatyvų reikalavimą, t. y. prašė priteisti 993 398,69 Eur skolą (papildomai – 119 429,15 Eur delspinigius nuo nurodytos sumos), o teismui nusprendus, kad minėtas reikalavimas nepagrįstas, ar yra mažesnis kaip 425 831,20 Eur  – priteisti 425 831,20 Eur dydžio išlaidas (patikslinto ieškinio 199 p, 3 lentelė).

32.       Su ieškovės nurodytų priteistinų nuostolių dydžiu atsakovė nesutiko, nurodydama tokius argumentus: 1) Sutartis nutraukta ne dėl esminio jos pažeidimo, todėl ieškovė neturi teisės į koncesijos mokesčio skolos atlyginimą, be to, šis mokestis paskaičiuotas neteisingai; 2) ieškovės nurodomos 799 046,80 Eur Koncesijos ruožo eksploatacinės sąnaudos nepagrįstos leistinais įrodymais, o ieškovės specialisto išvados dėl jų paskirstymo į 250 161,07 Eur tiesiogines ir 548 885,73 Eur netiesiogines sąnaudas neturi realaus pagrindimo; 3) ieškovės nurodytos 1 609 341,62 Eur finansavimo išlaidos pagrįstos tik iš dalies.

33.       Byloje 2020 m. birželio 9 d. atliktos finansinės ekspertizės išvada konstatuota, kad per 2006 m. liepos 18 d. – 2015 m. spalio 7 d. laikotarpį Kamesta gavo iš Savivaldybės 6 888 676,78 Eur lėšų. Ieškovė patikslinto ieškinio 2 lentelėje nurodo, kad Savivaldybė 2019 m. kovo 8 d. sumokėjo ieškovei dar 326 435,69 Eur. Tokiu būdu per minėtą laikotarpį nuo statybos pabaigos iki Sutarties nutraukimo Savivaldybė sumokėjo Kamestai 7 215 11247 Eur. 

34.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ne viso ieškovės nurodytos 1 609 341,62 Eur finansavimo išlaidos yra pagrįstos ir susijusios su Sutarties nutraukimu.

35.       Anot atsakovės, finansavimo išlaidomis gali būti laikomos tik tokios išlaidos, kurias Kamesta patyrė už naudojimąsi iš trečiojo asmens pasiskolintais pinigais, todėl 52 450,18 Eur finansinio patarėjo išlaidos pagal 2005 m. gegužės 3 d. paslaugų sutartį neturėtų būti skaičiuojamos. Priešingai nei nurodo atsakovė, minėta 2005 m. gegužės 3 d. paslaugų sutartimi finansų patarėjas įsipareigojo konsultuoti Kamestą jo santykiuose su Savivaldybe rengiant viešojo projekto konkursinio pasiūlymo finansinę dalį, atlikti finansinių srautų analizę ir finansinių rizikų vertinimu, teikti kita su numatoma pasirašyti Sutartimi finansines paslaugas. Tai reiškia, kad minėta paslaugų sutartis buvo sudėtinė finansinių išlaidų dalis šalims sudarant Koncesijos sutartį. Šalių susitarimu, Kamesta Sutarties vykdymui gavo iš banko pagal 2005 m. lapkričio 9 d. kredito sutartį 4 489 110,29 Eur paskolą. Byloje konstatuota, kad atsakovė sąmoningai ir ilgą laiką nemokėjo ieškovei koncesijos mokesčio, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė turėjo skolintis pagal poreikį mažesnę pinigų dalį (2 240 943,38 Eur) yra nepagrįstas, nes dėl pačios atsakovės kaltės ieškovė turėjo iš paskolintų lėšų grąžinti ne tik pagrindinį kreditą, bet mokėti ir kitus privalomus mokesčius (palūkanas), sudarinėti papildomus sandorius su bankais, iš kurių ieškovė kildina finansavimo išlaidas. Remiantis eksperto išvada ir joje cituota  Banko 2019 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 2019/19,16-L305-290, Kamesta vien tik Bankui pagal 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2019 m. kovo 4 d. ieškovė sumokėjo 1 191 122,94 Eur. Taigi priešingai nei teigia Savivaldybė, ginčijamos finansinės lėšos, dėl tos pačios priežasties (atsakovės savalaikio savo prievolės nevykdymo), buvo panaudos pagal paskirtį, Susijusią su Koncesijos sutarties vykdymu.

36.       Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė 881 010,15 Eur išlaidų dalies dėl koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatavimo. Iš Kamestos pateiktų dokumentų ekspertas negalėjo nustatyti jos patirtų sąnaudų prižiūrint ir eksploatuojant Koncesijos ruožą. Kita vertus, paminėtam kontekste sutiktina su atsakove, kad ieškovės specialisto išvados apie 799 046,80 Eur dydžio patirtas sąnaudas grindžiami neaiškios kilmės, nepasirašytais ir neaišku kieno sudarytais, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas, registrais. Buhalterinės apskaitos 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Todėl ieškovės pateikti ir įstatymo reikalavimų neatitinkantys dokumentai negali būti pripažinti buhalterinės apskaitos dokumentais. Todėl teismas minėtos sąnaudų dalies nepripažįsta (CPK 185 straipsnis). 

37.       Apibendrinant šios nutarties 28–36 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovei iki Sutarties nutraukimo atlygintinų išlaidų (nuostolių) suma sudarytų  6 522 729,16 Eur (674 066,07 Eur koncesijos mokesčio skola; 4 239 321,50 Eur koncesijos ruožo projektavimo ir statybos išlaidos; 1 609 341,62 Eur – finansavimo išlaidos. Minėta, kad iki Sutarties nutraukimo Savivaldybė sumokėjo Kamestai 7 215 112,47 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas tiek dėl skolos, tiek dėl išlaidų atlyginimo (alternatyvus reikalavimas) negali būti tenkinami, kadangi atsakovė iki Sutarties nutraukimo ieškovei neliko skolinga. Priešingai, 692 383,31 Eur atsakovei liko skolinga ieškovė (7 215 112,47 – 6 522 729,16).

Dėl ieškovės negautų pajamų ( 7 440 889 Eu grynojo pelno)

38.       Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad Sutartis buvo nutraukta dėl kitos šalies (Savivaldybės) kaltės, konstatuodamas esminį Sutarties pažeidimo faktą. 

39.       Ieškovė, vadovaudamasi tuo, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, prašė priteisti iš jos 7 440 889 Eur nuostolius negautų pajamų (grynojo pelno) forma.

40.        Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais, turi įrodyti nukentėjęs asmuo.

41.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Koncesijos sutartis buvo pasirašyta 25 metams, t. y. turėjo galioti iki 2030 m. spalio 30 d. Ieškovė netiesioginių nuostolių dydį grindžia jos samdyto eksperto R. B. ekspertinio tyrimo išvada (patikslinto ieškinio priedas Nr. 22), t. y. iš gautino 13 518 771 Eur ieškovės koncesijos mokesčio, skaičiuotino iki Sutarties termino pabaigos (2030-10-30) atėmus 4 764 784 Eur koncesijos vykdymo nepatirtas sąnaudas ir atėmus 15 proc. pelno mokestį likusi suma ir sudarytų prašomus priteisti 7 440 889 Eur nuostolius negautų pajamų forma.

42.       Byloje finansų ekspertizę atlikęs ekspertas vieno ketvirčio koncesijos mokestis, atskaičius pelno mokestį, pagal Sutarties 6 priede „Mokėjimo tvarka“ numatytą minimalų pravažiuojančių automobilių skaičių – 2 275 154 vnt., grynasis vieno ketvirčio pelnas galėtų būti 49 873,67 Eur, neatsižvelgiant į sąnaudas. Tai reiškia kad nuo Sutarties nutraukimo (2018-05-05 iki Sutarties termino pabaigos (2030-10-30) grynasis pelnas, neatsižvelgiant į sąnaudas, sudarytų 2 493 650 Eur (50 ketv. x 49 873,67). Teismas pritaria šiai eksperto išvadai ir nesivadovauja ieškovės eksperto skaičiavimais, kadangi būtent tokiu (minimaliu) pravažiuojančių automobilių skaičiumi vadovavosi ir teismai, spręsdami šalių ginčą dėl mokesčio dydžio civilinėse bylose Nr. 2-583-657/2016 ir Nr. e2-1213-259/2018.

43.       Kadangi finansų ekspertas nepateikė išvados apie galimas ieškovės sąnaudas eksploatuojant Koncesijos ruožą iki Sutarties termino pabaigos (2030-10-30), vadovautis ieškovės eksperto skaičiavimais, dėl jų neatitikimo teismo eksperto išvadai (teismo ekspertas nurodė 2 493 650 Eur mokėtino mokesčio sumą, kai ieškovės ekspertas nurodė daugiau kaip penkis kartus didesnę tokio mokesčio sumą (13 518 771 Eur) teismas negali.

44.       Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aptarta situacija ir CK 1.5 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad koncesijos ruožo sąnados negalėtų būti mažesnės kaip 1/3 dalis priteistino ieškovei koncesijos mokesčio ir sudarytų 831 217 Eur (2 493 650 : 3). Iš šios sumos atėmus Savivaldybės permokėtą ieškovei 692 383 Eur (nutarties 37 punktas), atsakovei šioje byloje tenka pareiga atlyginti ieškovei 138 834 Eur dydžio nuostolius (831 217 –  692 383).

45.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos (žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš Savivaldybės 138 834 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo (CK 6.245 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). 

Dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo

46.       CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Be to, aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas; kt.).

47.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

48.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 436 074,96 Eur lėšas kaip nepagrįstą praturtėjimą kildina iš teismų keturių procesinių sprendimų, kuriais iš ieškovės atsakovei buvo priteista minėta suma (patikslinto ieškinio 275 p., 4lentelė).

49.       Teismas su ieškovės nurodytais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos 46 233,55 Eur atsakovei sumokėtos palūkanos buvo priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, teismas priteisė iš Kamestos KMSA sumokėtą 251 475 EUR Koncesijos mokesčio permoką bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo. Ieškovės nurodoma 449 164,26 Eur garantijos suma Savivaldybei buvo išmokėta  Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019, pagrindu, konstatavus, kad Kamesta netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Koncesijos sutartį. Dėl ieškovės nurodomos 609 871,42 Eur sumos taip pat yra įsiteisėjęs teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018, kuriuo tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisus atsakovei 148 844 Eur permoką, buvo konstatuota, kad Kamesta neteisingai apskaičiavo automobilius, važiavusius per  Koncesijos ruožą. Ieškovės nurodomos 330 805,73 Eur sumos ji atsisakė taikos sutartimi, kurią patvirtino Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012.

50.       Aptartų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškovės nurodomas nepagrįstas atsakovės praturtėjimas yra ne kas kita, kaip įsiteisėjusiais teismų sprendimais atmesta ieškovės reikalavimų dalis atsakovei, arba ieškovės savarankiškos valios išraiška (minėta taikos sutartis). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų arba atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaitą. Tai reiškia, kad taikyti nepagrįsto praturėjimo institutą šiuo atveju negalima.       

Dėl trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, savarankiškų reikalavimų

51.       Trečiasis asmuo, byloje pareiškęs savarankiškus reikalavimus (Bankas), prašė pripažinti, kad iš atsakovės (Savivaldybės) prašomos priteisti piniginės lėšos yra įkeistos Bankui ir pripažinti, kad Bankas turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš jų, taip įpareigoti atsakovę ieškovės (Kamestos) naudai iš teismo priteistų sumų pirmiausia sumokėti Bankui 2 286 517,99 Eur sumą ir visas kitas mokėjimo dieną atsirasiančias mokėtinas bei įkeitimu užtikrintas pinigines ieškovės prievoles trečiajam asmeniui.

52.       Banko reikalavimai yra kildinami iš šalių 2005 m. rugpjūčio 1 d sudarytos Koncesijos sutarties Nr. 1717. Pagal bylos duomenis, Bankas 2005 m. lapkričio 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. 8876 su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais pagrindu (toliau - Kreditavimo sutartis) suteikė UAB „Kamesta“ 15 mln. 500 tūkst. litų (ekvivalentas 4 489 110,20 Eur) kreditą Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimo, statybos, eksploatavimo kaštams finansuoti, bei 2012 m. rugsėjo 21 d. banko garantijos suteikimo sutartimi Nr. G-2500-2012-14 su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais (toliau - Garantijos sutartis) suteikė atsakovės naudai 1 mln. 725 tūkst. litų (ekvivalentas 499 595 Eur) banko garantiją. Įkeitimo lakštais, kodas 02220050015593 ir 20220120016768, Banko naudai buvo įkeistos visos ieškovės (UAB „Kamesta“) reikalavimo teisės išmokėti visas išmokas bei sumas, kylančias iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties, ir visos Kamestos esamos lėšos ir būsimos piniginės įplaukos, esančios Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Garantijos suteikimo sutarties ir Garantijos įvykdymo sutarties 2014 m. rugsėjo 18 d. pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2 garantijos galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 21 d.

53.       Bankas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos ir bankui įkeistos lėšos buvo panaudotos ne atsiskaitymui su Banku, todėl, siekiant išvengti analogiškos situacijos šioje civilinėje byloje, toks savarankiškas reikalavimas užkirstų kelią pasikartoti nurodytai situacijai.

54.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1362-273/2019, kurioje ieškovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), teismui pateiktu ieškiniu prašė: 

54.1.       pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. vykdomojo rašto Nr. eB2-1113-259/2019 pagrindu išieškotinos piniginės lėšos yra finansinis užstatas pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą ir įpareigoti antstolį R. S. šias pinigines lėšas pervesti ieškovui Luminor bank AS Lietuvos skyriui; 

54.2.        arba pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. vykdomojo rašto Nr. eB2-1113-259/2019 pagrindu išieškotinos piniginės lėšos yra įkeistos ieškovui Luminor bank AS Lietuvos skyriui įkeitimo lakštais (identifikavimo kodas 02/2/200/50015593 ir identifikavimo kodas 20220120016768 (antrinis įkeitimas) ir įpareigoti antstolį šias pinigines lėšas pervesti į atsakovės UAB „Kamesta“ Bankui įkeistą atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 

54.3.       uždrausti atsakovui antstoliui R. S. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. vykdomojo rašto Nr. eB2-1113-259/2019 pagrindu išieškotų piniginių lėšų paskirstymu ir/ar išieškojimu be ieškovo Luminor bank AS Lietuvos skyriaus sutikimo.

55.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi Banko prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštavo pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1213-259/2018 iš Kauno miesto savivaldybės administracijos RUAB „Kamesta“ naudai išieškotas pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotomis lėšomis disponuoti RUAB „Kamesta“ ar antstoliui R. S., uždraudžiant pervesti areštuotas pinigines lėšas RUAB „Kamesta“ ir kitiems asmenims, o tuo atveju, jei areštuotos lėšos jau yra pervestos RUAB „Kamesta“, uždrausti RUAB „Kamesta“ areštuotas pinigines lėšas pervesti kitiems asmenims.

56.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-769-943/2019, panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovei UAB „Kamesta“ Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d.) yra iškelta restruktūrizavimo byla, ieškovo finansinis reikalavimas, kylantis iš 2005 m. lapkričio 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. 8876 su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais, yra patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1584-259/2019). Kreditorių reikalavimai net ir restruktūrizuojamai įmonei, kurių įvykdymas užtikrintas įkeitimu, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, tenkinami pirmumo tvarka iš įkeistų piniginių lėšų (CK 4.198 straipsnio 4 dalies, 4.216 straipsnio, FUSĮ nustatyta tvarka). Taigi, vien aplinkybė, jog iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, įmonės atsiskaitymams, išieškojimui iš jos turto bei piniginių lėšų taikomi apribojimai (ĮRĮ 9, 13 straipsniai) eliminuoja galimą teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Bet kuriuo atveju, įmonės valdymo organai privalo laikytis ĮRĮ ir teismo nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nustatytų apribojimų.

57.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1362-273/2019 ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Kamesta“ 89 308,32 Eur sumą pervesti ieškovei Luminor Bank AS Lietuvos skyriui į įkeistą atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas nurodė, kad įkeitimo lakštais, identifikavimo kodas 02/2/200/50015593 ir identifikavimo kodas 20220120016768, Bankui yra įkeistos UAB „Kamesta“ reikalavimo teisės išmokėti visas sumas, kylančias iš Koncesijos sutarties, todėl UAB „Kamesta“ naudai pagal vykdytiną Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą išduoto vykdomojo rašto pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės pagal Koncesijos sutartį išieškotos piniginės lėšos taip pat yra įkeistos bankui, dėl ko Bankas, kaip įkaito turėtojas turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš šių įkeistų lėšų CK 4.198 straipsnio 4 dalies, 4.216 straipsnio pagrindu. Banko reikalavimas pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1213-259/2018 pagrindu atsakovės UAB „Kamesta“ naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos išieškotos piniginės lėšos yra įkeistos ieškovui Luminor bank AS Lietuvos skyriui ir ieškovas turi pirmumo teisę prieš kitus atsakovės UAB „Kamesta“ kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš šių lėšų, negali būti tenkinamas, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Todėl teismas sprendė, kad konstatuoti pakartotinai piniginių lėšų įkeitimo faktą nėra pagrindo. Tuo pačiu teismas pripažino, kad UAB „Kamesta“ pervesti 89 308,32 Eur yra įkeista ieškovei ir todėl yra pagrindas šias lėšas pervesti į UAB „Kamesta“ priklausančią Banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 

58.       Teismas minėtoje byloje taip pat nurodė, kad Bankas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės UAB „Kamesta“ atžvilgiu, kildinamą iš atsakovės UAB „Kamesta“ neįvykdytos Kreditavimo sutarties ir jos įvykdymą užtikrinusių įkeitimo lakštų. Aplinkybė, kad Bankas vienašališkai nuo 2019 m. sausio 25 d. nutraukė su atsakove UAB „Kamesta“ sudarytą Kreditavimo sutartį, nepanaikina atsakovės UAB „Kamesta“ civilinės atsakomybės prieš Banką už sutarties neįvykdymą ir skolos grąžinimą. Aplinkybė, kad UAB „Kamesta“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. e2-161-931/2021), nepanaikina Banko kaip kreditoriaus galiojančios reikalavimo teisės atsakovės UAB „Kamesta“ atžvilgiu.

59.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-503-464/2020 priimtas atsakovės RUAB „Kamesta“ atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo ir apeliacinis procesas nutrauktas.

60.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1202-798/2019 nurodyta, jog tarp RUAB „Kamesta“ ir banko sudarytoje kreditavimo sutartyje nėra sąlygų, kad koncesijos sutarties nutraukimo atveju RUAB „Kamesta“ įsipareigojimai bankui pasibaigia. Aplinkybė, kad nuo 2018 m. gegužės 5 d. nutraukta su savivaldybe sudaryta koncesijos sutartis, neatleidžia RUAB „Kamesta“ nuo įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal su banku sudarytas kreditavimo ir garantijos sutartis.

61.       Taigi, visuose nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose yra aiškiai nurodyta, jog visos iš Koncesijos sutarties kylančios ieškovės prievolės Bankui, tarp jų ir būsimos piniginės įplaukos, taigi ir šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos sumos, privalės būti mokamos tiek įstatymų nustatyta tvarka, tiek šalių sudarytų sutarčių pagrindu. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikšti Banko savarankiški reikalavimai nėra teisiškai pagrįsti ir yra pertekliniai.

62.       Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Kamesta“ išketa restruktūrizavimo byla vadovaujantis tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatomis.

63.       ĮRĮ 8 straipsnyje buvo numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą <...>. Taigi, įmonių restruktūrizavimo įstatymas draudžia juridiniam asmeniui vykdyti prievoles, atsiradusias iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

64.       Teismo 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. liepos 3 d., 2020 m. sausio 29 d. ir 2021 m. kovo 9 d. nutartimis RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas trečiojo asmens Luminor Bank AS 2 250 209,67 Eur dydžio įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas. Tai reiškia, kad  kreditorių reikalavimai restruktūrizuojamai įmonei, kurių įvykdymas užtikrintas įkeitimu, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, tenkinami pirmumo tvarka iš įkeistų piniginių lėšų (ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalis). Analogiškai yra išaiškinta ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-769-943/2019, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1362-273/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi ketverių metų laikotarpiui yra patvirtintas RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planas, kuriame, be kita ko, patvirtintas įsipareigojimų trečiajam asmeniui Luminor Bank AS dengimo grafikas.

65.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei (Kamestai) iškėlus restruktūrizavimo bylą, jos turtas yra valdomas ir juo disponuojama ĮRĮ nustatyta tvarka, laikantis patvirtinto restruktūrizavimo plano, kurio tikslas, bendru įmonės ir kreditorių sutarimu padėti įmonei, susidūrusiai su laikinais finansiniais sunkumais, perorientuoti ir tęsti veiklą, ir tai panaikina grėsmes, susijusias su turto perleidimu tretiesiems asmenims ar vengimu atsiskaityti su ieškove, siekiant išvengti ieškovės reikalavimo patenkinimo iš šio turto. Kreditorių reikalavimai restruktūrizuojamai įmonei, kurių įvykdymas užtikrintas įkeitimu, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, tenkinami pirmumo tvarka iš įkeistų piniginių lėšų (CK 4.198 straipsnio 4 dalies, 4.216 straipsnio, FUSĮ nustatyta tvarka). Todėl tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį nėra pagrindo.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66.       Teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 138 834 Eur, kas sudaro 1,39 proc. (9 989 791,80 138 834 Eur x 100 proc. / 9 989 791,80 Eur), trečiojo asmens ieškovės pusėje savarankišku reikalavimus atmesti, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

67.       Bylos duomenimis, ieškovės RUAB „Kamesta“ turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 16 294,03 Eur: 500 Eur 2018 m. spalio 30 d. sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį; 20 680 Eur sumokėta už ekspertizę (2019 m. balandžio 1 d. sumokėta 9680 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. sumokėta 11 000 Eur), iš jų po ekspertizių atlikimo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi grąžinta ieškovei 7 685,97 Eur, todėl turėtos išlaidos už ekspertizę yra 12 994,03 Eur; 200 Eur už liudytojo R. B. iškvietimą (liudytojui ši suma pervesta 2021 m. vasario 11 d. nutartimi); 2600 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2020 m. vasario 4 d. prašymas).

68.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos turėtos teisinės pagalbos išlaidų siekia 56 635,17 Eur: pagal 2020 m. vasario 4 d. prašymą – 8449,11 Eur; pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymą – 29 369,43 Eur; pagal 2021 m. vasario 15 d. prašymą – 18 816,63 Eur. Į šias išlaidas nėra įtrauktos atsakovės turėtos išlaidos už ekspertizę. Atsakovė 2019 m. balandžio 25 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 40 730 Eur, iš jos liko nepanaudota ir 2020 m. birželio 16 d. nutartimi grąžinta atsakovei 25 835,97 Eur, iš viso už ekspertizę išlaidos siekia 14 894,03 Eur. Taigi, iš viso atsakovės šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 71 529,20 Eur.

69.       Trečiojo asmens ieškovės pusėje Luminor Bank AS byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 18 206,88 Eur, iš jų: 11 325 Eur sumokėtas žyminis mokestis už savarankiškus reikalavimus; 6881,88 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Trečiasis asmuo prašo teismo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį, nes už pareikštus savarankiškus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 75 Eur, o ne kaip už turtinį (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, nes reikalavimai ne dėl tam tikrų sumų priteisimo, o dėl priteistų sumų mokėjimo tvarkos/būdo nustatymo, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis 11 250 Eur (11 325 Eur – 75 Eur) grąžinama trečiajam asmeniui. Teismui nusprendus trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų netenkinti, jo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 6881,88 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

70.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

71.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės byloje turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekia tik 2 600 Eur, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškinį tenkinus 1,39 proc. atitinkamai ieškovei RUAB „Kamesta“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 226,49 Eur (16294,03x1,19/100). 

72.       Atsakovės byloje turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekia 56 635,17 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimali už atsakovės atsiliepimo į ieškinį 2018 m. gruodžio mėnesį parengimą priteistina suma yra 2316,75 Eur (926,70 Eur bruto x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už pareiškimo dėl teisėjos nušalinimą 2019 m. sausio mėnesį parengimą priteistina suma yra 374,28 Eur (935,70 Eur bruto x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už tripliko 2019 m. vasario mėnesį parengimą, priteistina suma yra 1403,55 Eur (935,70 Eur bruto x 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už dvejų rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės 2019 m. balandžio mėnesį parengimą priteistina suma yra 776 Eur (970 Eur bruto x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.) x 2); už atsiliepimo į ieškinį prijungtoje byloje Nr. e2-740-924/2019 2019 m. rugsėjo mėnesį parengimą priteistina suma 2425,75 Eur (970,3 Eur bruto x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už tripliko prijungtoje byloje Nr. e2-740-924/2019 2019 m. gruodžio mėnesį parengimą, priteistina suma yra 1933,50 Eur (1289 Eur bruto x 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už rašytinių paaiškinimų parengtų 2020 m. rugsėjo mėnesį priteistina suma yra 552,40 Eur (1381 Eur bruto x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už atsiliepimo į ieškinį 2020 m. spalio mėnesį parengimą priteistina suma 3496,25 Eur (1398,50 Eur bruto x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už rašytinių baigiamųjų kalbų 2021 m. vasario mėnesį parengimą priteistina suma yra 580,72 Eur (1454,80 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už kitus teismui pateiktus procesinius dokumentus, kurių į bylą pateikta 7, priteistina suma 1018,36 Eur (1454,80 Eur bruto x18 x 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių vyko 6 ir jų bendra trukmė apie 11 val., maksimali priteistina suma yra 1600,28 Eur (1454,80 Eur bruto x 11 val. x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

73.       Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis už suteiktas teisines paslaugas atsakovei priteistina maksimali suma yra 16 477,84 Eur. Įvertinus atsakovės turėtas išlaidas už byloje atliktą ekspertizę, iš viso jos turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 31 371,87 Eur.

74.       Teismui nusprendus atmesti 98,61 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei Kauno miesto savivaldybei iš ieškovės RUAB „Kamesta“ priteistina 30 935,80 Eur (31 371,87 Eur x 98,61 proc. / 100 proc.). Pažymėtina, kad šioje dalyje vienarūšių reikalavimų įskaitymas nėra galimas, kadangi ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla.

75.       Iš trečio asmens Luminor Bank AS procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų laikytina, jog jis byloje dalyvavo ieškovės pusėje. Trečiojo asmens byloje turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekia 6881,88 Eur. Iš teismui pateiktų sąskaitų faktūrų nėra galimybės tiksliai išskirti sumą, kuri buvo sumokėta advokatams už savarankiškų reikalavimų parengimą, todėl teismas tokių išlaidų dydį nustato vadovaudamasis minėtomis Rekomendacijomis. Pagal Rekomendacijas maksimali už savarankiškus reikalavimus, kurie prilyginami ieškiniui, 2019 m. kovo mėnesį parengimą priteistina suma yra 2339,25 Eur (935,70 Eur bruto x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.). Teismui nusprendus trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti, ši suma išminusuojama iš bendros bylinėjimosi išlaidų sumos, ir laikytina, jog trečiojo asmens byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 4542,63 Eur (6881,88 Eut – 2339,25 Eur). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, tačiau atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus prašė juos atmesti ir iš trečiojo asmens priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi iš atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos taip pat nėra galimybės nustatyti turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį atsiliepimo į savarankiškus reikalavimus parengimui, todėl šios išlaidos apskaičiuotinos vadovaujantis Rekomendacijomis. Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į savarankiškus reikalavimus 2019 m. gegužės mėnesį parengimą priteistina suma yra 2425,75 Eur (970,30 Eur bruto x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.).

76.       Pažymėtina, kad nors byloje yra parengta po du procesinius dokumentus tiek savarankiškų reikalavimų, tiek atsiliepimų į savarankiškus reikalavimus, tačiau iš esmės jie yra vienodi, be to, po vieną iš šių dokumentų buvo pateikta kitoje civilinėje byloje Nr. e2-740-924/2020, kuri vėliau prijungta prie šios bylos. Teismo vertinimu, tokių dokumentų pakartotiniam rengimui esminių laiko sąnaudų nereikėjo, todėl turėtos teisinės pagalbos išlaidos skaičiuojamos kaip už vieną procesinį dokumentą.

77.       Taigi, atmetus trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, atsakovei iš trečiojo asmens priteistina 2425,75 Eur suma, tačiau atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 2116,88 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

78.       Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovei žyminio mokesčio dalies 10 750 Eur sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Patikslinto ieškinio suma yra 9 989 791,80 Eur. Už patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 11 250 (CPK 80 str. 1 d. 1 p, 7 d.), ieškovė sumokėjusi yra 500 Eur, todėl valstybei mokėta žyminio mokesčio dalis siekia 10 750 Eur. Teismui nusprendus patenkinti 1,39 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovės priteistina 149 Eur (10 750 Eur x 1,39 proc. / 100 proc.) (CPK 96 str.).

79.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 4,86 Eur, kurios yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens Luminor Bank AS savarankiškus reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas188764867) 138 834 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 226,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas188764867) iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) 30 935,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, (juridinio asmens kodas (304870069) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ((juridinio asmens kodas188764867) 2116,88 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas šešiolika eurų 88 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas188764867) 149 Eur žyminio mokesčio.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti trečiajam asmeniui Lumino Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas (304870069), 11 250 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų) permokėto žyminio mokesčio dalį, kuris sumokėtas 2019 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedimas APM7013620 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                          Gintautas Koriaginas