Civilinė byla Nr. 3K-3-530/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 77.5; 77.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio 23 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams I. F., Č.(Č.) F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažeistų teisių gynimo ir atsakovų Č. F., I. F. priešieškinį ieškovui A. A. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo; byloje dalyvaujantis asmuo – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2003 m. lapkričio 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, ieškinio ir patikslinto ieškinio pareiškimuose nurodė, kad jis ir N. A. (F.) 2000 m. kovo 31 d. susituokė. 2000 m. rugsėjo 16 d. gimė sūnus D. A. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. sprendimu jų santuoka nutraukta, vaikas liko gyventi su motina. Ieškovas ginčijo savo tėvystę sūnui. Iš ieškovo 2001 m. spalio 22 d. priteistas sūnaus išlaikymas. Ieškovas reguliariai mokėjo išlaikymą. Vėliau sūnaus motina atsisakė vaiko išlaikymo. Ieškovas su sūnumi bendravo, kai šis gyveno su buvusia sutuoktine. Po ištuokos buvę sutuoktiniai sudarė naujas santuokas. Buvusių sutuoktinių sutarimu ieškovas su sūnumi nustojo bendrauti. Buvusi ieškovo sutuoktinė 2003 m. lapkričio 5 d. žuvo. Ieškovo sūnus liko gyventi su savo seneliais – atsakovais I. ir Č. F. Ieškovas nori pats auginti, išlaikyti, auklėti sūnų, juo rūpintis, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas, remdamasis CK 3.157, 3.168, 3.169, 3.172 straipsniais, prašė teismo: 1) nustatyti jo nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) įpareigoti atsakovus grąžinti jam sūnų.

Atsakovai 2004 m. sausio 28 d. pareiškė priešinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo pat anūko gimimo jie juo rūpinasi, taip pat ir materialiai. Ieškovas savo sūnumi nesidomėjo, teigė, kad sūnus –ne jo vaikas. Atsakovų duktė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo, nes ieškovas, nutraukęs santuoką, atsisakė teikti materialinę pagalbą sūnui auginti. Taigi atsakovas vengė išlaikyti sūnų.  Atsakovai, remdamiesi CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, 3.182 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo neterminuotai apriboti tėvo valdžią ieškovui ir nustatyti vaikaičio gyvenamąją vietą su atsakovais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. spalio 29 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti ieškovo sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu nutraukė. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė, netenkino priešinio ieškinio dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, atskyrė ieškovo sūnų nuo ieškovo, nustatė ieškovo sūnui nuolatinę globą šeimoje, globėja paskyrė atsakovę I. F., nustatė ieškovo sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove globėja I. F. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Teismas padarė išvadą, kad situacija, dėl kurios nepilnametis vaikas gyvena ir yra globojamas ne vienintelio įstatyminio atstovo ieškovo, bet senelių, iš kurių vienas laikinai paskirtas globėju, susidarė dėl sudėtingų vaiko tėvų ir senelių santykių. Ieškovo sūnus nuo pat gimimo negyveno, tik epizodiškai bendravo su savo tėvu – ieškovu. Dėl to nesusiformavo glaudūs tėvo ir sūnaus santykiai. Žuvus vaiko motinai, artimiausi jo žmonės tapo seneliai, dėdė. Juos ir vaiką sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas su jais jaučiasi saugiausiai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas nori gyventi su atsakovais ir jų sūnumi ir kad dėl motinos mirties vaikas jaučiasi nesaugus, yra depresiškas. Teismas vadovavosi eksperto rekomendacija, kad šiuo metu ir artimiausius dvejus metus vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenimas gerai pažįstamoje aplinkoje su seneliais ir jų sūnumi. Dėl to teismas atskyrė vaiką nuo ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams nesant tėvų kaltės. Negalima šios vaiko interesų apsaugos priemonės sutapatinti su laikinu ar neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, kuris taikomas tik esant tėvų kaltei. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2004 m. liepos 7 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatė ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, draudimą VSDF valdybos Šalčininkų rajono skyriui išmokėti vaikui vienkartinę draudimo išmoką dėl motinos žūties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 150 straipsnio 4 dalimi ir paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Esant atsakovų ir ieškovo nesutarimui dėl tėvo bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, ją nustato teismas. Kolegija pažymėjo, kad, atskiriant vaiką nuo tėvo, priešingai negu apribojant tėvo valdžią, ieškovas išsaugo visas įstatymuose nustatytas su sūnumi susijusias teises ir pareigas, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo galimybes, esant konkrečioms aplinkybėms, išskyrus teisę gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kolegija nurodė, kad ieškovo vaiko psichologinę ekspertizę atliko reikiamą kvalifikaciją duoti išvadai turinti medicinos psichologė (T. 2, b. l. 142). Tai, kad ekspertizės išvada dėl vaiko noro gyventi su viena iš bylos šalių nebuvo pagrįsta tiesiogiai vaiko išsakytu pasirinkimu, su kuo jis norėtų gyventi, nelemia to, kad išvada yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje, priimant sprendimą, lemiamą reikšmę turėjo ne ieškovo gebėjimo tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo asmenines, turtines teises ir pareigas objektyvių aplinkybių palankus vertinimas, bet tai, ar vaiko gyvenimas su tėvu užtikrintų ieškovo nepilnamečio sūnaus emocinės būklės stabilumą, atsižvelgiant į jos sutrikimus. Dėl to buvo reikalingos psichologinės žinios, dėl kurių psichologo išvada nagrinėjamoje byloje turėjo prioritetinę įrodomąją galią prieš Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nenustatytas baigtinis aplinkybių, kurioms esant turi būti taikomas vaikų ir tėvų atskyrimas, sąrašas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į motinos žūtį, susiklosčiusias šeimines aplinkybes, vaiko patiriamą emocinį nestabilumą, nesaugumo jausmą, polinkį į depresiją ir netiesiogiai išreikšto noro gyventi su seneliais atitikimą vaiko interesus, tinkamai taikė vaiko atskyrimą nuo tėvo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad globos tikslų ir prioritetinės vaiko interesų bei teisių apsaugos principo tinkamą įgyvendinimą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, artimiausiu metu geriausiai atitiktų vaiko gyvenimas su seneliais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartį, sprendimo dalį dėl atmesto reikalavimo grąžinti vaiką iš svetimos globos ir teismo iniciatyva priimto sprendimo atskirti ieškovą nuo jo nepilnamečio sūnaus ir priimti naują sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį dėl nepilnamečio grąžinimo iš atsakovų laikinos globos, patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, pripažinę, kad pagrindo apriboti ieškovo, kaip tėvo, teises nėra, iš esmės taikė ne vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą, bet tėvo valdžios apribojimo institutą, nes CPK 407 straipsnyje nustatyta, jog nuolatinė vaiko globa ir gyvenamoji vieta nustatoma tik tuo atveju, kai teismas priima sprendimą apriboti tėvų valdžią.
2. Bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino įrodymus, nes neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą ir poziciją, kuri buvo nuosekli, priešingai negu ekspertizės išvada. Ieškovo sūnus turi gyventi su tėvu, kuris gali tinkamai atlikti savo pareigas. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė, kad ekspertizės išvada buvo vienareikšmė, neatsižvelgė į tai, kad ekspertė teigė, jog ji nėra įsitikinusi, kokie ieškovo, atsakovų ir vaiko santykiai. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad ekspertė, atlikdama ekspertizę, buvo labiausiai suinteresuota atsakyti ne į teismo pateiktus klausimus, bet atkurti jos ir vaiko, kaip paciento, ryšius, kurie ekspertizės metu nebuvo geri. Teismai iš esmės tenkino atsakovų priešinį ieškinį, nustatė ieškovo sūnaus nuolatinę globą ir preziumavo, kad ieškovas negali tinkamai rūpintis savo vaiku dėl aplinkybių, dėl kurių teismas nepasisakė.
3. Teismai neatsižvelgė į tikruosius vaiko interesus, juos netinkamai aiškino, nes vaikas iki šiol negali identifikuoti savo tikrųjų tėvų, senelių ir dėdės. Tikrasis vaiko interesas yra turėti aiškų savo statusą tiek savo tėvo, tiek senelių šeimoje. Senelių elgesys ir noras auginti ieškovo sūnų gali turėti blogų pasekmių, nes vaikas nesuvokia savo tikrųjų tėvų ir kitų giminaičių statuso. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neapgynė vaiko interesų, bet šiems pakenkė.
4. Teismai neturėjo teisės atskirti vaiką nuo ieškovo, nes tėvas turi galimybę gyventi kartu su vaiku, juo rūpintis ir jį auklėti. Teismai neatsižvelgė į šią esminę aplinkybę, kuri yra privaloma sąlyga taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą (CK 3.179 straipsnis). Kliūtis ieškovui ir jo sūnui gyventi kartu sudaro tik atsakovai. Dėl to teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuria siekiama užtikrinti vaiko teisę augti normalioje šeimoje ir kasdien bendrauti su savo tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2001).
5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 405 straipsnį, nes, pakeisdamas ieškinio pagrindą, negavo (nors privalėjo gauti) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir tik tada patenkinti priešieškinį.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog priimto skundžiamo teismo sprendimo esmė yra ne vaiko atskyrimas nuo tėvo, bet tėvo valdžios apribojimas. Ieškovas netinkamai aiškina CK 3.179–3.184 straipsnius. Plačiąja prasme sąvoka „tėvų valdžios apribojimas“ apima abi tėvų valdžios apribojimo rūšis: vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 straipsnis), lakiną ar terminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.1840 straipsnis). Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002). CPK 407 straipsnyje sąvoka „apriboti tėvų valdžią“ vartojama plačiąja prasme. Tai patvirtina sisteminis CPK IV dalies XIX skyriaus penktojo skirsnio ir CK 3.183 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų aiškinimas. Be to, CK 3.257 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų. Laikinoji globa (rūpyba) taikoma iki vaiko atskyrimo nuo tėvų (CK 3.254 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o apeliacinės instancijos pagrįstai patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadas. Ekspertizės išvada ir paaiškinimai buvo ne vienintelis, bet vienas iš įrodymų, dėl kurių teismai padarė išvadą, kad vaiko interesus šiuo metu labiausiai atitinka gyvenimas su seneliais. Tinkamų argumentų, kodėl ekspertizės išvada turėtų būti vertinama kritiškai, ieškovas nenurodė. Ieškovas pateikė tik abstrakčius samprotavimus, savo subjektyvią nuomonę. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada buvo privaloma pirmosios instancijos teismui. Tai prieštarauja CK 3.174 straipsnio 2 daliai, CPK 185 straipsnio 2 daliai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada padaryta atsižvelgiant tik į vieną aplinkybę (tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis), bet ne į visas kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su objektyviai susiklosčiusia situacija. Byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada neatitinka vaiko interesų, nes, sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, pirmenybė privalo būti teikiama vaiko interesams, negalima jų pažeisti įgyvendinat tėvų prioritetines teises (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai teisingai atsižvelgė į esminį vaiko interesą gyventi gerai pažįstamoje, jaukioje, jį mylinčioje aplinkoje, kurioje vaikas gyveno nuo pat gimimo. Nurodyto vaiko intereso pažeidimas turėtų neigiamų pasekmių vaiko psichikai, sveikatai, dvasinei ir emocinei būsenai. Atsakovai vaikui yra išaiškinę jo statusą atsakovų šeimoje ir jo statusą tėvo šeimoje. Vaikas tai suvokia. Kai tėvas turi galimybes gyventi su vaiku ir juo rūpintis, vaikas negali būti perduotas tėvui ir turi būti atskirtas nuo tėvo, jeigu būtent vaiko atskyrimas nuo tėvo užtikrina vaiko interesus, jų nepažeidžia ir jeigu vaiko perdavimas tėvui pažeistų vaiko interesus. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė CPK 405 straipsnį. CPK 405 straipsnyje nustatytas reikalavimas teismui gauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą yra nustatytas tik tuo atveju, jeigu teismas savo iniciatyva keičia ieškinio pagrindą (nustato kitas, negu ieškinyje nurodytos aplinkybes). Nagrinėjamoje byloje teismas nekeitė ieškinio pagrindo, bet pagal jį, vadovaudamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad turi būti taikomas ne neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, o vaiko atskyrimas nuo tėvo, t. y. pakeitė ieškinio dalyką (reikalavimą). Pakartotinės išvados nebuvimas ieškovo teisių ir teisėtų lūkesčių nepažeidė, nes byloje esanti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada yra jam palanki.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

              Nepilnametis vaikas, dėl kurio auklėjimo sprendžiamas vaiko tėvo ir senelių iš motinos pusės ginčas, gimė 2000 m. rugsėjo 16 d. Vaiko tėvai susituokė 2000 m. kovo 31 d., ištuoką įregistravo 2001 m. spalio 2 d. Tėvas ištuokos byloje ginčijo tėvystę. Tėvystė nebuvo paneigta. Po tėvų ištuokos vaikas liko gyventi su motina. Teismo sprendimu iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas, kurio vėliau vaiko motina atsisakė. Po santuokos nutraukimo vaiko tėvai sudarė naujas santuokas. Vaiko motina 2003 m. lapkričio 5 d. žuvo. Teismai nustatė, kad dėl nurodytų aplinkybių vaikas nuo pat gimimo negyveno, tik epizodiškai bendravo su tėvu. Dėl to nesusiformavę vaiko ir tėvo artimi ryšiai. Vaiko motinai žuvus ir iš artimiausios vaiko aplinkos pasitraukus jos sutuoktiniui, kurį vaikas turėjo vertinti kaip tėvą, vaiko artimiausi žmonės yra motinos tėvai ir dėdė (motinos brolis), su kuriais yra susiformavęs stiprus vaiko emocinis ryšys. Su jais vaikas jaučiasi saugiausiai. Teismai nurodė, kad psichologo išvadoje pateikta rekomendacija vaiką palikti jam įprastoje aplinkoje iki bus atstatyti vaiko ryšiai su tėvu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių tėvų teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kitų asmenų, nepilnamečių vaikų atskyrimą nuo tėvų, taikymo ir proceso teisės normų dėl įrodymų (psichologo išvados, vaiko teisių apsaugos institucijų išvados) vertinimo klausimai (CK 3.168 straipsnio 3 dalis, 3.179 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.

              CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Šios bylos duomenimis, mirus vaiko motinai, su kuria vaikas liko gyventi po tėvų ištuokos, tėvas pareiškė reikalavimą grąžinti jam nepilnametį vaiką iš vaiko senelių, laikančių jį pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Vaiko seneliai (atsakovai) priešieškiniu prašė apriboti tėvo valdžią, nes tėvas nuo vaiko gimimo neatliko tėvystės pareigų, nesirūpino vaiko išlaikymu, auklėjimu, ugdymu, su vaiku nebendravo, neigė tėvystę ir t. t.

CK 3.168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Gali būti, kad vaikas patenka kitų asmenų globon ir pradeda su jais gyventi dėl netinkamo tėvų (tėvo, motinos) elgesio su juo. Jei nenustatoma, kad yra pagrindas riboti tėvų valdžią, tai tokiu atveju vaiką būtina grąžinti tėvams (tėvui, motinai). Tėvams (tėvui, motinai) išvykus, sergant ar susiklosčius kitoms aplinkybėms, dėl kurių jie negali atlikti savo pareigų, vaikas gali teisėtai būti su kitais asmenimis, jeigu teismas nusprendžia atskirti jį nuo tėvų ir paskiria jam globėją. Nesant tokio sprendimo ir tėvams (tėvui, motinai) reikalaujant grąžinti vaiką, pripažįstama, kad šis pas kitus asmenis atsidūrė ne pagal įstatymą. Šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas. Dėl to teismas, spręsdamas tėvų (tėvo, motinos) reikalavimą grąžinti vaiką ir priešinį asmenų, laikančių vaiką su savimi ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, reikalavimą apriboti tėvų (tėvo, motinos) valdžią, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikas atsidūrė pas kitus asmenis, kiek laiko ten buvo, ar tėvai (tėvas, motina) tinkamai atliko savo pareigas kol jis pradėjo gyventi su kitais asmenimis, taip pat ar tėvai (tėvas, motina) reikalauja jį grąžinti, siekdami sąžiningai ir savanoriškai atlikti pareigas ar kitais sumetimais.

Nagrinėjamojoje byloje teismai nustatė, kad vaikas negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium). Teismai taip pat nustatė, kad dėl to neužsimezgė socialiniai–dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai ir todėl, remdamiesi CK 3.179 straipsniu, nusprendė atskirti vaiką nuo tėvo. Vis dėlto teismai visapusiškai neanalizavo nurodytų aplinkybių, taip pat to, ar tėvas turi galimybes užtikrinti reikiamas vaiko gyvenimo ir raidos sąlygas. Byloje nenustatytos ieškovo galimybės užtikrinti pagrindines vaiko teises gyventi ir sveikai raidai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje teigiama, kad nors tėvas netinkamai atlikdavo tėvystės pareigas, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių gali jas atlikti ir užtikrinti deramą vaiko auklėjimą. Išvadoje nenurodoma, kokias buitines sąlygas gali suteikti tėvas vaikui, ar jos yra tinkamos vaikui augti ir vystytis, kokie yra vaiko ir tėvo tarpusavio socialiniai–dvasiniai–moraliniai ryšiai ir kaip jie gali būti atkuriami. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvas daug laiko praleidžia užsienyje, Vokietijoje, kitose valstybėse. Ši aplinkybė taip pat svarbi, sprendžiant dėl tėvo galimybės pačiam auginti ir auklėti vaiką. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko tėvas yra vedęs, todėl būtina išsiaiškinti tėvo sutuoktinės požiūrį į vaiką, galimybę gyventi kartu ir kitas svarbias aplinkybes dėl vaiko gyvenimo tėvo naujojoje šeimoje. Šiems klausimams išsiaiškinti tėvo sutuoktinė trauktina į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi ištirti šeimos aplinkos sąlygas ir pateikti savo išvadą dėl ginčo. Išvada turi būti motyvuota, joje turi būti nurodytos vaiko gyvenimo, auklėjimo, išlaikymo, bendravimo su tėvu, seneliais, aplinkybės, siūlomas ginčo sprendimo būdas ir pateikti motyvai, dėl kurių siūlomas būtent toks būdas (CK 3.178 straipsnis). Teismas turi įvertinti tarnybos išvadą, psichologo išvadą ir kitus byloje surinktus įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Nesutikdamas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, teismas turi nurodyti tokio nesutikimo motyvus. Psichologo išvada byloje atlikta nepažeidžiant proceso normų. Ją teismo posėdyje paaiškino ekspertizę atlikęs asmuo. Ekspertizė vertintina pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185, 218 straipsniai). Pagal byloje esamus įrodymus, nėra pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu. Įvertinus  visus byloje papildomai surinktus įrodymus kartu su esama psichologo išvada ir kilus abejonių dėl jos pagrįstumo ar išsamumo, teismas gali paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 219 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais išspręsti vaiko grąžinimo ir atskyrimo nuo tėvo klausimai, negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti, nes nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, kurios yra būtinos, taikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

              Spręsdamas minėtus reikalavimus, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Nurodytos konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai šitai reikalinga vaiko interesais, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalimi detalizuojama Vaiko teisių apsaugos  pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, su jais gyvena kartu ar skyrium; bendrauti su giminaičiais. Minėta, kad vaiko gyvenimas kartu su tėvais, jo auklėjimas ir auginimas savo tėvų šeimoje turi pirmenybę prieš kitus vaiko gyvenimo ir auklėjimo būdus. Kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, nustatyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, gyvena šie kartu su vaiku ar atskirai. Praktinis šios teisės įgyvendinimas nustatytas CK 3.170, 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose.

Vaiko ir tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka ir analizuojant susidariusią padėtį (faktines aplinkybes) dėl CK 3.179 straipsnio taikymo. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Nagrinėjamoje byloje vaikas nuo tėvo atskirtas iš esmės dėl to, kad dėl susidariusių aplinkybių tėvas nevykdė tėviškų pareigų ir nėra vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio. Dėl to teismui, visapusiškai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes ir vis tik nusprendus atskirti vaiką nuo tėvo, taikant CK 3.179 straipsnio 1 dalį, būtų būtina kartu spręsti ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, siekiant atkurti vaiko teisę į šeimos ryšius; nustačius teisinį pagrindą, vaiką grąžinti tėvui, taip pat nustatyti vaiko bendravimo tvarką su seneliais. Teismas, nustatęs, kad vaiko perkėlimas į tėvo šeimą apsukintas, turėtų svarstyti galimybę dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki bus atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiai (CPK 284 straipsnis). Šie klausimai spręstini, remiantis šiuos santykius  reglamentuojančiomis teisės normomis, kurių taikymui būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus.

              Kadangi CK 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių apsaugos priemonė yra laikina, tai, nusprendus ją taikyti, šioje byloje taikytina įstatymo nustatyta tvarka vaiko laikinoji globa (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nuolatinė globa paskirta pažeidžiant įstatymų (CK 3.263 straipsnis) ir kitų teisės aktų nustatytą šios globos skyrimo tvarką. Tai taip pat yra pagrindas pripažinti teismų sprendimus neteisėtais.

Teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyminiam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų ir apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas, priimdamas sprendimą  ne apriboti tėvo valdžią, o atskirti vaiką nuo tėvo, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo apimtį. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai). Taigi CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą dėl reikalavimų apimties.

              Remiantis nurodytais argumentais, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, padarius išvadą, kad ginčo šalių teises galima apginti, pradedant procesą nuo pirmosios instancijos (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.