Civilinė byla Nr. e2-855-541/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12243-2016-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.6.1.2.; 2.6.1.5.; 2.6.4.; 2.6.10.5.2.14.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S) 

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

sekretoriaujant Laurai Aleknaitei, Rūtai Staugaitienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Rugilei Kraulaidytei,

atsakovo UAB „Grinda“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Gedai Girdvainytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ bei Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovo naudai 1 052,44 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2013 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovo, įvažiavus į atvirą šulinį buvo apgadintas automobilio kairės pusės priekinis ratas bei priekinė pakaba, buferis. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu, automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Ieškovas nurodo, kad dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 1 084,01 Eur dydžio žala, kurią ieškovas atlygino, todėl iš atsakovų prašo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą dalims bei padangoms, priteisti solidariai 1 052,44 Eur. Savo reiškiamą reikalavimą grindžia atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip statinio (kelio) savininko, atsakomybe ir UAB „Grinda“, kaip atsakingo už lietaus kanalizacijos šulinių remontą ir priežiūrą sutarties pagrindu, t. y. faktinio kelio valdytojo, atsakomybe (1 t., e. b. l. 1-4).

Atsakovas UAB „Grinda“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog byloje nėra įrodymų, kad visi automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio, be to, savo atsikirtimus grindžia automobilio vairuotojos kalte civiline prasme, kuri, atsakovo teigimu, neatidžiai vairuodama padidinto pavojaus šaltinį ir nepastebėdama kelyje esančios kliūties, sukėlė eismo įvykį ir pažeidė teisės aktų reikalavimus bei bendruosius vairuotojo atsargumo ir atidumo reikalavimus. Taigi, atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, kadangi nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, o ieškovo patirtos žalos dydis yra neįrodytas. Pažymėjo, jog teismui pripažinus pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažintina perpus, kadangi iš dalies ginčo automobilio vairuotoja už žalą yra atsakinga ir pati. Prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 48-53).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog yra netinkamas atsakovas byloje. Sudarydama sutartį su UAB „Grinda“ dėl kelių priežiūros, šis atsakovas visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, be to, sutartyje numatyta UAB „Grinda“ atsakomybė už nuostolių atlyginimą tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo darbų vykdymo, todėl už atsiradusią žalą yra atsakingas tik atsakovas UAB „Grinda“. Pažymėjo, jog šiuo atveju solidarios atsakomybės taikymas nėra galimas, kadangi šis atsakovas yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo siejama žala, UAB „Grinda“, ir taikyti solidariąją atsakomybe nėra teisinio pagrindo. Teigia, kad nėra jokių jo neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, patikėjo gatvių priežiūrą ir remontą UAB „Grinda“, patirta žala yra apskaičiuota netinkamai, kadangi byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą kvestionuoti ginčo automobiliui atliktų darbų reikalingumą ir jų apimtis, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Dėl automobilio vairuotojos veiksmų atsakovas laikosi pozicijos, jog šiuo atveju žala galimai atsirado dėl vairuotojos neatsargių veiksmų, kuri, neįvertinusi eismo sąlygų, veikė neatidžiai ir neatsargiai, dėl ko ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti arba žala privalo būti mažinama. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas taip pat yra nepagrįstas. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą (1 t., e. b. l. 56-63).

Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog automobilio nusidėvėjimas paskaičiuotas pagrįstai, remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Pažymėjo, jog atvykę policijos pareigūnai užfiksavo tik išorinius matomus automobilio sugadinimus, todėl tik atliekant apžiūrą autoservise buvo užfiksuoti visi faktiškai atsiradę sugadinimai, be to, automobilio apžiūra atlikta kitą dieną po eismo įvykio (2 t., e. b. l. 88-89).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog žalos dydžio paskaičiavimas yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, detaliai pateiktas rašytiniuose paaiškinimuose, o policijos nurodyta informacija dėl automobilio sugadinimų tik patvirtina, jog galimi didesni sugadinimai, nei matomi. Teigė, jog draudikas vertina žalos dydį, ar visi sugadinimai atsirado būtent eismo įvykio metu, o automobilio apžiūra atlikta kitą dieną po įvykio. Atsakovų solidarią atsakomybę kildina iš CK 6.6. straipsnio nuostatų bei paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų (2 t., e. b. l. 101-103).

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Grinda“ atstovas nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atkreipdamas dėmesį į tai, jog ginčo dalykas yra, ar atsakovas UAB „Grinda“ turi atlyginti žalą įvertinus ginčo automobilio dalių nusidėvėjimą. Pažymėjo, jog po eismo įvykio atsakovai nebuvo kviečiami dėl žalos įvertinimo, ieškovas neįrodė, jog sugadinimai buvo padaryti būtent ginčo eismo įvykio metu, neįrodė žalos dydžio. Be to, ekspertizės išvados tikėtinos, todėl reikalingi papildomi įrodymai, kurių ieškovas neteikia. Dėl solidarios atsakomybės tvirtino, kad pagal naujausią teismų praktiką UAB „Grinda“ tokio pobūdžio bylose gali dalyvauti tik trečiuoju asmeniu, ji nėra solidarus skolininkas, todėl šis atsakovas yra netinkamas. Taip pat akcentavo aplinkybes dėl vairuotojo kaltės, jog ekspertizės akte taip pat nebuvo padaryta kategoriškų išvadų, kad automobilio vairuotoja nepadarė jokių pažeidimų, todėl manytina, jog vairuotojos veiksmai taip pat turėjo įtakos įvykio kilimui ir tam tikra kaltės dalis turi tekti jai (2 t., e. b. l. 101-103).

Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė savo bei atsakovo UAB „Grinda“ poziciją dėl nepagrįsto žalos dydžio ir neatsargių pačios automobilio vairuotojos veiksmų. Dėl solidarios atsakomybės pažymėjo, jog savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi ji savo funkcijas, susijusias su kilusiu ginču, yra perdavusi atsakovui UAB „Grinda“, o atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl UAB „Grinda“ atsakomybės šiuo atveju netaikytina, nes teismas analizavo kitą sutartį, o šiuo atveju lemiamą reikšmę turi 2012 m. gegužės 7 d. papildomas susitarimas, pagal kurį UAB „Grinda“ laikytina perduotų gatvių valdytoja, ir sutarta, jog UAB „Grinda“ privalo atlyginti tretiesiems asmenims sukeltą žalą pagal 4.2.10 punktą (2 t., e. b. l. 101-103).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į atvirą šulinį, jis buvo apgadintas. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu, automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (1 t., e. b. l. 15-21). Automobilis Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. rugsėjo 8 d. Transporto priemonių draudimo sutarties pagrindu (1 t., e. b. l. 22-25). Ieškovas atlikęs transporto priemonės techninę apžiūrą įvertino automobiliui padarytą žalą 1 084,01 Eur, ją atlygino nukentėjusiam asmeniui automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei E. Č. (1 t., e. b. l. 26-27, 29-38) ir kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo (1 t., e. b. l. 28, 39, 41). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į ieškovo pretenziją, 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu nurodė, jog dėl minėto įvykio atsakinga UAB „Grinda“, taip pat byloje pateikta 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ (1 t., e. b. l. 5-8, 40, 42), automobilio apgadinimų nuotraukos (1 t., e. b. l. 162-176), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymą dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo (2 t., e. b. l. 91-94).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, bei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą (1 t., e. b. l. 69-77, 85), darbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainius (1 t., e. b. l. 64-68), atviro konkurso Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbų bei priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų techninę specifikaciją (1 t., e. b. l. 78-84, 87-94).

Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurią atlikus teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 21 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-1327(16) (2 t., e. b. l. 76-79).

Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės subrogacijos pagrindu atlyginti eismo įvykio metu kilusią žalą subjekto bei atlygintinos žalos dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala atsirado automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į atvirą šulinį (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybė yra Geležinio Vilko gatvės dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė. Ginčo dėl to nėra. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau - KĮ) 2 straipsnio 5 dalimi, kelias tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Tačiau žala šiuo atveju atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis. Nors byloje nėra viešo registro duomenų, kas yra šio lietaus nuotekų įrenginio savininkas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog yra statinio (lietaus nuotekų įrenginio) savininkė. Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ bendrovės eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų ir šulinių (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje (tunelyje) nėra (1 t., e. b. l. 42). Atsižvelgiant į išdėstytą pripažintina, jog ginčo statinio (lietaus nuotekų įrenginio), dėl kurio įvyko eismo įvykis, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Pažymėtina, jog žala atsirado automobiliui užvažiavus ant netinkamai pritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros KĮ ir Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, prasme, nėra. Kelių priežiūros tvarkos 16 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Kadangi keliuose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, KĮ ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą pagal CK 6.266 straipsnį.

Minėta, jog ginčo dėl lietaus nuotekų įrenginio savininko byloje nekilo, tačiau byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos techninės būklės įrenginių, subjekto, t. y. dėl tinkamo atsakovo pagal reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią transporto priemonei užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio be dangčio, atlyginti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2277-232/2016). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pažymėjo, kad pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, bei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą (1 t., e. b. l. 69-77, 85) iš UAB „Grinda“ pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus, o pagal Susitarimą UAB „Grinda“ laikomas gatvių valdytoju. Nustatyta, jog pagal minėtą Sutartį bei Susitarimą UAB „Grinda“ (rangovas) įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės (užsakovo) nurodymus, pateiktą užsakymą, nurodytus darbų kiekius bei darbų atlikimo terminus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1, 3.3 punktai); pagal Susitarimo 1 punktą UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Šiame Susitarimo punkte nurodoma, kad UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“, „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal Sutartį atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams <...>. Sutartis pratęsta ir eismo įvykio metu galiojo (Sutarties 2.1 punktas). 

Teismo vertinimu, tokios sutarties sąlygos patvirtina, jog atsakovui UAB „Grinda“ minėta sutartimi buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas, kadangi Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoju, t. y. UAB „Grinda“ sutarties pagrindu buvo perduota kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, ir tuo pačiu jame esančių lietaus nuotekų įrenginių valdymo teisė (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį, daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Pagal Susitarimo 1 punktą UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Tokia sutarties nuostata, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog atsakovas UAB „Grinda“ faktiškai turėjo daiktą (lietaus nuotekų įrenginį, dėl kurio įvyko eismo įvykis) savo žinioje ir galėjo daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, t. y. jam buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą, o sutarties nuostatos, susijusios su gatvių remonto bei gatvių priežiūros darbų pirkimu, nepaneigia valdymo teisės UAB „Grinda“ atsiradimo, kadangi, minėta, šiuo atveju iš Sutarties ir Susitarimo nuostatų matyti, jog UAB „Grinda“ buvo perduotos ne tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisės, bet ir statinio valdymas. 

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad gatvę (kelią) bei joje esančius įrenginius, dėl kurių trūkumų įvyko eismo įvykis, ginčo eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu, atsakingu už žalą šioje civilinėje byloje pripažintinas tik atsakovas UAB „Grinda“. Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl jai nagrinėjamu atveju nekyla prievolė atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Remiantis išdėstytu, ieškovo reiškiami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

Teismas pažymi, jog atsakovo UAB „Grinda“ nurodomojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. 3K-7-105-687/2016 buvo sprendžiamas ginčas kitos tarp atsakovų 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties kontekste, kuriame teismas konstatavo, jog nesant sutartyje nuostatų, kurios patvirtintų, kad gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, statinio valdymas UAB „Grinda“ neperėjo. Šiuo atveju atsakovų Susitarime tiesiogiai įtvirtinant nuostatą, jog UAB „Grinda“ yra perduodama statinio, dėl kurio atsirado žala, ne tik techninės priežiūros, bet ir valdymo teisė, statinio valdymas perėjo UAB „Grinda“ ir šis atsakovas yra tinkamas griežtosios civilinės atsakomybės subjektas CK 6.266 straipsnio prasme.

Taigi, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Minėta, jog nuotekų šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, valdymo faktas įrodytas 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK), bei 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, kurių pagrindu statinio valdymo teisę įgijo atsakovas UAB „Grinda“. Priežastinis ryšys tarp lietaus kanalizacijos šulinio trūkumų (nepritvirtinto dangčio) ir atsiradusios žalos įrodytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 10R-2588729-13 pateikta informacija draudimo bendrovei (1 t., e. b. l. 15), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. AV2-1639 (1 t., e. b. l. 16), eismo įvykio vietos schema (1 t., e. b. l. 18), Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio 2013 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., e. b. l. 17), kuriuose konstatuota, jog, be kita ko, E. Č. vairuojamam automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), automobilis įvažiavo į neuždengtą kanalizacijos šulinį, dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas bei galimas priekinės pakabos defektas. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės apžiūros-defektų nustatymo akte konstatuoti tokie automobilio apgadinimai: pakabos balkis, priekinės kairės pusės svirtis, priekinės kairės pusės ratlankis, priekinio buferio apatinė juosta, pavarų dėžės trosų dangtis, padanga 175/65R14 „Sava“, priekinės kairės pusės rato guolis (1 t., e. b. l. 26). UAB „Inchape Motors“ 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VVLD096464 patvirtina, jog minėtų eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų šalinimo išlaidos sudaro 3 851,51 Lt (1 115,47 Eur) (1 t., e. b. l. 29). Be to, byloje pateiktame 2016 m. rugsėjo 21 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1327(16) (2 t., e. b. l. 76-79) nurodyta, jog tikėtina, kad ginčo transporto priemonės remonto sąmatoje nurodyti sugadinimai įvykio ginčo eismo įvykio metu. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtuose rašytiniuose įrodymuose bei ekspertizės akte nurodytą transporto priemonės apgadinimų priežastį ir patvirtinančių, jog eismo įvykio metu tokio pobūdžio ir masto transporto priemonės apgadinimai negalėjo būti padaryti. Todėl teismas laiko tiek žalą, tiek priežastinį ryšį tarp atsakovui UAB „Grinda“ valdymo teise priklausančio kanalizacijos šulinio trūkumų ir atsiradusios žalos visiškai įrodytais. 

Kita vertus, byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio, t. y. jos apskaičiavimo. Ieškovas prašo priteisti 1 052,44 Eur žalai atlyginti. Pažymėtina, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Akcentuotina ir tai, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Atsakovas UAB „Grinda“ tvirtina, jog žalos dydis byloje nėra įrodytas, kadangi ieškovas neįrodė būtent ginčo automobilio dalių nusidėvėjimo. Ieškovas nurodė, jog automobilio nusidėvėjimas paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Taigi, žalos dydžio paskaičiavimas yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, detaliai pateiktas ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose, o atsakovas UAB „Grinda“, neigdamas tokį žalos paskaičiavimą, nepateikė jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio. Pažymėtina, jog pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, pagal kurias buvo apdraustas ginčo automobilis eismo įvykio metu, 9.1. punktą, nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Taigi, žalos dydžio vertinimas yra draudiko pareiga, šį vertinimą draudikas atlieka vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgdamas į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Byloje nenustatyta, jog vertindamas automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, ieškovas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar atlikęs neteisingus skaičiavimus, todėl laikytina, jog ieškovas įrodė patirtos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog draudikas, be kita ko, pagal minėtas Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 neturi pareigos po eismo įvykio kviesti atsakovų dėl žalos įvertinimo, todėl aplinkybė, jog atsakovai betarpiškai nedalyvavo automobiliui Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos vertinime, neeliminuoja už žalą atsakingo asmens pareigos atlyginti draudikui patirtą žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle ir remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, vertina, jog ginčo transporto priemonės remonto sąmatoje nurodyti sugadinimai atsirado būtent ginčo eismo įvykio metu ir automobiliui padarytą žalos dydį draudikas nustatė pagrįstai ir teisingai. Aplinkybės dėl policijos užfiksuotų automobilio sugadinimų taip pat neleidžia teismui daryti priešingos išvados. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo tik išorinius matomus automobilio sugadinimus, jie neturi pareigos vertinti padarytos žalos dydžio, kurį, minėta, vertina draudikas, todėl tik atliekant apžiūrą autoservise yra užfiksuojami visi faktiškai atsiradę sugadinimai.

Byloje taip pat keliamas klausimas dėl žalos dydžio mažinimo, atsižvelgiant į eismo įvykio priežastis. Teismo vertinimu, atsakovo UAB „Grinda“ nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio priežastimi buvo nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, neįrodyta ir paneigiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nukentėjusiosios E. Č. atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavus, jog ji savo veika Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų nepažeidė, nes negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje dalyje bus nepažymėtų kliūčių (atidarytų šulinių), todėl ir dėl eismo įvykio kilimo nėra jos kaltės (1 t., e. b. l. 16). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 10R-2588729-13 pateikta informacija draudimo bendrovei (1 t., e. b. l. 15), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. AV2-1639 (1 t., e. b. l. 16), eismo įvykio vietos schema (1 t., e. b. l. 18), Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio 2013 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas (1 t., e. b. l. 17) patvirtina, jog eismo įvykis įvyko tunelyje, kuriame buvo tamsu, matomumas prastas ypač esant šlapiai kelio dangai, kliūtis kelyje nebuvo pažymėta specialiu ženklu, taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Be to, byloje pateiktame 2016 m. rugsėjo 21 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1327(16) (2 t., e. b. l. 76-79) nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo didesnis, nei maksimalus leistinas šiame kelio ruože 60 km/h, taip pat įvertinus eismo įvykio vietą ir aplinkybes kliūties (šulinio) matomumas buvo ribotas važiuojantiems transporto priemonių vairuotojams. Taigi, minėtais rašytiniais įrodymais apibūdintos eismo įvykio aplinkybės nepaneigtos kitais leistinais įrodymais. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės, įrodinėjimo našta tenka atsakovui UAB „Grinda“, kaip žalą padariusiam asmeniui. Atsakovas tokių aplinkybių buvimo neįrodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog automobilio vairuotoja, elgdamasi pagal vidutiniškai rūpestingo ir atsargaus asmens elgesio standartą, negalėjo numatyti staiga atsiradusios kliūties, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.259 straipsnio ir mažinti žalos atlyginimo. Dėl tų pačių argumentų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir CK 6.282 straipsnio, numatančio pareigą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro 1 052,44 Eur. Teismas byloje nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti, jog egzistuoja visos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakovo UAB „Grinda“, kaip statinio (lietaus nuotekų įrenginių) valdytojo, objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygos, bei konstatavo, jog mažinti priteisiamos žalos dydžio nėra pagrindo, todėl ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 1 052,44 Eur žalai atlyginti.

Ieškovo reikalavimas priteisti šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 24,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 160) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsakovas UAB „Grinda“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 000,00 Eur užstatą ekspertizės išlaidų atlyginimui (2 t., e. b. l. 72). Įvertinus tai, kad už ekspertizės atlikimą ekspertas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 343,87 Eur sumai (2 t., e. b. l. 80), bei įvertinus nustatytus mokesčius už banko paslaugas, t. y. už lėšų įskaitymą ir lėšų pervedimą, atsakovui UAB „Grinda“ grąžintina 655,83 Eur dydžio jo sumokėtas nepanaudotas užstatas (CPK 101 straipsnis).

Byloje susidarė 6,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 6,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 140, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, 1 052,44 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 44 ct) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 052,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 8 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo ieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, Lietuvos Respublikos valstybei 6,52 Eur (šešis eurus 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Grąžinti atsakovui UAB „Grinda“, į. k. 120153047, a. s. Nr. LT12 4010 0495 0135 1441, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, 655,83 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 83 ct) užstato.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                               Jolanta Vėgelienė