Civilinė byla Nr. 3K-3-238/2012

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00318-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2, 25.1,

         27.3.1.1, 32.4, 42.8, 42.11.2, 50.1, 50.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žeimenos krantų“ redakcijos ieškinį atsakovams Švenčionių rajono savivaldybei ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl trūkumų naudotis nuomojamomis patalpomis pašalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1995 m. spalio 26 d. ieškovui UAB „Žeimenos krantų“ redakcijai buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios Švenčionių rajono savivaldybės administraciniame pastate, Nuomos sutartis sudaryta iki 2015 m. lapkričio 1 d., joje nenustatyta, kad nuomininkas išnuomotomis patalpomis gali naudotis tik savivaldybės darbo metu.

Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kilo ginčas dėl išnuomotų patalpų naudojimosi tvarkos. Nuomotojas, remdamasis savivaldybės priimtomis vidaus tvarkos taisyklėmis, draudžia ieškovo darbuotojams patekti į savivaldybės pastatą ne savivaldybės darbo metu (pakeitė išorinių durų spyną), taip neteisėtai riboja ieškovo teisę naudotis išnuomotomis patalpomis jam patogiu laiku.

Ieškovas prašė: įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybę ir Švenčionių rajono savivaldybės administraciją netrukdyti jam naudotis išnuomotomis patalpomis darbo dienomis iki 7.30 val. ir po 17 val. (penktadieniais ir prieš švenčių dienas – po 16 val.), poilsio ir švenčių dienomis; netrukdyti jam naudotis pastate esančiu tualetu; įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybę ir Švenčionių rajono savivaldybės administraciją iki kitos darbo dienos, einančios po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 12 val., perduoti jam pastato, esančio Švenčionėlių m., Švenčionių g. 3, tinkamą naudoti išorinių durų raktą ir tualeto durų raktą; nustatyti, kad, Švenčionių rajono savivaldybei ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijai nevykdant teismo sprendimo, skiriama 5000 Lt bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Švenčionių rajono savivaldybės administraciją perduoti ieškovui pastato, esančio Švenčionėliuose, Švenčionių g. 3, tinkamą naudoti išorinių durų raktą; šiam sprendimui įvykdyti nustatė atsakovui penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nurodė, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, jam skiriama 500 Lt bauda ieškovo naudai.

Teismas, nustatęs, kad tinkamas atsakovas byloje yra Švenčionių rajono savivaldybės administracija, ieškinį atsakovui Švenčionių rajono savivaldybei atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija draudžia ieškovui neribotai naudotis išnuomotomis patalpomis, remdamasis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A-239, ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių seniūno 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-6 „Dėl seniūnijos vidaus darbo tvarkos aprašo“. Juose nustatyta, kad administraciniai pastatai atrakinami tik savivaldybės ir seniūnijos darbo laiku, į pastatus ne darbo laiku neįleidžiami pašaliniai asmenys, šie aktai privalomi nuomininkams. Teismas sprendė, kad atsakovas, suvaržydamas ieškovui galimybę neribotai naudotis nuomojamomis patalpomis, nepagrįstai vadovaujasi vidaus tvarkos taisyklėmis ir aprašu, nes šie aktai reglamentuoja savivaldybės administracijos ir seniūnijos vidaus tvarką ir taikomi tik savivaldybės administracijos ir seniūnijos darbuotojams, o ieškovui negali būti taikomi, nes jis yra savarankiškas juridinis asmuo ir šalis sieja ne administraciniai, o nuomos civiliniai teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nenumatytos naudojimosi nuomojamomis patalpomis laiko išlygos, todėl ieškovas turi teisę naudotis jomis be laiko ribojimų. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pakeitė pastato išorinių durų užraktą ir taip suvaržo ieškovo galimybę laisvai patekti į nuomojamas patalpas ir trukdo jomis naudotis, įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui pastato tinkamą naudoti išorinių durų raktą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui pastato išorinių durų raktą ir netrukdyti jam naudotis išnuomotomis patalpomis jam patogiu laiku. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 4.168 straipsnio 1 dalį, jei ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas. Šalių nuomos sutartyje nenustatyta išnuomotų patalpų naudojimo ribojimų, todėl atsakovas vienašališkai neturi teisės nustatyti jų naudojimo tvarkos. Atsakovo vidaus tvarkos taisyklės negali būti taikomos savivaldybės patalpų nuomininkams. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje nustatytos savivaldybių funkcijos, tarp jų tokios funkcijos, kaip nustatyti darbo režimą privačiose bendrovėse, nėra.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – ir CKPĮĮĮ) ir CK ketvirtosios knygos X skyriaus normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai šalių sudarytą nuomos sutartį kvalifikavo kaip ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartį. CKPĮĮĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d. Šalių nuomos sutartis sudaryta 1995 m. ir jos sudarymo metu ilgalaikės nuomos institutas neegzistavo, todėl, kasatoriaus nuomone, vien dėl šios priežasties sutartis negali būti kvalifikuojama kaip ilgalaikės nuomos sutartis, kuriai taikomos CK ketvirtosios knygos X skyriaus normos. Be to, kasatoriaus nuomone, net ir pripažinus, kad 1995 m. šalys vis dėlto galėjo sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį, jų sudaryta sutartis iš esmės neatitinka CK 4.167, 4.168 straipsniuose nustatytų ilgalaikės nuomos sutarties požymių. Esant ilgalaikei nuomai, sutarties pavadinime ar jos nuostatose turi būti aiškiai nurodyta, kad sudaroma ilgalaikės nuomos sutartis, kad išnuomotu daiktu nuomininkas naudosis kaip savininkas ir savo lėšomis jį išlaikys bei remontuos. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje tokių nuostatų nėra. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo naudoti išnuomotas patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį ir be kasatoriaus (nuomotojo) leidimo jų nesubnuomoti, neperplanuoti ir nepertvarkyti; kasatorius įsipareigojo atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą, o ieškovas neprivalo atlikti net jų einamojo remonto. Nurodytos sutarties sąlygos aiškiai patvirtina, kad ji negali būti kvalifikuojama kaip ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartis, nes neatitinka tokios sutarties požymių. Teismai vadovavosi tik sutarties terminu ir visiškai neatsižvelgė į kitas jos esmines sąlygas, dėl to nepagrįstai pripažino, kad 1995 m. buvo sudaryta ilgalaikės nuomos sutartis, suteikianti ieškovui teisę naudotis nuomojamomis patalpomis kaip savininkui ir be jokių laiko ar kitų ribojimų. Kasatorius taip pat mano, kad ilgalaikės nuomos sutartis dėl savivaldybės patalpų apskritai negalėjo būti sudaryta, nes taip būtų ribojamos galimybės ilgą laiką panaudoti patalpas savivaldybės funkcijoms vykdyti, o nesant nuomojamų patalpų ribojimų būtų keliama grėsmė savivaldybės patalpose esančių dokumentų, pinigų ir kitų daiktų saugumui.

2. Dėl Vietos savivaldos įstatymo (toliau tekste – ir VSĮ), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau tekste – ir VSTVNDĮ) normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai, konstatuodami, kad ieškovui negali būti taikomi kasatoriaus priimti aktai, susiję su nuomojamų patalpų naudojimo tvarka, netinkamai aiškino ir taikė VSĮ 5, 6, 29, 30, 54 straipsnius, VSTVNDĮ 8, 81, 14 straipsnius. Pagal nurodytas normas kasatorius, vykdydamas savo funkcijas, pagrįstai ir teisėtai priėmė vidaus tvarkos taisykles bei vidaus darbo tvarkos aprašą, kurių reikalavimai privalomi ieškovui, kaip savivaldybės turto naudotojui.

Atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – indentifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

Kasatorius teigia, kad skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose buvo netinkamai kvalifikuoti šalių teisiniai santykiai kaip kylantys iš ilgalaikės nuomos (emphyteusis) santykių, todėl teismai priėmė neteisėtą sprendimą. Nors kasatorius tiesiogiai nepasisako dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau iš kasaciniame skunde vartojamų sąvokų, inter alia įtvirtintų vidaus teisės aktuose, matyti, kad kasatorius laikosi pozicijos, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors nuoma ir ilgalaikė nuoma savo turiniu yra panašios, o kai kurios teisės ir pareigos, atsirandančios jų pagrindu, gali sutapti (tiek nuomos, tiek ilgalaikės nuomos atveju gali būti išnuomotas toks pats turtas, gali sutapti nuomos terminas, mokesčio dydis bei periodiškumas ir kitos naudojimosi nuomojamu daiktu sąlygos), tačiau jos – skirtingų teisės pošakių (daiktinės ir prievolių) institutai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. K., A. C., J. V., K. V. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-44/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių bei jų vertinimui aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos visumą, sutinka su kasaciniame skunde pateikta kasatoriaus pozicija dėl netinkamo ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kvalifikuojant šalių teisinius santykius, svarbu atsižvelgti ir į jų kilimo momentą. Ieškovo ir atsakovo (kasatoriaus) sutartis sudaryta 1995 m. spalio 26 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgalaikės nuomos institutas Civilinio kodekso normų reglamentuotas tik nuo 2001 m. liepos 1 d., šiam įsigaliojus. Taigi, sudarant sutartį, emphyteusis nebuvo reglamentuota, todėl šalys de jure negalėjo dėl jos susitarti. CKPĮĮĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė CKPĮĮĮ 4 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, pastarojo normos taikomos toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus. Nors ir sutiktina, kad šalių ginčas kilo įsigaliojus naujos redakcijos Civilinio kodekso nuostatoms, tačiau šalių teisės ir pareigos bei teisinės situacijos CKPĮĮĮ 4 straipsnio 2 dalies prasme turi kilti iš to paties pobūdžio teisinių santykių. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinamas Civilinio kodekso nuostatų taikymas laiko atžvilgiu, bet ne šalių teisinių santykių (per)kvalifikavimo taisyklės.

Kita vertus, net jei ieškovo ir atsakovo sutarties sudarymo metu emphyteusis institutas teisiniame reguliavime ir būtų įtvirtintas, iš šio sandorio nuostatų nematyti šalių valios ir tikslo iš esmės susitarti dėl daiktinių, o ne prievolinių teisinių santykių. Ilgalaikės nuomos nuomininkas išnuomotu nekilnojamuoju daiktu naudojasi kaip savininkas (CK 4.168 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių sudarytos sutarties 4.2 punktą nuomotojas prisiėmė pareigas atlikti patalpų ir inžinerinių sistemų kapitalinį remontą, o pagal CK 4.168 straipsnio 2 dalį pareiga išlaikyti išnuomotą nekilnojamąjį daiktą ir jį remontuoti tenka nuomininkui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių sutarties 5.3 punkte įtvirtinta pareiga nuomininkui savo lėšomis kas trejus ar penkerius metus atlikti patalpų, vidaus santechnikos įrenginių, bei inžinerinių tinklų einamąjį remontą neprilygsta nuomininko pareigoms, įtvirtintoms CK 4.168 straipsnio 2 dalyje, juolab kad pirmiau nurodytame sutarties punkte nustatyta, jog šalių susitarimu kapitalinis remontas, susijęs su nuomininko veikla, gali būti atliekamas nuomininko lėšomis.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys susitarė ne dėl emphyteusis, o prievolinių teisinių santykių – negyvenamųjų patalpų nuomos. Pažymėtina, kad toks šių santykių kvalifikavimas, be kita ko, kyla ir iš šalių sudarytos sutarties pavadinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad šalių teisiniams santykiams aktualios CK šeštosios knygos nuostatos, kurios turėjo būti taikomos sprendžiant šalių ginčą. Kasacinio teismo jau yra pasisakyta, kad negyvenamųjų patalpų nuoma nėra išskirta į atskirą nuomos santykių grupę, jai taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šioje byloje, sprendžiant šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, dėl teisės aktų taikymo taisyklių tai nėra aktualu, tačiau nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d., įsigaliojus naujai VSTVNDĮ 81 straipsnio nuostatų redakcijai, pagal šio straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytame įstatyme neįtvirtinta galimybės dėl valstybės ar savivaldybės turto sudaryti ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutarties.

Dėl nuomotojo – viešojo administravimo subjekto – teisės modifikuoti sutartinius nuomos teisinius santykius viešosios teisės aktais

Kasatorius teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesusitarė dėl teisių, prilygintų savininkui ilgalaikės nuomos santykiuose, ir šiomis teisėmis nesinaudoja, šalių sudarytoje nuomos sutartyje nėra nustatytų naudojimosi nuomojamomis patalpomis laiko ribojimų, nuomotojas – viešojo administravimo subjektas dėl viešosios teisės jam suteiktų funkcijų ir įgaliojimų, susijusių su savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimu, vienašališkai priimamais sprendimais gali nuomininkui – privačiam teisės subjektui (uždarajai akcinei bendrovei) apibrėžti nuomojamo turto naudojimosi tvarką inter alia dėl laiko naudotis turtu ribojimų. Teisėjų kolegija su tokia kasatoriaus pozicija nesutinka kaip teisiškai nepagrįsta.

Kasatorius pirmiausia teigia, kad teisė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje neaptartus nuomojamo daikto naudojimosi laiko ribojimus įtvirtinti vidaus teisės aktuose išplaukia iš VSĮ ir VSTVNDĮ nuostatų, kuriose įtvirtintos savivaldybės savarankiškos funkcijos inter alia jai nuosavybės teise priklausančio turto valdymas, disponavimas ir naudojimas, taip pat nustatyti įgaliojimai šias teises įgyvendinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų teisės aktų bendrosios nuostatos, nei savivaldybės administracijos direktoriui suteikti įgaliojimai veikti jo kompetencijos srityje nesuteikia savivaldybei kaip nuomos sutarties kontrahentui vienašališkai modifikuoti su nuomininku sukurtų teisinių santykių: šiuos pakeisti arba nutraukti. Jei būtų priešingai ir savivaldybė bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės – pagrindu (VSTVNDĮ 81 straipsnis) galėtų vienašališkai modifikuoti sutartinius teisinius santykius su privačiu subjektu, būtų paneigtas ne tik sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), bet ir poreikis nuomos teisinius santykius grįsti sandoriais, nes tokie santykiai galėtų būti kuriami, keičiami ar nutraukiami vien viešojo administravimo subjekto valiniais sprendimais.

Vis dėlto tiek, kiek tai leidžia imperatyviosios teisės normos, savivaldybė kaip ir kiti viešosios teisės reguliuojami teisės subjektai yra civilinių santykių dalyviai lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus akcentuojamas išskirtinis savivaldybės statusas, teisės ir pareigos bei jų įgyvendinimo apimtys yra aktualūs sutartinių santykių kūrimo procese, t. y. sutartiniai santykiai gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka (pavyzdžiui, pagal VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka), nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) bei imperatyviųjų teisės normų. Tačiau teisėtai sukurtiems (teisinį reguliavimą atitinkantiems) savivaldybės ir privataus subjekto sutartiniams santykiams savivaldybės statusas, jai įstatymų suteikti įgaliojimai ir kompetencija, jos veiksmų ribojimai nėra tokie reikšmingi. Pavyzdžiui, pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutartis sąlygoms. Dėl to teisėtai sudaryta ir galiojanti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybė turi teisę modifikuoti sutartinius nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis. Tai nepaneigia savivaldybės organų teisės priimti atitinkamus vidaus teisės aktus, skirtus vidaus darbo tvarkai ar vidaus administravimo funkcijų atlikimui reguliuoti. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, šių vidaus teisės aktų reguliavimo sritis neapima savivaldybės sutartinių santykių dalyvių, t. y. reguliuoja tik valstybės tarnautojų ir savivaldybės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklą. Kasatoriaus nurodoma tariama grėsmė kitoms patalpoms, dokumentams, pinigams ar kitiems daiktams nelaikytina teisėtu pagrindu savivaldybei vienašališkai modifikuoti sutartinių nuomos teisinių santykių, bet gali būti pripažįstama pagrįsta aplinkybe bei poreikiu atitinkamai keisti sutartį laikantis CK nustatytos tvarkos.

Pažymėtina, kad CK nenustatyta galimybės vienašališkai keisti negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų inter alia dėl naudojimosi patalpomis laiko ribojimų. Sutarties sąlygų keitimas atliekamas šalių susitarimu laisva jų valia (CK 6.156 straipsnis, 6.223 straipsnio 1 dalis), šalims bendradarbiaujant bei laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat teismo sprendimu, jei šalims nepavyksta pasiekti bendro sutarimo (CK 6.223 straipsnio 2, 3 dalys). Viena galimybių keisti sutartį – reikalauti teismo užpildyti sutarties spragą (CK 6.195 straipsnis). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, šalys sutartimi nesusitarė dėl nuomojamų patalpų naudojimosi laiko ribojimų, todėl nuomininko teisė naudotis išnuomotu daiktu laiko atžvilgiu – neribota. Tokį nuomininko teisės naudotis patalpomis turinį patvirtina ir tarp šalių iki ginčo susiklosčiusi praktika.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus pozicija, kad, jeigu šalys nesusitarė dėl naudojimosi laiko ribojimų, toks sutarties turinio elementas (naudojimosi tvarka) šalių nesaisto, o teises ir pareigas šalims dėl to galima sukurti nuomininkui kreipiantis į teismą dėl sutarties spragos pašalinimo. Visų pirma, laikantis tokios pozicijos, nuomininkas apskritai negalėtų naudotis patalpomis, nes sutartyje expressis verbis neįtvirtinta nei naudojimosi laiko ribojimų, nei neribojimų. Tai ne tik paneigtų civilinei teisei būdingą dispozityvumo principą (leidžiama viskas, kas aiškiai nedraudžiama), bet ir prieštarautų iki ginčo susiklosčiusiems šalių santykiams, kai nuomininkas patalpomis naudojosi nevaržomai. Antra vertus, kreiptis į teismą dėl sutarties spragos užpildymo turi ta šalis, kurios nenaudai ta spraga egzistuoja, taigi šiuo atveju kreiptis į teismą CK 6.195 straipsnio pagrindu turėjo ne nuomininkas, o nuomotojas. Priešingu atveju nuomininkas iki tol nevaržomai naudojęsis patalpomis būtų verčiamas kreiptis į teismą tam, kad būtų suvaržytos jo paties teisės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija šioje byloje, konstatavusi, kad skundžiamuose teismų sprendimuose šalių teisiniai santykiai kvalifikuoti netinkamai, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės priėmė teisėtus sprendimus, nors ir pritaikę ginčo santykiams neaktualias Civilinio kodekso normas, todėl kasacinio skundo argumentais teismų procesinių sprendimų nėra pagrindo keisti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 27,75 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188766722) 27,75 Lt (dvidešimt septynis Lt 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Algis Norkūnas

              Sigita Rudėnaitė

              Vincas Verseckas